- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-610-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15373-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui A. V. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. iš atsakovo ir priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. S., po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus A. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 priteistą materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai R. S. iš atsakovo ir priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai R. S. po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters R. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 (toliau – teismo nutartis) patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas susitarė:„<...> - Šalys susitaria, kad šalių nepilnamečių vaikų R. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina J. S.. - Šalys susitaria, kad nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirs išlaikymą po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išlaikymo įmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant pinigines lėšas į J. S. asmeninę banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise skiriama šalių nepilnamečių vaikų motina J. S.. Šalių susitarimu nustatoma sekanti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: - Šalys susitaria, kad A. V., kaip vaikų tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais tarp šalių nėra, todėl aiškiai apibrėžta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatoma. - Šalys pripažįsta, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaikų priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaikų interesams ir gerbdami vaikų teises bei pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių viena kitai bendrauti ir auklėti vaikus bei rūpintis jais, nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Šalys įsipareigoja, sprendžiant bet kokį su vaikais susijusį klausimą, atsižvelgti į vaikų nuomonę ir priimti sprendimus atsižvelgiant į vaikų interesus.<...>“. Teismo nutarties priėmimo momentu šalių nepilnamečiui sūnui A. S. buvo 11 mėnesių, o dukrai R. S. buvo 3 metai. Šio ieškinio teikimo momentu A. yra 5 metai ir 10 mėnesių, R. yra 8 metai. Atsižvelgiant į tai, kad praėjus 5 metams po teismo nutarties, kuria buvo priteistas išlaikymas, situacija ženkliai pasikeitė (padidėjo vaikų poreikiai, jiems reikalinga daugiau išlaidų ugdymui, rūbams, pramogoms, rūbų, telekomunikacijų priemonių), o atsakovas šalių nepilnamečiais vaikais nesirūpina ir išlaikymo jiems neteikia, ieškovė prašo pakeisti teismo nutartimi nustatytas taikos sutarties sąlygas ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 600 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo teismo prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriame teismo prašė pakeisti 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (taikos sutarties 4 ir 4.1 punktai), bei nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
4. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad po šalių sudarytos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 patvirtinimo, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė laisvai bendrauti su vaikais, motyvuojant šias aplinkybes tuo metu buvusiu vaikų amžiumi, dėl ko atsakovas galėjo bendrauti su vaikais tik šalia esant ieškovei, o taip pat jis su vaikais be ieškovės negalėjo niekur vykti, bei kartu su vaikais leisti savo atostogų ir/ar laisvo laiko. Ieškovė kiekvieną atsakovo atvykimą pasimatyti su vaikais bandė išnaudoti tam, jog priverstų atsakovą gyventi kartu su ieškove, nors ieškovė aiškiai žinojo ir suvokė, jog atsakovas turi savo šeimą, su kuria jis gyvena, ir neturi jokios intencijos nutraukinėti tų santykių. Ilgainiui iš ieškovės pusės prasidėjo šantažas, jog jei atsakovas nesutinka su ieškove ir bendrais vaikais gyventi kartu kaip šeima, tuomet ji neleis jam su vaikais bendrauti.
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, tačiau prašo, kad būtų patvirtinta ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo ir priteisė materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė vaikų motinai J. S.. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18225-558/2018 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (taikos sutarties 4 ir 4.1 punktai), bei nustatė sekančią bendravimo su nepilnamečiais vaikais (toliau – vaikai), tvarką: 1) įpareigojo atsakovą kuo skubiau užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl artimo ryšio su vaikais atkūrimo ir lankytis konsultacijose su specialistais suderintu laiku; 2) VŠĮ „Paramos vaikams centras“ specialistams įvertinus, jog vaikai yra pasiruošę bendrauti su tėvu be specialistų pagalbos, nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno kalendorinių metų mėnesio lyginių (porinių) savaičių savaitgalį (paimant vaikus iš jų gyvenamosios (atostogų metu) ar ugdymo vietos (vykstant ugdymo procesui) penktadienį 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) Vaikų tėvai įsipareigoja be raštiško vienas kito sutikimo neišvežti vaikų į užsienio valstybę ilgiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui.; 3) vaikų tėvas A. V. turi teisę bendrauti su vaikais, kuomet jie yra motinos žinioje telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, o vaikų motina neturi teisės sudaryti tam jokių trukdžių ir turi užtikrinti tokių pokalbių privatumą.; 4) nustatyta bendravimo tvarkos apimtis gali būti didinama arba keičiama šalims raštu (el. paštu, trumpąja žinute) dėl to atskirai susitarus. Teismas ieškovės prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo 191,16 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 030 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui nuolatos yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko būtini poreikiai taip pat yra vaiko teisės į poilsį, laisvalaikį, jo ugdymą užtikrinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 709 Eur. Pastebėtina, kad 2025 m. jis bus dar didesnis. Jei vadovautis 2024 m. dydžiu, kiekvienas iš tėvų vienam vaikui turėtų mokėti 354,50 Eur išlaikymą (709 : 2). Teismas, įvertinęs, kad atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330 Eur kiekvienam vaikui ir tai, kad pagal ieškovės pateiktą vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų lentelę didžiausią išlaidų dalį sudaro mokesčiai už vaikų lankomą privačią ugdymo įstaigą, sprendė, kad dėl vaikų lankomos ugdymo įstaigos ir jos lankymui reikalingų išlaidų sprendimą turėtų priimti abu tėvai, atsižvelgdami į savo finansines galimybes.
8. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, kad atsakovas pastaruosius 2 metus su šalių nepilnamečiais vaikais nebendravo, kas leidžia manyti, kad tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys gali būti susilpnėjęs ir reikia laiko ryšiui atkurti ir stiprinti. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti ieškovę ir atsakovą užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo ryšio su šalių nepilnamečiais vaikais atkūrimas ir stiprinimas yra labai svarbu, todėl įpareigojimas ieškovei ir atsakovui užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms išlieka svarbia bendravimo tvarkos dalimi.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti ieškovę ir atsakovą užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog laikinąja apsaugos priemone nustatytas įpareigojimas buvo skirtas ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebuvo įgyvendintos dėl abiejų (ieškovės ir atsakovo) kaltės, baudos atsakovui skyrimas šiuo atveju neišspręs problemų, susijusių su atsakovo bendravimo ir tarpusavio ryšio su šalių nepilnamečiais vaikais atkūrimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad abi ginčo šalys turi dėti maksimalias pastangas siekiant atkurti atskirai gyvenančio tėvo ryšį su vaikais ir užtikrinti vaikų interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo – tenkinti ieškinį visiškai - priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 600,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl baudos ir priimti naują sprendimą šioje sprendimo dalyje - prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui dėl nutarties nevykdymo tenkinti, prijungti rašytinį įrodymą UAB Odontologijos klinikos „Amicus dentis“ gydymo planą ir išlaidų kopiją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priteisiant nepilnamečiams vaikams konkretų periodinį išlaikymą, teismas netyrė ir nevertino nei poreikių lentelės, nei patiriamoms išlaidoms pagrįsti pateiktų įrodymų, t. y. nenustatė, koks vaikų poreikių lentelėse nurodytas išlaikymo dydis ir konkrečios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, o kurios yra atmestinos, nors ir pripažino, kad su išlaikymo suma nesutinkantis vaikų tėvas pastaruosius 2 metus nebendrauja su jais, o negyvendamas kartu pripažino, jog negali priimti sprendimų, susijusių su vaikais, nežino apie vaikų poreikius.
10.2. Ieškovė, duodama parodymus, aiškiai atsakė į teismo užduotą klausimą, jog šalys buvo priėmusios bendrą sprendimą – leisti vaikus į privačią mokyklą dėl objektyvių priežasčių – tėvo nuolatinių komandiruočių užsienyje (darbas Švedijoje) bei negalėjimo pasidalinti po lygiai vaikų priežiūros ir auginimo našta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šalių paaiškinimų, konkliudentinių veiksmų bei kitų bylos faktinių aplinkybių.
10.3. Pats atsakovas ir jo atstovas bylos iš esmės nagrinėjimo metu teigė/įrodinėjo, kad ieškovės turtinė padėtis vienai neleidžia leisti vaikų į privačią mokyklą, o tai reiškia, kad neturėdama iš vaikų tėvo patvirtinimo šiuo klausimu bei turėdama daug kreditorinių įsipareigojimų (būstui, transporto priemonei), viena pati užtikrindama vaikams gyvenamąjį būstą (tėvas pripažino, kad niekaip neprisidėjo prie vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimo, nors tai yra abiejų tėvų pareiga), transportavimą, ji galimai būtų net nerizikavusi pradėti savo verslo, kuriam vystyti reikia turėti daug laiko.
10.4. Pats teismas pastebi, kad nuo 2025 m. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis keičiasi, kas reiškia, jog ir orientacinis kriterijus, kuriuo vadovaujasi teismas, priimdamas sprendimą 2024 m. paskutinį gruodžio mėnesį, jau kitą mėnesį, t. y. 2025 sausio mėnesį, dar neįsiteisėjus sprendimui yra 777 Eur : 2 = 388, 50 Eur. Taigi, teismas iš karto priima sprendimą, kuris dar neįsiteisėjęs nebeatitinka teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, priteisiamo vaiko išlaikymui būtiniems gyvybiniams poreikiams patenkinti. Kadangi indeksacija priteistai išlaikymo sumai bus galima taikyti tik 2027 metų vasario 1 d., tai teismo sprendimu priteistas išlaikymas į ateitį niekada nepasieks vaikų minimalių gyvybinių poreikių užtikrinimo sumos, nors vaikams augant, jų realūs poreikiai tik didės.
10.5. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš viso nenustatinėjo turtinės šalių padėties, netenkino ieškovės prašymo surinkti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Nors kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos visos byloje aplinkybės, susijusios su vaikų materialinių sąlygų užtikrinimu fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Atsiliepimas
10.6. Ieškovė ne tik inicijavo Atsakovui su teismo pagalba puikią pradžią santykiams su vaikais atkurti, ji užsiregistravo VŠĮ „Paramos vaikams centras“ ( pateikta su atsiliepimu į atskirąjį skundą DOK-131249), skatino tai atsakovą padaryti susirašinėjimo metu (pateikta su prašymu DOK-175096), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo įgyvendintos dėl abiejų, t. y. ir dėl ieškovės kaltės yra visiškai nepagrįsta ir paneigtina bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės atliktais aktyviais procesiniais veiksmais. Atsakovo apsisprendimas ir nenoras, kad vaikai bendrautų su tėvu, yra ilgalaikis ir sąmoningas. Tokie atsakovo veiksmai yra priešingi vaikų interesams, daro jiems didžiulę ir neatitaisomą žalą, nėra pateisinami objektyviomis aplinkybėmis, todėl yra pagrindas atsakovui skirti baudą.
10.7. Šiuo metu paaiškėjo, kad šalių dukrai yra būtinas ortodontinis gydymas, kuris vien tik pagal viršutinių dantų gydymo planą, pateiktą UAB Odontologijos klinika „Amicus dentis“ kainuos apie 1110,00 Eur; nuo šių metų pabrango maistas (130 Eur), logopedas (40 Eur), lego būrelis (70 Eur) ir kt. Nors teismas konstatavo, jog vaikų tėvas 2 metus iš viso nebendrauja su vaikais, tačiau priteisdamas išlaikymą į šią aplinkybę iš viso neatsižvelgė, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad tai suponuoja pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo ir priteisti didesnį išlaikymą ir tėvo, kuris neužsiima vaikų auginimu ir priežiūra.
11. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo šalių nepilnamečiams vaikams pakeitė (padidino) išlaikymo dydį, priteisdamas iš atsakovo kiekvienam vaikui po 354 Eur per mėnesį išlaikymą. Didžioji dalis poreikių lentelėje nurodytų išlaidų vaikų poreikiams yra išpūstos ir nepagrįstos. Šiuo atveju iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pakankamas jo vidutinių poreikių užtikrinimui, atitinka atsakovo turtinę padėtį, bei atitinka vaikų gyvenamajai vietai (Vilniaus regionui) tenkantį pragyvenimo kainų indeksą.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantės spekuliatyvūs teiginiai, neva šalys buvo sutarusios leisti šalių vaikus į privatų darželį ar mokyklą yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi šalys dėl to niekada nesitarė ir nebuvo susitarusios, atsakovas tam niekada nebuvo davęs pritarimo, ir niekada negalėjo tam pritarti, kadangi objektyviai tokių išlaidų (privačioms ugdymo įstaigoms) neleido jo turtinė padėtis.
11.3. Šiuo atveju teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis visais atvejais būtų indeksuojamos 2026 metais, o ne 2027 metais, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė.
11.4. Byloje yra didelis kiekis įrodymų, pagrindžiančių šalių turtinę padėtį, pradedant nuo išrašų iš turto registrų, bankų sąskaitų, pajamų deklaracijų, pateiktų valstybinėms institucijoms, pažymų iš SODRA, darboviečių. Teismas nuodugniai ir išsamiai įvertino šalių turtinę padėtį, o tai, kad objektyviai pirmos instancijos teismo padarytas šalių turtinės padėties vertinimas netenkina apeliantės lūkesčių bei subjektyvių norų, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas nenustatinėjo šalių turtinės padėties.
11.5. Nemokamo vaikų ortodontinio gydymo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką nustatantys teisės aktai, bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų naudojimo taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus, ortodontinis gydymas vaikams iki 18 metų yra kompensuojamas PSDF lėšomis. Jei ortodontinis gydymas nėra baigtas iki pilnametystės, kompensacija gali būti pratęsta dar 5 metams nuo gydymo pradžios. Taigi, jei realiai vaikui reikia ortodontinio gydymo, jis vaikams yra teikiamas nemokamai, šiuo atveju šalių dukra taip pat nėra išimtis ir jai ortodontinis gydymas taip pat yra teikiamas nemokamai.
11.6. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šalys buvo įpareigotos užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo, tačiau nurodomoje nutartyje nebuvo nurodytas/nustatytas terminas, iki kada šalys turėjo šiuos veiksmus atlikti, todėl tikėtina, jog šalys tai turi padaryti iki kol byloje neįsiteisės sprendimas. Šiuo atveju, civilinė byla yra nėra pasibaigusi, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovas yra pažeidęs šią teismo nutartį. Todėl nėra pagrindo atsakovui skirti baudą, kaip to nepagrįstai prašo apeliantė.
11.7. Teismas, įpareigodamas nutartimi užsiregistruoti konkrečiai privačioje organizacijoje t. y. VŠĮ „Paramos vaikams centras“ konsultacijoms, kurios yra mokamos, nesprendė/nevertino klausimo, ar šalys yra pakankamai finansiškai pajėgios tokias paslaugas įpirkti, įvertinus tai, jog jos turi įsipareigojimų pirmoje eilėje išlaikyti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Ieškovė prašo prijungti naujai teikiamus rašytinius įrodymus: kvitą, pagal kurį 2024 m. lapkričio 19 d. UAB Odontologijos klinikos „Amicus dentis“ sumokėta 98 Eur, taip pat „Amicus dentis“ parengtą gydymo planą R. S., pagal kurį gydymo išlaidos planuojamos 1110 Eur. Nurodė, kad šie dokumentai patvirtina naujai paaiškėjusius šalių dukters specialiuosius poreikius.
14. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) str.). Tačiau (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos A. T. 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014).
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teikiami nauji įrodymai patvirtina ieškovės jau išdėstytas aplinkybes, kad dukrai yra planuojamas ortodontinis gydymas ir patvirtina ieškovės nurodomą šio gydymo kainą. Įvertinant, kad teikiami nauji įrodymai yra nedidelės apimties, jie priimami ir bus vertinami nagrinėjant skundą.
Dėl išlaikymo
16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu padidino nepilnamečiams šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį nuo buvusio 330 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ( indeksuota 220 Eur pagal taikos sutartį sutarta suma) iki 354 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį atitinkamai indeksuojant, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojo atsakovą užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl artimo ryšio su vaikais atkūrimo ir lankytis konsultacijose, baudos atsakovui neskyrė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti vaikams išlaikymą tokio dydžio, kokio ji prašo ieškiniu, taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria neskirta bauda atsakovui ir paskirti atsakovui baudą. Kitos teismo sprendimo dalies ieškovė (apeliantė) neskundžia.
17. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas išdėstė kritiką priimtam teismo sprendimui, nurodydamas, kad teismas, įpareigodamas užsiregistruoti privačioje organizacijoje t. y. VŠĮ „Paramos vaikams centras“ konsultacijoms, kurios yra mokamos, nesprendė klausimo, aš šalys yra pakankamai finansiškai pajėgios tokias paslaugas įpirkti, įvertinus tai, jog jos turi įsipareigojimų pirmoje eilėje išlaikyti vaikus. Tačiau, kaip minėta, atsakovas nepateikė apeliacinio skundo prašydamas pakeisti šią teismo sprendimo dalį, todėl kolegija dėl atsakovo argumentų nepasisakys ir nagrinės tik tą sprendimo dalį, kurią pakeisti prašo apeliantė (dėl išlaikymo dydžio ir baudos atsakovui skyrimo).
18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys yra nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki pilnametystės, įmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
19. Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas nustato CK 3.201 straipsnis. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Kitaip tariant, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra vieno iš tėvų smarkiai pasikeitusi turtinė padėtis (praturtėjo arba neteko pajamų) arba atsiradę papildomos išlaidos vaiko priežiūrai, susiję su vaiko sveikatos būkle.
20. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad pagrindas padidinti vaikams priteistą išlaikymą yra per 5 metus nuo šalių taikos sutarties pasirašymo padidėję vaikų poreikiai ugdymui, rūbams, pramogoms, telekomunikacijų priemonėms. Iš esmės ieškovės nurodomas išlaikymo padidinimo pagrindas nėra nei vieno iš tėvų turtinės padėties pasikeitimas, nei papildomos vaiko priežiūros išlaidos, susiję su vaikų sveikatos būkle, nes ieškovės nurodomos išlaidos ugdymui, rūbams ir pramogoms nelaikytinos priežiūros išlaidomis CK 3.201 straipsnio prasme.
21. Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas esą netyrė ir nevertino vaikų poreikių lentelės ir patiriamoms išlaidoms pagrįsti pateiktų įrodymų. Teismas tokios lentelės ir neprivalėjo vertinti, nes visos lentelėje nurodomos pozicijos neatitinka vaiko ligos, sužalojimo, slaugymo ar nuolatinės priežiūros apibrėžimo. Vienintelė lentelės pozicija, kuri galėtų būti vertinama kaip papildomas vaiko sveikatos palaikymo poreikis, galėtų būti šalių sūnaus A. vizitai pas logopedą, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad logopedo paslaugos yra būtinos vaikui ir kad šios paslaugos, jeigu būtinos, nėra kompensuojamos iš ligonių kasų. D. R. atžvilgiu tokio pobūdžio išlaidos galėtų būti ieškovės pateiktos ortodontinio gydymo išlaidos, tačiau sutiktina su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, kad vaikams ortodontiniai aparatai apmokami iš PSDF biudžeto tam tikrų ligų ir būklių atvejais. Ortodontiniai aparatai yra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų medicinos ir jų bazinių kainų sąrašą. Ligonių kasos vaiko ortodontinio gydymo laikotarpiu (per 5 metus) gali skirti kompensuojamuosius ortodontiniai aparatus: ortodontines plokšteles (ne daugiau kaip 3 ortodontinės plokštelės kiekvienam žandikauliui); ortodontinį treinerį (ne daugiau kaip 1 vienetas), greitojo plėtimo aparatą (ne daugiau kaip 1 vienetas) ir kt. Jei ortodontinis gydymas nebaigiamas, kol vaikui sukanka 18 metų, ortodontiniai aparatai, naudojami šiam gydymui, ir toliau kompensuojami PSDF biudžeto lėšomis, bet ne ilgiau kaip 5 metus nuo ortodontinio gydymo pradžios (interneto prieiga: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/ortopedijos-technines-priemones-ir-medicinos-priemones/medicinos-priemones/ortodontiniai-aparatai/). Iš ieškovės pateikto ortodontinio gydymo plano matyti, kad dukros gydymui suplanuota naudoti ortodontinę plokštelę ir greitojo plėtimo aparatą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukrai ortodontinės priemonės būtinos, tačiau ligonių kasos atsisako jas kompensuoti, todėl nurodytos išlaidos nelaikytinos tokiomis, dėl kurių reiktų didinti išlaikymo sumą.
22. Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl vaikams reikalingų lėšų sumokėti už ugdymą privačioje mokymo įstaigoje (vidutiniškai po 500 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui). Nors apeliantė tokiai išvadai prieštarauja teigdama, kad vaikams reikalingos išlaidos net minusavus mokestį už ugdymą iš A. išlaikymui patiriamų ir įrodymais pagrįstų 1271,83 EUR išlaidų – 438, 00 Eur, likusios išlaidos sudaro – 833,83 Eur/2, t. y. kiekvienam tėvui, besidalinančiam vaiko išlaikymo ir priežiūros našta, tektų po 416, 92 Eur išlaidų, o R. 1450,76 EUR - 525,00 Eur=925,76/2= 462,88 Eur, vis dėlto atėmus privačios mokyklos mokestį esminio ginčo dėl išlaikymo dydžio neliktų, apie 100 Eur skirtumas tarp ieškovės paskaičiuotų išlaidų ir priteistos 354 Eur sumos galėtų būti iš dalies sprendžiamas valstybės mokamos išmokos sąskaita, nes nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui mokami vaiko pinigai yra 122,5 Eur. Likęs skirtumas tarp ieškovės nurodomų išlaidų ir vaikų gaunamos sumos, sudarytų mažiau negu 100 Eur, tai nežymus skirtumas.
23. Pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad poreikis leisti vaikus būtent į privačią mokyklą yra būtinas vaikams, nurodė, kad vaikų tėvai turėtų gera valia susitarti, į kokią mokyklą leisti vaikus. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino šalių paaiškinimų ir konkliudentinių veiksmų. Kokių atsakovo konkliudentinių veiksmų neįvertino teismas, kaip tie veiksmai pasireiškė - apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliantė savo skunde dėsto: „atsakovas, būdamas verslininku, skatino Ieškovę uždirbti didesnes pajamas ir žadėjo bent tokiu būdu prisidėti prie vaikų auginimo naštos – pasidalinti privataus ugdymo išlaidomis“. Vadinasi, turimas omenyje kažkoks atsakovo duotas pažadas, tačiau jokių įrodymų apie tokį duotą pažadą, kada ir kokia forma jis buvo duotas, ką reiškia žadėjo tokiu būdu, kokiu būtent būdu - apeliantė nepatikslina. Atsakovas gi viso bylos nagrinėjimo eigoje tokį pažadą neigė, aiškino, kad šalys niekada nesitarė dėl privačios mokyklos, vaikai gali lankyti valstybinę mokyklą, kuri tiek daug nekainuotų. Nesant pateiktų jokių įrodymų apie buvusį šalių susitarimą, kad vaikus leis į privačią mokyklą, teismas pagrįstai vertino, kad šis poreikis nėra šalių aptartas, nėra susijęs, kaip minėta, su vaikų sveikatos būkle, todėl nėra pagrindo didinti vaikams priteisto išlaikymo.
24. Tokia teismo išvada, kad dėl privačios mokyklos lankymo tėvai turi susitarti, išplaukia iš Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 pateikto išaiškinimo, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kitaip tariant, teismas neturi įgalinimų priversti vieną iš tėvų prieš jo valią prisiimti papildomas išlaidas vaiko poreikiams.
25. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris neatitinka teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, priteisiamo vaiko išlaikymui būtiniems gyvybiniams poreikiams patenkinti. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas 2024 m. gruodžio 12 d. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, nustatančia, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur, atskaičius mokesčius - 709 Eur. Skaičiuoti išlaikymo dydį nuo būsimos minimalios mėnesinės algos teismui nebuvo teisinio pagrindo – viena vertus, teismų praktika to nenumato, kita vertus, neaišku, kokį ateities momentą reikėtų imti kaip pagrindą nustatyti išlaikymo dydį.
26. Priteisto išlaikymo indeksavimo klausimas teismo yra aptartas sprendime nurodant išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 „D. P. išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 4 punktas nustato, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, o 7 punktas nustato, kad neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. Vadinasi, teismo priteista išlaikymo suma bus indeksuojama ne 2027 m. vasario 1 d., kaip teigia apeliantė, o 2026 metų vasario 1 dieną, jeigu praėjusių metų (2025 m. ) gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų (2024 m.) gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksas (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, bus lygus 101 arba didesnis.
27. Apeliantė kritikuoja teismo sprendimą teigdama, kad teismas nenustatinėjo turtinės šalių padėties, netenkino ieškovės prašymo surinkti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovo gyvenimo būdas bei patiriamos išlaidos leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas sąmoningai slepia savo pajamas tyčiniu veikimu, kas negali sudaryti teisinio pagrindo atleisti/mažinti atsakovo įstatyminės pareigos. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės argumentai nėra labai aiškūs ir pagrįsti. Galimi įvairūs įtarinėjimai apie atsakovo pajamas, tačiau teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Įrodymai apie atsakovo ir jo įmonės turtinę padėtį byloje yra surinkti: nekilnojamojo turto nebuvimas, viena transporto priemonė, gaunamas atlyginimas ir dividendai vidutiniškai sudaro apie 1500 Eur per mėnesį. Pateiktos bankuose turimų sąskaitų išklotinės taip pat neleidžia daryti išvados, kad atsakovas yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą, negu kad teismo priteista. Vieši duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodo, kad 2022 m. grynasis pelnas buvo 256 Eur, o 2023 m. grynasis nuostolis buvo 15637 Eur (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie 2024 metų pelningumą teismui nepateikta. Iš atsakovo banko sąskaitų išklotinių negalima daryti išvados, kad atsakovas turėtų didesnes lėšas ar darytų kokias nors nepagrįstas išlaidas. Teismo posėdžio metu 2024 m. lapkričio 25 d. pati ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena prabangiai, bet už jį moka kolegos, t. y. net išlaikymą vaikams kartais moka ne pats atsakovas, o kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas detaliai neaprašė atsakovo turtinės padėties, tačiau toks aprašymas nepakeistų priimto sprendimo priteisti iš atsakovo 708 Eur vaikų išlaikymui, kas sudaro apie pusę šioje byloje nustatytų atsakovo pajamų.
28. Apeliantės argumentai, kad atsakovas turi būti verčiamas/raginamas uždirbti daugiau, šios bylos situacijoje netaikytini, nes, kaip minėta, atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos (apie 1500 Eur) yra artimos vidutiniam darbo užmokesčiui statybos sektoriuje, skiriasi keliais šimtais eurų (2024 metų ketvirto ketvirčio statybos sektoriaus vidutinis darbo užmokestis be individualiųjų įmonių bruto 2 015 Eur, neto -1 259,4 Eur ( interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9a879530-9cfb-4cdd-bb37-5d82064ff647#/). Reikalauti iš atsakovo rezultatų, aukštesnių už šalies vidurkį, nebūtų pagrįsta, nes teisinė sistema apskritai yra orientuota į vidutinius standartus, vidutiniškų gebėjimų asmenis.
Dėl baudos
29. Teismas sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo paskirti atsakovui baudą už tai, kad jis neįvykdė 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: įpareigojimo užsiregistruoti VŠĮ „Paramos vaikams centras“ pas specialistus konsultacijoms dėl ryšio su vaikais atkūrimo ir stiprinimo. Apeliantė prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir paskirti atsakovui baudą už teismo nutarties nevykdymą.
30. Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą ( DOK-176374) paskirti atsakovui baudą už teismo nutarties neįvykdymą. Teismas prašymą išsprendė 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu, baudos atsakovui nepaskyrė.
31. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalį, už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, tame skaičiuje už įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, nevykdymą, kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Tokia apskundimo tvarka taikytina, kai bauda skiriama proceso eigoje.
32. Kai baudos skyrimo klausimas išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės baigiamajame procesiniame sprendime, (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarka netaikoma, ir teismo sprendimas, įskaitant dalį skirti baudą, gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-131-236/2016). Tačiau (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudos paskyrimą gali skųsti tik asmuo, kuriam paskirta bauda, lieka galioti.
33. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto reguliavimo, CPK nėra numatyta galimybė asmeniui, kuriam nebuvo skirta bauda, skųsti sprendimo dalį, kuria atsisakoma skirti baudą. Toks procesinis sprendimas, kuriuo netenkinamas prašymas skirti baudą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas nei pažeidžiančiu asmens, kuriam bauda neskirta, teises, nei turinčiu reikšmę materialiniam teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, tuo labiau, kad skundžiamu teismo sprendimu minėta laikinoji apsaugos priemonė jau yra panaikinta.
34. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės apskųstas teismo sprendimas dalyje dėl baudos neskyrimo negali būti atskiru apeliacijos objektu, konstatuoja, jog apeliacinis procesas dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta skirti atsakovui baudą, buvo pradėtas nepagrįstai, todėl nutrauktinas.
36. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas skundo argumentų, susijusių su baudos nepaskyrimu, nenagrinėja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimą/paskyrimą ( CK 3.201 straipsnis), tinkamai pagal šalių pateiktus įrodymus įvertino jų turtinę padėtį, vaikų poreikius, todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
38. Apeliacinio skundo netenkinus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovui iš ieškovės priteistina 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą dėl teismo sprendimo dalies dėl baudos atsakovui neskyrimo nutraukti.
Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.