- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1053-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14205-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- R. S. S.
- Advokatai
- Petras Pagareckas, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (dek. gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)), pensininkas, anksčiau teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal LR BK 148 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d., galutine laisvės apribojimo bausme 1 metams 8 mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (2022 m. rugsėjo 8 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą; bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. S. 2024-04-15, apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - sutuoktinę D. S., t. y. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. S. į kairįjį žandą bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. S. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra patvirtinta namo nuosavybė – D. S. pusė ir jo pusė. Įvykio metu jų santuoka dar nebuvo nutraukta, o santuokinių ryšių jie nepalaiko 4 metus. Jis savęs nelaiko gyvenančiu santuokoje. Ji iš pat pradžių suorganizavo provokaciją ir jį apkaltino, kad jis ją pastūmė, bet čia anksčiau buvo. Jau ketvirti metai ji jo neįleidžia į namus, pasidarė vartus, kad jis negalėtų vaikščioti, raktų jam nedavė ir neleido į namus ((duomenys neskelbtini)). Šių metų balandžio mėnesį jis kreipėsi į policijos pareigūnus, kad jam padėtų patekti į savo namus ir jie jam pasiūlė vienam ten neiti, todėl jis pasiėmė draugą V. K., kad šis viską filmuotų, nes policijos buvo patarimas daryti įrašus, kad nebūtų provokacijų. Šių metų balandžio 15 d. dienos metu, apie pietus, būdamas blaivus, jis su V. K. nuėjo į namus ((duomenys neskelbtini)), vartai buvo uždaryti, o policija jam pasakė, kad jis turi teisę įeiti, todėl jis išpjovė vartelius, o ji (D. S.) tuo momentu išėjo į kiemą. Jis jai pasakė, kad ji jam neduoda raktų, todėl jis vaikščios per išpjautą tvorą. Jis su draugu nuėjo į namo kiemą, draugui V. K. jis liepė viską filmuoti. Kur tik jis ėjo, ji jam vaikščiojo iš paskos ir sakė, kad jam niekas nepriklauso, o jis jai priminė, kad tai jų abiejų turtas, bet jis neina į jos kambarius, o jai liepė neiti į jo garažą. Tada neišlaikė jos nervai, ji pribėgo prie draugo V. K., trenkė šiam per ranką, šiam telefonas iškrito, o jis išsigando, kad telefono visiškai nesunaikintų, todėl jis pliaukštelėjo jai iš dešinės rankos delno vieną kartą į jos kairį žandą. Jis tiesiog norėjo apsaugoti draugo telefoną. Kur nukrito telefonas, jis nematė, bet žmona trepseno toj pačioj vietoje, tad jis pamanė, kad gali sumindyti. Ji tada jį apkaltino, kad jis pirmas sudavė, ir kad jis tą telefoną numetė. Ji toliau vaikščiojo aplink, nepasišalino. Tai tik buvo pliaukštelėjimas, jis nemano, kad jai skaudėjo. Jeigu būtų skaudėję, tai būtų susiėmusi už to žando, o ji vis tiek vaikščiojo aplink ir bandė išprovokuoti. Jis nenorėdamas sudavė, nes stengėsi vengti jos, bet trenkti niekas nevertė, tiesiog gynė draugo turtą, jį išprovokavo. Ką draugas toliau darė, jis nepasakys, bet draugas stovėjo šalia. Čia buvo sekundžių reikalas, ji trenkė per ranką, o jis jai trenkė. Jis pasielgė negerai. Žmoną pamokino, kad ji jį išprovokuotų, ir kad tada jį galėtų pasodinti. Jeigu moteris, tai jai viskas galima, o jam negalima. Ar V. K. telefonas buvo sugadintas, jis nežino ir po to nesidomėjo, ar buvo apgadintas tas telefonas. Tuo metu, kai jis pliaukštelėjo per žandą, realiai neįvertino, ar yra pavojus tam telefonui, tik pamanė. D. S. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti jis nepripažįsta, nes jeigu ji taip nebūtų provokavus, tai visko nebūtų buvę. Jis nepadarė jokių sužalojimų ir nesukėlė jokių pasekmių. Ji ieško, kaip kuo daugiau pinigų iš jo išsireikalauti ir namą iš jo atimti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio taip pat nepripažįsta. Jeigu D. S. būtų korektiškas žmogus, nelakstytų iš paskos ir nežvygautų, tai nebūtų ir ankstesnio, ir dabartinio įvykio.
Nukentėjusioji D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra vis dar jos sutuoktinis. Įvykio dieną ji per vaizdo kamerų monitorių pamatė, kad praėjo R. S. S. ir V. K., po ko pro langą pamatė, kad R. S. S. pjauna vartelius. Tada ji išėjusi paklausė, ką R.S. S. daro, tai jis pasakė, ten bus jo nauji varteliai. Ji jam sakė, kad jie turi pasidalinti turtą, o jis tik liepė neaiškinti ir sakė, kad eis tik į garažą, o į namus neis. R. S. S. buvo piktas, grasino kad čia yra jo, ėjo prie garažo nupjauti spynos. Jis V. K. liepė viską filmuoti. Kartą jau tai buvo, jog jis filmavo ir įdėjo nuotraukas į socialinį tinklą „Facebook“, kur išvadino ją „barakuda“ ir aferiste. Ji tuomet kreipėsi į policiją. Dabar buvo taip pat, filmavo ją, o ji prašė nefilmuoti veido. Ji priėjo ir pasakė, kad nefilmuotų, ir tada viskas greit įvyko. Ji buvo pasakiusi, kad nenori atsidurti socialiniame tinkle, todėl priėjo ir trenkė per telefoną, ne per ranką, ir liepė jos nefilmuoti. Telefonas nukrito pakankamai toli. Iš karto po akimirkos R. S. S. trenkė jai taip, kad ji apsvaigo. Ji prašė jo nebemušti jos, nes jau anksčiau yra ją mušęs, bet negalėjo įrodyti, o šiuo atveju, jeigu ne policijos pareigūnai ir vaizdo kameros, ji nebūtų įrodžiusi. Trenkė jis jai iš delno ar iš kumščio į kairį žandą, po ko ji apsisuko ir nuėjo iškviesti policijos, pasišalino iš karto. Smūgis sukėlė jai skausmą, ji susverdėjo. Pirma buvo išmuštas telefonas, o tada buvo smūgis man. R. S. S. iki telefono išmušimo nieko nepadarė, nebuvo jokio smurto, tik grasinimai, kad išpjaus spynas. V. K. matė, kaip R. S. S. sudavė smūgį. Jai skaudėjo iki kol nuvežė į ligoninę ir davė vaistų nuo skausmo. Paskambinus policijai ji nurodė, kad atėjo sutuoktinis su draugu ir nepamena, ar sakė, kad sumušė ar kad trenkė. Ji nurodė, kad dėl smurto, nes prašė ir greitosios pagalbos. Negali pasakyti, per kiek laiko atvyko pagalba, bet sutuoktinis dar nebuvo pasišalinęs. Atvykusiems pareigūnams ir medikams ji pasakė apie suduotą smūgį. Po smūgio žandas buvo patinęs ir raudonas, jai skaudėjo žandikaulį ir ausį. Šis smurto atvejis turėjo įtakos bendrai sveikatos būklei ir buvo papildomai išrašyti vaistai nuo spaudimo. Ji apie savaitę laiko juto skausmą po suduoto smūgio, ėjo ir pas šeimos gydytoją. Tą savaitę laiko vartojo vaistus nuo skausmo „Ketanov“, kuriuos išrašė šeimos gydytoja. Vaizdo kameros namuose atsirado po pirmo smurto. Ji su R.S. S. kartu nebegyvena nuo ankstesnės bylos, kai buvo paskirtos kardomosios priemonės. Iki to kartu pragyveno 45 metus. Kodėl viskas taip pasikeitė ji neturi įrodymų, bet man- - atsirado kitas žmogus, kur ir gyvena R. S. S. dabar. Ji palaiko savo 3000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti pilnoje sumoje, nes tai tik lašas jūroje, palyginus su tuo, ką ji patyrė per tuos 4 metus. Sulaukus tiek metų ji turi kęsti skausmą, kuris ne vienkartinis, ir vaikai turi matyti, kad mama mušama. Vėl atsirado nesaugumo jausmas, nes jis ateina ne vienas, ateina du vyrai, o ji viena gyvena. Ji turėjo ir anksčiau problemų su ausimi, bet po paskutinio įvykio, jai rekomenduojamas klausos aparatas. Klausos problemos prasidėjo nuo tada, kai dar prieš metus buvo ikiteisminis tyrimas, kai jis jai trenkė į tą pačią galvos pusę. Po šio įvykio jai paskambino iš pagalbos centro ir pasiūlė apsilankyti, o to jai reikėjo, nes jai jau buvo atsiradę panikos priepuoliai. Viskas paaštrėjo po įvykio, ji lankosi pas psichologus. Lankymasis pas psichologus iki jų nagrinėjamo smurto įvykio buvo, taip pat buvo po smurto. Kol nebuvo vartojamas smurtas prieš ją, jai nebuvo poreikio lankytis pas psichologus. Be to, jai yra gėdos jausmas, kad tokių metų eiti į poliklinikas ir sakyti, kad vyras sumušė, gėda nuo vaikų, nuo kaimynų. Rankos dreba, kad reikia eiti į teismą būnant tokių metų.
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. S. S. yra senas, geras jo pažįstamas, jų santykiai draugiški. Nukentėjusiąją jis ir pažįsta, tai R.S. S. žmona ir buvusi jo kolegė, su ja jis nėra turėjęs konfliktų. Jis yra ėjęs su R. S. S. į namus, kur gyvena D. S.. R. S. S. norėjo įeiti į namus, papulti į garažą ir bijodamas, kad neįvyktų koks nors konfliktas, paprašė jo pafilmuoti. R. S. S. tuo metu negyveno su D.. Jie nuvažiavo, R. S. S. paskambino D., ji neatsiliepė. Pro vartelius jie nėjo, nes jie buvo užrakinti, R. tikrino ir vartus, ir vartelius, Tada R. S. S. su turėtu kampiniu šlifuokliu išsipjovė dalį tvoros. Bepjaunant atėjo D., kuri filmavo juos, kažkiek šnekėjo, bet ką sakė, jis nežino, negirdėjo. Vėliau, kai jis buvo arčiau, tada girdėjo ką jie šnekėjo. Jis su R. S. S. įėjo į kiemo vidų, R. S. S. su D. pradėjo kalbėti, jis pradėjo filmuoti. Jis filmavo juos abu, jie kalbėjo, aiškinosi, D. ėjo vis arčiau, o R. traukėsi toliau. R. S. S. vengdamas ir nujausdamas, kad gali kažkas įvykti, traukėsi nuo jos ir bandė išlaikyti atstumą. R. prašė atrakinti garažą, ji sakė, kad raktus davė, jis sakė, kad spyna pakeista. R. prašė garažą atrakinti, o į namus jis neketino eiti. D. prašė jo nefilmuoti, bet R. prašė filmuoti, tad jis jos nepaklausė. Namo kieme jie užėjo ant vejos, D. buvo jo dešinėje, o R. kairėje. Jam befilmuojant, D. žengė žingsnį ar porą link jo ir staiga davė jam per telefoną, išmušė jį iš rankos, pataikė per telefoną ir per ranką. Jis abiem rankomis laikė telefoną, kai filmavo. Jis negali atsakyti tiksliai, kur trenkė, ar per telefoną, ar per ranką. D. dar norėjo su koja sugadinti jo telefoną ir bandė sumindyti. Kuria koja D. norėjo užminti telefoną, nepasakys, bet bandė užminti, toks veiksmas buvo. Tas jos grubumas iššaukė R. veiksmus. Kai jam išmušė telefoną, kiek R. buvo priartėjęs prie D., jis nematė, nes lenkėsi pasiimti telefono. Jis pats nematė, kas įvyko, nes lenkėsi imti telefono. R. tą telefoną truputį paspyrė, kad D. nesumindytų. Telefonas nukrito jam po kojomis, gal 1 metras nuo jo. Nuo D. telefonas nukrito gal ir 1 metras, priekyje jo ir šone jos. Tas atstumas per ištiestą ranką. Jis matė kur nukrito, lenkėsi pasiimti, matė jos koją ir ji bandė užminti telefoną. D. stovėjo jo kairėje, R. dešinėje. Kai jis lenkėsi telefoną pasiimti, tai gavosi taip, kad jis buvo tarp R. S. S. ir D. viduryje. Jis nebežiūrėjo, kas vyksta tarp jų, nes matė, kad nori sumindyti telefoną, todėl lenkėsi greičiau jį pakelti. Smūgio jis nematė, nes buvo pasilenkęs. D. nubėgo, R. klausė: „kodėl daužai telefoną“, o ji klausė; „kodėl man trenkei“. Jos grubumas sugrįžo jai pačiai. Jo turto D. nesugadino, tik buvo bandymas sugadinti. Jis filmuodamas neužfiksavo fizinio kontakto. Kai jis pasilenkė pasiimti telefoną, jo nepasiėmė, nes R. paspyrė telefoną, kad D. neužmintų. Spyrė kažkas telefoną, nežino kas. Gal norėjo užminti, bet paspyrė. Kai jis paėmė telefoną, D. ėjo jau link namų, nežino, ar buvo spėjusi įeiti į vidų, bet ji beveik iškart apsisukusi grįžo ir kalbėjo. Vėliau R.S. S. gražiai kalbėjosi su D. apie šeimyninius santykius, ant D. nesimatė jokių nukentėjimo požymių. Po to buvo policijos kvietimas. Peržiūrėjus byloje esantį D. S. pateiktą įvykio vaizdo įrašą (1 tomas, b.l. 72-78), liudytojas V. K. parodė, kad vaizdo įraše asmuo su kepure yra jis, tvirtino besilaikantis savo parodymų, kad smūgio nematė, o D. norėjo sutrypti telefoną. Mano, kad vaizdą visuomet galima iškarpyti ar koreguoti.
Liudytojas V. K. 2024-05-02 vykusios apklausos metu parodė R. S. esant jo draugui, su kuriuo pažįstami 50 metų. 2024 m. balandžio 15 d., apie 12 val., liudytojas su R. atvyko į jo namus į (duomenys neskelbtini), nes tas namas ir jam priklauso. Kadangi R. S. neturėjo raktų nuo įėjimo pro vartus, jis išpjovė tvoros dalį. Taip pat sakė, kad neturi jokių raktų nei nuo garažo, nei nuo namo. R. paprašė būti kartu, pafilmuoti, nes sutuoktinė D. S. bando jį visada išprovokuoti. Tuo tikslu liudytojas ir filmavo. V. K. ir R. S. būnant kieme, atėjo D. S., kuri trenkė liudytojui per rankas, kuriomis pastarasis laikė mobilaus ryšio telefoną. Telefonas iškrito iš rankų ant žolės. Tada, kiek suprato, D. S. tiesė koją, kad tą telefoną sumindyti, o V. K. čiupo už telefono, kad šio nesumindytų. Liudytojas buvo pasilenkęs ir nematė ar R. S. ką nors darė D. S., ar ją stūmė ar trenkė. Kai pakėlė telefoną, R. sakė D.i: " - Ką tu darai ?", o D. sakė: " - Kam tu mušiesi ? Vos telefono nesudaužei !". Tada D. S. nuėjo jų ir, kiek suprato, iškvietė greitąją ir policiją. Pats V. K. nematė jokio smurto D. S. atžvilgiu, nes tuo metu buvo pasilenkęs pasiimti savo mobilaus ryšio telefono (1 t., b. l. 64-67).
Liudytojas V. K. 2024-07-12 vykusios papildomos apklausos metu parodė, kad tvirtina tuos pačius parodymus, kad 2024 m. balandžio 15 d., po 12 val., su R. S. buvo šio namų kieme, adresu: (duomenys neskelbtini). V. K. filmavo R. iš pastarojo žmonos ir jo konfliktą. Vykstant žodiniam konfliktui tarp R. S. ir D. S., ji trenkė liudytojui per ranką ar rankas, kurioje šis laikė mobilaus ryšio telefoną. Atrodė, kad telefonas nukrito prie V. K. ir D. S. su koja kažką trypė. Atrodė, kad nori sumindyti liudytojo mobilaus ryšio telefoną. Gerai nematė, kur telefonas nukrito, nes viskas truko akimirką. Atrodė, kad jis krenta priekyje V. K.. Kaip telefonas atsidūrė šone nežino, gal koja buvo nuspirta, gal atšoko nuo žemės. Liudytojo galva gal kažkiek ir buvo pakilusi, bet ten viskas vyko labai greitai ir V. K. neužfiksavo, kad būtų suduotas smūgis D. S., tikrai jo nematė, neužfiksavo. Buvo labiau susirūpinęs savo mobilaus ryšio telefonu, kuris nukrito ir rūpinosi, kad jo nesumindytų (1 t., b. l. 68-71).
Iš 2024-04-15 D. S. pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2024-04-15, apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, sutuoktinis R. S. S. panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė pareiškėjai į kairės pusės žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo policijos dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t.,b.l. 1-9).
Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos O. D. 2024-04-18 tarybinio pranešimo matyti, jog iš policijos registruojamų įvykio registro (PRĮR) duomenų bazės buvo persiųstas 2024-04-15 telefoninis panešimas, adresuotas bendrajam pagalbos centrui (BPC). Medžiagos numeris ROIK (duomenys neskelbtini). Skambučio įrašas pridėtas prie šio tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 82-84).
Iš 2024-04-29 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog policijos registruojamų įvykio registre esantis Bendrojo pagalbos centre užfiksuotas 2024-04-15, 12:37:10 val., gautas pranešimas (ID (duomenys neskelbtini)), pateiktas naudojantis mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo: " - Mes su vyru... yra skyrybos įvykusios ir dabar jis man atėjo... tvorą išgriovė, net nesiderinęs su manim !". BPC operatorė: " - Gerai, sakykit adresą ! Koks miestas ?". Pranešėja: " - (duomenys neskelbtini). Operatorė: " - Miestas ?". Pranešėja: " - (duomenys neskelbtini) !". Operatorei pasiteiravus: " - Vyro vardas, pavardė ?", pranešėja nurodo: " - R. S. S. !". BPC operatorė: " - Jūsų vardas, pavardė ?". Pranešėja: " - D. S. !". Į operatorės klausimą: " - Greitoji šiuo metu niekam nereikalinga ?", pranešėja atsako: "*- Šiuo metu ne, bet širdis tai labai maskatuoja..., nes atėjo su draugu, ne vienas !". Operatorė: "- Tai sakykit, ponia...gal Jum ir greitąją atsiųsti ?". Pranešėja: " - Galit atsiųsti, nes labai blogai jaučiuosi !". Operatorė: " - Jum kiek metų ?". Pranešėja: " - (duomenys neskelbtini)". BPC operatorei pasitikslinus: " - Ir vyras šiuo metu vietoj ?", pranešėja patvirtina: " " - Vietoj ! Dabar su tvora nupjauta išėjo ! Draugas filmuoja... K. V. !“ (1 t., b. l. 85-87).
Iš 2024-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į gyvenamojo namo kiemą randasi ties rytine namo puse. Gyvenamasis namas aptvertas juodos ir žalios spalvos metaline tvora. Namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), mūrinis, geltonos spalvos. Rytinėje pusėje yra akmens masės plytelėmis tiestas grindinys, Einant juo, patenkame į konflikto vietą , kuri yra šalia geltonos spalvos, dviejų durų garažo vartų. Garažo pastatas mūrinis. Šalia pastato auga žalia veja, stovi pastatytas šiltnamis su baltais rėmais, stiklo paketuose. Įvykio vietos apžiūros metu, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nerasta. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, susidedanti iš 3 fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, akmens masės plytelėmis išklotas grindinys bei šalia mūrinio garažo esanti konflikto vieta (1 t.,b.l. 26-29).
Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1 -ojo poskyrio vyriausios patrulės J. M. 2024-04-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, jog 2024-04-15, apie 12.53 val., nuvykus į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėja D. S., kuri nurodė, jog 2024-04-15, apie 12.35 val., nurodytu adresu atvažiavęs sutuoktinis R. S. S., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, dešinės rankos delnu trenkė jai į kairįjį žandą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Iš moters būsenos buvo matyti, kad ji yra labai susijaudinusi, jaučia akivaizdžią baimę. Tarnybinio pranešimo grafoje "Smurtą patyrusio asmens sužalojimai" pažymėta "kita" (09), nurodant moteriai tvirtinant kairiam žande esant skausmui, tačiau sužalojimo požymių nesimato. Smurtu įtariamas asmuo - R. S. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Įvykio vietoje filmuota pareigūnų M. K. ir J. M. turėtomis kūno kameromis (1 t., b. l. 125-127).
Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos O. D. 2024-04-18 tarybinio pranešimo matyti, jog iš policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų duomenų bazės buvo paimti 2024-04-15 į įvykio vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), vykusios Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1 - ojo poskyrio vyriausios patrulės J. M. naudotos "body" kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai pridėti prie šio tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 88-90).
Iš 2024-05-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1 - ojo poskyrio vyriausios patrulės J. M. 2024-04-15 naudota BODYcam vaizdo kamera daryti keturi vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo ir garso įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kaip 2024-04-15, 12:53 val., į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai - Reagavimo skyriaus 1 - ojo poskyrio vyriausioji patrulė J. M. ir 2 - ojo poskyrio vyresn. tyrėjas M. K.. Pareigūnus namo kieme pasitinka vyriškis (smurto pavartojimu įtariamas R. S. S.) bei moteris (nukentėjusioji D. S.), kurie aiškina aplinkybes dėl namo dalybų ir skyrybų. D. S. nurodo: " - Dabar atvažiavo, vėl man kirto į veidą !". Pareigūnui M. K. pasitikslinus: " - Trenkė šiandien ?", nukentėjusioji patvirtina: " - Taip, trenkė šiandien ! Va čia, va ! (rodo veidą) Iš delno trenkė !. Ako ?". Pareigūnui pasiteiravus kirto kieme esančio vyriškio (liudytojo V. K.): " - Ar matėt, kaip jai trenkė ?", pastarasis aiškina: " - Pirmiausia ji trenkė per mano telefoną, kad aš nefilmuočiau ! ... o jis tik ją pastūmė, sakė - kam svetimą telefoną daužai ?". Toliau vaizdo įraše matyti, kaip sutuoktiniai ginčijasi dėl turto. Atvyksta medikai. Medikai su D. S. nueina į kambarį. Medikai apžiūri nukentėjusiąją. Pareigūnei J. M. paklausus: " - Sakykit, o Jum skauda - kur trenkė ?", nukentėjusioji D. S. patvirtina: " - Taip ! Va čia, ausis !". Medikei pasakius, kad nukentėjusiajai reikės važiuoti į ligoninę, pareigūnė pasitikslina: " - Kiek kartų Jums trenkė ? Vieną ?". D. S. nurodo: " - Vieną !". Vaizdo įrašo trukmė - 16.29 min. Vaizdo įrašuose pavadinimais - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų, susijusių su smurto veiksmų atlikimu, aplinkybių užfiksuota nėra (1 t., b. l. 91-93).
Iš 2024-04-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji D. S. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2024-04-15 sutuoktinio R. S. S. jos atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 72-78).
Iš 2024-07-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2024-04-15 nukentėjusios D. S. pateikto vaizdo įrašo trukmė - 1 minutė ir 8 sekundės. Vaizdo įrašas yra begarsis, filmavimo laikas nurodytas kameroje (06:45:45 val. - 06:46:51 val.) neatitinka realaus laiko. Vaizdo įraše matyti (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdas, užfiksuotas namo viduje esančia vaizdo kamera. Kieme esantis vyriškis su kepure (pagal išvaizdos ir aprangos požymius - liudytojas V. K.) filmuoja mobilaus ryšio telefonu. Ties vaizdo įrašo 43 - 44 sekunde, prie filmuojančio vyro (V. K.) pastarajam iš kairės pusės prieina moteris (pagal išvaizdos ir aprangos požymius - nukentėjusioji D. S.) ir ranka trenkia per V. K. kairę ranką, laikančią telefoną. Telefonas iškrenta iš V. K. rankų. Tuo metu kitas kieme esantis vyriškis žilais plaukais (pagal išvaizdos ir parangos požymius - įtariamasis R. S. S.) pakelia savo dešinę ranką ir (06:46:27 val.) suduoda moteriai į veido kairę pusę. R.S. S. suduodant smūgį ranka nukentėjusiajai D. S. į veidą, liudytojas V. K. stovi, pastarojo veidas atsuktas į sutuoktinius S.. Nukritęs V. K. telefonas nukrinta ant žolės ir atsitrenkęs į veją, nučiuožia ant akmens masės grindinio plokščių, apie 2 metrų atstumu į dešinę nuo liudytojo. Nukentėjusioji D. S. po jai suduoto smūgio, skubiai eina link gyvenamojo namo, o V. K. žengia kelis žingsnius į dešinę ir pasilenkęs pakelia nuo grindinio savo mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 79-81).
Iš 2024-05-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas V. K. pateikė mobiliojo ryšio telefono "Samsung" vaizdo kamera įrašytus vaizdo įrašus, kuriame užfiksuotas 2024-04-15, apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių - R. S. S. bei D. S. įvykęs konfliktas (1 t., b. l. 94-97).
Iš 2024-06-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti liudytojo V. K. pateikti mobiliojo ryšio telefono „Samsung" vaizdo kamera įrašyti vaizdo įrašai.
Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2024-04-15, apie 12.35.59 val., (duomenys neskelbtini), kieme buvęs vaizdas. Įraše matyti kaip pjaunama metalinė tvora. Filmuojantis vyriškis (liudytojas V. K.) sako: " – R. negalėjo įeiti, tai nutarė tvoros segmentą išpjauti !". Kitoj tvoros pusėj matyti moteris (nukentėjusioji D. S.), kuri taip pat filmuoja mobilaus ryšio telefonu. D. S. klausia: " - Padalinai ?". Vyriškis (R. S. S.) atsako: " - Senai padalinta buvo !". . Toliau vaizdo įraše matyti, kad D. S. su kažkuo kalbasi mobiliojo ryšio telefonu. Praneša, jog vyras, nesiderinęs, išpjovė tvorą. Moteris pokalbio metu nurodo esanti D. S., pasako vyro vardą, pavardę. Vaizdo įrašo trukmė - 2 min.
Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuoti 2024-04-15, apie 12.42.05 val., (duomenys neskelbtini) kieme besikalbantys - vyriškis (R.S. S.) bei moteris (D. S.), kurie tariasi apie susitarimą dėl naudojimosi konkrečia namo dalimi. R.S. S. paklausus: " - Kokią nori dalį ?, D. S.) atsako: " - Susėkim ir tarkimės !". R. S. S.: " - Jau pusantrų metų.... D. S.: " - Ir čia prašau mano...( tuo metu telefone vaizdas mirga, telefonas nukrenta ant žemės). Smurto pavartojimu įtariamas asmuo - R.S. S. aiškina: " - Va, sudaužė telefoną !". Matosi nueinanti nukentėjusioji D. S., kuri sako: " - Dėl to, kad tu man į snukį trenkei !". R.S. S. atsako: " - Aš netrenkiau ! Ah, tu aferiste, matai kokia ?! Vaizdo įrašo trukmė - 1 min. 58 s.
Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip 2024-04-15, apie 12.44.22 val., (duomenys neskelbtini) kieme nukentėjusioji D. S. sako: " - Ko tu man snukį daužai ? Ko tu man visą laiką tą galvą daužai ? Tu netgi K. telefoną išmetei ?!". R. S. S. atsako: " - Ko tu meluoji ? Visą laiką meluoji... paėmei, trenkei telefoną svetimam žmogui !". Vaizdo įrašo trukmė - 27 s.
Vaizdo įrašuose pavadinimais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų, susijusių su smurto veiksmų atlikimu, aplinkybių užfiksuota nėra (1 t., b. l. 98–101).
Iš 2024-04-15 asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad 2024-04-15, 13.24 val., VŠĮ "Panevėžio Respublikinė ligoninė" D. S. nustatytas kairės ausies bei apatinio žandikaulio srities sumušimas (1 t., b. l. 50-52).
Iš VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ 2024-04-15, 13.24 val., išduoto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad buvo nustatyta anamnezė: Šiandien pacientei buvęs sutuoktinis trenkė kumščiu į galvą, skundžiasi kairės ausies skausmu, galvos svaigimu, skausmu - skauda apatinio žandikaulio kairę pusę. Objektyvi būklė: Kairės ausies kaušelis paraudęs, kiek patinęs, dešinė apatinio žandikaulio pusė patinusi, skausminga, prasižiojimas kiek skausmingas. Gydantis gydytojas R. Š. (1 t., b. l. 57).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu bei pateiktuose medicinos dokumentuose, objektyvių duomenų apie D. S. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, D. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Nesant objektyvių duomenų apie D. S. patirtus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (1 t., b. l. 48-49).
Iš Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pirmininkės I. Z. 2024-06-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2024-04-16, po gauto pranešimo iš policijos, Panevėžio apskrities Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SKPC) darbuotojai susisiekė su D. S., nes pastarajai buvo reikalinga psichologinė pagalba. Moteris Specializuotos pagalbos centro psichologei išsakė susirūpinimą esama padėtimi - patirtas smurtas iššaukė nerimo, nesaugumo ir baimės jausmus. Panevėžio m. apskrities SKPC psichologo (psichologė D. D.) konsultacija D. S. buvo teikta 2024-04-25, 2024-05-07, 2024-05-30, 2024-06-06, 2024-06-17 dienomis (1 t., b. l. 106).
Ekspertė J. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad išvada daryta ne tik iš dokumentų, bet ir apžiūrint asmenį 2024-04-16. Buvo pateikti Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, kuri išduodama, kai asmuo apsilanko priėmimo skyriuje. Nukentėjusioji atvyko apžiūrai pas juos sekančią dieną. Po tokio veiksmo, kuris nurodytas įvykio aplinkybėse, sekančią dieną nebūtinai visada lieka žymės. Po sumušimo gali likti ir gali nelikti požymių, bet jeigu patirta trauma nepalieka žymių, skausmas vis tiek gali išlikti. D. S. nurodė, kad skauda, bet matomų akimi požymių nebuvo matyti. Balandžio 16 d. apžiūros metu ausies kaušelio ir žandikaulio patinimai nebuvo matomi. Tas paraudimas ir patinimas yra subjektyvus požymis. Dėl įvykio ji visada klausia, kaip ir kas atsitiko, jeigu žmogus nesimėto, nuosekliai pasakoja, daugiau nesigilina, nes gilinasi į pačią apžiūrą. Teismo medicinos ekspertai 100 % atskiria, ar buvo panaudota plaštaka, ar buvo kraujasiurbio vabzdžio įkandimas. Jeigu sužalojimų nėra, taip ir rašo, o skausmas yra subjektyvus dalykas, tai jeigu sako, kad skauda, tai ir rašo, kad galėjo patirti fizinį skausmą, nes jo išmatuoti negali. Šiuo atveju čiuopiant nukentėjusioji sakė, kad skauda, todėl ir išvadoje parašė, kad galėjo patirti fizinį skausmą. Apčiuopa vyksta nuo tolimesnių vietų ir artėjant prie skaudamos vietos ir buvo pasakyta, kad skauda, nukentėjusioji lokaliai nurodė, kur skauda, ji išreiškė žodžiais apie juntamą skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamasis R. S. S. teisme kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepripažino, jis tik pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs, delnu vieną kartą pliaukštelėjęs D. S. į žandą, bet tai, jo teigimu, jis padaręs gindamas draugo V. K. turtą ir neigė tokiu savo veiksmu sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas gi sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus dėl svetimo turto gynimo bei fizinio skausmo nesukėlimo nukentėjusiajai, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo viso proceso metu duotų parodymų analizė liudija, kad nors jis proceso metu iš esmės buvo nuoseklus ir laikėsi versijos dėl smurto pavartojimo ginant draugo V. K. turtą, tokie jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems kitiems objektyviems įrodymams. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji visiškai patvirtina kaltinamojo R. S. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Visų pirma teismas pastebi, kad kaltinamasis proceso metu neigė bendrai savo smurtavimą sutuoktinės atžvilgiu ir tvirtino apie jos tariamas provokacijas, teisindamas save ir savo elgesį, tačiau tą paneigia byloje esantys neginčytini duomenys apie tai, jog R. S. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, kurį be pakeitimų paliko galioti Panevėžio apygardos teismas, buvo nuteistas dėl BK 148 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų D. S. atžvilgiu padarymo. Šios aplinkybės, neigiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotus įvairaus pobūdžio smurtavimo faktus, teigiant apie tariamas provokacijas bei save teisinant, atitinkamai kaltinamąjį charakterizuoja ir liudija apie pastarojo parodymų nepatikimumą, bei priešingai – minėtos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios D. S. parodymus apie kaltinamojo prieš ją ne pirmą kartą vartojamą fizinį smurtą.
Antra, kaltinamojo parodymų dėl smurto pavartojimo ginant draugo V. K. turtą bei deklaratyvių jo teiginių dėl fizinio skausmo D. S. nesukėlimo nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai ir priešingai – įrodymų visuma juos paneigia, o tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą.
Kaip matyti, nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prieš ją fiziškai smurtavo – sudavė rankos delnu vieną smūgį jai į kairės pusės žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji taip pat nurodė, kad prieš smūgio gavimą jį išmušusi ją filmavusiam V. K. iš rankų pastarojo telefoną, po ko iš karto gavusi iš R. S. S. smūgį. Taigi, nukentėjusioji neneigia telefono išmušimo iš rankų fakto, kas atitinka ir vaizdo įrašo duomenis. Iš įvykį užfiksavusio vaizdo įrašo apžiūros protokolo bei jo peržiūros teisme matyti, kaip nukentėjusioji išmuša V. K. iš rankų telefoną, kuris nukrenta į priešingą nuo nukentėjusiosios pusę, po ko R. S. S. iš karto suduoda ranka D. S. į veido sritį, po ko ji atsitraukia nuo R. S. S. ir V. K.. Teismas pastebi, kad nors kaltinamasis teigė apie tariamą D. S. bandymą mindyti V. K. iš rankų išmuštą, nukritusį telefoną ir to sąlygotą jo siekį ginti V. K. turtą, be to, tokiems kaltinamojo parodymams bandė antrinti ir jo draugas V. K., tokius R. S. S. ir V. K. parodymus paneigia ne tik nukentėjusiosios D. S. parodymai, bet ir įvykį užfiksavęs vaizdo įrašas. Pastebėtina ir tai, kad pastarasis vaizdo įrašas paneigia ir liudytoju apklausto V. K. teiginius apie tai, kad jis nematė paties R. S. S. suduoto smūgio D. S., nes tariamai buvo pasilenkęs, bei atitinkamai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog jai suduotą smūgį V. K. matė. Teismo nuomone, toks liudytojo V. K. parodymų prieštaringumas objektyviam bylos įrodymui – vaizdo įrašui, taipogi jo parodymai teisinant kaltinamąjį, liudija apie jo šališkumą bei sudaro pagrindą tokius pastarojo liudytojo parodymus vertinti kritiškai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, pagrindo abejoti byloje esančio nuosekliai ir betarpiškai įvykį užfiksavusio vaizdo įrašo įrodomąja galia teismas neturi.
Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis teigė apie tariamą būtinybę ginti svetimą turtą – V. K. telefoną, kaip matyti iš vaizdo įrašo, taipogi iš kaltinamojo, nukentėjusiosios bei paties liudytojo parodymų, pats V. K. betarpiškai būdamas įvykio vietoje, būtinybės imtis kokių tai gynybinio pobūdžio veiksmų nematė ir nieko nedarė, taipogi ir vėliau niekur dėl jo atžvilgiu atliktų nukentėjusiosios veiksmų nesikreipė. Teisme be kita ko V. K. parodė, kad kaltinime aprašyto įvykio metu jo telefonui nebuvo padaryta jokia žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis, savo elgesį suduodant smūgį teisinęs draugo telefono gynimu nuo sugadinimų, teisme parodė, kad ar V. K. telefonas buvo sugadintas, jis nežino ir po to tuo net nesidomėjo, kas anaiptol nerodo kaltinamojo rūpinimosi svetimo turto gerove, jo nesugadinimu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su teismų praktika – tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, ir tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-9-719/2018 ir kt.). Kaip matyti, šioje byloje nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo R. S. S. veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Taigi, teismas, įvertinęs nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kurie visiškai atitinka vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenis, bei objektyviam įrodymui prieštaringus R. S. S. ir V. K. parodymus, sprendžia, jog pagal nustatytas aplinkybes šioje byloje, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė.
Nukentėjusioji parodė, kad dėl R. S. S. jai suduoto smūgio jautusi fizinį skausmą. Tuo tarpu kaltinamasis neigė savo smurtiniu veiksmu sukėlęs D. S. fizinį skausmą, tačiau tokie jo deklaratyvūs teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir vertintini kritiškai.
Iš nukentėjusiosios parodymų analizės matyti, jog ji nuo pat proceso pradžios nurodė dėl gauto smūgio jautusi fizinį skausmą. Tokius jos parodymus patvirtina į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės J. M. 2024 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo duomenys, policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolo duomenys, tas atsispindi ir byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje, medicinos dokumentų išraše/siuntime), jos parodymai neprieštarauja ir specialisto išvadai bei ekspertės paaiškinimams teisme.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu bei pateiktuose medicinos dokumentuose, objektyvių duomenų apie D. S. patirtus sužalojimus nenustatyta, remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, D. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Specialisto išvadą surašiusi ekspertė J. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo duotą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad po tokio veiksmo, kuris nurodytas įvykio aplinkybėse, sekančią dieną nebūtinai visada lieka žymės, o skausmas gali išlikti, skausmas yra subjektyvus dalykas, jo išmatuoti negalima, šiuo atveju čiuopiant nukentėjusioji lokaliai nurodė, kur skauda, ji išreiškė žodžiais apie juntamą skausmą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamojo veiksmų, šiam prieš ją atliekant kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą, taipogi ir dėl jos nurodytais jai R. S. S. smurtiniu veiksmu sukeltais padariniais – sukeltu fiziniu skausmu, kurias patvirtina specialisto išvada, apžiūros protokolų bei tarnybinių pranešimų duomenys, medicininiai dokumentai, kiti byloje surinkti įrodymai, teismas neturi pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiąja, jos nurodytomis fizinio smurto patyrimo bei fizinio skausmo jai sukėlimo aplinkybėmis, teismas nenustatė.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis R. S. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo prieš sutuoktinę D. S. fizinį smurtą – 2024-04-15, apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - sutuoktinę D. S., t. y. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. S. į kairįjį žandą bei minėto smūgio sudavimu sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis R. S. S. veikus būtinosios ginties sąlygomis. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą, suprato jo pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmo galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad R. S. S. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – atliekant kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą – rankos delnu suduodant vieną smūgį į kairįjį žandą, sukėlė D. S. fizinį skausmą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo R. S. S. prieš sutuoktinę atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Bausmės skyrimo, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
R. S. S. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra garbaus amžiaus, pensininkas, turintis sveikatos problemų, yra teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už smurtinių nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Pastebėtina, kad šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (šio nuosprendžio priėmimo metu minėtoji laisvės apribojimo bausmė jau atlikta).
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, be kita ko įvertinus ir tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kas rodo minėtos bausmės rūšies nepakankamą veiksmingumą jo elgesiui ir savo elgesio nekeitimą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. S. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui.
Taipogi teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nors jis yra teistas, R. S. S. yra pensininkas, turintis sveikatos problemų, be kita ko turint omenyje ir tai, kad kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. S. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas aštuonių mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytinas R. S. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 15 d. 13.20 val. iki 2024 m. balandžio 16 d. 11.40 val. (viena para).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje 44,50 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 113-124). Šiuo atveju byloje nustatytas nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlęs asmuo – R. S. S., gydymo paslaugos D. S. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi, nėra abejonių, kad už šią žalą atsakingas kaltinamasis. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie civilinio ieškinio pagrįstumą. Duomenų, patvirtinančių dalinį ar visišką šio civilinio ieškinio atlyginimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei priteisiant visą žalą – 44,50 eurų.
Taip pat šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškusi nukentėjusioji D. S., kuri prašo priteisti jai iš kaltinamojo R. S. S. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 102-109). Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinime nurodyto įvykio, jos atžvilgiu atlikto smurtinio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, baimę, kitokius neigiamus išgyvenimus.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Iš byloje esančių duomenų (nukentėjusiosios parodymų, apžiūros protokolų, policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo) matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinį stresą. Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo R. S. S. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas garbaus amžiaus, pensininkas, nedirbantis, turintis sveikatos problemų, teistas ir turintis neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už smurtinių nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš taip pat garbaus amžiaus nukentėjusiąją sutuoktinę, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisme, ji nurodė įvykio metu jautųsi skausmą, po jo jautusi ir tebejaučianti baimę, nesaugumo jausmą, kas matyti ir iš į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės J. M. 2024 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pirmininkės I. Z. 2024-06-27 rašto. Pasak nukentėjusiosios, kol nebuvo vartojamas smurtas prieš ją, jai nebuvo poreikio lankytis pas psichologus, pas kuriuos lankosi jau po ankstesnių smurtinių veiksmų prieš ją atlikimo, o po šio įvykio viskas paaštrėjo, buvo atsiradę panikos priepuoliai. Netikėti tokiais nukentėjusiosios teiginiais teismas neturi jokio pagrindo. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą, save teisina, kaltina pačią nukentėjusiąją.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, taipogi nukentėjusiosios atžvilgiu pavartoto smurto pobūdį ir apimtį, jo padarinius (sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, sukeltas fizinis skausmas), pačios nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo R. S. S. priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje dalyje jį atmetant.
Taipogi nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė advokatė Lidija Blinkevičienė prašė teismo priteisti valstybės naudai iš R. S. S. atstovavimo išlaidas – 304,17 Eur (2 t., b.l. 99-101).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šiuo atveju byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų liudija, kad advokatė Lidija Blinkevičienė atstovavo nukentėjusiąją D. S. teisme, dalyvavo teismo posėdžiuose. Pastaroji pažyma patvirtina advokatės suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 304,17 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis turi turto, gauna pensiją, išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis nėra bloga. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokatės darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokatės veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš R. S. S. valstybės naudai priteistinos visos proceso išlaidos, patirtos dėl nukentėjusiosios atstovavimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (BPK 106 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos ir 16,01 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, kurios priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiosios D. S., dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti nukentėjusiosios D. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti R. S. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 15 d. 13.20 val. iki 2024 m. balandžio 16 d. 11.40 val. (vieną parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. S. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 44,50 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 50 centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš R. S. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S. S. proceso išlaidas valstybei: 304,17 Eur (tris šimtus keturis eurus 17 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiajai D. S. suteiktas atstovavimo paslaugas apmokėti ir 16,01 Eur (šešiolika eurų 1 centą) teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.