Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Papildomai ieškovas nurodė, kad J. L. buvo jo žmonos dėdė, su juo bendravo gana daug, J. jam pasirodė patikimas žmogus, O. K. yra jo uošvienė, I. K. – švogeris. Parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį J. jam paskambino telefonu ir paprašė paskolinti pinigų automobilio įsigijimui, pažadėjo iki kovo grąžinti. J. jam nurodė, kad nori įsigyti Audi Q7, tačiau tam neužtenka pinigų. Ieškovas parodė, kad J. L. turėjo daugiau automobilių, tačiau automobilis Audi Q7 buvo jo svajonė. Nurodė, kad su J. L. rašytinės paskolos sutarties nesudarė, juo pasitikėjo, kad skolą grąžins, internetu padarė J. pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė „pavedimas“, pabijojo, kad nebūtų problemų dėl mokesčių. Ieškovas parodė, kad 2020 m. vasario mėn. sužinojo, kad J. L. serga, buvo su J. susitikę, jis jam sakė, kad jokių problemų dėl paskolos grąžinimo nebus. Ieškovas nurodė, kad J. L. už paslaugas nebuvo tie pinigai pervesti, J. jam jokių paslaugų nesuteikė. Parodė, kad J. prieš 7 metus gamino jam baldus, tačiau už juos su J. buvo atsiskaitęs pilnai grynais pinigais į rankas. Nurodė, kad niekada negyveno ir negyvena socialiniame būste, nesupirkinėja L. šeimos palikimo (duomenys neskelbtini).

Liudytoja O. K. parodė, kad yra ieškovo uošvienė, J. L. buvo jos brolis, o atsakovas V. L. yra brolio sūnus. Parodė, kad jai žinoma, jog ieškovas paskolino pinigus atsakovo tėvui J. L., jos santykiai su J. L. visada buvo labai geri, jie nuolat bendravo. Parodė, kad J. turėjo 3 automobilius, tačiau labai norėjo automobilio Audi Q7. J. paprastai turėjo pinigų, tačiau tuo metu pinigų automobiliui jam trūko, todėl sakė, jog pinigus skolinsis iš ieškovo, ketino parduoti vieną iš turimų automobilių ir grąžinti skolą ieškovui. Parodė, kad jos brolis J. buvo žodžio žmogus, tikrai būtų atidavęs skolą ieškovui, tačiau sunkiai susirgo ir mirė, 2019 m. lapkričio mėnesį J. dar nežinojo apie savo ligą. Nurodė, kad brolis jai sakė, jog ieškovas paskolino pinigų automobilio pirkimui. Liudytoja parodė, kad ligoninės palatoje pats J. sakė atsakovui, kad šis perrašytų pusę buto liudytojai, tačiau atsakovas pasakė, kad neturi paso. Nurodė, kad J. palatoje sakė savo sūnums, kad automobilius pasiimtų, tačiau perspėjo, kad paskutinis automobilis yra su skola ieškovui apie 4000 Eur, J. palatoje taip pat priekaištavo savo sūnums, kad jie nepaskambina tėvui, sūnūs su tėvu nebendravo beveik, tėvas jiems nepapasakojo apie savo turtinius reikalus. A. B. šeima sirgo covid-19 tuo metu, kai J. gulėjo ligoninėje, todėl nebuvo jo aplankyti ir nedalyvavo jo laidotuvėse. Parodė, kad ieškovas negyvena socialiniame būste, jis turi 2 butus Jurbarke, įsigijo sklypą, nori statytis namą. J. negalėjo padėti statyti namą I., nes jo sveikata buvo prasta, jis tik vieną kartą buvo pas I. nuvažiavęs.

Liudytojas I. K. parodė, kad atsakovas yra jo pusbrolis, o ieškovas yra sesers vyras, su ieškovu bendrauja artimai, su V. ir M. L. bendrauja retai. Liudytojas parodė, kad J. L. buvo jo prašęs „prisidėti“ pinigų mašinos pirkimui, tačiau jis J. atsakė, kad statosi namą ir negali to padaryti, patarė, kad gal sesuo su vyru gali paskolinti, nepamena tiksliai, kokią sumą prašė paskolinti J. – 3000 Eur ar 4000 Eur. Parodė, kad J. svajojo su gera mašina važinėti, sakė, jog nori džipo, galvojo apie Audi, su J. jo santykiai buvo šilti, dalyvaudavo visose šventėse. Liudytojas parodė, kad vėliau pamatė J. L. su nauju automobiliu, paklausė jo, ar gavo pinigų, J. patvirtino, kad ieškovas paskolino jam pinigų. Liudytojas parodė, kad jis statosi namą Mažeikiuose, J. L. buvo atvažiavęs, domėjosi namo statybomis, davė patarimų, aplankė, kažkiek kažką padėjo, tačiau A. B. tikrai nepervedė pinigų J. L. dėl to, kad J. jam namą padėjo statyti, su A. neturi jokios bendros įmonės.

Liudytojas M. L. parodė, kad yra atsakovo brolis, J. L. buvo jo tėvas, o O. K. yra tėvo sesuo. Parodė, kad ligoninėje tėvas buvo sakęs, kad brolis perrašytų patalpas (duomenys neskelbtini) A. K., pusę buto Šilutėje, kurį V. buvo nusipirkęs, sakė važiuosim pas notarą, tačiau jie su broliu nurodė, kad tikrai nieko neperrašys, niekur nevažiuos, tėvas taip pasakė dėl spaudimo. Liudytojas parodė, kad tėvas niekada nesakė, kad yra skolingas ieškovui, jie yra garantuoti, kad tėvas niekam nėra skoloj. Liudytojas parodė, kad A. B. galėjo sumokėti tėvui už paslaugas, taip pat girdėjo, kad A. supirkinėja močiutės palikimą (duomenys neskelbtini), pinigai galėjo būti pervesti tėvui už tėvo namo dalį, kadangi tėvas atidavė savo dalį, buvo kalba ir, kad A. K. veždavo tėvą į ligoninę. Liudytojas M. L. parodė, kad labai retai bendraudavo su tėvu paskutiniu metu, jis buvo supykęs ant tėčio kai sužinojo, jog tėvas su O. K. apgaudinėjo likusius brolius ir seseris bei bandė supirkti turtą ir parduoti jį brangiau, tėvas neleido palaikyti kitų giminaičių. Parodė, kad gyveno Norvegijoje visą laiką ir nebendravo su tėvu. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog tėvas norėjo pirkti Audi Q7, tačiau tėvui mirus matė automobilio įsigijimo dokumentus, automobilis buvo pirktas už 6700 Eur. Liudytojas parodė, kad tėtis iki jo mirties turėjo laiko grąžinti visas skolas, viską perrašyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl paskolos sutarties sudarymo.

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl to, ar 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovo A. B. ir atsakovo V. L. tėvo J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovo tėvui suteikė 3500 Eur paskolą automobilio įsigijimui. Atsakovas teigia, kad paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo tėvo nebuvo sudaryta, o ieškovo pinigai atsakovo tėvui buvo pervesti už kitokios rūšies ieškovo prievoles atsakovo tėvui – galimai atsakovo tėvo ieškovui suteiktas paslaugas ar kitus turtinius reikalus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. B. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos L. B. AS į atsakovo tėvo J. L. sąskaitą „Swedbank“, AB 2019 m. lapkričio 26 d. pervedė 3500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „pavedimas“. Kaip nurodė ieškovas, pinigus atsakovo tėvui J. L. jis paskolino automobilio įsigijimui. Rašytinės formos paskolos sutartis tarp ieškovo A. B. ir atsakovo tėvo J. L. nebuvo sudaryta, išskyrus banko pavedimą, kitokių ieškovo ir atsakovo tėvo sudarytų rašytinių paskolos sutarčių nėra. Atsakovas neigia savo pareigą grąžinti iš ieškovo atsakovo tėvo iki jo mirties gautus pinigus, ginčydamas gautų pinigų paskirtį, neigdamas, kad tai buvo paskola. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas pinigus pervedė atsakovo tėvui už jo suteiktas paslaugas ar atsiskaitydamas už močiutės palikimo dalį, kitas turtines prievoles.

Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas I. K. (atsakovo pusbrolis) parodė, kad J. L. ir jo buvo jo prašęs „prisidėti“ pinigų automobilio įsigijimui, tačiau jis tuo metu paskolinti pinigų negalėjo, vėliau J. L. jam patvirtino, kad pinigų paskolino ieškovas. Liudytoja O. K. (atsakovo tėvo sesuo) taip pat patvirtino, kad jos brolis Jonas automobilio Audi Q7 įsigijimui pasiskolino pinigų iš ieškovo A. B., ketino parduoti vieną iš turimų kitų automobilių ir grąžinti skolą ieškovui. Akcentuotina tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. kitą dieną po ieškovo atlikto 3500,00 Eur mokėjimo pavedimo į sąskaitą, atsakovo tėvas J. L. tikrai sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5000,00 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas ir atsakovo tėvas J. L. nebuvo svetimi asmenys – ieškovas yra susituokęs su atsakovo tėvo sesers O. K. dukra. Kaip parodė pats ieškovas, su atsakovo tėvu bendravo gana daug, J. jam pasirodė patikimas žmogus. Liudytoja O. K. taip pat patvirtino, kad nuolat bendravo su savo broliu J. L.. Teismo vertinimu, ieškovas galėjo paskolinti atsakovo tėvui pinigų automobilio įsigijimui, juolab, kad kitą dieną po pinigų pervedimo atsakovo tėvas ir įsigijo automobilį Audi Q7. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jo tėvas visada turėjo pinigų ir jam jų nereikėjo skolintis iš ieškovo, tačiau teismui atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (banko sąskaitų išrašų, pažymų apie tėvo gautas pajamas iš darbo užmokesčio, pensiją, kt. duomenų). Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog J. L. finansinė padėtis buvo gera ir jo turimų piniginių lėšų pakako automobilio Audi Q7 įsigijimui. 2020 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenimis, atsakovas V. L. po tėvo J. L. mirties paveldėjo 5 nekilnojamojo turto objektus ir 4 lengvuosius automobilius: Audi100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) AudiA6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo liudijime taip pat nurodyta, kad paveldimos yra piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo brolio M. L. pareiškimą dėl piniginių lėšų iš J. L. banko sąskaitos „Swedbank“, AB galimo pasisavinimo. Nutarime nurodyta, jog M. L., peržiūrėjęs tėvo J. L. banko sąskaitos išrašą, pastebėjo, jog buvo nuimti pinigai, kai tėvas gulėjo ligoninėje ir nesikėlė iš lovos. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę pateikti teismui rašytinius įrodymus – tėvo banko sąskaitos išrašą –, tam, kad įrodytų jo nurodomas aplinkybes dėl tėvo geros finansinės padėties, tačiau to nepadarė, todėl yra pagrindas vadovautis contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovas nurodė ir tai, jog jo tėvas galėjo pinigus skolintis iš savo sūnų, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, o ne iš ieškovo. Atsakovas teigė, kad su tėvu visada bendravo, nors ir gyveno užsienyje, grįždavo į Lietuvą pasisvečiuoti. Pažymėtina, jog liudytoju apklaustas atsakovo brolis M. L. priešingai parodė, kad labai retai bendraudavo su tėvu, jis buvo supykęs ant tėvo, gyveno Norvegijoje visą laiką, jam nebuvo žinoma, jog tėvas norėjo pirkti automobilį Audi Q7. Liudytoja O. K. (J. L. sesuo) parodė, kad sūnūs su tėvu J. L. nebendravo beveik ir tėvas jiems nepasakojo apie savo turtinius reikalus. Įvertintina ir tai, jog iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad atsakovo V. L. tėvai J. L. ir B. L. buvo išsiskyrę jau daug metų – pats atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog J. L. jau daugiau nei 25 metus gyveno faktiniuose santykiuose su G. G.. Kaip parodė pats atsakovas, jis ir apie tai, jog tėvas sunkiai serga sužinojo ne iš jo paties, o jam pranešė mama, kadangi tėvas paskambino mamai. Teismas šių aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad atsakovo V. L., kuris gyveno ir dirbo užsienyje, ryšys su tėvu natūraliai buvo susilpnėjęs dėl juos skiriančio atstumo, kitų susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių (tėvų skyrybų), ir tikėtina, jog tėvas dėl šių priežasčių galėjo kreiptis dėl pinigų paskolinimo ne į savo užsienyje gyvenančius sūnus, o į ieškovą, kuris gyveno Lietuvoje ir kuris nebuvo svetimas asmuo atsakovo tėvui (sesers žentas).

Atsakovas V. L. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad mano, jog ieškovas pinigus pervedė atsakovo tėvui už jo suteiktas paslaugas (galimai atsakovo tėvo pagalbą statant I. K. namą Mažeikiuose, ieškovui pagamintus virtuvės baldus) ar atsiskaitydamas už močiutės palikimo dalį, kadangi, atsakovo teigimu, ieškovas gyvena socialiniame būste ir supirkinėja močiutės palikimo dalis Žemaičių Naumiestyje, Šilutėje. Pažymėtina, jog šiems teiginiams patvirtinti atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Liudytoju apklaustas I. K. paneigė atsakovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo tėvo J. L. paslaugų suteikimo jam statantis namą Mažeikiuose. Liudytojas patvirtino, kad jis statosi namą Mažeikiuose, tačiau J. L. jokių paslaugų, susijusių su namo statyba, remontu jam nesuteikė – nurodė, jog J. L. tik buvo atvažiavęs, domėjosi namo statybomis, davė patarimų. Teismas vertina, kad nėra įrodytos atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovo prievolių atsakovo tėvui prigimties (atsiskaitymo už paslaugų I. K. suteikimą), juolab, kad už šias galimai atsakovo tėvo suteiktas paslaugas ir būtų atsiskaitęs pats liudytojas I. K., o ne ieškovas A. B.. Ieškovas taip pat paneigė atsakovo nurodomas aplinkybes, jog, pervesdamas 3500,00 Eur, jis su J. L. atsiskaitė už pagamintus virtuvės baldus ir nurodė, jog virtuvės baldai buvo gaminti seniai – prieš 7 metus – ir už juos su J. L. buvo atsiskaitęs grynais pinigais. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų nei dėl to, kada atsakovo tėvas J. L. gamino ieškovui virtuvės baldus, nei dėl to, kad ieškovas atsakovo tėvui buvo skolingas už juos būtent 3500 Eur ir nebuvo už baldus atsiskaitęs. Byloje nėra ir jokių įrodymų (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutarčių, palikimo perleidimo, kt. dokumentų), galinčių patvirtinanti, kad ieškovas A. B. pervedė 3500,00 Eur J. L. už močiutės palikimo dalį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2022 m. kovo 17 d., 2005 m. rugsėjo 15 d. Pažymėjimų bei 2014 m. liepos 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų) matyti, kad ieškovui A. B. 2014 m. gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), 2005 m. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu butas (duomenys neskelbtini), taip pat 2014 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl paneigtos yra atsakovo nurodomos aplinkybės dėl to, jog ieškovas gyvena socialiniame būste. Pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Atsakovas savo teiginiams, jog ieškovo 2019 m. lapkričio 26 d. pervesti 3500,00 Eur yra ne paskolos, o kito teisinio santykio pasekmė, pagrįsti įrodymų nepateikė.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (2020 m. rugpjūčio 27 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašto, 2020 m. rugpjūčio 24 d. VšĮ Šilutės ligoninės rašto) matyti, kad atsakovo tėvas J. L. 2019 m. lapkričio 26 d. piniginių lėšų pervedimo metu dar nežinojo apie savo onkologinę ligą ir galimai planavo parduoti kitus turimus automobilius bei skolą grąžinti ieškovui, tačiau nespėjo to padaryti dėl to, kad 2020 m. kovo 3 d. mirė. Atsakovas teigia, kad tėvas užtikrino, jog jokių skolinių įsipareigojimų neturi ir sužinojęs apie ligą turėjo pakankamai laiko visas skolas grąžinti, tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, atsakovo tėvui J. L. iš karto buvo diagnozuotas IV stadijos vėžys ir jis po sužinojimo praėjus vos keletui mėnesių mirė, todėl tiesiog galėjo nespėti sutvarkyti savo turtinių reikalų ir atsiskaityti su ieškovu. Be to, nėra duomenų ir kad atsakovo tėvas J. L. turėjo tuo metu pakankamai piniginių lėšų, kad atsiskaitytų su ieškovu. Atsakovas V. L. teisme teigė, jog O. K. tėvo palatoje pradėjo reikšti pretenzijas dėl jo vardu registruoto buto Šilutėje, taip pat reikalauti, kad po tėvo mirties pusbroliui A. K. atitektų administracinės patalpos, tačiau atsakovo brolis M. L. teisme paliudijo kitaip, jog ligoninėje pats tėvas J. L. sakė, kad brolis perrašytų patalpas Žemaičių Naumiestyje A. K., pusę buto Šilutėje, kurį V. buvo nusipirkęs, tačiau jie su broliu nesutiko. Liudytoja O. K. teisme nurodė, kad J. palatoje sakė savo sūnums, kad automobilius pasiimtų, tačiau perspėjo, kad paskutinis automobilis yra su skola ieškovui apie 4000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp ieškovo A. B. ir atsakovo tėvo J. L. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas vertina, kad galima daryti išvadą, jog ieškovo pinigai buvo perduoti atsakovo tėvui esant tėvo įsipareigojimui juos grąžinti ieškovui, o ne esant ieškovo įsipareigojimui atsiskaityti su atsakovo tėvu už suteiktas paslaugas, perleistą turto dalį ar kitas turtines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). 2020 m. liepos 1 d. testamentų registro išrašo duomenimis, mirusio J. L. palikimą priėmė jo sūnus – atsakovas V. L.. Pažymėtina, jog asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), nėra duomenų, kad atsakovas būtų tėvo palikimą priėmęs pagal apyrašą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo A. B. reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. L. tenkina.

Dėl palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas (šiuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu paprašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas, kaip kreditorius, įstatyme nustatytu terminu nepareiškė reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsni 1 dalis palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

2020 m. liepos 1 d. testamentų registro išrašo duomenimis, J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. ieškovo atstovas paruošė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo paveldėtojams patvirtinimo, kuris buvo išsiųstas elektroniniu laišku ir 2020 m. gegužės 29 d. gautas Šilutės rajono 1-ojo notaro biure. Taigi iš šių duomenų matyti, kad ieškovas A. B. nepraleido įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti. Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo taip pat matyti, kad atsakovas V. L. / jo įgaliotas atstovas buvo informuotas apie ieškovo pretenzijas dėl atsakovo tėvo skolos (liudijimo Pastabų 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taikyti ieškinio senatį atsisakytina, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, spręstinas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo klausimas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas A. B. turėjo 1300 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai (1000 Eur išlaidas advokato R. V. teisinėms paslaugoms bei 300 Eur išlaidas advokatės Virginijos Pargaliauskienės teisinėms paslaugoms). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui A. B. priteistinos jo turėtos 1300 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovas valstybei sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio pateikimą. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas dėl advokatų teiktos teisinės pagalbos bei

79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.