- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2430-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15373-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1881-534/2024 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal 2023 m. spalio 23 d. priimtą ieškovės J. S. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. V. (toliau – atsakovas, apeliantas) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba).
2. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. S. prašymas (DOK-116978) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. V. kuo skubiau užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ kodas 124632778, Latvių g. 19A, LT-08113 Vilnius pas specialistus konsultacijoms dėl artimo ryšio su vaikais atkūrimo ir lankytis konsultacijose su specialistais suderintu laiku; 2) VŠĮ „Paramos vaikams centras“ specialistams įvertinus, jog vaikai yra pasiruošę bendrauti su tėvu be specialistų pagalbos, nustatyti A. V. ir nepilnamečių vaikų R. S. bei A. S. laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno kalendorinių metų mėnesio lyginių (porinių) savaičių savaitgalį (paimant vaikus iš jų gyvenamosios (atostogų metu) ar ugdymo vietos (vykstant ugdymo procesui) penktadienį 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (vaiko, tėvo ligos), vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra nekompensuojamas.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė motyvavo tuo, jog atsakovas su šalių nepilnamečiais vaikais R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai nebendrauja ir ryšių nepalaiko nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, t. y. beveik du metus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, taip pat į tai, jog atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką, ieškovė teismo prašo nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tiek siekiant proceso metu atkurti tarp tėvo ir vaikų artimą ryšį, tiek įsitikinti, kad atsakovas realiai geba ir siekia bendrauti su savo vaikais pagal savo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, ją įgyvendindamas. Ieškovės vertinimu, kad šalims ir jų nepilnamečiams vaikams yra tikslinga pasinaudoti specialistų konsultacijomis VšĮ „Paramos vaikams centras“ dėl atsakovo nutrūkusio artimo ryšio su vaikais atkūrimo, o specialistams įvertinus, jog vaikai gali bendrauti su vaiko tėvu savarankiškai, kuo skubiau pereiti prie įprasto vaikams ir tėvui bendravimo kūrimo.
Atsiliepimas
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. gautas atsakovo A. V. atsiliepimas (DOK-122928) į ieškovės J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės prašymas yra visiškai nepagrįstas ir teismo turėtų būti netenkinamas (atmestas), kadangi minėtu prašymu siekiama ne realaus rezultato (bendravimo nustatymo), o bandoma paveikti teismo poziciją/nuomonę dėl atsakovo ieškovei pareikštų byloje reikalavimų, bei ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su ieškovės byloje pareikštu reikalavimu. Byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, situacija byloje yra netgi priešinga, reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra pareiškęs atsakovas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo ryšys su vaikais yra geras, ir jo nereikia atkūrinėti, kai į tą ryšį nepradeda kišti ieškovė siekdama savo asmeninių tikslų, kurie visiškai nesusiję su vaikų interesais ir jų gerove. Atsakovo nuomone, esamoje situacijoje pagrindo ir poreikio taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra, kadangi užtektų vieno paprasto dalyko – jog pati ieškovė tiesiog netrukdytų atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir gerbtų nepilnamečių vaikų teisę asmeniškai ir privačiai bendrauti su tėvu, bei atsakovo teisę asmeniškai ir privačiai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas teismo prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (DOK-119324) dėl pareikšto prašymo, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į civilinėje byloje ir Tarnyboje turimą medžiagą, manytina, kad siekiant atkurti prarastą ryšį tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bei užtikrinti vaikų teisę nuolat matytis ir bendrauti su abiem tėvais, ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tarnybos nuomone, tokią laikiną bendravimo tvarką nustačius bei tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta galimybė vaikams atkurti, o vėliau – palaikyti ryšį bei nuolat bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) nutarė ieškovės J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies: įpareigojo ieškovę J. S. ir atsakovą A. V. užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“, įstaigos kodas 124632778, Latvių g. 19A, LT-08113 Vilnius, pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
7. Esminiai skundžiamos nutartys motyvai:
7.1. Teismas nustatė, kad atsakovas su šalių nepilnamečiais vaikais faktiškai nebendrauja ir ryšių nepalaiko nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, t.y. beveik du metus. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad šalių nepilnamečiai vaikai norėtų bendrauti ir su mama, ir su atskirai gyvenančiu tėvu, tačiau konfliktiški suaugusiųjų santykiai kenkia geriausius vaikų interesus atitinkančio ryšio su abiem tėvais sukūrimui ir stiprinimui.
7.2. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, teismas atsižvelgė į Tarnybos nuomonę, jog siekiant atkurti prarastą ryšį tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bei užtikrinti vaikų teisę nuolat matytis ir bendrauti su abiem tėvais, ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tarnybos nuomone, tokią laikiną bendravimo tvarką nustačius bei tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta galimybė vaikams atkurti, o vėliau – palaikyti ryšį bei nuolat bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
7.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant šalių nesutarimams dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimui su nepilnamečiais vaikais, šalims ir jų nepilnamečiams vaikams yra tikslinga pasinaudoti pagalbą teikiančių specialistų konsultacijomis „Paramos vaikams centras“, kurį nurodė ieškovė. Todėl įpareigojo ieškovę ir atsakovą susisiekti su „Paramos vaikams centras“ specialistais ir užsiregistruoti konsultacijoms.
7.4. Teismas atkreipė šalių dėmesį, kad ieškovė teismo prašė, kad jos siūloma laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka būtų taikoma tik specialistams įvertinus, jog vaikai yra pasiruošę bendrauti su tėvu be specialistų pagalbos. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje (dar neišsiaiškinus visų aplinkybių iš esmės), preliminariai vertinant byloje pateiktus ieškovės ir atsakovo rašytinius paaiškinimus, Tarnybos išvadą, tikslinga ieškovės prašymą dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo netenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais motyvais:
8.1. Nurodo, kad byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, situacija byloje yra netgi priešinga, reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra pareiškęs atsakovas, kuris šiam momentui neprašo byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė byloje nesutinka su atsakovo pareikštu reikalavimu dėl atsakovo pareikšto priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl pagrįstai kyla klausimas dėl ieškovės galimybės pareikšti reikalavimą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovės byloje nepareikštų reikalavimų užtikrinimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovo teigimu, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu pagrįstumo dėl reikalavimų kurių ieškovė net nėra pareiškusi byloje. Kaip minėta, ieškovės pareikštu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiekiama užtikrinti jokio ieškovės byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimo, todėl grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju byloje nebuvo įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl būsimo sprendimo vykdymo negalimumo, todėl neįrodžius šių privalomų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas byloje 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nepagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra visa apimtimi naikintinos.
8.3. Paaiškina, kad kontaktas/ryšys su nepilnamečiais vaikais yra geras, ir todėl šio ryšio nereikia atkūrinėti, nes jis nėra nutrūkęs. Problema šiuo atveju yra ieškovės elgesys, kadangi, kol vyksta teisminis procesas, ieškovė bando atsakovo ir vaikų ryšį ir bendravimą dirbtinai riboti. Kaip buvo nurodyta aukščiau, atsakovo vertinimu problema yra ieškovės elgesys, bei nuolatinis vaikų savinimasis, tačiau 2024 rugpjūčio 20 d. teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šios problemos neišspręs, nes jose nenumatytas sprendimas, o be to 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nustatytos laikinosios apsaugos priemonės net nesusijusios su ginču.
8.4. Pažymi, kad tai, kad atsakovas vykdydamas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir užsiregistruos VšĮ „Paramos vaikams centras“, nuo to nei ieškovės pozicija, nei atsakovo pasaulėžiūra ar įsitikinimai nepasikeis, o taip pat, atsakovo vertinimu, ir ieškovės elgesys dėl to nepasikeis. Šią poziciją atsakovas grindžia tiek turėta asmenine patirtimi su ieškove, tiek ir bylos medžiaga iš kurios matyti, jog ieškovė neleidžia vaikams privačiai bendrauti su tėvu ir siekia tą bendravimą kontroliuoti.
8.5. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas gyvena Telšiuose, o teismas jį įpareigoja registruotis į įstaigą Vilniuje, neišspręsdamas atsakovo kelionių į Vilnių finansavimo (kompensavimo) klausimo, bei mokėjimo už šias paslaugas klausimo, t.y. teismas nurodo atlikti veiksmą, tačiau neišsiaiškina ar asmenys yra pajėgūs finansiškai tokią priemonę apmokėti. Teismas neišsiaiškino, ar atsakovo finansinė padėtis ir galimybės leidžia jam keliones į Vilnių, į nurodomą įstaigą. Pastebėtina, jog teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nėra išspręsta konsultacijų ir kelionės išlaidų apmokėjimo (kompensavimo) iš valstybės biudžeto, ar teismo biudžeto klausimų, o atsakovas neturi tiek finansinių galimybių jog galėtų važinėti į Vilnių iš savo gyvenamosios vietos Telšiuose į nurodomą privačią įstaigą
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. S. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo atmesti apelianto A. V. atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Nurodo, kad atsakovas itin nepagarbiai ir žeminančiai atsiliepia apie savo vaikų mamą, ir nors proceso metu pareiškia priešiešieškiniu reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau akivaizdu, kad bendravimo tvarka grindžiama tik „teise“ bendrauti, bet ne pareiga. Vykstant procesui, atsakovas pats nededa jokių pastangų, kad aplankyti vaikus ir su jais bendrauti, neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti proceso metu laikinos bendravimo tvarkos, nors tvirtina, kad neva ieškovė riboja jo bendravimą su vaikais. Būtent paties atsakovo procesinis elgesys patvirtina, kad pareikštas priešieškinis yra tik gynybinė pozicija, o ne realus siekis bendrauti su vaikais pagal priešieškiniu nurodytą tvarką, dėl kurios net VTAT negalėjo pateikti išvados.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad apeliantas tik „dėl akių“, ar siekiant, kad būtų priteistas mažesnis išlaikymas jo paties neauginamiems ir neprižiūrimiems vaikams, formaliai prašo teismo nustatyti „teisę“ bendrauti su vaikais, nors realiai net nežada savo prašomos tvarkos įgyvendinti, nes niekada nėra tikras kada grįš į Lietuvą, kada bus komandiruotėje Švedijos Karalystėje, „Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos“, o šiuo metu, skunde tvirtina dėl savo vaikų neturintis pinigų atvykti iš Telšių į Vilnių, kad įvykdyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9.3. Pažymi, kad ieškovė deda pastangas, išimtinai vaikų interesais, kad vaikų tėvas atkurtų artimą ryšį su vaikais, surado nemokamą iš ES lėšų finansuojamą programą, įgyvendinamą VšĮ „Paramos vaikams centras“, kurioje tėvams ir vaikams specialistai – psichologai padeda spręsti, būtent, tokio pobūdžio problemas, kreipėsi su vaikais ir užsiregistravo konsultacijoms. Akivaizdu, kad atsakovas net neįsigilino nei į prašymo, nei į nutarties turinį ir bando kritikuoti teismo nutarties pagrįstumą neva tuo, kad jis neturi tokioms paslaugoms apmokėti pinigų, kurių net nereikia turėti šiai programai įgyvendinti.
9.4. Paaiškina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui netrūksta pinigų savo asmeninėms kelionėms ir pramogoms bei laiko nuvykti aplankyti svetimiems vaikams Afrikoje, tačiau savo vaikų patiriami psichologiniai išgyvenimai dėl atsisakymo su jais bendrauti, atsakovui, akivaizdu, kad tiesiog nerūpi. Bet kuriuo atveju, ar vaikų tėvas objektyviai nesupranta, ar ignoruoja esamą faktinę situaciją, teigdamas, kad „ jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta, jo ryšys su nepilnamečiais vaikais yra normalus“, objektyviai situacijai įvertinti ir vaikų psichologinei sveikatai daromai žalai suvokti yra reikalinga specialistų - psichologų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo ieškovę J. S. ir atsakovą A. V. užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo.
12. 2024 m. rugsėjo 4 d. teisme gauti apeliantės ieškovės J. S. atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus. Iš minėtų dokumentų turinio nustatyta, jog juose nurodytos naujos aplinkybės bei įrodymai, kurie papildomai patvirtina pateiktus argumentus.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. gruodžio 7 d. Tarnybos aktas, šalių susirašinėjimo nuotrauka, jau buvo pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teisme, remiantis šių pateiktų įrodymų visuma ir buvo priimtas galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų iš naujo nepriima. Taip pat ieškovė byloje pateikė 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planą, bei nuotrauką, patvirtinančią registraciją VšĮ „Paramos vaikams centras“. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako šiuos įrodymus priimti, nes jie neturi tiesioginės įrodomosios reikšmės nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą ir nepakeičia esminių bylos aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme.
Dėl nustatytų esminių bylos aplinkybių
15. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal 2023 m. spalio 23 d. priimtą ieškovės J. S. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. V. (toliau – atsakovas, apeliantas) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
16. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. S. prašymas (DOK-116978) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. V. kuo skubiau užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ kodas 124632778, Latvių g. 19A, LT-08113 Vilnius pas specialistus konsultacijoms dėl artimo ryšio su vaikais atkūrimo ir lankytis konsultacijose su specialistais suderintu laiku; 2) VŠĮ „Paramos vaikams centras“ specialistams įvertinus, jog vaikai yra pasiruošę bendrauti su tėvu be specialistų pagalbos, nustatyti A. V. ir nepilnamečių vaikų R. S. bei A. S. laikiną bendravimo tvarką, pagal kuria: 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno kalendorinių metų mėnesio lyginių (porinių) savaičių savaitgalį (paimant vaikus iš jų gyvenamosios (atostogų metu) ar ugdymo vietos (vykstant ugdymo procesui) penktadienį 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (vaiko, tėvo ligos), vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra nekompensuojamas.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė ieškovės J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies: įpareigojo ieškovę J. S. ir atsakovą A. V. užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“, įstaigos kodas 124632778, Latvių g. 19A, LT-08113 Vilnius, pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikams bei taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
19. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.
21. Atsakovas teigia, kad ieškovė byloje nėra pateikusi reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, o tokį reikalavimą pareiškė jis pats. Todėl kyla klausimas dėl ieškovės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje nėra pareikšta jos reikalavimų, kuriuos reikėtų apsaugoti. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių aplinkybių ar argumentų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, nes neįrodyta jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuri yra būtina tokių priemonių taikymo sąlyga. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
22. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šeimos bylose vienas iš svarbiausių aspektų – vaikų interesų apsauga, nes vaikai yra pažeidžiamiausia ginčo šalis, kurios gerovė ir apsauga priklauso nuo suaugusiųjų priimamų sprendimų. Sprendžiant konfliktus tarp tėvų, svarbu užtikrinti, kad vaikai nenukentėtų ir būtų išsaugotos jų teisės į saugumą, stabilumą ir sveiką vystymąsi. Vaikų psichologinė ir emocinė būsena gali stipriai nukentėti, jei jų interesai nebus deramai įvertinti, ypač šeimos konfliktų metu. Vaikams svarbu užtikrinti galimybę išlaikyti artimus ir sveikus santykius su abiem tėvais, išvengti nereikalingo streso ir neigiamų emocinių pasekmių, todėl teismai turi pareigą sprendimus priimti taip, kad pirmiausia būtų apsaugota vaiko gerovė, net jei tėvų interesai tuo metu skiriasi.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos pobūdis reikalauja ypatingo dėmesio, nes sprendžiami nepilnamečių vaikų interesai, kurie šeimos bylose yra prioritetiniai. Pagal CPK 376 straipsnį, teismas tokiose bylose turi veikti aktyviai, kad užtikrintų ne tik šalių teises, bet ir viešąjį interesą – nepilnamečių vaikų gerovę. Atsižvelgiant į šią pareigą, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik šalių prašomoje apimtyje, bet ir platesniu ar siauresniu mastu, jeigu tai būtina siekiant geriausiai apsaugoti vaikų interesus. Teismo aktyvus vaidmuo reiškia, kad jis nėra apribotas vien tik šalių pateiktais prašymais, todėl gali priimti sprendimus, atitinkančius pasikeitusią situaciją ar vaikų poreikius, net jei šalys to formaliai neprašo. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali keisti ar koreguoti laikinąsias apsaugos priemones, jei to reikalauja situacija, ir nėra įpareigotas taikyti tik tas priemones, kurių reikalauja šalys. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto skundo argumentai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, kad ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo. Atsakovo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas tik tada, kai kyla grėsmė teismo sprendimui, iš dalies yra teisingas, nes pagal CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti grindžiamas objektyviu poreikiu užtikrinti, kad būsimi teismo sprendimai būtų efektyviai įvykdyti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju akcentuotina tai, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesų apsaugą, kuri visuomet turi būti laikoma prioritetine, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, būtent to ir siekė pirmosios instancijos teismas.
25. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų procesinių dokumentų nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais tiesiogiai nebendrauja jau 2 metus, pats atsakovas to neneigia, nurodydamas, kad gyvena užsienyje, todėl dažnas vaikų lankymas yra sudėtingas, nors ankščiau vaikus lankydavo kas vieną ar du mėnesius, o šiuo metu bendrauja su vaikais telefonu, todėl, pasak atsakovo, jo kontaktas/ryšys su nepilnamečiais vaikais yra geras, ir todėl šio ryšio nereikia atkūrinėti, nes jis nėra nutrūkęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimas su vaikais tik telefonu negali būti laikomas tinkama bendravimo forma su vaikais, nes toks būdas nepateikia visapusiško emocinio ryšio, kuris yra būtinas sveikam vaiko vystymuisi. Vaikams svarbus ne tik žodinis bendravimas, bet ir fizinis buvimas bei kūno kalba ir emociniai signalai, kurie padeda jiems geriau suprasti ir jausti tėvų meilę ir paramą. Bendravimas telefonu apriboja galimybę vaikams patirti visą bendravimo spektrą, dėl ko gali kilti nesusipratimų ir neteisingų interpretacijų. Be to, nuolatinis bendravimas tik per telefoną gali sukelti vaikui jausmą, kad tėvai nėra pakankamai pasiekiami ar įsitraukę į jų gyvenimą, kas gali paveikti vaiko emocinę gerovę ir saugumą. Tokias išvadas patvirtina ir Tarnybos pateikti dokumentai (2023 m. lapkričio mėn. Vaiko situacijos vertinimo anketa, 2023 m. gruodžio 12 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktas) kuriuose užfiksuota, kad nors mergaitė ir dažnai kalba telefonu su tėvu, bet pasiilgo tėvo, tačiau ant jo pyksta, kad jis nelanko jų, nesveikina su gimtadieniu, nedovanoja dovanų, taip pat mergaitė pažymėjo, kad tėvas kartais susinervina, kai mergaitė pati jam paskambina. Tos pačio dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) atsakovo sūnaus išklausymo akte užfiksuota panašaus pobūdžio informacija, prideda, kad berniukas neprisimena, kada tėvas juos lankė, pyksta, kad tėvas jų nelanko, tačiau berniukas jo ir nepasiilgo. 2023 m. lapkričio mėn. berniuko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad berniukas nenoriai kalba apie tėvą, susijaudina. Iš aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokie santykiai negali būti laikomi tinkamais, todėl yra svarbu imtis atitinkamų priemonių atstatyti santykius tarp vaikų ir tėvų, nes turi būti sudaryta galimybė skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog santykių gerinimas tarp tėvų ir vaikų yra esminis žingsnis užtikrinant emocinę vaikų gerovę ir stabilumą, todėl registravimasis konsultacijoms pas specialistus (šiuo atveju VŠĮ „Paramos vaikams centras“) gali būti laikomas puikia pradžia šiam procesui, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įpareigojančiu atsakovą A. V. kuo skubiau užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl artimo ryšio su vaikais atkūrimo ir lankytis konsultacijose su specialistais suderintu laiku.
26. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad gyvena Telšiuose, o teismas skundžiamu sprendimu jį įpareigoja registruotis į įstaigą Vilniuje, neišspręsdamas atsakovo kelionių į Vilnių finansavimo (kompensavimo) klausimo, bei mokėjimo už šias paslaugas klausimo, t. y. teismas nurodo atlikti veiksmą, tačiau neišsiaiškina ar asmenys yra pajėgūs finansiškai tokią priemonę apmokėti.
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad su atsakovo argumentais dėl kelionių į Vilnių ir jo finansinės padėties nėra pagrindo sutikti. Remiantis Tarnybos 2023 m. gruodžio 7 d. aktu matyti, kad atsakovas Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, nėra deklaruotas, nors atskirajame skunde ir nurodoma, kad atsakovas gyvena Telšiuose, tačiau jokių akivaizdžių duomenų šiam teiginiui pagrįsti byloje nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo finansinė būklė būtų nestabili ar nepakankama, todėl šiuo atveju, jo argumentai dėl kelionių ar paslaugų apmokėjimo nekyla iš realių finansinių sunkumų. Atsakovo argumentai dėl registracijos konsultacijoms pas specialistus Vilniuje akivaizdžiai rodo ne tiek objektyvius sunkumus, kiek subjektyvų nenorą vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas, teigdamas, kad nemato jokios naudos iš specialistų konsultacijų ir nurodydamas su kelionėmis susijusius tariamus nepatogumus, iš esmės demonstruoja pasyvų požiūrį bei išankstinį nusistatymą prieš teismo numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas objektyviai negalėtų įvykdyti įpareigojimo registruotis VŠĮ „Paramos vaikams centras“ – nėra įrodymų, jog jo finansinė padėtis būtų nestabili ar kelionės į Vilnių neįmanomos dėl kitų priežasčių, todėl šie atsakovo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs teiginiai ir atmestini kaip neturintys pagrindo.
28. Esant aukščiau nurodytam , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė laikinąją apsaugos priemonę, įpareigojančią ginčo šalis užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.