- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- e2-904-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02837-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Romualda Janovičienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. Č.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklų grupė“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. eB2-693-567/2016.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Elektros tinklų grupė“ (toliau – BUAB „Elektros tinklų grupė“) iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. B.; 2015 m. liepos 10 d. nutartimi BUAB „Elektros tinklų grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2015 m. kovo 18 d. pareiškėja (kreditorė) akcinė bendrovė LESTO (toliau – AB LESTO) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Elektros tinklų grupė“ įsigijo sodininkų bendrijų „Jurginas“, „Lazdynas“, „Vejuona“, „Šaltuona“, „Sonata“, „Girios“, „Skardis“, „Versmė“, „Šlienava“, „Sodžius“ ir „Gružeikiai“ lokaliuosius elektros tinklus. 2011 m. liepos 1 d. AB LESTO ir UAB „Elektros tinklų grupė“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria AB LESTO įsipareigojo tiekti elektros energiją minėtoms sodininkų bendrijoms, o UAB „Elektros tinklų grupė“ įsipareigojo mokėti už visą nurodytose sodininkų bendrijose sunaudotą elektros energiją. UAB „Elektros tinklų grupė“ 2012 m. gruodžio 10 d. raštu operatorių informavo, kad su nepriklausomu tiekėju UAB „Elektros energijos prekyba“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri įsigalios 2013 m. sausio 1 d. Minėta sutartimi šalys sutarė, jog sodininkų bendrijoms elektros energiją tieks UAB „Elektros energijos prekyba“. Tuo pagrindu su UAB „Elektros tinklų grupė“ 2013 m. sausio 1 d. buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis, kuria UAB „Elektros tinklų grupė“ įsipareigojo mokėti už elektros energijos persiuntimo paslaugą visoms minėtoms sodininkų bendrijoms. Aiškinantis UAB „Elektros tinklų grupė“ įsiskolinimo priežastis, iš sodininkų bendrijų buvo gauti patvirtinimai, kad sodininkų bendrijų nariai yra sudarę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Elektros energijos prekyba“, kuriai moka už visą savo sunaudotą elektros energiją. UAB „Elektros energijos prekyba“, surinkusi iš sodininkų bendrijų pinigus turėtų atskaičiuoti jai tenkančią dalį už parduotą elektros energiją, o likusią dalį už elektros energijos persiuntimo paslaugą turėtų pervesti UAB „Elektros tinklų grupė“, kad pastaroji galėtų atsiskaityti su AB LESTO pagal 2013 m. sausio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį. Tačiau faktiškai UAB „Elektros energijos prekyba“ gaudavo visas pajamas už elektros energiją, o UAB „Elektros tinklų grupė“ turi tik prievolę atsiskaityti su AB LESTO. UAB „Elektros energijos prekyba“ steigėja ir akcininkė yra UAB „Elektros tinklų grupė“, o šioms įmonėms vadovauja tas pats asmuo – R. Č.. Tokia situacija, kai vienai įmonei tenka tik prievolės, o kitai - visos pajamos, atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje numatytas sąlygas, kai yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.
Atsiliepimas
A. R. Č. pateiktame atsiliepime į pareikšimą dėl BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė pareiškimą atmesti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Elektros tinklų grupė“ ir UAB „Elektros energijos prekyba“ buvo įsteigtos, siekiant pradėti veiklą energetikos sektoriuje. Įmonių veiklos buvo atskirtos. UAB „Elektros tinklų grupė“ buvo turtą valdanti įmonė, t. y. bendrovė įsigijo sodų bendrijų elektros tinklus Klaipėdoje, Kaune. Ji vykdė elektros tinklų priežiūros darbus: techninę priežiūrą, einamuosius ir avarinius remontus ir kitus darbus. Bendrovė, kaip tinklų savininkė, buvo sudariusi sutartį su AB LESTO dėl persiuntimo paslaugų teikimo. UAB „Elektros tinklų grupė“ kiekvieną mėnesį gaudavo sąskaitą iš AB LESTO už persiuntimo paslaugas. Elektros energiją gyventojams tiekė UAB „Elektros energijos prekyba“, kuriai už suvartotą elektros energiją gyventojai mokėdavo, neišskirdami persiuntimo paslaugos kainos. UAB „Elektros tinklų grupė“ buvo sudariusi su UAB „Elektros energijos prekyba“ sutartį, pagal kurią už persiuntimo paslaugą, suteiktą gyventojams, UAB „Elektros energijos prekyba“ buvo išrašoma PVM sąskaita - faktūra. Taigi abi įmonės gavo pajamas ir patyrė išlaidas, todėl teiginys, kad vienai įmonei tenka tik prievolės, o kitai visos pajamos, yra neteisingas. Nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Elektros tinklų grupė“ išrašė sąskaitų faktūrų 31 129 912,25 EUR (107 485 361 Lt) sumai, dalis šių sąskaitų buvo apmokėtos tiek tiesiogiai UAB „Elektros tinklų grupė“, tiek AB LESTO, kai teismo sprendimais dėl UAB „Elektros tinklų grupė“ skolos AB LESTO, UAB „Elektros energijos prekyba“ buvo įtraukta, kaip trečia šalis. Abiejų įmonių bankrotą lėmė verslo nesėkmės, kai dėl išaugusių elektros energijos kainų elektros biržoje 2013 m. pabaigoje UAB „Elektros energijos prekyba“ patyrė didelių nuostolių, nes tiekė elektros energiją juridiniams asmenims pagal ilgalaikes sutartis mažesne kaina, nei ją buvo galima įsigyti elektros biržoje. 2014 m. II ketvirtyje kainos elektros biržoje toliau augo, be to, balansavimo elektros energijos tiekėjas AB „Litgrid“ padidino minimalią sutarties vykdymo garantiją (nuo 50 000 Lt iki 345 280 Lt). UAB „Elektros energijos prekyba“ neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, reikalingų elektros energijai biržoje pirkti bei su įmonės kreditoriais, tame tarpe UAB „Elektros tinklų grupė“, balansavimo elektros energijos tiekėju AB „Litgrid“, elektros energijos biržos operatoriumi N. P. S.AS, atsiskaityti, todėl elektros energijos biržos operatorius nutraukė sutartį, pagal kurią UAB „Elektros energijos prekyba“ galėjo dalyvauti elektros energijos biržos aukcione ir įsigyti elektros energiją (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą dėl BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Elektros tinklų grupė“ ne visada laiku mokėjo einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nuo bendrovės veiklos pradžios teikė kredito įstaigoms mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka, pagal kuriuos įsiskolinimas buvo dalinai nurašomas. Draudėjo priskaičiuotos valstybės socialinio draudimo įmokos iki 2014 metų vasario mėnesio yra padengtos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ne kartą ragino UAB „Elektros tinklų grupė“ sumokėti skolą fondui, 2012 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. spalio 29 d. draudėjui siųsti raginimai dėl skolos sumokėjimo geruoju, 2013 m. gruodžio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius raštu Nr. (9.1) 3-152461 įpareigojo UAB „Elektros tinklų grupė“ pateikti dokumentus patikrinimui, tačiau draudėjas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštus nereagavo. Nuo 2014 m. vasario mėnesio UAB „Elektros tinklų grupė“ atsiskaitymas su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu pasunkėjo. Atsakovas nuo 2014 m. vasario mėnesio įmokas mokėjo epizodiškai, todėl įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui nuolat didėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „Elektros tinklų grupė“ išieškoti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones. Nuo 2014 m. vasario 25 d. bankui pateikti mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau visi šie nurodymai liko neįvykdyti (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnis).
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad remiantis mokestinės atskaitomybės dokumentais bei patikrinimo aktais UAB „Elektros tinklų grupė“ Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai valstybės biudžetui ir (ar) pinigų fondams nebuvo skolinga (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu pripažino BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankrotą tyčiniu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina spręsti dėl įmonės direktoriaus veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslų įgyvendinimui ir įtakojusių įmonės bankrotą, nes teisingas šio klausimo išsprendimas yra svarbus dėl galimų teisinių pasekmių atsakovo atžvilgiu (civilinė ir/ar baudžiamoji atsakomybė). Teismas sprendė, kad šiuo atveju turi būti ištirtos aplinkybės dėl BUAB „Elektros tinklų grupė“ finansinės padėties, įvertinti įmonės vadovo veiksmai, atlikti esant blogai įmonės finansinei būklei, taip pat būtina įvertinti aplinkybes, ar įmonės vadovo veikla neįtakojo įmonės turtinės padėties pablogėjimo, ar šia veikla neteisėtai nebuvo suvaržyta kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, ar nebuvo siekiama išvengti skolų išieškojimo, žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, nes įmonė tiesiog nebeturės pakankamai turto, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais kreditoriais.
Teismas nustatė, kad jau 2013 metų pabaigoje buvo pagrindas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovei UAB „Elektros tinklų grupė“, nes pagal 2013 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė tuo metu sudarė 530 513 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 696 443 Lt, pelno (nuostolių) ataskaitoje nuostoliai siekė 190 434 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas R. Č., būdamas įmonės vadovas, žinojo, jog jau tuo metu įmonės finansinė būklė buvo bloga, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir toliau 2014 metais tęsė įmonės nuostolingą veiklą, didindamas įmonės nuostolius ir kreditorinius įsipareigojimus.
Teismas sprendė, kad situacija, kai tęsiama nuostolinga įmonės veikla ir didinami įmonės kreditoriniai reikalavimai bei nuostoliai, patvirtina atsakovo R. Č., kaip įmonės vadovo, tyčinius veiksmus, žinant, kad kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto.
Aplinkybę, kad pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „Elektros tinklų grupė“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, R. Č. gavo 21 657,86 EUR (74780, 25 Lt) sumą, kai nebuvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, teismas vertino kaip patvirtinančią tyčinius R. Č. veiksmus, nes esant įmonei nemokiai, įmonės vadovas R. Č., suteikdamas sau pirmenybę išmokant grynuosius pinigus prieš kitus įmonės kreditorius, sukūrė teisinę situaciją, kad įmonėje nebeliko pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai jiems tenkančiai kreditorinių reikalavimų daliai.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. Č., 2014 m. gruodžio 12 d. gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimą dėl kreipimosi į teismą iškelti UAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto bylą, tik 2015 m. sausio 2 d., kaip UAB „Elektros tinklų grupė“ direktorius, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Elektros tinklų grupė“ iškėlimo, kai faktiškai nebeliko turto atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai jiems tenkančiai kreditorinių reikalavimų daliai.
Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Elektros tinklų grupė“ didžiausios skolos susidarė 2013-2014 metais tęsiant faktiškai nemokios įmonės veiklą. Aplinkybės, susijusios su atsakovo R. Č. veiksmais, valdant UAB „Elektros tinklų grupė“, patvirtino tyčinį įmonės bankrotą, nes iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp atsakovo R. Č. neteisėtų veiksmų tęsiant nemokios įmonės veiklą ir neteisėto neveikimo nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teisinių padarinių, išsimokant pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „Elektros tinklų grupė“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, 21657,86 EUR (74780, 25 Lt) sumą, bei sudaro teisinį pagrindą konstatuoti UAB „Elektros tinklų grupė“ įmonės bankrotą esant tyčiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
A. R. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškimą dėl BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes bylą išnagrinėjo atsakovui R. Č. nedalyvaujant, taip pat nesuteikė atsakovui galimybės susipažinti su naujais įrodymais, pateiktais paskutinio posėdžio metu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, perkeldamas teismo posėdį iš 2015 m. gruodžio 10 d. į 2015 m. gruodžio 16 d., neatsižvelgė į atsakovo užimtumą, jo iš anksto suplanuotą komandiruotę į Daniją, dėl kurios jis negalėjo dalyvauti 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje. Posėdžio metu teismas nepagrįstai prijungė prie bylos papildomus įrodymus - avanso apyskaitą Nr. RČ-14/09 ir kasos išlaidų orderį serija ETG Nr. 198, kurie nors ir galėjo, tačiau nebuvo anksčiau pateikti į bylą, todėl neturėjo būti priimti (CPK 181 straipsnis). Nusprendęs šiuos naujus įrodymus priimti, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti kitoms bylos šalims susipažinti su šiais įrodymais. Teismas papildomai prijungtus įrodymus pateikė kitoms byloms šalims susipažinti tik 2015 m. gruodžio 18 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo R. Č. procesines teises, kadangi atsakovas negalėjo pareikšti nuomonės dėl šių įrodymų prijungimo, taip pat negalėjo pateikti savo paaiškinimų ir atsikirtimų dėl šių įrodymų (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu pirmos instancijos teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir bylos įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi dviem aplinkybėmis: dėl tariamai nuostolingos UAB „Elektros tinklų grupė“ veiklos tęsimo 2014 metais ir atsakovui R. Č. grąžintos sumos pagal avansinę apyskaitą, tačiau sprendime nenurodė, ar šios aplinkybės atitinka bent vieną tyčinio bankroto požymį (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).
3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau 2013 metų pabaigoje buvo pagrindas UAB „Elektros tinklų grupė” inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nepagrįsta. Įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą rodiklį – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokie duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, pirmosios instancijos teismo neištirti ir nenustatyti, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės nemokumą 2013 metų pabaigoje ir su tuo susijusios bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą nevykdymą nėra teisiškai pagrįsta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, remdamasis vien prielaidomis, skundžiamame sprendime nurodė, kad situacija, kai tęsiama nuostolinga įmonės veikla ir didinami įmonės kreditoriniai reikalavimai bei nuostoliai, patvirtina atsakovo R. Č., kaip įmonės vadovo, tyčinius veiksmus, žinant, kad kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 21 657,86 EUR (74 780,25 Lt) sumos pagal avanso apyskaitą Nr. RČ-14/09 atsakovui išmokėjimas tariamai patvirtina, kad R. Č. siekė UAB „Elektros tinklų grupė“ nemokumo tyčiniais veiksmais. Tokia išvada neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi, kaip matyti iš tos pačios avanso apyskaitos R. Č. savo asmeninėmis lėšomis finansavo UAB „Elektros tinklų grupė“ veiklą, t. y. visus 2014 metus mokėjo įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas - už kurą, telekomunikacines paslaugas, tiekėjams, ko pasėkoje įmonė liko jam skolinga 56 641,47 Lt. Viena iš priežasčių, kodėl R. Č. asmeninėmis lėšomis mokėjo už UAB „Elektros tinklų grupė“ prievoles buvo ta, kad dėl pačios pareiškėjos AB LESTO agresyvios politikos bet kokiomis priemonėmis išieškoti skolas, buvo taikomas turto areštas ne tik UAB „Elektros tinklų grupė“, bet ir jos dukterinės bendrovės UAB „Elektros energijos prekyba“ turtui.
5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju abiejų įmonių bankrotą lėmė verslo nesėkmės, kai dėl išaugusių elektros energijos kainų elektros biržoje 2013 m. pabaigoje įmonė patyrė didelių nuostolių, nes tiekė elektros energiją juridiniams asmenims pagal ilgalaikes sutartis mažesne kaina, nei ją buvo galima įsigyti elektros biržoje. Taip pat teismas netyrė aplinkybių, kad 2014 m. II ketvirtyje balansavimo elektros energijos tiekėjas AB „Litgrid“ padidino minimalią sutarties vykdymo garantiją (nuo 50 000 Lt iki 345 280 Lt). Šios objektyvios, nuo R. Č., kaip buvusio bendrovės direktoriaus, nepriklausančios priežastys lėmė, kad UAB "Elektros energijos prekyba" neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, reikalingų elektros energijai biržoje pirkti bei su įmonės kreditoriais atsiskaityti.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti UAB „Elektros tinklų grupė“ bankrotą tyčiniu yra nelogiškas ir nepagrįstas, nes paralelia veikla užsiimanti dukterinė bendrovė UAB „Elektros energijos prekyba“ pripažinta bankrutavusia dėl verslo nesėkmės.
Atsiliepimas
Pareiškėja AB „Energetikos skirstymo operatorius“ (AB LESTO procesinių teisių perėmėja“) atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui R. Č., kuris negalėjo dalyvauti teisme dėl pakeistos posėdžio datos. Atsakovo nuolatinė buvimo vieta yra Danijoje, o į Lietuvą jis grįžtą tik trumpam. Atsakovo pateikti lėktuvo bilietai patvirtina, kad jis negalėjo dalyvauti ne tik 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, bet ir negalėtų dalyvauti 2015 m. gruodžio 10 d. posėdyje, nes 2015 m. lapkričio 30 d. išvyko į Daniją. Be to, atsakovas neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei neprašė pakeisti posėdžio datos.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti naujus įrodymus, pateiktus paskutinio teismo posėdžio metu. CPK 181 straipsnyje numatyta tokia teismo teisė, o ne pareiga. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, suteikė galimybę posėdyje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su naujai pateiktais dokumentais bei, jiems neprieštaraujant, priėmė sprendimą šiuos įrodymus priimti į bylą.
3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai vien AB LESTO 2014 m. viduryje sudarė 88 229,53 Eur, taip pat įmonė nuolat turėjo pradelstų skolų Socialinio draudimo fondui. Kadangi įmonė tiek 2012 metais, tiek 2013 metais veikė nuostolingai, o nuostoliai kasmet tik didėjo, apdairus ir atsakingas įmonės vadovas turėjo suprasti, kad įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o tolesnė įmonės veikla tik didina įsipareigojimus ir sumažina kreditoriams galimybes atgauti skolas. Tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte aprašytą situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Elektros tinklų grupė“ pagal sudarytas sutartis su AB LESTO įsipareigojo mokėti už elektros energijos persiuntimą sodininkų bendrijų nariams, kurių vietinius elektros tinklus valdė UAB „Elektros tinklų grupė“. Tuo tarpu elektros vartotojai už persiuntimą mokėjo ne UAB „Elektros tinklų grupė“, kuri įsipareigojo atsiskaityti su AB LESTO, o susijusiai įmonei UAB „Elektros energijos prekyba“, kuri neturėjo teisės gauti pinigų už elektros energijos persiuntimą. Tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte aprašytą situaciją.
5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad situacija, kai pagal 2014 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderį atsakovui buvo išmokėta 21 657,86 Eur suma, nepažeidžia teisės aktų ir kitų kreditorių teisių. Grąžinant minėtą sumą R. Č. buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „Elektros tinklų grupė“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas nėra.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo
A. R. Č. su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus rašytinius įrodymus – lėktuvo bilietus, avanso apyskaitų ir žiniaraščių kopijas, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su atsakovo pateiktais naujais įrodymais bei pareikšti savo nuomonę dėl jų prijungimo, atsakovo pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovui nedalyvaujant
Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos proceso teisės normos, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, tokiu būdu nepagrįstai apribojant jam galimybę pareikšti nuomonę dėl posėdžio metu pateiktų naujų įrodymų priėmimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti (CPK 12, 17 straipsniai).
Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovui R. Č. suteikta prieiga prie elektroninės nagrinėjamos bylos kortelės, prisijungus prie kurios vartotojui yra prieinami visi duomenys apie bylos nagrinėjimo eigą bei išnagrinėjimo rezultatus. Tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos AB LESTO pareiškimo dėl UAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą bei jo išnagrinėjimo rezultatą, taip pat patvirtina byloje esantys jo procesiniai dokumentai – atsiliepimas į pareiškimą ir apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 nutartis, kuria bylos nagrinėjimas iš 2015 m. gruodžio 10 d. 15 val. buvo perkeltas į 2015 m. gruodžio 16 d. 15 val., byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsta susipažinti kartu su teismo šaukimais į teismo posėdį tą pačią dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie pasikeitusią teismo posėdžio datą, informavo pirmosios instancijos teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei prašė jį atidėti. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų bilietų, atsakovas 2015 m. lapkričio 26 d. atskrido iš Kopenhagos į Kauną, o 2015 m. lapkričio 30 d. iš Kauno išskrido į Kopenhagą. Taigi, faktiškai atsakovas tiek 2015 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio, tiek 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu nebuvo Lietuvoje, todėl nepagrįstai teigia, kad tinkamai nebuvo informuotas apie pasikeitusią teismo posėdžio datą, dėl ko negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjimo metu.
Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, kad jam nedalyvaujant teismo posėdyje nepagrįstai buvo apribota galimybė pasisakyti dėl posėdžio metu pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Kaip jau buvo minėta, pats atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, dėl subjektyvių priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 181 straipsnyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga atsisakyti priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktus įrodymus, be to, nagrinėjama byla susijusi su viešuoju interesu, todėl turi būti išnagrinėta per kuo trumpiausius terminus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus pateiktų naujų įrodymų priėmimo, išklausė posėdyje dalyvaujančių ieškovės ir atsakovės atstovų nuomones šiuo klausimų bei, pastariesiems neišreiškus prieštaravimų, nutarė šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų priėmimo, proceso teisės normų nepažeidė. Be to, galimybe pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu priimtų naujų įrodymų apeliantas pasinaudojo pateiktame apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai.
Dėl UAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu
Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kita vertus, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių kilo įmonės bankrotas. Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
Pirmosios instancijos teismas BUAB „Elektros tinklų grupė“ bankrotą pripažino tyčiniu nustatęs, kad įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o toliau didino įmonės įsipareigojimus, be to, pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą bei išmokėdamas sau 21 657,86 Eur nepagrįstai apribojo įmonės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Šio straipsnio 8 dalyje išdėstyta įmonės nemokumo sąvoka – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas yra objektyvi būklė, kai įmonė nebegali (nebegalės) atsiskaityti su kreditoriais. Tai suponuoja žinančių įmonės padėtį vadovo ir savininkų teisinę pareigą savalaikiai kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įmonės 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nustatė, kad UAB „Elektros tinklų grupė“ nuostoliai 2013 m. siekė 190 434 Lt. Kaip matyti iš UAB „Elektros tinklų grupė“ 2013 m. balanso, įmonės turtą sudarė 530 513,00 Lt, iš jo ilgalaikis turtas – 248 899,00 Lt, trumpalaikis turtas – 281 614,00 Lt; įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kuriuos sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos – 696 443,00 Lt, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai 2013 metais viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. 2015 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Elektros tinklų grupė“ buvo iškelta bankroto byla, konstatuojant, kad pagal 2014 m. liepos 18 d. balanso duomenis įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo 199 836,07 EUR (689 994 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 273 309,19 EUR (943 682 Lt), t.y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymiai anksčiau, nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, UAB „Elektros tinklų grupė“ buvo faktiškai nemoki. Šį faktą patvirtina ir paties atsakovo nurodomos aplinkybės, jog visus 2014 metus jis iš asmeninių lėšų dengė įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas už kurą, telekomunikacines paslaugas, atsiskaitymui su tiekėjais, nes dėl pradelstų įsiskolinimų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams įmonės turtui buvo pritaikytas areštas. Byloje nepaneigta, jog įmonės pradelsti įsiskolinimai AB LESTO 2014 m. viduryje buvo 88 229,53 Eur, taip pat įmonė turėjo pradelstų skolų Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Kaip byloje nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius, atsakovas jau nuo 2014 m. vasario mėnesio įmokas mokėjo epizodiškai, todėl įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui nuolat didėjo. Todėl įmonės vadovui nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsiant įmonės nuostolingą veiklą, buvo ženkliai padidinti įmonės nuostoliai ir kreditoriniai įsipareigojimai, kas gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tokios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį.
Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės vadovas R. Č., žinodamas apie įmonės nemokumą bei įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pagal 2014 m. spalio 27 d. išrašytą UAB „Elektros tinklų grupė“ kasos išlaidų orderį, serija ETG Nr. 198, gavo 21 657,86 EUR (74780, 25 Lt) sumą. Apelianto teigimu, įmonė jam buvo skolinga 56 641,47 Lt už tai, kad jis visus 2014 metus mokėjo už įmonės veiklos palaikymui būtinas išlaidas, todėl minėta piniginių lėšų suma jam buvo grąžinta teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad 21 657,86 EUR suma atsakovui buvo sumokėta 2014 m. spalio 27 d., t. y. po to, kai 2014 m. spalio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo UAB „Elektros tinklų grupė“ apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Susidariusi situacija, kai atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą bei kreditorės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeisdamas įstatymų nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.930¹ straipsnio 1 dalis), išmoka sau 21 657,86 EUR, vertintina pažeidžianti tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Įmonės vadovas, išmokėdamas sau 21 657,86 EUR, nesilaikė lojalumo BUAB „Elektros tinklų grupė“ pareigos ir pažeidė įstatymų reikalavimus. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto prezumpcija, kurią paneigiančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.
Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas, būdamas UAB „Elektros tinklų grupė“ vadovu ir akcininku, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įmonės tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai, 3 dalies 2 puntas).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui bei teisiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl UAB „Elektros tinklų grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė teisingą išvadą dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.