Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, Aušrai Razutienei, Rasai Pladaitei, Viktorijai Lukoševičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Č. buvo kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, t. y. tuo, kad jis:

1.1. Dėl sunkios įmonės ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y.:

- nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 4 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, 2014 metais įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 273 309,19 EUR, suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 EUR, įmonė galimybių neturi, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas ir jis pats kaip įmonės vadovas 2015 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, o jo kreipimosi pagrindu 2015 m. sausio 27 d. iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 169 487,39 EUR dydžio bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų suma, 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 195 956,79 EUR patikslintų kreditorinių reikalavimų suma, jis R. Č. savo vardu įformino 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 bei sumažino 74 780,25 LT (21 657,86 EUR) piniginių lėšų likutį kasoje, ir tokiu būdu pagal užimamas pareigas įmonėje, turėdamas teisę ir galimybę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, suteikė sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pirmenybę išmokant grynuosius pinigus prieš kitus įmonės kreditorius ir taip sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas – A. R., 2 577,52 EUR sumai, V. U., 1 650,61 EUR sumai, D. T., 59,92 EUR sumai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 16 647,99 EUR sumai, VĮ „Turto bankas“ 5 825,47 EUR sumai, UAB „Regaida Geo“, 140,18 EUR sumai, UAB „Tele2“ 166,18 EUR sumai, UAB „Faziukas“, 3 028,04 EUR sumai, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „LESTO“), 88 226,68 EUR sumai, UAB (duomenys neskelbtini), 6 563,96 EUR sumai, Notaro S. S., 348,99 EUR sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 22 306,58 EUR sumai, UAB „Jungtinės auditorių kontoros“, 578,23 EUR sumai, VŠĮ „Socialinių projektų centras“, 4 633,92 EUR sumai, Sodininkų bendrijos „Šlianava“, 1 158,48 EUR sumai, UAB „Įrankiai LT“, 579,82 EUR sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 24 731,10 EUR sumai, t. y. minėtu būdu R. Č. patenkino tik vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – savo paties – 21 657,86 EUR dydžio kreditorinius reikalavimus, dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą 21 657,86 EUR sumai, tuo padarant 21 657,86 EUR dydžio turtinę žalą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 208 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 4 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 punktą – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 punktą – „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnį – „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenys“, taip pat žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, 2014 metais įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 273 309,19 EUR, suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 EUR, įmonė galimybių neturi, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, o jis pats yra įforminęs 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 bei sumažinęs 74 780,25 LT (21657,86 EUR) piniginių lėšų likutį kasoje ir, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatą „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“, ir tokiu būdu jis tyčia neorganizuodamas 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio – visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, finansinių ataskaitų parengimo bei pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d. Atsakomybė nusikalstamą veiką numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. prisipažino savo kaltę iš dalies, t. y. dėl to, kad nepateikė registrų centrui ataskaitų už paskutinius metus, ir parodė, kad jis nuo pat įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo iki bankroto paskelbimo buvo įmonės įkūrėju ir direktoriumi. Nesutinka, kad įmonė buvo nemoki nuo 2010 metų, nes buvo parinktas toks verslo modelis, vienintelis verslo modelis visoje Lietuvoje. Tai buvo visiems naujiena, kad privatus juridinis asmuo pirko iš kitų privačių juridinių asmenų elektros tinklus, t. y. visą elektros teikimo infrastruktūrą. Sodų bendrijos turėjo kaip savo nuosavybę elektros tinklus ir valstybinis elektros tiekėjas neišpirkinėjo iš jų, nors buvo ministro įsakymas, kad privalo išpirkti. Todėl sugalvojo tokį verslo modelį, kad supirkti elektros tinklus ir teikti gyventojams elektros energiją tais tinklais. Pirkdavo Sodų bendrijų elektros tinklus, todėl automatiškai tai buvo pinigų išleidimas, nes sumokėdavo pinigus, o įmonei likdavo keli centai tarp plano skirtumo, tarp Valstybinio tiekėjo, nes pirkdavo elektrą iš valstybinio tiekėjo ir ją perparduodavo Sodų bendrijoms. Kainos nekėlė, tiesiog naudojosi nuolaida, nes pasirinkdavo kitą planą, tai yra komerciškai pagrįsta. Turėjo tūkstantį šimtą abonentų, tai gaudavo nuolaidas ir tos nuolaidos sudarydavo komercinę grąžą. Kai atsirado abonentų daugiau, tada (duomenys neskelbtini) įsteigė dukterinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų dar pigiau nusipirkti elektros energiją ir galėtų teikti elektros energiją kitiems juridiniams asmenims. Gavo licenciją, pirko biržoje elektros energiją ir per savo dukterinę įmonę teikė abonentams elektros energiją. Byloje niekas nevertino „(duomenys neskelbtini)“, nes „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 100 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. „(duomenys neskelbtini)“ byloje niekas nevertino nei balanso nei komercinės grąžos. Kai įsteigė „(duomenys neskelbtini)“, tai paskirstė veiklas, „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo elektra, o „(duomenys neskelbtini)“ atliko elektros persiuntimo paslaugas ir už tas paslaugas savo dukterinėje įmonėje išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras ir taip pasidalindavo sąnaudas plius turėjo kažkokią tai minimalią maržą, kad išlaikyti įmonę, todėl vertinant buhalterinius dokumentus atrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ balansas nuo pat pradžios buvo neigiamas, nors balanse niekas nevertino, kad įmonė turi 100 procentų „(duomenys neskelbtini)“. Nesutinka, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat pradžių buvo nuostolinga ir kad jis piktybiškai kažką tai darė. Veiklos eigoje, kadangi buvo nemaža plėtra ir staigi plėtra, atsirasdavo apyvartinių lėšų poreikis, todėl kartais laiku nesumokėdavo valstybiniam tiekėjui, kuris yra pateikęs civilinį ieškinį, nes elektrą pirkdavo kiekvieną dieną ir iki 11 valandos reikėdavo sumokėti, o gyventojai sumokėdavo po mėnesio plius kelios dienos, todėl turėjo apie 45 kalendorines dienas, tokį debetą, kurį akcininkai turėjo finansuoti, kadangi nebuvo pakankamai lėšų arba jos ateidavo nevisiškai laiku, todėl turėjo tam tikrų sunkumų. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonių veiklos yra skirtingos ir abi licencijuojamos. „(duomenys neskelbtini)“ veiklą atskyrė, bet neatskyrė kaip visiškai atskiros įmonės, o kaip dukterinę įmonę, kad būtų lengviau buhalterinę apskaitą daryti ir būtų suprantama ir aiški veikla. Buvo siekiama atskirti energijos tiekimą, persiuntimo ir infrastruktūros paslaugas. Persiuntimo paslaugas teikė valstybės mastu „LESTO“ ir "Litgrid“ ir viskas yra įskaičiuota į abonentinį mokestį, todėl atskyrė persiuntimo ir infrastruktūros paslaugas, nes ten yra ir sąnaudos ir elektros skaitikliai ir infrastruktūra ir inžinieriai ir pats turtas ir atskyrė veiklą, kuri konkursuose dalyvavo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, kuri dalyvavo valstybiniuose konkursuose, tikslu, kad būtų aiški, skaidri veikla. Atskyrė veiklas, kad būtų lengvesnė apskaita, kad būtų aiškios veiklos, kad būtų aiškus licencijavimas, kad būtų apyvartos aiškios ir akcininkams būtų viskas aišku. „(duomenys neskelbtini)“ teikė elektros persiuntimo paslaugas, tai reiškė, kad ji buvo tinklų savininkė ir dukterinė įmonė. Įmonė atsakydavo už visą infrastruktūrą, už gedimus. Tinklai, kuriuos nupirko iš Sodų bendrijų, buvo nugyventi jie neatitiko techninių reikalavimų, todėl reikėjo investuoti pakankamai dideles lėšas, kad tos tinklus sutvarkyti ir nepatirti persiuntimo nuostolių. Keitė skaitiklius, turėjo dideles sąnaudas, bet pagal verslo modelį per 5 metus turėjo išeiti į pliusą. Tai yra infrastruktūrinis verslas, kuris pastoviai reikalavo pinigų ir tie pinigai ne visą laiką ateidavo laiku. Iš savų, iš akcininkų lėšų modernizavo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pirmas signalas buvo tas, kad „Litgridas“ padidino keliais kartais depozitus, kurie buvo kaip sutarčių įvykdymo garantai, o to kuriant verslo modelį nenumatė. Pirmas depozitas buvo 50 000 litų iki padidinimo, o padidino iki 150 000 litų. Nors padidėjo depozitas vis tiek pasirašė sutartį, nes apsimokėjo, kadangi padidėjo abonentų skaičius, apyvarta. Kitas dalykas buvo tas, kad paėmė į savo klientus UAB „Simpras group“, tai buvo didelis klientas, kuris turėjo atnešti papildomai 200 000 litų apyvartos per mėnesį. Surizikavo ir tą klientą pasiėmė, tačiau UAB „Simpras group“ nesumokėjo, tai buvo paskutiniais metais, prieš pat bankrotą. Apyvarta buvo 500 000 litų, o 200 000 litų nesumokėjo „Simpras group“, o įmonė turėjo mokėti kiekvieną dieną, akcininkai nebeturėjo lėšų. Bankroto byla buvo iškelta, nes Norvegijos birža nutraukė sutartį, kadangi vėlavo atsiskaityti su jais, tai buvo vienintelis tiekėjas laisvoje rinkoje, iš jų pirko elektros energiją. Dėl šios nutrauktos sutarties bankrutavo „(duomenys neskelbtini)“. Bankrutavus „(duomenys neskelbtini)i“ įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo jokių pajamų, nes tai buvo vienintelis pajamų šaltinis, todėl negalėjo vykdyti tos veiklos. Kadangi įvyko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, todėl kreipėsi ir iškėlė bankroto bylą. Bandė kreiptis į valstybinį tiekėją „LESTO“, kad jis būtų kaip valstybinis garantas elektros tiekimo, bet kadangi buvo neapmokėtos skolos „LESTO“ iš principo sutiko, bet reikalavo apmokėki skolą. Mokėjo „LESTO“ už persiuntimo paslaugą ir kas mėnesį turėdavo apmokėti už šią paslaugą, įmonei tiesiog reikėjo apmokėti skolas, bet tų pinigų nebuvo įmonėje, akcininkai taip pat neturėjo daugiau pinigų, galima buvo atnaujinti veiklą, įkurti naują įmonę, imti naują licenciją, sunešti vėl naujus depozitus, pasirašyti naujas sutartis, bet čia vėl tris mėnesiai veiklos. Jei būtų pervertintas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtas, tai jis būtų tikrai didesnis nei 200 000 eurų, tačiau to padaryti nespėjo.

2.1. 2019 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. parodė, kad jei būtų nepateikę dokumentų registrams, būtų gavę administracinę baudą, tačiau jis nepamena, kad būtų gauta bauda, už tai, kad jis nepateikė duomenų už 2014 metus. Be to, bankroto administratorius turėjo patikrinti, ar yra dokumentai ar ne, jis negalėjo užbaigti bylos, jei nebuvo dokumentų. Jis turėjo paprašyti tų dokumentų.

2.2. Gavosi taip, kad jis buvo įmonės kreditoriumi. Jis, kaip fizinis asmuo, skolinosi iš kitų fizinių asmenų lėšas pagal sutartis ir vekselius, tada įnešdavo į įmonę savo dalį kaip akcininkas. Pagal sutartis, jeigu baigiasi jo sutartis, jis turi paimti tas lėšas ir grąžinti sutartis. Jis, kaip akcininkas, turėjo kiekvieną dieną tų įnešimų. Dalis lėšų buvo sudaryta pagal sutartis, dalis būdavo įnešama į kasą nedelsiant, nes turėjo atsiskaityti su birža. Jis nesutinka su teiginiu, kad šitas išmokėjimas privedė įmonę prie bankroto arba tuo išmokėjimu jis padarė žalą kitiems kreditoriams. Jeigu jis įnešė pinigus, tai jis tuos pinigus gali kaip akcininkas ir paimti. Tai daliai, kurią jis paėmė sutarties nėra, ten buvo įnešti į kasą pinigai ir iš kasos paimti atgal. Įmonė jam buvo skolinga, bet jis išsimokėjo ne visus, o tik dalį, nes atsirado tuo metu galimybė susigrąžinti pinigus. Dalį pasiėmė iš banko, o kita dalis buvo kasoje. Dalį iš kasos grynais pasiėmė, dalį iš bankomato, dalį pavedimu. Ten buvo daug smulkių dalių, buhalterė suvedė į vieną ir parašė kasos išlaidų orderį. Nors buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, bet tie pinigai 70 000 litų, nebuvo paimti iš kasos, o buvo kažkada paimti iš banko sąskaitos, tik tais tiek, kad apskaitė vien orderiu. Buhalterinę apskaitą darė ir kiekvieną kartą pažymėdavo visus čekius, visas išlaidas. Kasoje fiziškai tokių pinigų nebuvo, 2014 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderis 74 780 litų sumai buvo tik dokumentinis pradmuo. Tokios sumos konkrečiai nebuvo. Jis gavo tuos pinigus, bet per kažkokį tai laiką. Gavo prieš tai, kol nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis. Prieš tai jis buvo įvykdęs tam tikras operacijas ir tik po to tai buvo įforminta dokumentuose.

2.3. Įmonės turtas buvo didesnis negu kreditorinis įsiskolinimas, veikla buvo pelninga, tai įrodo Sodų bendrijų pirkimo-pardavimo sutartys, preliminarus vertinimas, kuris buvo atliktas vienai Sodų bendrijai. Įmonė tapo nemoki, kai UAB „Simpras group“ nesumokėjo lėšų. Bankroto administratorius turėjo visą turtą, jis jį turėjo realizuoti ir atlyginti kreditoriams žalą, jeigu jis savo pareigos neatliko ir pardavė už 1 litą, tai jis neturi to daryti.

2.4. Bandė parduoti elektros tinklus ir buvo ministro įsakymas, kad privalo išpirkti tinklus, bet ten dirbo specialistai, kurie tiesiog neteikdavo tų komercinių pasiūlymų. Siuntė paklausimus jiems ir ne vieną. Buvo ir teismai, bet jie tiesiog neišpirkdavo.

2.5. Savo pinigus jis naudojo įmonės reikmėms, nes įmonės pinigai buvo naudojami kitoms reikmėms, buvo kaupiami. Turėjo turėti lėšų rezervą jei atsitiktų koks įvykis, avarijos, gedimai. Reikėdavo pirkti detales, todėl nupirkdavo iš savo lėšų. Tų pinigų fiziškai nebuvo, buvo jo, kaip akcininko, pinigai. Kai buvo iškelta bankroto bylą, įmonėje pinigų grynais nebuvo. Jis pinigų nepaėmė, nes kasoje tų pinigų nebuvo, jie buvo dokumentuose ir buhalterė suformino orderį du mėnesius iki bankroto. Buhalterės keitėsi, veikla buvo labai sudėtinga. Pastoviai vyko pinigų judėjimas. Pateiktus dokumentus, formindavo buhalterė. Jis formindavo kasos orderius. Buhalterė viską suvesdavo tik kas kelis mėnesius. Veiklos vykdymo laikotarpiu buhalterė sutvarkydavo, kad skolų nebūtų, suvesdavo prieš metų pabaigą, bet buhalterės keitėsi.

2.6. Pagal avansines apyskaitas įmonė jam taip pat buvo skolinga. Likutį jis, kaip kreditorius, prarado. Įmonės veikla buvo pelninga, o „LESTO“ neimdavo tinklų, nes jie buvo nudėvėti. Sutvarkius viską buvo galima dirbti. Tuo metu elektros energijos prekyba rinkoje buvo sudėtinga. Pats avansinės apyskaitos neanalizavo. Buhalterė pagal finansines apyskaitas matė tokią sumą, tokį likutį, kuris pagal dokumentus matėsi kasoje, bet kurio faktiškai nebuvo ir įformino kasos išlaidų orderį. Spalio mėnesį jis bankroto nesitikėjau. Skolą nurašė, nes prieš metų pabaigą norėjo viską sutvarkyti ir metų gale pabaigti balansą. Buhalterė planavo savo darbus, nurodymų kaip ką padengti jis nedavė, ji pati priimdavo sprendimus. Mano, kaip vadovo, užduotis buvo, kad buhalterija būtų sutvarkyta, nebūtų likučių kasoje, kurių nėra, nes taip būti negali. Dėl to buvo priimtas sprendimas. Jis žino, kad ta veikla buvo pelninga, pinigai nebuvo iššvaistyti. Kasoje didelių sumų nebuvo, nors tai buvo nurodoma. 100000 litų yra penkių dienų apyvarta.

3.1. Apklaustas 2018 m. kovo 9 d. įtariamuoju R. Č. savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2010 metų kovo 24 d. buvo įkurta UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios direktoriumi buvo jis nuo 2010 m. kovo 24 d. iki pat bendrovės bankroto 2015 m. kovo 4 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" teikdavo elektros energijos persiuntimo paslaugas, pinigai už suteiktas paslaugas buvo mokami UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios vadovu jis taip pat buvo. Nuo pat įmonės įkūrimo momento jam kaip fiziniam asmeniui teko įnešti į UAB "(duomenys neskelbtini)" kasą apie 100 000 litų ( 28 962 EUR). Negali nurodyti tikslių datų kada įnešdavo pinigus, tačiau kai reikėdavo pirkti elektros tinklus tekdavo tam skirti lėšų, kurių įmonė neturėjo, todėl jis kaip fizinis asmuo skolino įmonei pinigus. Šį įmonė buvo įkurta pirmiau, po to buvo įkurta UAB "(duomenys neskelbtini)", kuri tapo dukterinė UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonė. Atsiskaitymai už elektros energijos teikimą vykdavo su UAB "(duomenys neskelbtini)", nes ji teikdavo paslaugas, o UAB "(duomenys neskelbtini)" bazinė įmonė, pagal poreikį UAB "(duomenys neskelbtini)" skirdavo šiai įmonei pinigus. Mano, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nebuvo vertinama kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybė. Pagal faktą UAB "(duomenys neskelbtini)" 100 procentų priklausė UAB "(duomenys neskelbtini)". Šios įmonės fizinis turto vertinimas nebuvo atliktas, nes nebuvo vertinimo metodikos, nebuvo įvertinti tinklai, nebuvo atlikta inventorizacija, pagal tai kokios vertės tinklai buvo pastatyti, kiek buvo investuota į šią įmonę, jis mano įmonė buvo moki, nors pagal dokumentus ji pelno neturėjo. Tuo tarpu UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla buvo pelninga. UAB "(duomenys neskelbtini)" pirkdavo elektros energiją iš Norvegijoje esančios biržos ir 2015 metais birža nutraukė sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)", todėl šį bendrovė negalėjo vykdyti veiklos ir bankrutavo. Automatiškai bankrutavo ir UAB "(duomenys neskelbtini)", nes šios dvi įmonės yra susijusios tarpusavyje. Jis 2014 m. spalio 27 d. pagal kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 iš UAB "(duomenys neskelbtini)" (teismo pastaba – galimai suklysta, nes pagal duoimenis, pinigų paėmimas įformintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), pasiėmė grynais pinigais 74 780,25 Lt ( 21 657,86 eurų), nes tai buvo dalis jo kaip fizinio asmens paskolintų pinigų šiai bendrovei. Kad UAB "(duomenys neskelbtini)" neturi pelno jis žinojo, tačiau tai buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" dukterinė įmonė ir šios bendrovės veikla tuo metu buvo pelninga, ir jis nenumanė, kad gali taip susiklostyti, jog UAB "(duomenys neskelbtini)", bankrutuos, todėl jam pasiimant pinigus iš bendrovės kasos jis neturėjo tikslo privesti jos prie bankroto, jokių nusikalstamų veiksmų kas nulemtų bendrovės bankrotą, neteisėtų sandorių jis neatliko. Buvo investavęs į šią įmonę savo lėšas ir jas pasiėmė. Sutinka, kad formaliai žinodamas, jog įmonės finansinė padėtis nepelninga, būdamas šios įmonės kreditoriumi ir kaip jos direktorius turėdamas galimybę pasiimti pinigus iš kasos juos pasiėmė, tačiau tikslo padaryti žalos kitiems kreditoriams neturėjo, nes nežinojo, kad įmonė gali bankrutuoti, kadangi tai buvo dukterinė įmonė. Visas metines ataskaitas, suvestines už 2014 metus turėjo pateikti 2015 metais, reikėjo atlikti inventorizaciją, tinklų vertinimą, nes 2015 m. kovo 4 d. jis pats kreipėsi dėl bankroto iškėlimo šiai bendrovei. 2015 m. kovo 1 d. šioje bendrovėje jau nebuvo darbuotojų, atlikti inventorizaciją jau nebuvo kam, pasamdyti tam darbuotojo lėšų nebuvo, todėl valstybinėms įstaigoms ir nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, nebuvo apskaitos registrų. Jis, kaip UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius buvo atsakingas už ataskaitų pateikimą, tačiau dėl įmonės bankroto, tiesiog aplaidžiai į tai pažiūrėjo, dėl to gailisi (4 t., b. l. 110-111 ).

3.2. Papildomai apklaustas 2018 m. balandžio 24 d. R. Č. dėl kaltės nepasisakė. Nuosavybės teisės į jo turtą yra apribotos teismo sprendimais civilinėse bylose dėl civilinių ginčių susijusių su ginčais tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku (4 T., b. l. 122-123).

3.3. Apklaustas 2018 m. balandžio 30 d. R. Č. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta (5 T., b. l. 20-22).

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. T. parodė, kad dirbo buhaltere keliose R. Č. įmonėse. Nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2015 metų vasario mėnesio. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo susijusios. (duomenys neskelbtini) pirko elektrą, o „(duomenys neskelbtini)“ tiekė elektros tiekimo, perdavimo paslaugas „Elektros energijai“. Su elektros pirkimu buvo susijęs “LITGRID”. Sąskaitos buvo iš užsienio. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tinklus, o (duomenys neskelbtini) pirkdavo tiekimo paslaugą. „(duomenys neskelbtini)“, kai ji atėjo dirbti turėjo senų skolų, bet vėliau išsiaiškino, kad viskas buvo sutvarkyta. Buvo periodai, kai įmonė R. Č. buvo skolinga arba R. Č. buvo skolingas įmonei. Kasininku įmonėje buvo R. Č.. Ji netikrindavo kasos, likučio prieš bankrotą nežinojo. Dėl 75 000 Lt sumos išmokėjimo 2014 m. spalio 27 d. R. Č. neatsimena. Pirminius dokumentus įmonėje išrašydavo administratorė, R. Č., kartais ji direktoriaus pasakymu. Neatsimena būtent to pinigų išrašymo, negali patvirtinti tokios sumos kasoje. Gal suma buvo išmokėta pagal avansinę apyskaitą. Neatsimena, kad jai buvo pateiktas dokumentas tokiai didelei sumai. Neatsimena tokio pokalbio, kad būtų sprendžiama, kaip sutvarkyti apskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, nes (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta, nes buvo vėluojama atsiskaityti, “LITGRID” sustabdė licenciją, pajamos sustojo. Matydavo „LESTO“ sąskaitas. Sąskaitos būdavo didelėmis sumomis. Ji piniginių dalykų netvarkė, direktorius padarydavo pavedimus savo nuožiūra. Kodėl sąskaitos nebuvo apmokamos, negali pasakyti. Ji buvo vienintelė buhalterė įmonėje.

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta D. T. parodė, kad nuo 2014 metų vasario pradžios iki 2015 metų sausio mėnesio dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" bei UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere. Abejų bendrovių vadovu buvo R. Č.. Jis priėmė ją į darbą. Buhalterinę apskaitą, buhalterinės apskaitos dokumentus ji pagal perdavimo aktą perėmė iš K. K., kuri dirbo šiose įmonėse buhaltere iki jos. Jai direktorius pasakė, kad turi tvarkyti bendrovių buhalterinę apskaitą, tačiau už ką konkrečiai yra atsakinga apibrėžta nebuvo. Ji nebuvo kasininkė, šią funkciją atliko direktorius R. Č.. Ji UAB "(duomenys neskelbtini)", į buhalterinę programa "Būtent" suvedinėjo gautas iš teikėjų sąskaitas - faktūras, banko išrašus, suvesdavo kasos pajamų ir išlaidų orderius. Bendrovėje buvo atskaitingas asmuo R. Č.. Ji tvarkė tik popierinius dalykus, teikė metines ir mėnesines ataskaitas VMI, SODRAI. R. Č. tvarkė pavedimus, jis atsiskaitydavo pagal išrašytas sąskaitas su teikėjais, jis pats prisijungdavo prie banko sąskaitų ir atlikdavo pavedimus, ji prisijungimų prie bankų sąskaitų neturėjo. Jis jai pateikdavo banko išrašus ir ji matydavo kokie pavedimai buvo atlikti. Ji sutarčių su AB „LESTO“ nematė, iš AB „LESTO“ gaudavo išrašytas sąskaitas apmokėjimui, ji tik suvesdavo į programą duomenis, į teikėjų registrą, o pagal šiuos suvestus duomenis apmokėjimus turėjo atlikti R. Č.. Ji apmokėjimų nekontroliavo. Iš AB „LESTO“ jai niekas neskambino, kad neapmokėtos sąskaitos. Jei būdavo neapmokėta sąskaitą, tai mėnesio ataskaitoje ir metų ataskaitoje atsispindėdavo skola. Ji R. Č. atspausdindavo skolos sąrašą, kaip priminimus jam apmokėti. Būdavo, kad bendrovė būdavo skolinga R. Č., kaip atskaitingam asmeniui, jis grynuosius įnešdavo į bendrovės banko sąskaitą, tada ir atsirasdavo skola, tačiau ji tiksliai negali pasakyti kokia tai buvo skola ir už ką, nes senai nedirba šioje bendrovėje. Ant 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderio ETG Nr. 198 ties užrašo vyriausiasis finansininkas yra jos parašas, tačiau ji neatsimena, kad būtų atspausdinusi tokį orderį, ir neatsimena aplinkybių prie kurių pasirašė šį kasos išlaidų orderį. Ji taip pat nežino, ar tuo metu kasoje buvo tiek pinigų kiek nurodyta kasos išlaidų orderyje, t. y. 74 780,25 Lt. R. Č. iš vienos bendrovės paimdavo pinigus ir įnešdavo į kitą, ji nebuvo materialiai atsakingas asmuo, todėl nebuvo atsakinga už bendrovės lėšas. UAB "(duomenys neskelbtini)" teikdavo elektros energijos persiuntimo paslaugas, pinigai už suteiktas paslaugas buvo mokami UAB "(duomenys neskelbtini)". Neatsimena, kuri iš šių bendrovių atsiskaitydavo su AB „LESTO“. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą vykdė tvarkingai, jei spręsti pagal tai, kokie dokumentai pateikti buhalterijai, tačiau kartais būdavo taip, kad ne visos sąskaitos faktūros būdavo pateiktos direktoriaus. Būdavo skolų iš ankstesnių metų, kurios būdavo neapmokėtos. 2014 metų rugpjūčio mėnesį pavėlavo sumokėti UAB "(duomenys neskelbtini)" valstybinius mokesčius ir iš jų buvo atimta licencija, tokiu būdu negavo apmokėjimo iš UAB "(duomenys neskelbtini)", buvo pradėtas antstolio išieškojimas, tokiu būdu abi bendrovės bankrutavo. Ji nežino ar kreipėsi dėl licencijos išdavimo ar pratęsimo. Mano, kad bankrotas įvyko dėl to, kad buvo atimta licencija, negali teigti, kad R. Č. blogai valdė verslą, kartais duodavo jam pastabų dėl jo ne sugebėjimo tvarkingai rinkti dokumentų, kadangi elektros energijos verslas yra sudėtingas, yra sunku mažai įmonei išlaikyti konkurenciją, mano bankrotą nulėmė ir kiti verslo faktoriai, kokie tiksliai įvardinti negali, nes nėra verslininkė (1 T., b. l. 156-157).

5. Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. N. parodė, kad specialisto išvada atlikta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus. Pagal dokumentus buvo apskaitytas kasos likutis, jis buvo sumažintas ta suma. Įvardinta, kad buvo pinigų išmokėjimas bendrovės direktoriui R. Č.. Yra gavėjo parašas, kad pinigai paimti. R. Č. teigia, kad pinigai nebuvo paimti, tik buvo įformintas kasos išlaidų orderis. Taip būti negalėjo. Jei pinigai nebuvo išmokėti, tik įformintas dokumentas, vadinasi, ūkinė operacija neįvyko. Pagal kasos knygą ta suma kasoje buvo. Kasos dokumentai buvo pateikti. Kiti dokumentai, kurie teikiami registrų centrui, nebuvo pateikti. Inventorizacijos dokumentai nebuvo pateikti. Dokumentus pateikė vyr. tyrėja B. Š.. Kreipėsi dėl papildomų dokumentų, bet buvo atsakyta, kad jų nėra, tyrimas baigiamas. Pagal avansines ataskaitas įmonė buvo skolinga R. Č.. Pagal avansines ataskaitas buvo sumažintas likutis kasoje. Pagal rodiklius tuo laikotarpiu įmonė buvo nemoki. Turėjo informaciją, kad buvo pinigų judėjimas, bet nesimatė ar kita įmonė buvo dukterinė. Įsiskolinimas R. Č. buvo 2014 metais. Turto inventorizacija nebuvo atlikta.

5.1. 2019 me balandžio 9 d. apklaustas specialistas A. N. paiaškino, kad tyrimui atlikti jam buvo pateikta visa informacija raštu, nebuvo pateikta informacija kompaktiniuose diskuose. Taip pat buvo pateikta ikiteisminio tyrimo byla. Galėjo būti, kad kompaktinių diskų nepavyko peržiūrėti. Užteko pateiktų dokumentų priimti išvadai. „Eso“ buvo pateikę dokumentus, yra registrai, inventorizacijos, ten viskas turi matytis. Ten nieko nebuvo, išskyrus kasos išlaidų orderius ir kasos dokumentus. Bendravo su bankroto administratoriumi. Viską gavo iš tyrėjos. Jei nebuvo pateikti dokumentai, tai to ir neužteko. Tai taip jis ir parašė išvadoje. Yra surašyti dokumentai, kurie buvo pateikti ir kurių prašė, bet nebuvo pateikti. Administratorius turėjo perimti dokumentus, inventorizuoti pinigų likutį, skolas. Jei kompaktiniuose diskuose yra informacija apie buhalterinę apskaitą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnį visi dokumentai metų pabaigoje turi būti spausdinami. Jei tai neatlikta – yra pažeidimas. Buvo spausdintas variantas, tuo naudojosi. Buvo 2011, 2012, 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pagrįsti registrų. Visi, kurie buvo pateikti, turėjo būti pagrįsti registrais ir pirminiais dokumentais. Jei jų nėra, nėra galimybės pagrįstumui. 2014 metais nebuvo nieko.

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Ž. parodė, kad buvo „LESTO“ įmonės atstovas, o dabar ji vadinasi „Energijos skirstymo operatorius“. 2015 m. pradėta „(duomenys neskelbtini)s“ bankroto byla. Jie toje byloje pareiškė ieškinį dėl tyčinio bankroto. „(duomenys neskelbtini)” įsigijo sodų bendrijų vietinius elektros tinklus, ir „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su „Eso“ elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį. Buitiniai vartotojai moka vieną kainą už elektrą. Juridiniai asmenys sudaro dvi sutartis ir moka 2 kainos dalis: vieną tiekėjui už elektrą kaip prekę, o kitą už transportavimą „Eso“. Tokia persiuntimo sutartį sudarė „(duomenys neskelbtini)“ su „LESTO“ dėl elektros persiuntimo ir informavo „LESTO“, kad „(duomenys neskelbtini)“ su nepriklausomu tiekėju „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. „LESTO“ priklauso visos Lietuvos tinklai. Galutiniai vartotojai buvo sudarę sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, kuriai mokėjo visą kainą. „(duomenys neskelbtini)“ turėtų pusę pinigų perduoti (duomenys neskelbtini), kuri atsiskaitytų su „LESTO“. Visi pinigai nueidavo į tą įmonę, su (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaitoma ir „(duomenys neskelbtini)s“ skola „LESTO“ augo ir galutiniame etape viršijo 80 000 eurų. „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė “(duomenys neskelbtini)s” įmonė. Turtą valdė motininė įmonė, o visi pinigai nueidavo į dukterinę. Sutartis su „LESTO“ buvo sudaryta motininės įmonės. Sutartyje su (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad per jų tinklus teikiama elektros persiuntimo paslauga tai įmonei. Atsiskaitymai vyko, bet su vėlavimais. Paskutiniais metais mokėjimų nebuvo, tik augo skola. Persiuntimo paslaugų sutartis „(duomenys neskelbtini)” ir „LESTO“ sudaryta 2013 m. sausio 1 d. Visur pasirašė įmonės vadovas R. Č.. 2014 metais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Skola yra pagal 3 sutartis „LESTO“ su (duomenys neskelbtini). Sutartys: 2010 m. spalio 6 d. „(duomenys neskelbtini)“ ir „Vakarų skirstomieji tinklai“ pirkimo-pardavimo sutartis, 2011 m. liepos 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, objektas – sodų bendrijų adresas, 2013 m. sausio 1 d. persiuntimo paslaugos sutartis (prieš sudarant sutartį buvo gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ - dukterine įmone). Liudytojų apklausos protokole netiksliai nurodyta, kad 2013 m. sausio 1 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tą dieną buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „LESTO“ dėl persiuntimo paslaugos sutarties. Dėl bankroto iškėlimo „Sodra“ kreipėsi į teismą, jie vėliau prisijungė. Iš viso susidarė virš 80 000 eurų. Tyčią mato tame, kad visas pajamas gavo dukterinė įmonė, o prievoles vykdė motininė įmonė. Sutartis sudaryta tik su motinine įmone ir ji turėjo apmokėti sąskaitas. Viskas vyko keletą metų. Nesiryžo nutraukti sutarties, nes būtų nukentėję vartotojai. Skolos priežastys: žmonės moka vienai įmonei, kuri pasiima visus pinigus, o prievolės tenka kitai įmonei. „(duomenys neskelbtini)s“ argumentai: sunki materialinė padėtis, nepalanki padėtis rinkoje. Bankroto administratorius nustatė, kad vadovas sau išmokėdamas pinigų sumą pažeidė kreditorių teises. Buvo nupirkti 8 bendrijų tinklai. Iki to jie turėjo sutartį su „LESTO“. „LESTO“ parduodavo bendrijai, o bendrija susirinkdavo pinigus. Paskui bendrijos pardavė savo elektros energijos ūkį (duomenys neskelbtini) ir sudarė sutartį. Gavo kelis pranešimus iš sodininkų, kad jie atsiskaito už elektrą ir moka „(duomenys neskelbtini)i“. Sunki materialinė padėtis buvo pas “(duomenys neskelbtini)”, kuri turėjo jiems mokėti. Apytiksliai 2014 metais prasidėjo strigimai su atsiskaitymais. Buvo apie 60 000 skola. Bankroto procedūros metu buvo pardavinėjamas bankrutuojančių įmonių turtas - tinklai.

6.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba AB „Energijos skirstymo operatorius" teisininku. 2016 m. sausio 1 d. AB „LESTO“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius" susijungė į vieną bendrovę AB "Lietuvos dujos". 2010 m. spalio 6 d. AB VST, kurios teises 2011 metais perėmė AB „LESTO“ ir su UAB "(duomenys neskelbtini)" sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, dėl elektros energijos teikimo sodų bendrijai "Gružeikiai". Pagal šią sutartį UAB "(duomenys neskelbtini)" skola AB „LESTO“ sudaro 6 881,57 eurų. AB „LESTO“ dėl šios skolos priteisimo kreipėsi civiline tvarka, skola buvo priteista, tačiau ji neapmokėta. 2011 m. liepos 1 d. AB „LESTO“ sudarė sutartį Nr. 510865-52310/216209 su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl elektros energijos pirkimo -pardavimo. Sutartį pasirašė AB „LESTO“ atstovas A. M. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius R. Č.. Pagal sutartį AB „LESTO“ įsipareigojo teikti elektros energiją bendrijoms "Jurginas", "Lazdynas", "Vejuonas", "Šaltuona" "Sonata"., "Girios", "Skardis", "Versmė", "Šlienava", "Sodžius", o UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiskaityti už suteiktas paslaugas su AB „LESTO“. UAB "(duomenys neskelbtini)" iš šių sodų bendrijų buvo nupirkusi lokaliuosius elektros tinklus. Iki 2013 m. sausio 1 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" su AB „LESTO“ dalinai atsiskaitydavo, buvo tik 21 361,97 eurų skola. 2013 m. sausio 1 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" sudarė sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)" dėl sodų bendrijų atsiskaitymo už elektros paslaugas. Pagal sutartį gyventojai už elektros energijos teikimą atsiskaitydavo su UAB "(duomenys neskelbtini)", pastaroji su UAB "(duomenys neskelbtini)" o UAB "(duomenys neskelbtini)" su AB „LESTO“. Taip pat 2013 m. sausio 1 d.1 UAB "(duomenys neskelbtini)" sudarė sutartį su AB "„LESTO“ dėl elektros energijos persiuntimo. 2014 metais paskutinis UAB "(duomenys neskelbtini)" mokėjimas buvo 2014 metų rugsėjo mėnesį, 2014 m. rugpjūčio 29 d. paskutinė AB „LESTO“ išrašyta sąskaita šiai bendrovei. Šiai dienai UAB "(duomenys neskelbtini)" skola dėl šių sutarčių sudaro 88 226,68 eurų. Nuo 2013 metų AB „LESTO“ apie šešis kartus kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl skolos priteisimo iš UAB "(duomenys neskelbtini)", buvo priteista skola, išieškojimas buvo perduotas antstoliui, neatsimena kokiam, tačiau skola išieškota pilnai nebuvo, nes UAB "(duomenys neskelbtini)" neturėjo lėšų. Vėliau sužinojo, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pradėta bankroto procedūra. 2015 metais kreipėsi į teismą dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto pripažinimo tyčiniu, nes UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi buvo tas pats asmuo R. Č., kuris abejų bendrovių veiklą organizavo taip, kad vienai įmonei teko įplaukos, o kitai tik prievolė, ir toks įmonių valdymas privedė UAB "(duomenys neskelbtini)" prie bankroto ir padarė didelės 88226,68 eurų žalos AB „LESTO“. Daug kartų vyko derybos su R. Č., AB „LESTO“ jam siūlė įvairius variantus dėl žalos atlyginimo, tačiau jis tik žadėjo apmokėti paslaugas, tačiau jų neapmokėdavo, tai vyko iki 2014 metų, nes 2014 metais UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo atimta licenzija. Tuo metu įmonė dar nebuvo bankrutavusi ir dar galima buvo surasti galimybę apmokėti paslaugas. UAB "(duomenys neskelbtini)" pajamas gaudavo iš gyventojų, nes jie atsiskaitydavo už paslaugas, tiesiog pinigų nepervesdavo UAB "(duomenys neskelbtini)" ir šį įmonė automatiškai neturėjo lėšų atsiskaityti su AB „LESTO“. UAB "(duomenys neskelbtini)" pradėta bankroto procedūra ( 1 T., 86-88).

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir teismas paskyrė jį bankroto administratoriumi. Apytiksliai 2016 metais. Teko bendrauti su R. Č., jis perdavė dokumentus ir turtą, po to teko bendrauti tiek, kiek reikėjo darbo reikalais. Po kurio laiko „LESTO“ kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto pripažinimo dėl tos pačios bendrovės. R. Č. teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, apklausęs jį, priėmė sprendimą pripažinti tyčiniu bankrotu. Nutartis įsiteisėjo, nors buvo skundžiama. Pagrindinis motyvas buvo, kad R. Č. prieš pat bankrotą paėmė iš kasos 70000 litų. Šitas sandoris užkliuvo. Jis pateikė teismui sandorio rašytinius įrodymus. Sandoris buvo keistas, buhalteriškai įdomiai įformintas. R. Č. buvo ir kasininkas. Kasoje buvo 100000 litų, R. Č. saugojo juos, bet vis tiek skolindavo įmonei. Buvo perkamos įvairios prekės tinklams prižiūrėti. Avansinėje apyskaitoje buvo parodoma skola R. Č., o ne nurašoma iš įmonės pinigų, buvusių kasoje. Negali paaiškinti, kodėl buhalteris taip darė. Už apskaitą atsakingas įmonės vadovas. Jis siūlė kreditoriams klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau susirinkime nutarė, kad byla neperspektyvi. Jei įmonės lėšos būtų nurašytos pirkimams, nebūtų skolos ir likučio kasoje. Daugėjo ir turto ir įsipareigojimų R. Č., gaunasi 0. Tam, kad sutvarkyti apskaitą iškėlus bankroto bylą, kelias savaites prieš bankrotą, buvo išrašytas orderis, kad sugrąžinta suma – avansas įmokėtas R. Č.. Šis sandoris ir užkliuvo teismui. Jei orderio nebūtų, būtų tvarkingai nurašytos lėšos iš kasos, apskaita būtų tvarkoma tvarkingai, žalos kreditoriams nebūtų. Tai kas buvo įsigyta buvo panaudojama įmonės tinklų priežiūrai ir vertė padidėjo. „LESTO“ tuo metu to turto nenorėjo perimti, siūlė organizuoti jam skirstymą, bet jis atsisakė. Buvo chaosas su mokėjimais, „LESTO“ buvo gavę nutartį, kad gyventojai mokėtų į antstolio sąskaitą, kai kurie žmonės nežinodami mokėjo dukterinei įmonei. Kol buvo perimtas turtas „LESTO“ patyrė nuostolį. Finansiniai dokumentai buvo tvarkomi netinkamai, dėl nesupratimo ar aplaidumo. Nemano, kad apgaulingai. Galėjo nustatyti, kur buvo panaudojamos lėšos, išskyrus tą nesuprantamą operaciją. Didžiausią teisę balsavime turėjo „LESTO“, susirinkime jie neprieštaravo tam, kad nesikreipti civiline tvarka, pritarė reikšti civilinius ieškinius tyčiniam bankrotui. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėtų, kad apskaita buvo tvarkoma neteisingai, abejoju ar būtų teigiamas sprendimas priteisti. Apskaita galėjo būti sutvarkyta taip, kad skolos R. Č. nebūtų. Jis turėjo teisę kreiptis į teismą. Bankroto procedūra apribota 2 metams. Kreditoriai netektų galimybės atgauti pinigus. Suma skirta visiems kreditoriams. Daugiausiai nukentėjo „LESTO“ ir jiems naudingiau buvo kreiptis baudžiamojoje byloje. Bendrovės kasoje grynųjų pinigų likutis buvo labai nedidelis – iki 100 litų. Pagal dokumentus turėjo būti daugiau. Prieš pat bankrotą buvo išrašytas orderis. Jei orderis nebūtų išrašytas, 70 000 litų būtų kasoje. 70 000 litų turėjo būti atiduoti bankroto administratoriui. Kai įvyko operacija sodros pareiškimas teismui jau buvo paduotas. Avansinė apyskaita - dokumentas kai įmonė darbuotojams išduoda grynus pinigus, o darbuotojas pateikia pinigų panaudojimą įmonės naudai pagrindžiančius dokumentus. Šioje apyskaitoje nebuvo parodoma, kad pinigai buvo išduodami R. Č.. Jis pinigų iš kasos neimdavo, skolindavo savo asmeninius. Paskolos sutarčių nebuvo. Jis kasoje buvusius pinigus saugojo, bet neįformindavo išdavimo avansui. Turto gavėjas įmonė, bet mokėtojas R. Č. kaip UAB, bet sumoka savo asmeniniais pinigais. Avansinėje apyskaitoje rodomas minusas – įmonės skola R. Č.. Tuo metu rinkoje buvo nepalankios elektros energijos kainos, buvo prognozuojamas nuostolis. Didžiausia kaltė dėl to, kad supratus, kad veikla nuostolinga, jos nesustabdė, neperdavė „LESTO“. Jis neturėjo galimybės susipažinti su kitos bankrutuojančios įmonės dokumentais. Elektros energijos pardavimas vyko kitoje įmonėje, kuriai buvo iškeltas bankrotas po poros savaičių. Jis mano, kad 70 000 paėmimas buvo tik formalumas, kad sutvarkyti pirkimus, dar liko R. Č. 50 000 litų. R. Č. buvo kreditorius, pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Pinigai fiziškai paimti nebuvo. Aplaidus apskaitos vedimas privedė prie tokių rezultatų. „LESTO“ taip pat matė, kad skolos didėjo, turėjo suprasti, kad jos nesumažės ir prives prie bankroto. Abi šalys kaltos, kad nesustojo laiku. Tyčinio bankroto byla buvo inicijuota anksti, buvo aišku, kad baudžiamoji byla vyks. Visais atvejais nutartis perduodama prokuratūrai ir daroma ekspertizė. Yra kaltės, kad nesikreipė. Turėjo kreiptis bent metus prieš, nes buvo požymių, kad yra nemoki. Didėjo įsiskolinimas, naudojo „LESTO“ įplaukas. Jei R. Č. kreipęsis prieš metus, skolos būtų mažesnės, „LESTO“ būtų patyrę mažesnius nuostolius.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. B. parodė, kad bankroto administratoriumi tapo 2015 m. sausio 27 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" tuo metu buvo nebemoki. UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo dukterinė UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonė - 100% akcijų priklausė UAB "(duomenys neskelbtini)". UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto byla paskelbta 2015 m. vasario mėn. Bendrovė nemokėjo aukštos įtampos elektros tiekėjui "Litgrid". 2014 m. spalio mėn. UAB "(duomenys neskelbtini)" neteko licencijos pirkti elektrą ir tiekti gyventojams, tuomet šią paslaugą perėmė UAB "(duomenys neskelbtini)", o elektrą tiekdavo ir skirstydavo „LESTO“. „LESTO“ su kainų energetikos komisija priėmė sprendimą, kad atsiskaitymai tarp gyventojų vyktų per antstolius, tam kad pinigai nepatektų į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, o teisiai į antstolių depozitinę sąskaitą „LESTO“. Prasidėjus bankroto procedūrai įmonės direktorius R. Č. jam pateikė visus reikalingus dokumentus. Jis, kaip bankroto administratorius įžvelgė tyčinį bankrotą, nes kelių metų balansai rodė įmonės nemokumą, tačiau UAB "(duomenys neskelbtini)" toliau vykdė veiklą, jų išlaidos buvo didesnės nei gaunamos pajamos. 2014 m. UAB "(duomenys neskelbtini)" ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 273 309,19 EUR. Didžiausias kreditorius yra „LESTO“, įsipareigojimas jiems yra apie 100 000 EUR. Kreditoriais taip pat yra ir keli kiti tiekėjai - SODRA, bendras kreditorinis reikalavimas sudaro 169 487,39 EUR sumą. R. Č., pagal kasos išlaidų orderį Nr. 198, 2014 m. spalio 27 d. sau išsimokėjo 74 780,25 Lt, nors tuomet jau buvo SODROS pareiškimas. Pagal avanso 2014 m. spalio 31 d. apyskaitą Nr. RČ-14/10 nurodyta, kad R. Č. naudojo savo asmenines lėšas įmonės reikmėms, 2014 m. spalio mėn. pradžioje R. Č. buvo negrąžinta 130 553,86 Lt, o pabaigoje likutis sudarė 56 278,47 Lt. Pagal kasos knygą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. likutis kasoje buvo 76 349,45 Lt, kuriuos R. Č. ir išsimokėjo sau, nes priešingu atveju šituos pinigus turėtų perduoti bankroto administratoriui. UAB "(duomenys neskelbtini)" su „LESTO“ atsiskaitydavo už elektros energijos paskirstymą, o UAB "(duomenys neskelbtini)" sudarinėdavo sutartis su visais gyventojais. UAB "(duomenys neskelbtini)" iš gyventojų gautas pajamas turėdavo persiųsti UAB "(duomenys neskelbtini)", o pastarieji atsiskaityti su „LESTO“. Pagal jam pateiktus dokumentus sąskaitos tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo tvarkingos, tik UAB "(duomenys neskelbtini)" vėluodavo atsiskaityti su „LESTO“ (1 T., b. l. 61-62).

7.2. Papildomai apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad pagal gautą raštą, kuriuo prašoma papildomai pateikti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už laikotarpį nuo bendrovės įregistravimo datos 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.: Balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius, Kasos knygą ir kasos dokumentus, Sąskaitų DNB Nord banke išrašus, Atskaitingų asmenų avansines apyskaitas su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, Išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų - faktūrų apskaitos registrus. Už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d.: Operacijų su AB „LESTO“ detalius apskaitos registrus, Pradelstų skolų apskaitos registrus 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 27 d. datai, Bendrovės gautų paskolų apyvartos detalius apskaitos registrus pagal paskolų davėjus. Balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius 2011 m. spalio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio. Finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2014 metus ir bendrovės balansą 2015 m. sausio 27 d. bankroto iškėlimo datai. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų turi tik metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2014 metus, ilgalaikio turto suvestinę nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 23 d., apyvartos žiniaraščius iki 2015 m. sausio 1 d., tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, skolų apyvartas 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d. -2014 m. gruodžio 31 d., pranešimus SODRAI, UAB "Jungtinė auditorių kontora", kuri nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d. tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, finansines ataskaitas už 2014-2015 metus, raštus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kitų dokumentų neturi, nes jie jam nebuvo perduoti. Jis kaip bankroto administratorius tikrino tik sandorius už penkis metus iki bankroto iškėlimo, t. y. nuo 2010 metų iki 2015 metų, jokių įtartinų sandorių nerado, rado tik vieną įtartiną sandorį kai prieš pat bankroto iškėlimą, 2014 metų pabaigoje, bendrovės vadovas R. Č. iš bendrovės kasos pasiėmė apie 70 000 Lt, kadangi iš dokumentų matėsi, jog jis kaip fizinis asmuo į bendrovės kasą yra įnešęs virš 100 000 Lt, o kasoje jos perdavimo dienai likučio nebuvo, todėl kreditorių susirinkime buvo nuspręsta neteikti R. Č. ieškinio dėl apie 70 000 Lt sugrąžinimo, nes iš dokumentų matėsi, kad tie pinigai tiesiog nebuvo tinkamai įforminti buhalterinėje apskaitoje, o fiziškai jie buvo panaudoti bendrovės prekėms pirkti ar paslaugoms teikti (įvairioms eksploatacinėms medžiagoms pirkti). UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo 2010 m. kovo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d. teikė UAB "Jungtinė auditorių kontora", nuo 2014 m. vasario 1 d. iki bankroto iškėlimo tvarkė D. T.. Tarp jam perduotų UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų nematė buhalterinių dokumentų perdavimo priėmimo aktų, atliktų tarp buhalterines paslaugas teikiančių asmenų. Pagrindinis teismo motyvas, teismui priimant sprendimą dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto pripažinimo tyčiniu buvo R. Č. apie 70 000 Lt išėmimo iš kasos kaip fizinio asmens, ir kadangi R. Č. teismo posėdyje nedalyvavo ir negalėjo pasiteisinti dėl pinigų išėmimo, todėl teismas priėmė sprendimą AB „LESTO“ naudai (1 T., b. l. 75-77).

7.3. Papildomai apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad jam vykdant BUAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto procedūrą, išpardavus šios bendrovės turtą, kurį varžytinių būdu už 3 450 eurų, apskaičiavus turtą pagal valstybės nustatytą metodiką, įsigijo AB „LESTO“, buvo atsiskaityta su pirmos eilės kreditoriais. Su antros ir trečios eilės kreditoriais yra neatsiskaityta, nes tam nebuvo lėšų. BUAB "(duomenys neskelbtini)" veikla buvo nepelninga, ši įmonė negaudavo pelno, kadangi tai buvo elektros energijos skirstymo įmonė. Elektros energiją iki sodų bendrijų pagal valstybės nustatytą kainą skirdavo UAB „LESTO“, o UAB "(duomenys neskelbtini)" paskirstydavo elektros energiją gyventojams, tačiau už elektros paskirstymą negaudavo pelno, nes kainos didinti negalėjo. Kad kažkiek lėšų kliūtų už elektros energijos paskirstymą reikėjo keisti teisės aktus, kiek jam žinoma, tokius pakeitimus kainų ir energetikos komisija planavo atlikti, tačiau to padaryta nebuvo. Jis mano, kad R. Č. tikėjosi, jog bus pakeisti teisės aktai, bus nustatytas mokestis už elektros energijos paskirstymą ir įmonė tokiu būdu gaus pelno. UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo atskiras juridinis asmuo, ji turėjo akcininką UAB "(duomenys neskelbtini)", tačiau kiek jam žinoma ši įmonė taip pat bankrutuojantį. Jam išpardavus BUAB "(duomenys neskelbtini)" turtą buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta likviduoti bendrovę. Jis į R. Č., kaip į fizinį asmenį išieškojimo nukreipęs nebuvo, nes R. Č. turto neturi, žino, kad BUAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto administratorius yra nukreipęs išieškojimą į R. Č., tačiau gavęs iš antstolio aktą apie negalimumą išieškoti, nes R. Č. neturi nei turto, nei pajamų. BUAB "(duomenys neskelbtini)" didžiausias kreditorius yra AB „LESTO“. Kiek jam žinoma civiline tvarka su civiliniais ieškiniais niekas iš kreditorių į teismą nesikreipė (1 T., b. l. 80-83).

II. Teismo nustatytos aplinkybės

8. Bylos duomenimis, kuriuos patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įregistruota 2010 m. kovo 24 d., nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 4 d. vadovu buvo R. Č..

8.1. Šios bendrovės akcininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto byla buvo iškelta 2015 m. sausio 27 d. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 27 d. (1 T., b. l. 161-164).

9. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta po to, kai:

9.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDF) 2014 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą 2015 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo;

9.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Č. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015 m. sausio 2 d. Nurodė, kad susiklosčius nepalankiai situacijai elektros energijos rinkoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vėluoti atsiskaityti su kreditoriais, negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų, atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi AB LESTO už pateiktą elektros energiją;

9.3. AB LESTO ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 2015 m. sausio20 d.

10. Vilniaus apygardos teismas ieškinius priėmė ir 2015 m. sausio 27 d. civilinėje byloje Nr. B2-2403-567/2015 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskyrė A. B. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2014 m. liepos 18 d. balanso duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2014 m. buvo 199 836,07 EUR (689 994 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 273 309,19 EUR (943682 Lt), todėl padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija puse į jos balansą įrašyto turto vertės (1 T., b. l. 18-19).

10.1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinta 169 487,39 EUR dydžio bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų suma (LITEKO);

10.2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai (1 T., b. l. 20), kurie patikslinti 2017 m. sausio 11 d. nutartimi, patvirtinant 195 956,79 EUR patikslintų kreditorinių reikalavimų sumą:

10.2.1. Pirmos eilės kreditoriai: A. R. 2577,52 EUR, R. Č. 328,62 EUR, V. U. 1650,61 EUR, D. T. 59,92 EUR;

10.2.2. Antros eilės kreditoriai: VSDFV Vilniaus skyrius 16647,99 EUR, VĮ Turto bankas 5825,47 EUR;

10.2.3. Trečios eilės kreditoriai: UAB ,,Regaida Geo” 140,18 EUR, UAB ,,Tele 2” 166,18 EUR, UAB ,,Faziukas” 3028,04 EUR, AB ,,Lesto” 88226,68 EUR, UAB (duomenys neskelbtini) 6563,96 EUR, R. Č. 16404,50 EUR, Notaras S. S. 348,99 EUR, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 22306,58 EUR, UAB ,,Jungtinė auditorių kontora” 578,23 EUR, VŠĮ ,,Socialinių projektų centras” 4633,92 EUR, Sodininkų bendrija „Šlienava“ 1158,48 EUR, UAB „Įrankiai LT“ 579,82 EUR, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24731,10 EUR (1 t., b. l. 21, LITEKO).

11. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. eB2-693-567/2016, patenkino ieškovo AB LESTO pareiškimą ir pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad jau 2013 metų pabaigoje buvo pagrindas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal 2013-12-31 sudaryto balanso (1 t., b.l. 44) duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2013 metais sudarė 530 513 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 696 443 Lt. 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai 2013 m. siekė 190 434 Lt, tačiau R. Č. 2013 metų pabaigoje nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau tęsė 2014 metais įmonės nuostolingą veiklą, didindami įmonės nuostolius ir kreditorinius įsipareigojimus.

11.1. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, R. Č. gavo 21 657,86 EUR (74 780, 25 Lt) sumą, kai nebuvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, patvirtina tyčinius R. Č. veiksmus, nes esant įmonei nemokiai, kaip konstatuota 2015 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal 2014 m. liepos 18 d. balanso duomenis, įmonės vadovas R. Č., suteikdamas sau pirmenybę išmokant grynuosius pinigus prieš kitus įmonės kreditorius, sukūrė teisinę situaciją, kad įmonėje nebeliko pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai jiems tenkančiai kreditorinių reikalavimų daliai.

11.2. Nurodė, kad į teismą dėl bankroto iškėlimo R. Č. kreipėsi tik 2015 m. sausio 2 d., t. y. po to, kai 2014 m. gruodžio 12 d. gavo tik gavęs VSDF pranešimą dėl kreipimosi į teismą iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą.

11.3. Dėl nustatyto teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. Č. pažeidė įmonės kreditorių teises, nes 2013 - 2014 metais tęsė įmonės nuostolingą veiklą, žinodamas, kad kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto, ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, gavęs 21 657,86 EUR (74 780, 25 Lt) sumą, siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo tyčiniais veiksmais.

11.4. Aplinkybės, susijusios su atsakovo R. Č. veiksmais valdant UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino tyčinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės bankrotą, nes iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp atsakovo R. Č. neteisėtų veiksmų tęsiant nemokios įmonės veiklą ir neteisėto neveikimo nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teisinių padarinių, išsimokant pagal 2014-10-27 išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, gavęs 21657,86 EUR (74780, 25 Lt) sumą, bei sudaro teisinį pagrindą konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės bankrotą esant tyčiniu (1 t., b. l. 1-5, LITEKO).

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. e2-904-381/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas išaiškino, kad teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Apžvelgė teismų praktiką tyčinio bankroto pripažinimo srityje ir įvertino bylos medžiagą dėl skundžiamo sprendimo.

12.1. Minėta nutartimi teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymiai anksčiau, nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktiškai nemoki. Šį faktą patvirtina ir paties atsakovo nurodomos aplinkybės, jog visus 2014 metus jis iš asmeninių lėšų dengė įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas už kurą, telekomunikacines paslaugas, atsiskaitymui su tiekėjais, nes dėl pradelstų įsiskolinimų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams įmonės turtui buvo pritaikytas areštas.

12.2. Apeliacinis teismas pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įmonės vadovas R. Č., žinodamas apie įmonės nemokumą bei įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, gavo 21 657,86 EUR (74 780, 25 Lt) sumą. Apelianto teigimu, įmonė jam buvo skolinga 56 641,47 Lt už tai, kad jis visus 2014 metus mokėjo už įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas, todėl minėta piniginių lėšų suma jam buvo grąžinta teisėtai ir pagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko, nes 21 657,86 EUR suma atsakovui buvo sumokėta 2014 m. spalio 27 d., t. y. po to, kai 2014 m. spalio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą.

12.3. Apeliacinis teismas konstatavo, kad susidariusi situacija, kai atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą bei kreditorės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeisdamas įstatymų nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.930¹ straipsnio 1 dalis), išmoka sau 21 657,86 EUR, vertintina pažeidžianti tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus.

12.4. Nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto prezumpcija, kurią paneigiančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ((1 T., b. l. 9-17, LITEKO).

13. Sprendimą dėl įmonės pabaigos Vilniaus apygardos teismas priėmė 2017 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. eB2-2915-567/2017 (LITEKO).

14. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 209 straipsnį buvo pradėtas 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo pagrindu (1 T., b. l. 22-23). 2018 m. kovo 27 d. nuspręsta ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 208 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (1 T., b. l. 6).

15. Iš 2018 m. balandžio 24 d. Daiktų apžiūros protokolo, matyti, jog užfiksuota BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus A. B. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimas, kurio metu administratorius pateikė kasos išlaidų orderio 2014 m. spalio 27 d., ETG Nr. 198 kopiją. Buvo apžiūra bei užfiksuota, kad kasos išlaidų orderis yra dokumentas atspausdintas ant popieriaus lapo, kuriame yra spausdintini užrašai: „(duomenys neskelbtini)", UAB Kodas 302492610, KASOS IŠLAIDŲ ORDERIS Serija ETG Nr. 198, 2014 m. spalio mėn. 27 d. Po šiuo užrašu yra lentelė, kurioje grafoje po užrašu "Koresponduojanti sąskaita subsąskaita" yra užrašyti skaičiai "24351, grafoje Suma Lt yra užrašyti skaičiai "74 780", ct "25". Po lentele yra užrašai Išduoti R. Č.. Pagrindas Pagal avanso apyskaitą, suma žodžiais 74 780,25 (Septyniasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt litų 25 ct). Įmonės vadovas R. Č. (parašas) Gavau - yra rankraštinis įrašas "septyniasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt litų 25 ct, 2014 m. spalio 27 d. gavau (parašas), išdavė kasininkas R. Č. (parašas) (1 T., b. l. 63-67).

15.1. Iš 2014 m. spalio 27 d. Kasos išlaidų orderio serija ETG Nr. 198 nustatyta, kad R. Č. pagal avanso apyskaitas buvo išmokėta 74780,25 Lt (1 T., b. l. 64).

15.2. Iš 2014 m. spalio 31 d. Avanso apyskaitą Nr. RČ-14/10, UAB “(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas R. Č. 2014 m. spalio 31 d. dienos pradžiai buvo 130 553,86 Lt. Apskaičius UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje R. Č. vardu įformintą 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį serija ETG Nr. 198 74780,25 Lt, liko 56 278,47 Lt (3 T., b. l. 146).

16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gruodžio 15 d. Rašte Nr. 10-9-208262 „Dėl UAB „Elektos tinklų grupė“ lincenzijos nurodyta, kad bendrovė buvo lokalių elektros tinklų, prie kurių buvo prijungti sodininkų bendrijų gyventojai, savininkė ir vykdė elektros energijos persiuntimo lokaliaisiais elektros tinklais veiklą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.389 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė, neviršijant leistinosios naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitiems asmenims (subabonentams). Teisės aktai nenumato reikalavimo turėti licenziją ar leidimą elektros energijos persiuntimo lokaliais elektros tinklais veiklos vykdymo atvejais (1 T., b. l. 160).

17. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-1/107 (toliau – Išvada) (3 T., b. l. 104-120), nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo mokumo koeficientas (Išvados l lentelė), Einamojo mokumo (padengimo) koeficientas (Išvados 2 lentelė) ir kritinio mokumo (skubaus padengimo) koeficientas (Išvados 3 lentelė) laikotarpiu 2010 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. atitinka rodiklio skaitinės reikšmės „nepatenkinama padėtis“ rodiklius - bendrovė yra nemoki. UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinė finansinė veikla buvo nuostolinga: 2010 m. gruodžio 31 d. 148 413,00 Lt (ekvivalentas – 42 983,37 EUR), 2012 m. gruodžio 31 d. 157 684,00 Lt (ekvivalentas – 45 668,44 EUR), 2013 m. gruodžio 31 d. 190 434,00 Lt (ekvivalentas – 55 153,50 EUR). Padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

17.1. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies – „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnio – „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenys“; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“.

17.2. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 2 dalyje - „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas".

17.3. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir šio įstatymo 16 straispnio 1 punkto - „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 16 straipsnio 2 punkte - „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnyje - „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“.

17.4. Specialisto išvada: nepateikus tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir išlaidų apskaitos), finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), turto ir skolų inventorizacijos dokumentų, negalima nustatyti ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje visi elektros pirkimo-pardavimo sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „LESTO“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nustatyti kurie iš jų buvo ekonomiškai nepagrįsti ir nuostolingi.

17.5. Į klausimą, ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų, jei ne, kokie įstatymai ir teisės aktai buvo pažeisti, ir kas už tai atsakingas, ar pagal tirti pateiktus dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, specialistas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d. visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų (tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir išlaidų apskaitos), įskaitant apskaitos registrus, kuriuose apskaityti elektros pirkimo-pardavimo sandoriai: tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „LESTO“; tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), turto ir skolų inventorizacijos dokumentų.

17.6. Nepateikus tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, pajamų ir išlaidų apskaitos), finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), turto ir skolų inventorizacijos dokumentų, negalima nustatyti: 1) ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinėje apskaitoje visus elektros pirkimo-pardavimo sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „LESTO“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) kurie iš elektros pirkimo-pardavimo sandorių buvo ekonomiškai nepagrįsti ir nuostolingi; 3) kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas elektros pardavimo paslaugas neatsiskaitė AB „LESTO“ ir liko skolinga iš viso 84542,95 EUR (6881,56 +14477,60 +63183,79).

17.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2014 metus nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Metinės finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal Šio Įstatymo 27 straipsnio nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“.

17.8. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalies: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.

17.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio l, 2 dalių reikalavimų, t. y. tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, finansinių ataskaitų, todėl negalima iš dalies nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d. (3 T., b. l. 101-120).

18. Šio nuosprendžio 2-17 pastraipose aptarti duomenys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams, todėl teismas juos laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

III. Teismo išvados ir motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.

19. Kaltinime nurodomi tokie vienos iš R. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, požymiai: R. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus žinojimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą <…> suvokimas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 EUR, įmonė galimybių neturi, suvokimas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas ir jis pats kaip įmonės vadovas 2015 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, o jo kreipimosi pagrindu 2015 m. sausio 27 d. iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla <…>, savo vardu atliktas 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderio ETG Nr. 198 įforminimas, kuriuo sumažino 74 780,25 LT (21 657,86 EUR) piniginių lėšų likutį kasoje, <...>, suteikimas sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pirmenybę išmokant grynuosius pinigus prieš kitus įmonės kreditorius ir taip sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas <…> dėl ko atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą 21 657,86 EUR sumai, tuo padarant 21 657,86 EUR dydžio turtinę žalą.

20. Baudžiamojo kodekso 31 skyriuje įtvirtinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Šio baudžiamojo kodekso skyriaus 208 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už skolininko nesąžiningumą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aptariama nusikalstama veika – nusikaltimas, objektyviai pasireiškia vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal aptariamo straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos, o įvertinus ir BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, paprastai didelės (viršijančios 150 MGL) turtinės žalos padarymas kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). Būtent žalos dydis yra vienas kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas (BK 208 straipsnio 1 dalis) atribojamas nuo civilinio delikto.

21.1. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).

21.2. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala (paprastai didelė turtinė žala) likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). Nors kaltininko veiksmų, tenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus motyvai, tikslai BK 208 straipsnio 1dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybės už skolininko nesąžiningumą atribojimo klausimus. Būtent kaltininko tyčios kryptingumas atliekant šiuos veiksmus, tokių veiksmų tikslai, motyvai nemaža dalimi lemia tokios veikos pavojingumo mastą ir jos pripažinimą (ar nepripažinimą) nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys: 2015 m. spalio 13 d. - baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. - baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476-677/2015).

21.3. Aiškindamas BK 208 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptariamo straipsnio dalyje numatyta veika gali būti padaryta tik nustačius įmonėje sunkią ekonominę padėtį ar nemokumą, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas. Todėl, bylą nagrinėjant teisme būtina nustatyti ir konstatuoti, kuriuo momentu ir laikotarpiu bendrovėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, susidarė minėta BK 208 straipsnio 1 dalyje įvardyta padėtis.

21.4. Kasacinis teismas pabrėžė, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvieji požymiai savaime nereiškia, jog bendrovės (kito ūkio subjekto) vadovas, savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę disponuoti bendrovės, kuriai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, apskritai, iki bankroto bylos iškėlimo, negali atlikti jokių turtinio pobūdžio veiksmų, taip pat ir susijusių su kreditorių reikalavimų užtikrinimu (patenkinimu). Sprendžiant, ar tokius veiksmus šio straipsnio prasme laikyti nusikalstamais, atsižvelgtina ir į tai, ar šie veiksmai buvo piktavališki ar nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Viena vertus, veiksmai, užtikrinant (patenkinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, susiję su ypatingu kaltininko nesąžiningumu, sąmoningu kitų kreditorių turtinių teisių pažeidimu, veikimu savanaudiškais tikslais ar kitokiu kaltininko elgesiu šiurkščiai pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus, dažniausiai, esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, laikytini skolininko nesąžiningumu BK 208 straipsnio 1dalies prasme. Kita vertus, paprastai nelaikytini nusikalstamais BK 208 straipsnio 1 dalies prasme veiksmai patenkinant (užtikrinant) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, kurie yra nulemti ekonominio būtinumo ir kuriais siekiama išvengti bendrovės bankroto, padaryti veiksmingesnę likusių kreditorių interesų apsaugą ar kitų itin pozityvių, reikšmingų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015).

22. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. Č. nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 4 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įregistruota 2010 m. kovo 24 d, direktoriumi (nuosprendžio 8 punkto pastraipa). Šios bendrovės akcininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio 8.1. pastraipa).

22.1. Sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos Vilniaus apygardos teismas priėmė 2017 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. eB2-2915-567/2017 (nuosprendžio 13 pastraipa).

22.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Nr. eB2-5647-392/2017 (civilinė byla Nr. eB2-1476-392/2019), pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pareikštą ieškinį, iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą.

22.2.1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi patenkintas bankroto administratoriaus prašymas ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą.

22.2.2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi Pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir patvirtinti supaprastinto bankroto proceso 12 mėnesių trukmę (LITEKO).

23. Iš byloje apžiūrėtos pasibaigusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus A. B. pateikto kasos išlaidų orderio 2014 m. spalio 27 d., ETG Nr. 198 kopijos nustatyta, kad juo R. Č. pagal avanso apyskaitas buvo išmokėta 74 780,25 Lt.

23.1. Iš 2014 m. spalio 31 d. Avanso apyskaitos Nr. RČ-14/10 nustatyta, kad pasibaigusios UAB “(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas R. Č. 2014 m. spalio 31 d. dienos pradžiai buvo 130 553,86 Lt. Apskaičius UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje R. Č. vardu įformintą 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį serija ETG Nr. 198 74780,25 Lt, liko 56 278,47 Lt (nuosprendžio 15 pastraipa).

24. Teisiamajame posėdyje R. Č. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė infrastruktūriniu verslu, supirkdavo privačių juridinių asmenų tinklus ir teikdavo vartotojams šiais tinklais elektros energiją, kurią pirkdavo iš Valstybinio tiekėjo. Uždirbdavo iš skirtumo už elektros energijos kainą, nes gaudavo nuolaidą dėl didesnio vartotojų kiekio. Atsiradus daugiau vartotojų, įkūrė dukterinę įmonę UAB "(duomenys neskelbtini)", kad galėtų dar pigiau nusipirkti elektros energiją ir galėtų teikti elektros energiją kitiems juridiniams asmenims. Gavo licenciją, elektros energiją pirko biržoje. Pastoviai reikalavo pinigų ir tie pinigai ne visą laiką ateidavo laiku. Keitė skaitiklius, turėjo dideles sąnaudas. Iš savų, iš akcininkų lėšų modernizavo tinklus. „Litgridas“ padidino keliais kartais depozitus, UAB „Simpras group“, su kuriuo pasirašė elektros energijos tiekimo sutartį, nevykdė įsipareigojimų. Tai buvo prieš pat bankrotą, paskutiniais metais. Be to, Norvegijos birža nutraukė sutartį, nes vėlavo su atsiskaitymais. . Nebuvo atliktas UAB "(duomenys neskelbtini)" fizinis turto vertinimas, nebuvo įvertinti tinklai, nebuvo atlikta inventorizacija, pagal tai kokios vertės tinklai buvo pastatyti, kiek buvo investuota į šią įmonę. Jei būtų pervertintas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtas, tai jis būtų tikrai didesnis nei 200 000 eurų, tačiau to padaryti nespėjo.

24.1. Parodė, kad tai daliai, kurią jis paėmė pinigus, sutarties nėra. Pinigai buvo įnešti į kasą ir iš kasos paimti atgal per tam tikrą laikotarpį. Išsimokėjo ne visus, o tik dalį. Dalį iš kasos grynais pasiėmė, dalį iš bankomato, dalį pavedimu. Buvo daug smulkių dalių, buhalterė suvedė į vieną ir parašė kasos išlaidų orderį 70 000 litų, kurie, kurių, kaip minėjo, kasoje fiziškai nebuvo, 2014 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderis 74 780 litų sumai buvo tik dokumentinis pradmuo. Pats avansinės apyskaitos neanalizavo. Buhalterė pagal finansines apyskaitas matė tokią sumą, tokį likutį, kuris pagal dokumentus matėsi kasoje, bet kurio faktiškai nebuvo ir įformino kasos išlaidų orderį (nuosprendžio 2 pastraipa).

25. Ikiteisminiame tyrime R. Č. parodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nebegalėjo vykdyti prekybos ir bankrutavo, todėl bankrutavo ir UAB "(duomenys neskelbtini)", nes šios dvi įmonės yra susijusios tarpusavyje.

25.1. Iš esmės analogiškus parodymus R. Č. davė ikiteisminiame tyrime parodęs, kad jis 2014 m. spalio 27 d. pagal kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 pasiėmė grynais pinigais 74 780,25 Lt ( 21 657,86 eurų) iš UAB "(duomenys neskelbtini)", nes ši įmonė buvo dukterinė UAB "(duomenys neskelbtini)", buvo pelninga. Nežinojo, kad ji gali bankrutuoti. Tikslo padaryti žalos kitiems kreditoriams neturėjo, nes nežinojo, kad įmonė gali bankrutuoti. Paimtų pinigų dalis buvo dalis jo kaip fizinio asmens paskolintų pinigų šiai bendrovei. Buvo investavęs į šią įmonę savo lėšas ir jas pasiėmė (nuosprendžio 3.1. pastraipa).

26. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriumi paskirtas A. B., patvirtino kaltinamojo parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dukterinė UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonė, 100% akcijų priklausė UAB "(duomenys neskelbtini)". UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto byla paskelbta 2015 m. vasario mėn. Bendrovė nemokėjo aukštos įtampos elektros tiekėjui "Litgrid". 2014 m. spalio mėn. UAB "(duomenys neskelbtini)" neteko licencijos pirkti elektrą ir tiekti gyventojams, tuomet šią paslaugą perėmė UAB "(duomenys neskelbtini)", o elektrą tiekdavo ir skirstydavo „LESTO“.

26.1. Liudytojas patvirtino, kad iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, R. Č. perdavė dokumentus ir turtą. Užkliuvo sandoris dėl 70 000 litų, nes buvo keistas, buhalteriškai įdomiai įformintas. R. Č. buvo ir kasininkas. Kasoje buvo 100 000 litų, bet vis tiek R. Č. skolindavo įmonei - buvo perkamos įvairios prekės tinklams prižiūrėti. Avansinėje apyskaitoje buvo parodoma skola R. Č., o ne nurašoma iš įmonės pinigų, buvusių kasoje. Negali paaiškinti, kodėl buhalteris taip darė. Už apskaitą atsakingas įmonės vadovas. Siūlė kreditoriams klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau susirinkime nutarė, kad byla neperspektyvi. Jei įmonės lėšos būtų nurašytos pirkimams, nebūtų skolos ir likučio kasoje Daugėjo ir turto ir įsipareigojimų R. Č., gaunasi 0. Tam, kad sutvarkyti apskaitą iškėlus bankroto bylą, kelias savaites prieš bankrotą, buvo išrašytas orderis, kad sugrąžinta suma – avansas įmokėtas R. Č.. Šis sandoris ir užkliuvo teismui. Jei orderio nebūtų, būtų tvarkingai nurašytos lėšos iš kasos, apskaita būtų tvarkoma tvarkingai, žalos kreditoriams nebūtų. Tai kas buvo įsigyta buvo panaudojama įmonės tinklų priežiūrai ir vertė padidėjo. Nemano, kad apgaulingai. Galėjo nustatyti, kur buvo panaudojamos lėšos, išskyrus tą nesuprantamą operaciją. Pinigai fiziškai paimti nebuvo (nuosprendžio 7 pastraipa).

27. Ikiteisminiame tyrime liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, kad jokių įtartinų sandorių nerado, rado tik vieną įtartiną sandorį kai prieš pat bankroto iškėlimą, 2014 metų pabaigoje, bendrovės vadovas R. Č. iš bendrovės kasos pasiėmė apie 70 000 Lt. Iš dokumentų matėsi, kad jis kaip fizinis asmuo į bendrovės kasą yra įnešęs virš 100 000 Lt, o kasoje jos perdavimo dienai likučio nebuvo. Pradžioje jam kilo mintis dėl tyčinio bankroto.

27.1. Papildomai apklaustas parodė, kad kreditorių susirinkime buvo nuspręsta neteikti R. Č. ieškinio dėl apie 70 000 Lt sugrąžinimo, nes iš dokumentų matėsi, kad tie pinigai tiesiog nebuvo tinkamai įforminti buhalterinėje apskaitoje, o fiziškai jie buvo panaudoti bendrovės prekėms pirkti ar paslaugoms teikti (įvairioms eksploatacinėms medžiagoms pirkti). Į R. Č., kaip į fizinį asmenį išieškojimo nukreipęs nebuvo, nes R. Č. turto neturi (nuosprendžio 7.1. – 7.3. pastraipos).

28. Aptariamas aplinkybes dėl pasibaigusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. T., kuri nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. vasario mėnesio buvo šių bendrovių buhalterė. Pastaroji parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė elektros tiekimo, perdavimo paslaugas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - turėjo tinklus.

28.1. Liudytoja neatsiminė, kad 2014 m. R. Č. būtų išmokėta tokia didele suma kaip 75 000 Lt, tokių pinigų išrašymo neatsimena, negali patvirtinti tokios sumos kasoje, neatsimena pokalbio dėl sąskaitos sutvarkymo (nuosprendžio 4 pastraipa).

28.1.1. Analogiškas aplinkybes liudytoja buvo nurodžiusi ir ikiteisminiame tyrime, patvirtinusi ir tai, kad ant 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderio ETG Nr. 198, ties užrašo vyriausiasis finansininkas, yra jos parašas. Tačiau neatsimena, kad būtų atspausdinusi tokį orderį, ir neatsimena aplinkybių prie kurių pasirašė šį kasos išlaidų orderį. Ji taip pat nežino, ar tuo metu kasoje buvo tiek pinigų kiek nurodyta kasos išlaidų orderyje, t. y. 74 780,25 Lt. Parodė, kad R. Č. iš vienos bendrovės paimdavo pinigus ir įnešdavo į kitą (nuosprendžio 4.1. pastraipa). Tokiais parodymais patvirtindama kaltinamojo R. Č. nurodytas aplinkybes apie bendrovių finansinius sunkumus ir savų lėšų naudojimą jiems spręsti (nuosprendžio 2 pastraipa).

28.2. Be minėto, liudytoja D. T. teisme ir ikiteisminiame tyrime patvirtino ir kaltinamojo parodymus dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta dėl vėluojamų atsiskaitymų. Parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį UAB "(duomenys neskelbtini)" pavėlavo sumokėti valstybinius mokesčius ir iš jų buvo atimta licencija. Mano, kad bankrotas įvyko dėl to, kad buvo atimta licencija, negali teigti, kad R. Č. blogai valdė verslą, kartais duodavo jam pastabų dėl jo ne sugebėjimo tvarkingai rinkti dokumentų. Taip pat mano, kad bankrotą nulėmė ir kiti verslo faktoriai (nuosprendžio 4 ir 4.1 pastraipos).

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. B2-1941-467/2015 iškelta gavus šios bendrovės vadovo R. Č. 2015 m. sausio 2 d. iešinį, kuriame nurodė, kad įmonė 2013 m. patyrė didelių nuostolių, dėl ko negali atsiskaityti su kreditoriais. Pagrindiniams įmonės kreditoriams (Litgrid AB ir Lesto, AB) vienašališkai nutraukus sutartis su atsakovu bei dėl panaikintos nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos įmonė negali užsiimti pagrindine veikla bei uždirbti veiklos palaikymui būtinų pajamų.

29.1. Sprendimas dėl šios įmonės pabaigos priimtas 2017 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-859-467/2017 (LITEKO).

30. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, konstatavęs, kad R. Č. pažeidė įmonės kreditorių teises, nes 2013 - 2014 metais tęsė įmonės nuostolingą veiklą, žinodamas, kad kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto, ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, gavęs 21 657,86 EUR (74 780, 25 Lt) sumą, siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo tyčiniais veiksmais (sprendimo 11 pastraipa).

31. Apeliacinis teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymiai anksčiau, nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktiškai nemoki. Teismas vertino ir R. Č. paaiškinimus, kad nustatytą faktą patvirtina ir paties atsakovo nurodomos aplinkybės, jog visus 2014 metus jis iš asmeninių lėšų dengė įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas už kurą, telekomunikacines paslaugas, atsiskaitymui su tiekėjais, nes dėl pradelstų įsiskolinimų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams įmonės turtui buvo pritaikytas areštas. Taip pat pažymėjo kad 21 657,86 EUR atliktas sau mokėjimas kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, vertintinas kaip įmonės ir jos kreditorių interesų pažeidimas. Teismas sprendė, kad yra tyčinio bankroto prezumpcija, kurią paneigiančių įrodymų byloje nepateikta (sprendimo 12 pastraipa).

32. Minėta ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. iškėlęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. balanso duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2014 m. buvo 199 836,07 EUR (689 994 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 273 309,19 EUR (943682 Lt), todėl padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija puse į jos balansą įrašyto turto vertės (sprendimo 10 pastraipa).

32.1. Tai Vilniaus apygardos teismas patvirtino ir 2016 m. sausio 5 d. nutartyje, nurodęs, kad kaltinamasis nuostolingą bendrovės veiklą tęsė 2013-2014 metais (nuosprendžio 11 pastraipa).

32.2. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad žymiai anksčiau, nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktiškai nemoki. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad tokią jo išvadą pagrindė ir R. Č. paaiškinimai, kad 2014 metus jis iš asmeninių lėšų dengė įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas už kurą, telekomunikacines paslaugas, atsiskaitymui su tiekėjais (nuosprendžio 12.2. pastraipa).

33. Be minėto, Išvadoje taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki nuo 2012 m. gruodžio 31 d. (nuosprendžio 17 pastraipa).

34. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta ir tai, kad R. Č. pažeidė įmonės kreditorių teises, nes 2013 - 2014 metais tęsė įmonės nuostolingą veiklą, žinodamas, kad kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto, ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, gavęs 21 657,86 EUR (74 780, 25 Lt) sumą, siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo tyčiniais veiksmais (nuosprendžio 11.3. pastraipa). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje pažymėjo, kad R. Č., žinodamas apie įmonės nemokumą bei kreditorės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeisdamas įstatymų nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.930¹ straipsnio 1 dalis), išmoka sau 21 657,86 EUR, vertintina pažeidžianti tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus. O teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto prezumpcija (nuosprendžio 12.3.-12.4. pastraipos).

35. Iš kaltinimo ir 32-34 nuosprendžio pastraipose aptartų skirtingų duomenų matyti, kad yra įvardijamas skirtingas laikas, kuomet pasibaigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktiškai nemoki.

35.1. Kaltinime, kaip ir Išvadoje, nurodoma, kad pasibaigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki jau 2012 m. gruodžio 31 d.

35.2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. balanso duomenimis bendrovė buvo nemoki. Bendrovės nuostolinga veikla buvo tęsiama 2013-2014 metais.

35.3. Lietuvos apeliacinis teismas tokią bendrovės būseną nurodė nuo žymiai anksčiau, nei buvo kreiptąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (teismo pastaba – VSDF kreipėsi 2014 m. gruodžio 23 d., R. Č. - 2015 m. sausio 2 d., o AB LESTO - 2015 m. sausio 20 d. (nuosprendžio 9 pastraipa). Tokią išvadą teismas padarė be kita ko vertindamas ir R. Č. paaiškinimus dėl jo 2014 m. atliktų mokėjimų bendrovės naudai už įvairius įsipareigojimus ir kt.

36. Dėl aptarto bei remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kad visos abejonės, kurių teismui nagrinėjant bylą pašalinti nepavyko, spręstinos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su Išvadoje ir kaltinime nurodyta minėtos bendrovės nemokumo nustatymo laikotarpiu ir laikytina, kad pasibaigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki 2014 metais. Tai patvirtina ir paminėtų kreditorių 2014 m. gruodžio - 2015 m. sausio mėnesiais pareikšti ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo, tarp kurių ir kaltinamasis kaip bendrovės vadovas.

37. Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki 2014 metais, ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, spręstina, ar R. Č., savo vardu įforminęs 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 bei taip galimai sumažinęs 74 780,25 LT (21 657,86 EUR) piniginių lėšų likutį kasoje, suteikė sau, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pirmenybę, nes galimai išmokėjo grynuosius pinigus prieš kitus įmonės kreditorius, taip, galimai, sumenkino kitų, kaltinime nurodytų, kreditorių galimybes atgauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas ir galimai padarė 21 657,86 EUR dydžio turtinę žalą.

38. Šio nuosprendžio 23-28 pastraipose išsamiai aptarti įrodymai tai paneigia. Priešingai, aptarti įrodymai patvirtina R. Č. parodymus, kad minėtoji suma nebuvo jam išmokėta per vieną kartą, t. y. kai buvo įformintas šis kasos išlaidų orderis ETG Nr. 198 dėl 74 780,25 LT (21 657,86 EUR) R. Č. naudai, o prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikėjo sutvarkyti fisus formalumus. Minėta, kad bankroto administratoriaus funkcijas vykdęs liudytojas A. B., pradžioje laikęs tokį vienašalį sandorį įtartinu. Tačiau vėliau iš dokumentų pamatė, kad tie pinigai tiesiog nebuvo tinkamai įforminti buhalterinėje apskaitoje, o fiziškai jie buvo panaudoti bendrovės prekėms pirkti ar paslaugoms teikti (įvairioms eksploatacinėms medžiagoms pirkti).

38. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat vertino R. Č. parodymus dėl jo atliktų mokėjimų bendrovės naudai.

39. Pažymėtina ir tai, kad aptariamu laikotarpiu galiojo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksas (neteko galios įsigaliojus 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksui), kurio 50⁶ straipsnis (1998 m. vasario 24 d. įstatymo Nr. VIII-638 redakcija, galiojusi nuo 1998 m. kovo 13 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kuris reglamentavo atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą. Aptariamo straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Taigi, teisių pažeidimas galėjo būti padaromas pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir taip pažeidžiant kreditorių teises. Toks kreditorių teisių pažeidimas praktiškai visuomet sietinas su žalos padarymu, nors straipsnio dispocizijoje žala nebuvo išskiriamaq kaip vienas iš administracinio teisės pažeidimo požymių. Visgi, tai akivaizdu, kad atsiskaičius su vienu kreditoriumi, kai tai daroma pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumo tvarką, kitiems padaroma žala, nes taip apsunkinamas atsiskaitymas su pirmoje eilėje esančiais kreditoriais.

40. Dėl paminėto, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė R. Č. kaip kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), nes už analogišką veiką buvo numatyta atsakomybė tiek administracinio teisės pažeidimo kodekse, tiek civilinėje teisėje.

41. Svarbu ir tai, kad teisme išsamiai ištyrti ir išanalizuoti įrodymai nepatvirtina, kad R. Č., kai įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, savo veiksmais piktavališkai, sąmoningai kenkiant kreditorių interesams, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų įformino 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 savo vardu dėl 74 780,25 LT (21 657,86 EUR) piniginių lėšų ir taip, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno – savo reikalavimus. Dėl to sumažino likusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą 21 657,86 EUR sumai, padarė 21 657,86 EUR dydžio turtinę žalą. Todėl R. Č. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

42. R. Č. buvo kaltinamas ir apgaulingai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 4 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą (teismo pastaba – turi būti 12 straipsnio 1 dalis), kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 punktą – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 punktą – „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 17 straipsnį – „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenys“, taip pat žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija visą jos turimą turtą, 2014 metais įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 273 309,19 EUR, suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 195 956,79 EUR, įmonė galimybių neturi, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, o jis pats yra įforminęs 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį ETG Nr. 198 bei sumažinęs 74 780,25 LT (21657,86 EUR) piniginių lėšų likutį kasoje ir, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą: „metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatą „už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“, ir tokiu būdu jis tyčia neorganizuodamas 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio – visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų, finansinių ataskaitų parengimo bei pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d.

43. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

44. Kasacinis teismas išaiškino (kasacinė 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018), kad buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4punktas).Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą.BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

44.1. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

44.2. BPK 90 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas specialisto išvados turinys.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant specialisto išvadą, kaip įrodymą, turi būti atsižvelgiama atitinkamai ne tik į specialisto nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-507/2016).

45. Analizuojant kaltinimo dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį matyti, kad jis glaudžiai susijęs su specialisto pateikta Išvada, kurią specialistas grindė (nuosprendžio 17.1. – 17.9. pastraipos):

45.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. Nr. IX-574 nuostatomis, kad:

45.1.1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (12 straipsnio 1 dalies);

45.1.2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (21 straipsnio 2 dalis);

45.1.3. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (16 straipsnio 1 dalis), Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius (16 straipsnio 2 dalis);

45.2. Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenys (17 straipsnis).

45.2.1. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atsakomybės 15 straipsnio 1 dalies nuostata, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (įstatymo Nr. IX-575 redakcija).

46. Pažymėtina, kad kaltinime padarytas rašymo apsirikimas, nurodžius Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį vietoje 12 straipsnio 1 dalies, kuri, kaip nustatyta, ir numato kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Todėl laikytina, kad jame vis tik turi būti nurodytas aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis.

47. Kaltinime nurodoma ir tai, kad pažeisdamas jau paminėtų įstatymų nuostatas, R. Č., siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neorganizavo 2014 metų įmonės inventorizacijos atlikimo, 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir pateikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d.

48. Byloje apklaustas liudytoju bendrovės bankroto administratorius A. B. patvirtino, kad iš jam pateiktų dokumentų jis galėjo nustatyti, kur buvo panaudojamos lėšos, išskyrus tą nesuprantamą operaciją (nuosprendžio 7 pastraipa).

49. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė už galimai neįvykdytą pareigą pateikti juridinių asmenų registrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metinį finansinių ataskaitų rinkinį aptariamu laikotarpiu buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (neteko galios įsigaliojus 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksui) 172² straipsnyje, kuris nustatė atsakomybę už jridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir duomenų pateikimo Juridinių asmenų registrui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai tvarkos pažeidimą. Todėl, net ir nustačius R. Č. veikoje kaltinime nurodytą požymį - 2014 metinio finansinių ataskaitų rinkinio neparengimą ir nepateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokia veika galimai turėtų aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymius.

50. Be to, tokia pareiga buvo numatyta ir CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, kuris reglamentavo, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino (2014-07-17 įstatymo Nr. XII-1064 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01).

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) (2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo redakcija) patvirtintos Juridinių asmenų registro pridedamos nuostatos, kuriuose be kitą ko nustatyta, kad Registre įrašoma ir tvarkoma ši informacija apie juridinius asmenis, išskyrus religines bendruomenes ir bendrijas, profesines sąjungas ar jų susivienijimus – metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų, o įstatymų nustatytais atvejais – metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pavadinimai ir jų pateikimo Registro tvarkytojui data (18 punkto 18.8. punktas).

52. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu finansinė atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui, Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą): <...> 86.2. uždarosios akcinės bendrovės <...>.

53. Nutarimo 89 punktas nustatė, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

54. Iš principo analogiškas Ataskaitos pateikimo terminas, kaip ir šio nuosprendžio 53 punkte apžvelgtas Nuostatų reglamentavimas, nustatytas ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje - bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui

54.1. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2009 07 17 įstatymas Nr. XI-354 galiojęs iki 2018 01 01), bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas nustato bendrovės vadovo atsakomybę už <...> bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

55. Kaip matyti iš juridinio asmens duomenų (1 T., b. l. 161), pasibaigusios UAB..(duomenys neskelbtini) valdymo organas buvo visuotinis akcininkų susirinkimas. Finansinių metų pradžia – sausio 1 d. (1 T., b. l. 163). Vadinasi, šiod bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pasibaigus 2014 finansiniams metams, turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 30 d. Atitinkamai, bendrovės 2014 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas iki 2015 m. birželio 1 d., nes 2015 m. gegužės 31 d. buvo sekmadienis. Tačiau to reikalauti iš R. Č. nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes bendrovei 2015 m. sausio 27 d. buvo iškelta bankroto byla (nuosprendžio 8.1. pastraipa).

56. Dėl aptarto, R. Č. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl Civilinių. ieškinių

57. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

58. Civilinis ieškovas Valstybės įmonė Turto bankas pareiškė civilinį ieškinį dėl 5825,47 Eur turtinės žalos padarymo. Civilinis ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. eB2-2915-567/2017 VĮ Turto bankas patvirtintas kreditoriumi vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos su 5825,47 EUR reikalavimu (4 T., b. l. 90-95).

59. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 10163,07 EUR turtinės žalos Fondo biudžetui. Civilinis ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtintas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 16647,99 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas, tačiau kreditorinis reikalavimas sumažėjo iki 10163,07 EUR (4 T., b. l. 68-70).

59.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė J. G. teisiamojo posėdžio ieškinį palaikė ir prašė pripažinus R. Č. kaltu, priteisti 10163,07 eurų. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 įmokas mokėjo epizodiškai, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris kiekvieną mėnesį didėjo. Priverstinės išieškojimo priemonės nedavė rezultato. Iškėlus bankroto bylą buvo pareikštas 16667 eurų ieškinys, kuris vėliau sumažėjo iki 10163,07 eurų neišieškotos sumos. Šią sumą prašo priteisti. Buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas. Antstoliams buvo perduota vykdyti, bet jie išieškoti negalėjo. Sąskaitose nebuvo pinigų.

60. Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini)pareiškė civilinį ieškinį 6563,96 EUR sumai dėl turtinės žalos padarymo. Civilinis ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) 6563,96 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas (4 T, b. l. 50-60).

60.1. UAB (duomenys neskelbtini) atstovė I. J. teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė teismo priteisti 6563,96 eurų skolą. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų gruodžio mėnesio. Visi santykiai tarp įmonės ir R. Č. vyko iki jos. Apie skolos likutį sprendžia pagal buhalterinius dokumentus. Jokių įplaukų per tą laiką negavo.Skola susidarė 2014 metais.

61. Civilinis ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 88226,68 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo (4 T., b. l. 80-89). Civilinis ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl 82074,51 EUR skolos, 2468,46 EUR delspinigių. Nurodė, kad 23016 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinis ieškovas buvo patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečios eilės kreditoriumi 88226,68 EUR sumai, tačiau šiai dienai skola už elektros nenergijos tiekimą/persiuntimo paslaugą yra sumažėjusi ir sudaro 84542,97 EUR sumą. (5 T., b. l. 179-180).

61.1. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė O. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo sudarytos dvi „(duomenys neskelbtini)s“ sutartys 2011 m. liepos 1 d. ir 2013 m. sausio 1 d. dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos. Tai yra elektros persiuntimas tinklais ir už tai yra numatytas mokestis. Už tai su „ESO“ turėjo atsiskaityti „(duomenys neskelbtini)“. Dalis tinklų priklausė „ESO“, dalis (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis turėjo sumokėti už persiuntimo paslaugą, kadangi elektros energijos tiekėjas buvo kita R. Č. priklausanti grupė. Pradžioje atsiskaitymas vyko sklandžiai, vėliau prasidėjo skolos ir paaiškėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ už persiuntimą surinkdavo pinigus iš gyventojų, tačiau neatsiskaitydavo su (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitydavo su „LESTO“. Tokiu būdu susidarė 84542,97 eurų skola. Kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu suma buvo 88226,68 eurų, tačiau paskui dalis skolos buvo sumokėta. Dalinis atsiskaitymas vyko ir iškėlus bankroto bylą ir šiek tiek vėliau. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės numato, kad atsiskaitymas privalo vykti pagal sutartis. Sutartys yra, jos buvo galiojančios, tačiau atsiskaitymas pagal jas nevyko. Dėl to pareikštas civilinis ieškinys. 2011-2013 metais viskas dar vyko sklandžiai. 2014-2015 metais įsipareigojimai buvo nevykdomi, prasidėjo įsiskolinimai ir jie didėjo. Didėjimas pradžioje buvo ne ženklus, už 1-2 mėnesius, apytiksliai 1000 eurų. 2014 metais įsiskolinimas buvo 63000 eurų. Paskutinė sąskaita 2014 rugpjūčio mėnesį – 63000 eurų. Daliniai atsiskaitymai vyko. Faktiškai, kai auga skola, galima nutraukti sutartį įspėjant prieš mėnesį. Visuomet vertinama, bandoma tartis taikiai. Šiuo atveju tai nėra paprastas vartotojas, tai gyventojų aprūpinimas elektros energija. Nutraukus sutartį, sodų bendrijų gyventojai negautų elektros energijos. Nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio buvo vykdomos derybos, kalbama apie tinklų išpirkimą, apie tai, kad ‚(duomenys neskelbtini)“ apmokėtų įsiskolinimą. Maždaug 2014 metais vyko svarstymas dėl tinklų įsigijimo, bet negali tiksliai pasakyti, ar buvo pasiūlymas. Tuo metu įsiskolinimas buvo apie 63000 eurų. Pagal elektros energetikos įstatymą yra numatyta, jog tuo atveju kai nepriklausomas tiekėjas nevykdo pareigų, tą paslaugą turėtų teikti visuomeninis tiekėjas, šiuo atveju „ESO“. 2014 metais civiline tvarka buvo kreiptasi į teismą, pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo. Toje byloje įsiskolinimas nebuvo pilnai padengtas, vykdomasis raštas buvo perduotas antstoliams. Dalinai buvo padengtas, kita įsiskolinimo dalis liko nepadengta. Po kreipimosi į teismą įsiskolinimas toliau augo. Jei „(duomenys neskelbtini)“ leistų naudotis tinklais, tokiu atveju įsiskolinimą turėtų padengti vartotojai. Reikėtų sudaryti sutartį su kiekvienu vartotoju, spręsti klausimą dėl ankstesnių sutarčių panaikinimo. Dėl bankroto nesikreipė, bankrotas buvo iškeltas 2016 metais. Įrenginiai turi tam tikrą vertę. „(duomenys neskelbtini)“ norėjo toliau tęsti savo verslą. Kai buvo iškelta bankroto byla, elektros energijos tiekimas toliau vyko, su kiekvienu vartotoju buvo sudaromos sutartys. Tam tikru laikotarpiu buvo ginčai su vartotojais. Pasirašė naujas sutartis, naudoja tuos pačius tinklus. Nežino, ar buvo išskaičiuojama suma už naudojimąsi tinklais. Palaiko civilinį ieškinį, suma susideda iš persiuntimo paslaugos nuo 2013 metų ir delspinigių. Suma yra ta, kuri yra neišieškota. Buvo priimti du teismo sprendimai, priteistos sumos 23000 litų, 42000 litų už ankstesnius laikotarpius. Ta skola, kuri prasidėjo nuo 2013 metų nebuvo priteista. Suma, kuri nurodyta civiliniame ieškinyje, nėra priteista teismo. Ši suma susidariusi nuo 2013 metų. 2014 metais nebuvo priteista. 2014 metais nebuvo reikalavimo dėl skolos už persiuntimą. Pagrindinis įsiskolinimas – už antrą sutartį, jis didesnis.

62. Kaltinamasis R. Č. civilinio ieškinio nepripažino ir parodė, kad derybas dėl tinklų išpirkimo inicijuodavo, tačiau atsakymų negaudavo nei jie, nei sodų bendrijos. Kai tarėsi dėl skolos išdėstymo, negalėdavo susitikti su atstovybe, su jais niekas nekalbėdavo.

63. Civilinis ieškovas UAB "TELE2" pareiškė civilinį ieškinį 174,10 EUR sumai dėl turtinės žalos padarymo (5 T., b. l. 3-11).

64. Kaltinamasis išteisintinas, todėl civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Dėl kardomųjų priemonių

65. Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina R. Č. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 T., b. l. 127-130).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

66. Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Č. turtui t. y. 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sodo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklypui unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (4 T., b. l. 143-146). Šios procesinės prievartos priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi buvo pratęstas trims mėnesiams (5 T., b. l. 111-113).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, kuris baigėsi 2019 m. balandžio 24 d. (5 T., b. l. 161-163). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: 1) 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 sodo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklypui unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 3 d. (6 T., b. l. 53-55).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

išteisinti R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nes jis nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnyje 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, požymių.

Civilinius ieškinius paliekti nenagrinėtus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. Č. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.