Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-49-324/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-14
Bylos Nr.: 2A-49-324/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00571-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Tomas Romeika
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: E. B.

Civilinė byla Nr. 2A-49-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00571-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.11; 3.1.17.3; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2212-887/2019 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų E. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-721-179/2008 dalį, nepilnametės dukters L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu; iš atsakovės dukters išlaikymui priteisti periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį po 230 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą ir įpareigoti atsakovę išlaikymą indeksuoti įstatymo nustatyta tvarka, išlaikymui skirtas lėšas pervesti į L. S. banko sąskaitą iki mėnesio, už kurį teikiamas išlaikymas, paskutinės dienos; priteisti bylinėjimo išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad jog šalių dukra nuo 2018 metų gruodžio mėnesio gyvena ieškovo bute ir neplanuoja grįžti gyventi pas motiną. Dukra priėmė tokį sprendimą dėl įtemptų santykių su patėviu bei dėl to, kad motina neteikia dukrai sutarto dydžio išlaikymo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. nutraukė šalių santuoką ir nustatė dukters gyvenamąją vietą su motina (atsakove). Nuo santuokos nutraukimo dukra jo namuose turėjo savo kambarį, net ir jam išvykus galėjo ateiti ir nakvoti jo namuose, kai pas motiną būdavo labai įtempta padėtis. 2016 metų rudenį jis dukrai atidarė sąskaitą SEB banke, paėmė kortelę - moksleivio kortelę, susietą su jo sąskaita, į kurią motina pervesdavo dukros išlaikymo pinigus. Paskutinį kartą dukros išlaikymo klausimas su atsakove buvo aptartas 2018 metų sausio mėnesį, tarpininkaujant mediatorei. Žodžiu buvo sutarta, kad dukrai kiekvienas teiks išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Atsakovės įmokos už dukros gyvybės draudimą ir šokių būrelį sumažina jos piniginį įnašą. Abiejų tėvų išlaidos būstui ir panašios išlaidos neatskaičiuojamos nuo 150 Eur sumos. Valstybės teikiama 30 Eur mėnesinė parama vaikui kaupiama pas atsakovę nenumatytiems atvejams. Keletą mėnesių atsakovė sutartos tvarkos laikėsi, tačiau nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio pervedimai tapo nereguliarūs, gruodžio mėnesį buvo pervesta 50 Eur, 2019 metų sausio mėnesį 80 Eur, nors jis į atsakovės sąskaitą kas mėnesį pervedinėjo po 150 Eur dukros išlaikymui. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad dukra jau dvejus metus savo piniginius reikalus tvarkosi pati, kiek jai netrukdo atsakovės nereguliarūs pervedimai. Akivaizdu, kad dabar teikiamų pinigų dukrai nepakanka, nes jis keletą kartų turėjo pinigų pervesti papildomai. Jis taip pat prisideda tokia arba didesne pinigų suma prie dukters išlaikymo. Be to, dukra vasaros pabaigoje planuoja su šokių kolektyvu vykti į Kiniją ir kelionei reikės apie 1 000 Eur, ji pastoviai vyksta į šokių čempionatus, kur reikia pačiai pasidengti kelionės ir gyvenimo išlaidas. Bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, nes dukra pati sprendžia, su kuo ir kada būti.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimu buvo nustatyta su ja. Dukters gyvenamoji aplinka pas ją buvo ir yra stabili, saugi, sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Šeimoje auga dar vienas vaikas A. B., su kuriuo L. sieja glaudus emocinis ryšys. Keisti dukters gyvenamąją vietą nėra jokio objektyvaus būtinumo. Mano, kad dukters noras gyventi su tėvu yra prieštaraujantis jos interesams, ieškovas suteikia dukrai per daug laisvės, neskatina jos geriau mokytis, tvarkytis asmeninius daiktus. Ieškovas nuteikinėja dukterį prieš ją ir jos sutuoktinį, apie juos blogai atsiliepia. Ji visą laiką tinkamai rūpinosi L. auklėjimu ir mokymusi, su dukra santykiai buvo šilti ir artimi, kol ieškovas nepradėjo jos nuteikinėti. Atsakovė lankosi L. klasės tėvų susirinkimuose, bendrauju su auklėtoja, vaikams nupirko savaitgalio išvyką į (duomenys neskelbtini). Dukra lanko šokių būrelį (duomenys neskelbtini), ji už savo lėšas ne kartą išleido dukrą į šokių būrelio stovyklas ir čempionatus, turėjo mokėti startinį mokestį, duoti pinigų dukrai pragyvenimui, ieškovas prie šių išlaidų niekada neprisidėjo. Nuo 2018 metų gruodžio pabaigos dukra išėjo gyventi pas tėvą, į namus grįžta tik pasiimti savo rūbų. Jos drabužiai dažnai būna nešvarūs, netvarkingi, žymiai suprastėjo mokymosi rezultatai, ypač matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų. Ieškovui išvažiavus į reisą, dukra lieka viena jo bute mėnesiui ir ilgesniam laikui. Atsakovė nuolat jai skambina, rašo žinutes, domisi, ką ji viena veikia, tačiau dukra bendrauti nenori. (duomenys neskelbtini) metų paauglei gyventi vienai, kuomet ieškovas išvyksta ilgam į reisą užsienyje, yra nepriimtina, tai neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad gali užtikrinti nepilnametei dukrai geresnes gyvenimo bei auklėjimo, priežiūros sąlygas, ypač kai išvyksta į ilgalaikį reisą užsienyje. Jis neįrodė, kad dukters gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks jos interesus, kad dabartinė dukters gyvenamoji vieta jai tapo nesaugi ir kad situacija pasikeistų, gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu. Nesutinka su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Ieškovas 2016 m. lapkričio 16 d. atidarė dukrai sąskaitą SEB banke, į kurią pervedami pinigai jos išlaikymui. Atsakovė pastebėjo, kad dukra pinigus naudoja neracionaliai. Iš banko sąskaitos išklotinės matyti, kad ji praktiškai praleidžia visus pinigus maitinimuisi kavinėse, picerijose, perka maisto produktus parduotuvėse, kas leidžia teigti, kad ji nevalgo namie gaminamo maisto. Atsakovė turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris turi specialiųjų poreikių dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosavybės teise turi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), būsto remontui yra paėmusi 4 500 Eur vartojimo kreditą, kurio mokėjimas baigiasi 2020 m. birželio 27 d., mėnesio įmoka 106,45 Eur. Atsakovė turi automobilį (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2029 d. birželio 30 d. kaupiamuoju gyvybės draudimu yra apdraudusi abu vaikus, taip pat juos apdraudusi papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, mėnesio įmoka yra 30,50 Eur. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokesčio vidurkis apie 850 Eur. Ieškovo pateiktoje dukters poreikių lentelėje kai kurios išlaidos yra aiškiai per didelės: 210 Eur išlaidos maistui neatitinka dukters amžiaus ir jos poreikių, kas mėnesį dukrai neperkami drabužiai ir apavas už 50 Eur, nurodyti užklasiniai užsiėmimai, būreliai dubliuoja vienas kitą. Valstybės mokami vaiko pinigai nuo 2019 m. sausio 1 d. yra ne 30 Eur, o 50 Eur. Dukters galima išvyka į Kiniją nėra siejama su būtinosiomis jos išlaikymo išlaidomis. Tuo atveju, jei dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, atsakovė sutinka mokėti jos išlaikymui 130 Eur per mėnesį.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui E. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 9,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Teismas, išklausęs šalių bei nepilnamečio vaiko paaiškinimus, laikė, kad vaikams reikalingas režimas, aiškus ribų ir elementarių taisyklių nustatymas. Vaikai namuose turi turėti pareigų, žinoti, koks jų elgesys yra draudžiamas. Kasdienių pareigų nustatymas, teismo vertinimu, yra normali ir psichologų rekomenduojama vaikų auklėjimo priemonė, kuri nepažeidžia vaiko interesų. Jeigu tėvai vaikams nekeltų tokio pobūdžio reikalavimų, galima būtų vertinti, kad tėvai tinkamai neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, nesirūpina jo gerove bei sveikata, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės namuose dukra auklėjama netinkamai. Byloje teismui nepateikti neginčytini įrodymai, kad uzufruktorė (atsakovė) vaikui skirtas lėšas panaudojo savo poreikiams ar netinkamai tvarko lėšas. Ieškovo teiginys, jog jis išlaikymui skirtas lėšas tvarkytų geriau, yra subjektyvus ir nepagrįstas. Teismas sutiko, kad vaiko noras turi būti vertinamas jo interesų požiūriu, kas įtvirtinta ir CK 3.174 straipsnio 2 dalyje, nes į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Iš šalių paaiškinimų bei įrodymų byloje nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju–ekspeditoriumi, vyksta į reisus (duomenys neskelbtini) (trunka apie 8 dienas) ir (duomenys neskelbtini) (trunka 1-3 dienas). Poilsis tarp reisų 12-24 valandos. Netgi vertinant, jog ieškovas tarp reisų išbūna namuose po 24 valandas, maksimaliai gaunasi, kad ieškovas per mėnesį namuose būna iki 10 dienų, o likusias 20 – išvykęs. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad tuo metu, kai ieškovas išvykęs į reisą, nepilnametė L. gyvena viena. Įstatymuose ir suformuotoje teismų praktikoje įtvirtinta, kad už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą atsako tėvai. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad L., turėdama abu tėvus, praktiškai du trečdalius laiko per mėnesį gyvena visiškai viena niekieno neprižiūrima, kas, teismo nuomone, prieštarauja jos interesams. Ieškovui išvykus į reisą, dukros priežiūra patikima kaimynams, giminaičiams, bet ne motinai. Stebimas pagrindinių mokymosi dalykų – lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų rezultatų pablogėjimas. Dėl to konkrečiu atveju, dėl ieškovo darbo pobūdžio ir iš to kylančios dukros nepriežiūros, į vaiko norą neatsižvelgtina kaip į prieštaraujantį jo paties interesams.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir kvalifikavo faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kreipiasi į teismą nepilnametės dukros prašymu ir atstovaudamas jos interesus, nes dukra nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos apsigyveno pas ieškovą dėl komplikuotų santykių su atsakovės sutuoktiniu ir atsakovės šeimoje nerasdama supratimo, gebėjimo spręsti tarpusavio kylančius konfliktus, dėl trečiojo asmens nurodinėjimo dukrai bei jo įkyraus auklėjimo. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui 2019 m. kovo 28 d. duotame paaiškinime mergaitė nurodė, kad pas ieškovą ji pradėjo gyventi, nes pas mamą nesijaučiu laiminga, nes su mama santykiai buvo uždari, o su patėviu labai komplikuoti. Vadinasi, tuo metu būdama (duomenys neskelbtini) metų, L. tiksliai ir aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių ji išėjo gyventi pas ieškovą ir kodėl pasidarė taip sunku gyventi atsakovės šeimoje, kad ryžosi priimti jos amžiui drąsų sprendimą. Teismas sprendime nurodė, kad L. apklausos metu paaiškino, jog atsakovė ir trečiasis asmuo namuose buvo nustatę griežtas buities tvarkymo ir švaros palaikymo taisykles, kurios, anot teismo, kėlė vaiko pasipriešinimą ir nepasitenkinimą auklėjimo metodais, tačiau teismas visiškai netyrė ir nenustatė, koks mergaitės santykis ir ryšys buvo ir yra šiuo metu su ieškovu, atsakove ir trečiuoju asmeniu.

6.2. Po pirmojo parengiamojo posėdžio teisėja ieškovui ir atsakovei rekomendavo psichologo konsultacijas, kad tėvai rastų sutarimą dukters gyvenamosios vietos bei bendravimo su tėvais klausimais. Dukters, atsakovės ir ieškovo susitikimai pas psichologę įvyko 4 kartus (2019-06-12, 2019-07-01, 2019- 07-16 ir 2019-09-04), tačiau teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, nesulaukęs psichologės išvadų. Psichologė 2019 m. rugsėjo 19 d. išdavė pažymą, kurioje nurodė svarbias aplinkybes – kad dukters ir atsakovės santykiai komplikuoti, kad gyvenimas pas mama buvo sudėtingas, nes ypatingai daug kontrolės, reikalavimų ir nesusipratimų buvo santykiuose su trečiuoju asmeniu; dukra įtraukta į jos amžiui nereikalingus suaugusiųjų konfliktus ir piniginių (išlaikymo) klausimų sprendimą, kad ji pakankamai brandi, tačiau turėtų būti apsaugota nuo tokio pobūdžio klausimų sprendimo. Pažymoje yra nurodyta, kad mergaitė puikiai sutaria su ieškovu, jaučiasi patogiai, tačiau kitaip bendrauja su mama - jai turi daug nuoskaudų ir priekaištų.

6.3. Sprendimą apsigyventi pas ieškovą dukra priėmė pati. Ieškovas dukters gyvenime visuomet dalyvavo, jų tarpusavio ryšys buvo ir yra tvirtas, santykiai grįsti pasitikėjimu, o ne kontrole ir nurodinėjimu. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovo namuose nėra taisyklių ir ribų, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad dukrai kasdien nėra garsiai nurodomos ribos, taisyklės ir reikalavimai, nereiškia, kad tokių ribų ar taisyklių nėra, tiesiog jos dukrai yra parodomos kitu būdu ar metodu, o ne nuolat kartojant ir nurodinėjant tiesiogine žodine forma. Dukrai jau (duomenys neskelbtini) metų, ji pakankamai brandi ir sąmoninga, tad ypatingos kontrolės jai nereikia. Ieškovas puikiai susitaria su dukra tiek dėl tvarkos, tiek dėl dienos režimo, pamokų ruošos ir kitų vaiko darniai raidai svarbių aspektų.

6.4. Teismas neįvertino, kad dukters apsisprendimą lėmė atsakovės šeimoje susiklosčiusi ir ilgai nespręsta situacija: suaugę šeimos nariai nesprendžia savitarpio problemų, nesigilina į mergaitės dvasinius ir emocinius išgyvenimus, vyrauja uždarumas, trečiojo asmens kontrolė ir įkyrūs nurodinėjimai. Teismas labiau tikėjo atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais apie buitinius reikalavimus mergaitei, ribų nustatymą, tačiau neanalizavo ieškovo ir dukters nurodomų jai svarbių priežasčių, susijusių su sprendimą pakeisti gyvenamąją vietą lėmusiomis aplinkybėmis: netinkamu trečiojo asmens auklėjimu, kontrole, didelių reikalavimų kėlimu, netgi emociniu spaudimu, santykių su motina uždarumu ir šaltumu, ryšio nebuvimu, t. y. negalėjimu išreikšti savo jausmų ir sulaukti supratimo, paramos ir meilės. Finansiniai klausimai iškilo tik vėliau, jau apsigyvenus pas ieškovą, nes atsakovė ėmė neteikti dukrai tokio išlaikymo, dėl kurio šalys susitarė pas mediatorę. Kadangi dukra jau nuo 2016 m. turėjo savo sąskaitą banke ir tėvai, ja pasitikėdami, išlaikymui skirtas lėšas pervesdavo į šią sąskaitą, susiklostė tokia situacija, kad dukrai jos finansiniai klausimai (išlaikymo) buvo tiesiogiai patikėti ir tokiu būdu ji ieškovo ir atsakovės sutarimu tapo „įtraukta“ į šių klausimų sprendimą. Atsakovė, kuri uzufrukto teise tvarko dukters išlaikymui skirtas lėšas, manipuliuodama ir piktnaudžiaudama motinos valdžia, siekdama kontroliuoti dukrą bei jos apsisprendimą gyventi pas ieškovą, nustojo pervesti sutarto dydžio išlaikymą, tokiu būdu vienašališkai pakeisdama susitarimą ir sukeldama dukrai dar daugiau pergyvenimų ir nepatogumų. Atsakovė, kuriai nepatiko, jog dukra apsigyveno su ieškovu ir prarado ryšį su ja, išlaikymui skirtas lėšas naudoja kaip įrankį daryti spaudimą ir priversti grįžti į namus. Atsakovė nesuvokia mergaitės pergyvenimų, nesiaiškina su ja tokio sprendimo priežasčių ir kaip būtų galima taisyti situaciją. Dukra 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichologinę tarnybą, ieškodama pagalbos spręsti situaciją ir motinos palaikymo ir supratimo, siekdama bendravimo ir motinos visokeriopos paramos, nes skundžiamas teismo sprendimas neišsprendė problemų, o tik pagilino jas.

6.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, dukrai apsigyvenus pas ieškovą, pablogėjo tam tikrų mokymosi dalykų įvertinimas, ir šių rodiklių pablogėjimą susiejo su mergaitės gyvenamosios vietos pasikeitimu bei motinos kontrolės praradimu. Kai kurie dukters mokymosi rezultatai netgi pagerėjo, antra, pablogėję rezultatai galėtų būti sietini su tuo, jog atsakovė tinkamai nesirūpina ir nesudaro dukrai palankių sąlygų mokymuisi, nes iš esmės tarp atsakovės ir dukros nevyksta normalus bendravimas jau ilgą laiką, dukrai dar gyvenant atsakovės šeimoje.

6.6. Dukra jau beveik (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovo šeimoje. Per šį laikotarpį neįvyko jokių neigiamų įvykių ar aplinkybių, kurios būtų susijusios su jos apsisprendimu apsigyventi pas ieškovą ir patvirtintų teismo sprendime keliamus nuogąstavimus apie mergaitės sprendimo neigiamas pasekmes. Tai, kad dukra gyvena su ieškovu ir kurį laiką dėl darbo pobūdžio ieškovas negali tiesiogiai rūpintis dukra, nereiškia, kad dukra nėra tinkamai pasirūpinta. Ieškovas neriboja motinos valdžios įgyvendinimo, jeigu tik ši nėra savo noru nėra nusišalinusi nuo pareigų tinkamo vykdymo, nesiekia apriboti ir neriboja dukters bendravimo su atsakove, neįtakoja dukros sprendimų šiuo klausimu, priešingai, ieško dukrai ir motinai galimybių spręsti jų tarpusavio problemas dalyvaujant specialistams, pats dukrą vežė pas psichologę, šiuo metu dukra lankosi (duomenys neskelbtini) tarnyboje, kur į susitikimus turi atvykti atsakovė ir trečiasis asmuo. Tačiau dukra yra pakankamai brandi priimti sprendimus. Jis ją palaiko, neatstumia jos ir siekia jai padėti susitvarkyti iškilusias problemas, sudaryti stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas.

6.7. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vienas iš vaiko interesų yra turėti saugią ir stabilią aplinką, kuri pasireiškia ne tik gyvenamosios vietos stabilumu, bet ir emociniu stabilumu bei ryšiu su tėvais. Dukra nuo gimimo iki tėvų santuokos nutraukimo gyveno ieškovo bute, jame gyveno, kai pagal teismo nustatytą tvarką lankydavosi pas ieškovą, šiame bute turi jai įrengtą kambarį ir savo asmeninę saugią erdvę. Šiomis sąlygomis dukra gyvena (duomenys neskelbtini) ir neketina grįžti pas atsakovę, nes iš esmės nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių ji priėmė sprendimą apsigyventi su ieškovu. Mergaitė nuo šių mokslo metų pradžios pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) I d klasėje, šią (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigų ji pasirinko drauge su ieškovu, sėkmingai baigusi progimnaziją. (duomenys neskelbtini) išduotoje mergaitės charakteristikoje nurodyta, kad dėl L. mokymosi, elgesio auklėtojai daugiau teko bendrauti su tėvu nei su motina. Teisme apklausta L. paaiškino, jog gerai jaučiasi su tėvu, gyvendama su juo. Tai patvirtina ir psichologės išvada. Teismas sprendime konstatavo dukters brandą ir sąmoningumą, kad ji pagal amžių gali suvokti savo sprendimus, prognozuoti pasekmes. Tai, kad nepilnametė mergina išreiškė norą gyventi su tėvu ir apsigyveno su juo, nereiškia, kad nenori palaikyti gerų santykių su abiem tėvais. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, tad L. tikisi motinos palaikymo ir rūpesčio, o ne nusišalinimo ir dukters apsisprendimo ignoravimo. Mergaitei šiuo metu ypatingai svarbus psichologinis ir emocinis saugumas ir stabilumas, saugi ir įprasta aplinka, dėmesys. Visa tai šiuo metu ji gauna tik iš ieškovo, nes atsakovė iš esmės yra nusišalinusi nuo motinos pareigų, jų neįgyvendina, kaltina ieškovą trukdant bendrauti su dukra (nors ieškovas dėl darbo pobūdžio nebūna nuolat namuose), neieško galimybių atkurti ryšio su dukra. Beveik metus laiko dukra negauna tinkamos motinos priežiūros ir dėmesio. Tad dukters noras gyventi su ieškovu ir faktinis ilgą laiką trukęs gyvenimas pas jį neprieštarauja jos interesams.

6.8. Pareikšdamas ieškinį dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovas pareiškė antrą reikalavimą - priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovės, jeigu bus patenkinta ieškinio dalis dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas sprendimu pirmąjį reikalavimą atmetė, tačiau nesprendė dėl antrojo reikalavimo, nenurodė jokių šios ieškinio dalies atmetimo teisinių argumentų.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir prašymus dėl naujų įrodymų bei dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. apeliaciniame skunde kartojami tie patys deklaratyvūs teiginiai. Teismo posėdyje apklausta dukra nenurodė, kad motinos šeimoje jautėsi nemylima, kad jai trūko rūpesčio ir kt. Ieškovo interesas keisti dukters gyvenamąją vietą yra piniginio pobūdžio, o tai nėra įstatymo numatytas pagrindas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui.

7.2. Tarp atsakovės ir ieškovo jo iniciatyva buvo sutarta, kad abu tėvai skiria po 150 Eur dukters išlaikymui, pervedant pinigus į dukters sąskaitą. Ieškovas dukrai iš jo priteistą išlaikymo sumą po 150 Eur periodinėmis išmokomis pervesdavo atsakovei, o ji tą pačią sumą pervesdavo į dukters sąskaitą, taip pat savo iniciatyva jai pervesdavo 108 Eur bei sumokėdavo už šokių būrelį ir dukters draudimą po 50 Eur per mėnesį. Pastebėjus, kad dukra jai pervestus pinigus tvarko neracionaliai ir beveik visus skiria maistui, kadangi gyvendama pas tėvą nuolat maitinasi kavinėse, valgyklose, perka menkaverčius pusfabrikačius parduotuvėse, namie maisto negamina, atsakovė pradėjo pinigus pervesti dalimis, kad ji juos leistų racionaliai. Todėl atsakovė teismo priskirtą funkciją tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas vykdė ir vykdo tinkamai.

7.3. Ieškovas ne pirmą kartą bando piniginius vaiko išlaikymo klausimus spręsti teisme - Alytaus apylinkės teisme 2014 m. buvo užvedęs civilinę bylą, prašydamas įpareigoti atsakovę išlaikymą dukrai, kai ji pagal nustatytą bendravimo tvarką vasaros atostogų metu gyveno pas tėvą, pervesti į jo sąskaitą banke, nustatant, kad vienos dienos išlaikymas lygus 20 litų, taip pat prašė teismo iš atsakovės jam priteisti 2620 litų, kurių ji neskyrė dukters išlaikymo prievolei laikotarpiais, kuomet ji būdavo pas tėvą. Teismas ieškovo ieškinį ir jo apeliacinį skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2A-1834-273/2014). Ir po šios bylos ieškovas atsakovei kėlė nepagrįstas pretenzijas, reikalavo, kad ji pateiktų jam ataskaitą apie išlaikymo panaudojimą. Atsakovei ne kartą teko kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, kad sudrausmintų ieškovą.

Šalies argumentai

7.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo prasti dukters santykiai su atsakovės sutuoktiniu, dėl kurių ji 2018 metų gruodžio mėnesį išėjo gyventi pas tėvą ir gyvena iki šiol. Atsakovei 2009 metais apsigyvenus su dabartiniu sutuoktiniu, ieškovas pradėjo dažnai lankytis jų namuose, rašyti policijai pareiškimus, kad neva patėvis tvirkina dukterį, tačiau visos bylos atsakovės sutuoktiniui buvo nutrauktos. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyriui parašė daug pareiškimų, nurodydamas, kad atsakovė blogai auklėja dukterį, neišlaiko jos, pas ją per mažai vietos gyventi ir t.t., tačiau jokių vaiko teisių pažeidimų iš atsakovės pusės nebuvo nustatyta. Ieškovas nuo 2009 metų, kai atsakovė pradėjo gyventi su trečiuoju asmeniu, kryptingai nuteikinėja dukterį prieš patėvį ir atsakovę, siekia visiškai atriboti dukterį nuo mamos. Dukra, grįžusi iš tėvo namų, pasidarydavo nesukalbama, aikštinga, atsakovė jai niekuo neįtikdavo. Kurį laiką, kol dukra neidavo pas tėvą, ji apsiramindavo, santykiai šeimoje būdavo normalūs ir šilti.

7.5. Nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos dukra išėjo gyventi pas tėvą, o į namus pas atsakovę grįždavo tik pasiimti savo rūbų, kurie būdavo nešvarūs, netvarkingi, pati skleisdavo nemalonų kvapą, kadangi ieškovo namuose nėra skalbimo mašinos, matėsi, kad suprastėjo jos higienos įpročiai. Nors kai kurių pamokų - fizinio, dailės - rezultatai pagerėjo, tačiau tai nėra esminiai dalykai mokykloje.

7.6. Nepilnametė dukra didžiąją laiko dalį praleidžia viena tėvo namuose. Kadangi ieškovas nuteikęs dukrą prieš atsakovę, ji neatsako į mamos skambučius, sms žinutes, susitikti su ja nepageidauja. (duomenys neskelbtini) metų paauglei reikalinga nuolatinė priežiūra ir protinga kontrolė, kurios ieškovas negali garantuoti, būdamas už kelių tūkstančių kilometrų nuo dukters. Jis negali garantuoti dukrai saugumo, o atsakovė neturi fizinių galimybių užeiti į ieškovo butą.

7.7. Trečiojo asmens parodymai patvirtina, kad jis tiek savo biologiniam sūnui, tiek L. kelia normalius ir protingus reikalavimus: pavalgius išsiplauti savo indus, susitvarkyti savo drabužius, kuomet juos L. iš spintos demonstratyviai išmėto ant grindų, taip pat ilgai nesėdėti prie kompiuterio, laiku eiti miegoti ir atsigulus nakties miegui nesinaudoti telefonu.

7.8. Dukters noras gyventi su tėvu yra prieštaraujantis jos interesams. Ieškovas suteikia dukrai per daug laisvės, neskatina tvarkytis asmeninių daiktų, daro jai dideles nuolaidas, kad įtiktų, leidžia neprotingai ilgai naktinėti, bendrauti naktimis socialiniuose tinkluose, kai tuo metu moksleivė turėtų miegoti. Ieškovo pasyvi dukters auklėjimo pozicija, taisyklių nebuvimas, negalėjimas kontroliuoti dukterį, kai ji gyvena viena po 8-10 dienų iš eilės jam būnant reise, ir suponavo dukters norą gyventi su tėvu.

7.9. Priešingai nei teigiama skunde, atsakovė nėra nusišalinusi nuo motinos pareigų ir stengiasi atkurti su dukra dvasinį ryšį - (duomenys neskelbtini) kreipėsi į psichologę A. B., vyko keli susitikimai su psichologė, tačiau vienos dukros net vykti pas psichologę su atsakove neleido ieškovas, jis visą laiką atveždavo dukterį (duomenys neskelbtini), kad nebūtų galimybė jai vienai su dukra pabendrauti. Pagrindinė įtemptų atsakovės ir dukros santykių problema –pinigai, šią problemą sukėlė ir užaštrino tik ieškovas, nes gyvenant dukrai su atsakove ji turėjo viską, ko reikia jos amžiaus vaikui. Atsakovė lankydavosi dukters klasės tėvų susirinkimuose, bendraudavo su jos auklėtoja, žinodavo visas dukters problemas ir pasiekimus. Už savo lėšas atsakovė dukrą išleisdavo į šokių būrelio stovyklas ir čempionatus, mokėdavo startinį mokestį, duodavo pinigų dukrai pragyvenimui, ieškovas prie šių išlaidų niekada neprisidėjo. Ieškovas teisme teigė, kad reikia dukrą vežti į Kauną pas chirurgą dėl buvusio kojos lūžio, kad dėl pilnapadystės reikia daryti batams padukus, patikrinti jos akis, tačiau tėvas net nežino, kad pas chirurgą jau nereikia lankytis, nes nėra jokių kojos lūžio pasekmių, o kai reikėjo, vežiodavo tik atsakovė. Ieškovas taip pat nežino, kad dukrai jau nėra pilnapadystės problemų ir nereikia padukų jos batams. Praėjusiais metais atsakovė vežė pas gydytoją pasitikrinti akis ir tai yra nemokama paslauga. Už dantų gydymą sumokėdavo atsakovė, tėvas papildomų dukters išlaidų niekad nepadengdavo.

7.10. Dukra turi brolį, su kuriuo ji itin gerai sutaria, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys. Brolis taip pat myli seserį, laukia jos sugrįžtančios namo, labai pasiilgsta. Dukra apklausos teisme metu taip pat patvirtino, kad myli brolį ir nori su juo dažniau susitikti ir bendrauti, todėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamą įtaką brolio ir sesers santykiams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Ieškovas 2020 m. birželio 29 d. kartu su prašymu patvirtinti taikos sutartį (registracijos Nr. DOK-16339) teismui pateikė naujus įrodymus – ieškovo 2020 m. birželio 28 d. prašymą, ieškovo ir dukters sąskaitos išrašus.

11. Atsakovė 2020 m. birželio 30 d. (registracijos Nr. DOK-17741) teismui pateikė nuomonę dėl dukters išlaikymo išlaidų, taip pat naujus įrodymus - (duomenys neskelbtini) užsakymo patvirtinimą, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad E. B. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 34,74 Eur už L. S., atsiskaitymo laikotarpis – 2018 m. gruodžio mėn., sąskaitą-faktūrą už individualią psichologo konsultaciją; kvitus, patvirtinančius, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) individualiai įmonei sumokėta 30 Eur.

12. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikė prašymą, kurį prašė laikyti baigiamąją kalba, taip pat papildomą įrodymą - banko sąskaitos išrašą.

13. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priimtini įrodymai – dokumentai, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui: ieškovo sąskaitos išrašas (2019-02-26 – 2019-12-31 ir 2020-01-01 - 2020-06-28 laikotarpiai), L. S. sąskaitos išrašas (2019-03-01 – 2020-06-28); (duomenys neskelbtini) užsakymo patvirtinimas. Kadangi ieškovo 2020 m. birželio 28 d. prašymu (prašant iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. po 192 Eur per mėnesį; nuo 2020 m. vasario 1 d. – 202 Eur per mėnesį, nuo 2020 m. birželio 1 d. – 250 Eur per mėnesį) ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymu yra keičiamas apeliacinio skundo dalykas, nurodomi papildomi apeliacinio skundo argumentai. Tai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą. Tuo vadovaujantis bei atsižvelgiant į faktinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas bylos dalyje dėl išlaikymo nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti minėtus ieškovo pateiktus procesinius dokumentus.

Dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo

14. Šalys 2020 m. birželio 18 d. sudarė bei pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį dėl apeliacine tvarka tikrinamos civilinės bylos dalyko dalies – nepilnametės dukters L. S. gyvenamosios vietos, jos ir motinos E. B. bendravimo tvarkos nustatymo šiomis sąlygomis:

1. Sutarties šalys, atsižvelgusios į nepilnametės dukters L. išreikštą valią gyventi su tėvu G. S. ir sutarusios, nustato L. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S..

2. Remiantis šios sutarties 1 punktu, nustačius nepilnametės L. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S., šalys susitarė nustatyti dukters L. S. ir motinos E. B. šią bendravimo tvarką:

2.1. tėvui nebūnant Lietuvoje, dukters L. vienos gyvenimą ryšio priemonėmis prižiūri ir kontroliuoja motina, arba L. būna su motina abiem priimtinoje vietoje (pas močiutę S. T. (duomenys neskelbtini)) arba pas motiną L. S. pageidaujant, kai namuose nėra motinos sutuoktinio;

2.2. tėvui būnant Lietuvoje, du savaitgalius (šeštadienį ir sekmadienį) per mėnesį L. būna su motina jų sutartoje vietoje - motinos gyvenamoje vietoje arba pas močiutę S. T. (duomenys neskelbtini);

2.3. du kartus per savaitę bendrauti L. ir motinos pasirinktomis savaitės dienomis, laiku ir pasirinktoje vietoje;

2.4. Motinos dieną, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, ir motinos gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), L. švenčia su motina jų pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

2.5. brolio A. gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), L. švenčia su broliu A. jos ir motinos pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

2.6. antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną L. su motina švenčia jų pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

3. Abu tėvai įsipareigoja geranoriškai spręsti klausimus, susijusius su L. ir motinos bendravimu, įsipareigoja nedelsdami vienas kitam pranešti apie dukters negalavimus, susirgimus, ligas, nutikimus, pasiekimus ir nesėkmes.

4. Atsižvelgiant į tai, kad dukros L. ir motinos bendravimas yra abipusė teisė, bendravimas labai svarbus veiksnys nepilnametės dukros raidai ir gerovei, jų bendravimo pilnavertiškumui atstatyti tėvas įsipareigoja skatinti L. ir motinos bendravimą pats ir, reikalui esant, pasitelkiant psichologę.

5. Šaliai, pilnai ir tinkamai vykdančiai šia taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kita šalis įsipareigoja nekelti reikalavimų teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau šalims yra žinoma, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ši sutartis gali būti keičiama.

6. Šalys susitarė prašyti Kauno apygardos teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir, remiantis CPK 293 straipsnio 5 punktu, civilinę bylą dėl sutartos dalies nutraukti.

7. Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos dalyje nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje.

8. Sudaryti trys taikos sutarties egzemplioriai: po vieną šalims ir teismui.

15. Šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, šalys taikos sutarties 7 punktu patvirtino, jog joms yra žinomos taiko sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos dalies nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir tuo pagrindu nutraukti civilinės bylos dalį dėl L. S. gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šalys taikiai susitarė dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, šis klausimas taip pat nespręstinas.

Dėl priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

17. Šalims taikos sutartimi susitarus tik dėl dukters gyvenamosios vietos ir teismui ją patvirtinus, spręstinas klausimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Ieškovas teismo prašė, nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui po 230 Eur per mėnesį. Atsakovė su tokio dydžio išlaikymu nesutiko.

18. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

19. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, iš bylos duomenų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2019 m. kovo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. sudarė 595,94 Eur, vasario mėn. – 1141,77 Eur, kovo mėn. - 1038 Eur, balandžio mėn. - 1029 Eur, gegužės mėn. – 769,98 Eur, balandžio mėn. – 1321,09 Eur, liepos mėn. – 1182,75 Eur (vieno mėnesio uždarbio vidurkis 1032 Eur). Ieškovas nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 22 d., nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. ir nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 4 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Ieškovas turi automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centras duomenų nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, be nepilnametės dukters, turėtų kitų išlaikomų asmenų ar turėtų sveikatos problemų.

20. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, iš bylos duomenų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2014 m. lapkričio 10 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 25 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2020 m. sausio mėn. sudarė 75,86 Eur + 1450 Eur + 193,80 Eur, vasario mėn. – 193,80 Eur + 75.86 Eur + 1445,61 Eur; kovo mėn. – 193,8 Eur + 75,86 Eur + 1450 Eur; balandžio mėn. – 248,2 Eur + 75,86 Eur + 1450 Eur; gegužės mėn. – 75,86 Eur + 1950 Eur; balandžio mėn. – 75,86 Eur + 2250,67 Eur; liepos mėn. – 75,86 Eur + 1676.65 Eur (vieno mėnesio uždarbio vidurkis 963,86 Eur). Atsakovė turi automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centras duomenų nustatyta, kad atsakovės nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė be nepilnametės dukters turi dar vieną išlaikomą asmenį – nepilnametį sūnų A. B., kurį išlaiko kartu su trečiuoju asmeniu.

21. Iš nurodytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis faktiškai vienoda, kad abu vaiko tėvai, būdami jauni, darbingi, turi galimybes lygiomis dalimis teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

23. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka (civilinė byla Nr. 2-721-179/2008), patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnametės dukters L. S. gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės nustatoma pas motiną E. S.; ieškovas įsipareigojo teikti nepilnametės dukros išlaikymui po 300 Lt per mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133-179/2014 pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimu L. S. priteisto išlaikymo dydį, ir priteisė iš ieškovo nepilnametei dukrai po 425 Lt (arba 246,18 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą.

24. Taigi nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kurioje teismas padarė išvadą, kad L. S. būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 850 Lt (246,18 Eur) per mėnesį suma, praėjo beveik šešeri metai, šalių dukrai tuomet buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu mergaitei yra daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, t. y. mergaitės amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, lyginant su kainomis euro valiutos įvedimo pradžioje. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Akivaizdu, kad augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. 2020 m. spalio 9 d. duomenimis, šalių dukra L. S. mokėsi (duomenys neskelbtini) 1 d klasėje, lankė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mergaitė aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje (duomenys neskelbtini). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateiktoje skaičiuotėje nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 574,5 Eur suma (t. 2 b. l. 140) (pirmosios instancijos teismui teiktoje skaičiuotėje nurodyta 502 Eur suma). Sutiktina su atsakove, kad ieškovas nepagrįstai į nurodytą poreikių sumą įtraukė 100 Eur sumą planuojamai kelionei į Kiniją (skaičiuotiną 12 mėnesių), kadangi tai nėra būtinosios nepilnamečio vaiko išlaidos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, į ieškovo pateiktą išlaidų suvestinę pirmosios instancijos teisme nėra įtrauktos visos būtinosios vaiko išlaidos, pvz. vaikui tenkančio gyvenamojo būsto išlaidos, mobilaus telefono, interneto paslaugų išlaidos ir pan. (jos nurodytos antroje skaičiuotėje). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į kitus ieškovo nurodytus šalių dukters poreikius neįtraukta jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, nurodoma 574 Eur suma teismų praktikoje yra įprastinė mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams (po 287,25 Eur iš tėvų). Atsakovė nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių dukrai reikalingą mažesnę išlaikymo sumą (CPK 178 straipsnis), tik deklaratyviai nurodė, kad protinga ir racionali dukters išlaikymo suma mėnesiui yra apie 300 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, šalių turimą turtą, nepilnametės dukters poreikius ir abiejų tėvų galimybes teikti dukters poreikius atitinkantį išlaikymo, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, iš valstybės gaunamą vaiko išmoką, sprendžia, kad šalys yra pajėgios kiekviena teikti po 230 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl iš atsakovės priteistina 230 Eur dydžio išlaikymo suma.

26. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad, esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir (ar) vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti keičiamas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 100 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuo likusio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleistas) išlaidas; atsakovė – 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tretysis asmuo – 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

29. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje šalims sudarius ir teismui patvirtinus taikos sutartį dėl bylos dalies (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), ieškovui grąžintina jo sumokėta 150 Eur žyminio mokesčio dalis.

30. Taikos sutartimi šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl teismas, patvirtinęs taikos sutartį, toje byloje dalyje šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismui visiškai patenkinus apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, laikytina, kad buvo patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme - iš atsakovės ieškovui priteistina 50 procentų likusios ieškovo sumokėtos žyminio mokesčio dalies, t. y. 25 Eur.

32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 1450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovė – 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.10, 8.12, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovas turi teisę į pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 725 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33. Apeliacinės instancijos teisme patirta 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. kovo 4 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu. Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 (dvidešimt penkis) Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria ieškovas G. S. ir atsakovė E. B. susitarė dėl nepilnametės dukters L. S. gyvenamosios vietos, jos ir motinos E. B. bendravimo tvarkos:

1. Sutarties šalys, atsižvelgusios į nepilnametės dukters L. išreikštą valią gyventi su tėvu G. S. ir sutarusios, nustato L. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S.

2. Remiantis šios sutarties 1 punktu, nustačius nepilnametės L. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S., šalys susitarė nustatyti dukters L. S. ir motinos E. B. šią bendravimo tvarką:

2.1. Tėvui nebūnant Lietuvoje, dukters L. vienos gyvenimą ryšio priemonėmis prižiūri ir kontroliuoja motina, arba L. būna su motina abiem priimtinoje vietoje (pas močiutę S. T. (duomenys neskelbtini)) arba pas motiną, L. S. pageidaujant, kai namuose nėra motinos sutuoktinio;

2.2. Tėvui būnant Lietuvoje, du savaitgalius (šeštadienį ir sekmadienį) per mėnesį L. būna su motina jų sutartoje vietoje - motinos gyvenamoje vietoje arba pas močiutę S. T. (duomenys neskelbtini);

2.3. Du kartus per savaitę bendrauti L. ir motinos pasirinktomis savaitės dienomis, laiku ir pasirinktoje vietoje;

2.4. Motinos dieną, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį ir motinos gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), L. švenčia su motiną jų pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

2.5. Brolio A. gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), L. švenčia su broliu A. jos ir motinos pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku;

2.6. Antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną L. su motina švenčia jų pasirinktoje vietoje

ir pasirinktu laiku.

4. Atsižvelgiant į tai, kad dukros L. su motinos bendravimas yra abipusė teisė, bendravimas labai svarbus veiksnys nepilnametės dukros raidai ir gerovei, jų bendravimo pilnavertiškumui atstatyti, tėvas įsipareigoja skatinti L. ir motinos bendravimą pats ir, reikalui esant, pasitelkiant psichologę.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl šalių nepilnametės dukters L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo.

Grąžinti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur ieškovo sumokėtą žyminio mokesčio dalį. Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai 725 (septynis šimtus dvidešimt penkis) Eur išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika