- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- eI3-704-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02815-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) neišmokėto darbo užmokesčio dalį už papildomą darbą – 377,01 Eur; 2) priteisti iš atsakovo Departamento 1 500,00 Eur už pareiškėjai padarytas skriaudas, patirtus neigiamus išgyvenimus, patirtą stresą ir sveikatos pablogėjimą; 3) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja šiuo metu yra atleista iš tarnybos Departamente. Pareiškėja teigia, kad buvo atleista neteisėtai. Papildomai atlikto darbo neapmokėjimas, tiesioginės vadovės nereagavimas ir / ar ignoravimas į atitinkamus pareiškėjos nusiskundimus, kai dėl padidėjusio darbo krūvio pareiškėja pagrįstai nespėdavo atlikti priskirto ir pagal funkcijas priklausančio darbo, turi būti vertinamas kaip psichologinis smurtas, todėl prašo priteisti jai žalą.
Anot pareiškėjos, jai buvo skirtas pagal funkcijas nepriklausantis darbas. Atsakovė paskyrė papildomą darbą – į Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) įkelti iš Departamento Aptarnavimo skyriaus el. paštu gaunamus neteisėtų migrantų dokumentus. Paskirtas Prieglobsčio skyriaus specialistų darbas niekaip nebuvo susijęs su pareiškėjos darbu pagal pareigybės aprašymą atliekama viešųjų ryšių specialisto veikla ir funkcijomis ir dėl papildomo darbo su ja net nebuvo tartasi, nebuvo jokio oficialaus dokumento, nurodančio šį darbą atlikti. Pareiškėjos teigimu, ji su minėta elektronine sistema MIGRIS nebuvo dirbusi, todėl darbo funkcijas buvo sudėtinga atlikti ir toks darbas iš pareiškėjos pareikalavo papildomų laiko sąnaudų. Dėl papildomo darbo pareiškėjai silpo regėjimas, prastėjo bendra savijauta, be to, natūraliai, šalį ištikus migrantų krizei, daugėjo tiesioginės, pareigybėje įtvirtintos pareiškėjos kaip Departamento atstovės žiniasklaidai veiklos.
Pareiškėja tiesioginei savo vadovei R. M. ne kartą žodžiu ir raštu minėjo, kad vykdydama savo tiesiogines funkcijas, vėluoja atlikti papildomą darbą ir tikėjosi, kad į tai bus atsižvelgta bei pareiškėjai priskirtą papildomą darbą bus galima perduoti kitam darbuotojui, kuris apsiimtų jį dirbti dėl papildomo užmokesčio. Pareiškėja ne kartą skundėsi, kad atlygis už antro mėnesio ir dvigubai didesnį darbo krūvį, nei pirmąjį mėnesį, taip ir nebuvo jai sumokėtas.
2.2. Taip pat pareiškėja teigia, kad ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisija, kuri, pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju privalo užtikrinti ES ir tarptautinės teisės garantuojamą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau pareiškėjos darbo ginčas Darbo ginčų komisijoje nebuvo tinkamai išnagrinėtas,.
2.3. Dėl atsakovo veiksmų neatitikimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsniui nurodo, kad 2022 m. kovo 8 d. į pareiškėjos darbo vietą buvo suneštos ir ant stalo sustatytos Departamento vadovybės gertų gėrimų taurės. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Darbo kodekso 30 straipsnio nuostatas ir pareiškėjai sukūrė tokią darbo aplinką, kurioje pareiškėja patyrė priešiškus, neetiškus, žeminančius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus ir psichologinį smurtą darbe.
Be to, pažymi, kad pareiškėja buvo informuota, jog po izoliacijos į darbą grįžusi direktorė nenori pareiškėjos rasti įprastoje darbo vietoje (kabinete Nr. 2-31), dėl ko pareiškėja buvo perkelta į kitą, higienos normų darbo vietai neatitinkančią darbo vietą (kabinetą Nr. 2-26). Pareiškėjai neskyrus laidinio telefono, perkėlus pareiškėją į higienos normas neatitinkančią nesaugią sveikatai darbo vietą, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos normaliam darbui.
2.4. Mano, kad esant tokiai situacijai, kai pareiškėjai nebuvo suteikta jokia pagalba patyrus direktorės E. G. ir kanclerės R. M., prieš pareiškėją panaudotą psichologinį smurtą darbe. Darbdavys pasikėsino į pareiškėjos garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį pareiškėjos neliečiamumą, kuriais pareiškėją sumenkino.
2.5. Dėl Departamento direktorės prašymo pareiškėjos išplauti po skyrių vedėjų pasitarimo likusius indus nurodo, kad atsakovas pripažįsta šį faktą ir jo neneigia ir pareiškėjos manymu, toks prašymas laikomas pareiškėją žeminančiu elgesiu (arba jos psichologiniu smurtu). Departamento direktorė, nurodžiusi pareiškėjai išplauti trečių asmenų (skyrių vedėjų) paliktus indus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą ir tokie veiksmai neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo principų. Pastebi, kad Departamente randami alkoholiniai gėrimai (alus ir vynas), o tai tuo pačiu kenkia institucijos autoritetui, griauna pasitikėjimą ir kompromituoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybą. Pareiškėja yra užfiksavusi vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matomi pintame krepšelyje laikomi alkoholiniai gėrimai.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad rizikos vertinimas ir rizikos vertinimo vadyba Departamente atitinka Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taigi vertinant teisiškai, anot pareiškėjos, negalima teigti, kad Direktyvos 89/391/EEB nuostatos perkeltos nustatytu laiku, tinkamai ir iš tiesų atitinka Direktyvos sąvokas ir formuluotes bei Direktyva siekiamus įgyvendinti tikslus. Mano, kad šioje situacijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesiima pakankamai veiksmų.
Taip pat pareiškėja kelia abejonę, dėl kokių teisinių priežasčių valdžios įstaigos nepagrįstai nuo 2019 m. neratifikuoja Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje klausimą dėl ko nepagrįstai apribotos pareiškėjos teisės naudotis minėtos Konvencijos nuostatuose įtvirtintomis teisėmis ir garantijomis.
2.7. Dėl žalos dydžio nurodo, kad pareiškėja buvo sumenkinta. Dėl to pareiškėjos atleidimo iš darbo procedūrų metu ji atsidūrė beviltiškoje padėtyje, pradėjo dažnai lankytis pas medikus dėl sveikatos sutrikimų, pareiškėjai buvo diagnozuoti jos sveikatai kenkiantys veiksniai bei skirtas gydymas.
2.8. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad:
Šalies argumentai
2.8.1. Pareiškėjai dirbti su neteisėtų migrantų bylomis nurodė darbdavio atstovė R. M., tačiau oficialaus dokumento, t. y. darbdavio įsakymo, kuriuo pareiškėjai įsakoma vykdyti
kitos veiklos srities (Prieglobsčio skyriaus) specialisto pareigas, pareiškėja negavo ir mano, kad tokio darbdavio įsakymo nebuvo. Pareiškėja papildomą darbą dirbo nuo 2021 m. spalio 18 d. iki gruodžio 8 d., tačiau atlygis už papildomą darbą pareiškėjai buvo skirtas tik už 2021 spalio mėn., pareiškėjai dirbant papildomą darbą su neteisėtų migrantų bylomis. Be kita ko, pareiškėja tuo laiku vykdė ir tiesiogines atstovo žiniasklaidai ir viešųjų ryšių specialisto vidaus ir išorės komunikacijai pareigas. Papildomas darbas trukdė pareiškėjai atlikti pagrindinėje pareigybėje nurodytas funkcijas, o darbo krūvis tuo metu buvo neracionalus ir neteisingas.
Šalies argumentai
2.8.2. Pareiškėja nurodo, kad priemokos už papildomas užduotis 2021 m. lapkričio mėn., nors toliau, kaip ir spalio mėnesį, greta savo pagrindinio darbo atliko ir Prieglobsčio skyriaus darbą su neteisėtų migrantų bylomis, negavo. Tų pačių metų gruodžio mėn., kai vis dar tikėjosi gauti atlygį už papildomą darbą, kuris nebuvo išmokėtas lapkritį, darbo užmokesčio bendra suma už 22 darbo dienas sudarė 1 473,20 Eur, pagrindinis atlyginimas sudarė 1256,70 Eur, priedas už stažą – 216,50 Eur, atskaičius išskaitas mokesčiams, priskaityta suma išmokėjimui sudarė 941,37 Eur. Kadangi priemokos dydis už papildomą darbą su neteisėtų migrantų bylomis spalio mėnesį sudarė 377,01 Eur, mano, kad už analogišką, nors didesnės apimties, papildomą darbą lapkričio mėnesį ir dalį gruodžio turėjo gauti ne mažesnį nei 377,01 Eur atlygį. Apie tai, kad už darbą nebuvo iki galo atsiskaityta, taip pat pranešė naujajai Prieglobsčio skyriaus vedėjai J. V. ir tuo metu buvusiam kancleriui J. V., tačiau nė vienas jų nepaaiškino aplinkybių, kodėl už darbą nebuvo apmokėta.
2.8.3. Vėliau sekė kiti pareiškėją žeminantys atsakovo veiksmai: pareiškėją izoliavo nuo tiesioginės darbo veiklos ir perkėlė dirbti į darbo ir higienos normų neatitinkančią darbo vietą. Pažymi, kad tada, kai darbo krūvio su Baltarusijos-Lietuvos sieną neteisėtai kirtusiais migrantais, nebebuvo, visi darbo kabinetai atlaisvinti, tačiau pareiškėja iš buvusios darbo vietos į darbui netinkamas sąlygas, net nesuteikiant visų darbui reikalingų priemonių, perkėlė tik kovo pabaigoje.
2.8.4. Kai pareiškėją informavo, kad bus naikinama jos pareigybė ir jai bus siūloma kaitumo būdu pereiti dirbti į Vilniaus skyrių, pareiškėją labai nustebino, nes be jokio nusižengimo, neturėdama jokios nuobaudos per visus darbo Departamente metus, be jokio Departamento direktorės įsakymo, per keletą valandų pareiškėja buvo nušalinta nuo pagrindinių savo funkcijų. Teigia, kad 2022 m. kovo 25 d. per eDVS gavo pranešimą apie jos pareigybės naikinimą nuo 2022 m. gegužės 31 d., tačiau pareiškėja įsitikinusi, kad jos pareigybė buvo fiktyviai naikinama ir buvo fikcija, nes tariamai ją panaikinus, jos funkcijos buvo priskirtos naujai priimtam asmeniui – R. S., o vėliau įtrauktos į naujai įsteigtos vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašymą. Tuo tarpu pareiškėjai buvo pasiūlytos tik vienos – Pilietybės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos su kitomis funkcijomis ir kitokiais specialiaisiais reikalavimais.
2.8.5. Pareiškėja mano, kad atsakovas pažeidė visus teisės aktus, susijusius su darbo aplinka ir sauga nuo smurto. Tvirtina, kad šioje situacijoje smurtas pasireiškė visomis formomis: 1. fiziniu ir psichologiniu išnaudojimu (priskiriant perteklinius, pareigybės funkcijų neatitinkančius darbus, už juos nesumokant, izoliuojant / nušalinant nuo tiesioginio darbo, žeminančiai patikinant, kad direktorė nenori šioje darbo vietoje matyti pareiškėjos, perkeliant ją į darbo ir higienos normų neatitinkančią darbo vietą); 2. neetišku elgesiu (sunešant ir pareiškėjos darbo kabinete paliekant nešvarias vadovų taures ir liepiant jas išplauti, apie pareiškėją skleidžiant melagingą profesinę ir asmeninę informaciją); 3. nepagarbiu elgesiu (kabinete sustatytos nešvarios taurės, reikalavimas jas išplauti, viešas pažeminimas prieš kitus darbuotojus, melagingos profesinės ir asmeninės informacijos apie pareiškėją skleidimas, demonstratyvus, bepriežastinis nušalinimas nuo pareigų, pablogintos darbo sąlygos).
2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,
Atsiliepime pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti atlyginimą dėl papildomo darbo nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
3.1.1. 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 27V-31 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošinių ir Bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymų patvirtinimo“ patvirtinti Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošiniai, remiantis kuriais buvo pakeisti visų Departamento valstybės tarnautojų pareigybės aprašymai. Be kita ko, pareiškėjos pareigybės aprašymas taip pat buvo rengiamas pagal Valstybės tarnybos departamento direktoriaus patvirtintą ruošinį, pareiškėjos pareigybės aprašymas buvo pakeistas, nurodant jos funkcijas apibendrintai ir kiek įmanoma glaustai, tačiau jos vykdomos funkcijos išliko nepakitusios, t. y. tos pačios, dėl kurių buvo susitarta dar 2019 metais, prieš pareiškėjai ateinant dirbti į Departamentą (apie tai buvo žinoma ir pareiškėjai). Atitinkamai, jos funkcijos nepasikeitė ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. perkėlus ją į Departamento Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. O atsižvelgiant į pačios pareiškėjos išsakytą nuomonę, kad jos funkcijas atliekantis tarnautojas turėtų užimti ne vyresniojo specialisto, o vyriausiojo specialisto pareigas, taip pat vertinant pareiškėjos atliekamą darbą, buvo atliktas pareiškėjos neeilinis vertinimas, kurio metu ji buvo perkelta į Departamento Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nustatant jai didesnį pareiginės algos koeficientą ir, atitinkamai, padidinant (bet ne sumažinant) vykdomas funkcijas.
3.1.2. Pažymi, kad 2021 m. prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui, ženkliai padidėjo viso Departamento darbo krūviai, todėl Departamente buvo perskirstomi vidiniai resursai, siekiant greičiau suvaldyti krizes ir į pagalbą Prieglobsčio ir Kontrolės skyriams buvo pasitelkti kitų skyrių darbuotojai. Atitinkamai, ir pareiškėjai buvo paskirtos naujos užduotys, kurių ji anksčiau nebuvo atlikinėjusi. Pareiškėjai laikinas papildomų užduočių atlikimas buvo paskirtas, vadovaujantis jos pareigybės aprašymo 12 punktu, o pareiškėjai atsisakius atlikti papildomas užduotis, jos pareiškėjai nebebuvo skiriamos.
3.1.3. Taip pat paaiškina, kad Departamente darbo laikas nustatytas pagal Darbo laiko režimo tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjos minimas Darbo kodekso (toliau – ir DK) 143 straipsnis nėra aktualus ir netaikytinas, kadangi ji Departamente dirbo nustatytu darbo laiku ir jokios DK 143 straipsnyje minimos darbo normos pareiškėjai nebuvo ir neturėjo būti nustatomos.
Paskyrus pareiškėjai užduotį kelti į Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) užsieniečių elektroniniu paštu Departamentui atsiųstus dokumentus, jai nebuvo nurodoma, kiek dokumentų pareiškėja turi įkelti per dieną, savaitę ar mėnesį (tokių įrodymų nepateikia ir pareiškėja), taigi, tai, kiek dokumentų pareiškėja įkels į MIGRIS, priklausė nuo pačios pareiškėjos darbo efektyvumo ir savo darbo laiko organizavimo.
3.1.4. Atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad jai nebuvo apmokėta už papildomai atliktą darbą 2021 m. lapkričio mėnesį, Departamentas pažymi, kad priemokos Departamento darbuotojams yra skiriamos esant galimybei, iš sutaupytų darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Pareiškėjai buvo skiriamos šios priemokos – 2021 m. pareiškėjai buvo skirta 25 proc. priemoka balandžio mėn., 30 proc. priemoka – rugsėjo ir spalio mėn., 2022 m. pareiškėjai buvo skirta 30 proc. priemoka kovo mėn. Tvirtina, kad priemokos pareiškėjai buvo skiriamos ir ankstesniais metais. Vien tai, kad pareiškėjai buvo skirta priemoka 2021 m. spalio mėn., savaime nepatvirtina, kad tokia pat priemoka jai turėjo būti sumokėta ir 2021 m. lapkričio mėn., kaip teigia pareiškėja.
3.1.5. Taip pat akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja teikė pagalbą Departamento Prieglobsčio skyriui, buvo sumažintos jos atliekamų tiesioginių funkcijų apimtys, užduotys pareiškėjai buvo paskirtos pagal jos pareigybės aprašymo 12 punktą, ir tai, kiek dokumentų pareiškėja įkels į MIGRIS priklausė nuo pačios pareiškėjos darbo organizavimo ir efektyvumo, o visus darbus pareiškėja atlikdavo tik savo darbo metu, t. y. nedirbo viršvalandinio darbo (t. y. nebuvo viršijamas įprastas darbo krūvis). Ji tiesiog atliko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (pareigybės aprašymo 12 punktas). Mano, kad pareiškėja nepagrindė, kad Departamentas turėjo pareigą mokėti jai priemoką 2021 m. lapkričio mėn.
3.2. Dėl skundo reikalavimo priteisti 1 500,00 Eur už patirtą skriaudą nurodo, kad:
3.2.1. Pareiškėją perkėlus į Departamentą tarnybinio kaitumo būdu, jos pareigybė buvo reikalinga organizuoti ir koordinuoti Departamento visuomenės informavimo strategiją bei veiksmus ir juos įgyvendinti, organizuoti įstaigos vidinę komunikaciją ir užtikrinti sklandžią Departamento direktoriaus darbotvarkę. Be kitų funkcijų pareigybės aprašyme nurodytos tokios, pareiškėja taip pat organizuoja susitikimus, mokymus, seminarus, konferencijas ir kitus panašaus pobūdžio su viešaisiais ryšiais susijusius renginius (5.7 p.), gyvai ir pagrindinėmis ryšio priemonėmis organizuoja Departamento direktoriaus darbotvarkę ir komunikavimą su interesantais (5.9 p.). Taigi, anot atsakovo, pareiškėjos funkcijos apėmė ne tik vidinės ir išorinės Departamento komunikacijos užtikrinimą, bet ir įvairių susitikimų, direktorės darbotvarkės ir komunikavimo su interesantais organizavimą, kas atitinka ir Departamento direktoriaus referento funkcijas. Prieš pareiškėjai pradedant darbą Departamente tiesioginio pokalbio su Departamento direktore metu direktorė informavo pareiškėją, kad į jos funkcijas įeis ir direktorės svečių pasitikimas ir išlydėjimas, kavos virimas, gėlių laistymas ir pan., į ką pareiškėja atsakė, kad tai nėra problema. Taigi, dar iki pradedant dirbti Departamente (2019 m.), pareiškėja žinojo, kad ji turės atlikti ne tik vidinės ir išorinės komunikacijos funkcijas, bet tuo pačiu ir direktorės referentės funkcijas, dėl ko neprieštaravo ir sutiko eiti siūlomas pareigas.
3.2.2. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos skunde aprašytas vienetinis įvykis, kai Departamento direktorė paprašė jos išplauti po skyrių vedėjų pasitarimo likusias stiklines ir jis, pasak atsakovo, negali būti laikomas nei perteklinių nurodymų skyrimu, nei tuo labiau pareiškėją žeminančiu elgesiu arba nuolatiniu jos psichologiniu smurtu.
Šalies argumentai
3.2.3. Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad ji buvo perkelta į kitą (kaip teigė pati pareiškėja, mažiau reprezentatyvią) darbo vietą, o jos tiesioginės darbo funkcijos buvo perduotos kitiems asmenims, tačiau atsikirsdamas atsakovas pažymi, kad 2021 m. vasarą prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui į Lietuvą, ir išaugus poreikiui Departamente įrengti papildomas darbo vietas tiek naujai priimtiems darbuotojams, tiek apklausoms atlikti, visi Departamento vadovaujamas pareigas užimantys tarnautojai atlaisvino savo kabinetus ir persikraustė pas kolegas. Steigiant papildomus etatus ir įdarbinant naujus darbuotojus, taip pat yra vertinami esami kabinetai ir galimybės įrengti papildomas darbo vietas. Taigi, esant tokiai situacijai, darbo vietos pakeitimas negali būti laikomas psichologiniu smurtu, nes tai yra resursų perskirstymas, atsižvelgiant į nuolat kintančius poreikius.
3.2.4. Tuo pačiu pažymi ir tai, kad pareiškėją informavus, kad bus naikinama jos pareigybė, 2022 m. kovo 22 d. pareiškėjos darbo vieta buvo perkelta į kitą kabinetą ir naujoje darbo vietoje pareiškėja dirbo tik 4 dienas, o jau 2022 m. kovo 25 d. (to neginčija ir pati pareiškėja) Departamento kanclerė informavo pareiškėją apie galimybę persikraustyti į kitą darbo vietą, suderinus šį klausimą su skyriaus vedėja. Tai tik patvirtina, kad net ir įrengus pareiškėjai naują darbo vietą, buvo ieškoma būdų, kaip pagerinti jos darbo sąlygas ir pasiūlyti kitus įmanomus sprendimo variantus.
Atsiliepimas
3.2.5. Atsakovo teigimu, kelis ar net keliolika kartų padidėjus Departamento, o ypatingai – Departamento direktorės darbo krūviui, buvo ypač juntamas poreikis pagalbos tiek direktorei organizuojant jos darbotvarkę, įvairius susitikimus (tiek tarpinstitucinius, tiek tarpvalstybinius), tiek atliekant įvairius smulkius pavedimus, kuriuos įvykdyti galėtų direktorės referentas. Tačiau dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių, pareiškėja netapo direktorės padėjėja, o direktorei su smulkiais darbais (svečių pasitikimas, palydėjimas, kavos darymas, stalo valymas ir kt.) padėjo tvarkytis direktoriaus pavaduotoja, kanclerė ir skyrių vedėjai.
3.2.6. Pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodytos prielaidos, kad jos pareigybė buvo panaikinta dėl to, kad ji atsisakė įvykdyti vienkartinį direktorės prašymą išplauti po pasitarimo likusias stiklines, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir yra paremtos išimtinai pareiškėjos subjektyviu suvokimu. Poreikis keisti už vidaus ir ypač išorės komunikaciją atsakingo asmens pareigybės aprašymą kilo dar prasidėjus 2021 m. krizei, šis poreikis tik didėjo 2022 m. vasario pabaigoje. Departamente buvo nuspręsta steigti naują už Departamento komunikaciją atsakingo darbuotojo pareigybę, o ją užimantis asmuo turi turėti gebėjimus anglų kalba komunikuoti su visuomenės informavimo priemonėmis. Atitinkamai, 2022 m. kovo pradžioje pareiškėja buvo informuota apie jos pareigybės panaikinimą. Nusprendus, kad pareiškėjos pareigybė bus naikinama, jos administruojama elektroninė pašto dėžutė ir telefonas buvo perduoti kitiems asmenims, valdantiems Departamento gaunamos ir siunčiamos informacijos srautą. Tuo pačiu pareiškėja, priešingai, nei nurodoma skunde, nebuvo nušalinta nuo darbo, jai buvo skiriami kitokio pobūdžio darbai, o už 2022 m. kovo mėn. jai net buvo skirta 30 proc. priemoka. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja tiek buvo nuolat giriama už gerai atliekamą darbą, tuo pačiu sulaukdavo ir pastabų dėl darbo, kuris buvo atliekamas netinkamai, tačiau visos pareiškėjai teikiamos pastabos buvo konstruktyvios, pareiškėjai buvo paaiškinama, ką ji daro blogai, tokiu būdu siekiant ne pažeminti pareiškėją, o suteikti jai galimybę pataisyti daromas klaidas ir jų nebekartoti ateityje. Tačiau pati pareiškėja kiekvieną kritiką dėl blogai atliekamo darbo vertina kaip psichologinį spaudimą, visiškai ignoruodama faktą, kad nepaisant visų pastabų dėl jos darbo, ji visada buvo vertinama teigiamai.
3.2.7. Taip pat pabrėžia aplinkybę, kad atsižvelgiant į pareiškėjos nuomonę, kad jos pareigas einantis tarnautojas turėtų būti ne vyresnysis, bet vyriausiasis specialistas, neeilinio vertinimo metu jos veikla buvo įvertinta labai gerai ir pareiškėja buvo perkelta į aukštesnes – vyriausiojo specialisto pareigas, kartu pakeliant ir pareiginės algos koeficientą. Be to, už Departamentui skirtus papildomų biudžeto lėšų darbo užmokesčiui, pareiškėjos veikla vėl buvo įvertinta labai gerai ir jos pareiginės algos koeficientas buvo pakeltas dar kartą.
Be to, pareiškėjai buvo pasiūlytos pareigos, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitinka, o darbo pobūdis pareiškėjai būtų artimas ir įdomus. Siūlomų pareigų specifika pareiškėjai buvo pristatyta susitikimo su Departamento direktorės pavaduotoja, kanclere ir Pilietybės skyriaus vedėja metu, kai pati pareiškėja sutiko, kad siūlomas darbo pobūdis – darbas su istoriniais ir archyviniais dokumentais, jai būtų įdomus. Taigi Departamentas siūlė pareiškėjai eiti kitas pareigas Departamente, o pareiškėja buvo atleista iš darbo tik po to, kai atsisakė pereiti į minėtas pareigas.
3.3. Pareiga pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka tokio atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. pareiškėjai, tačiau pareiškėja savo skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė.
3.4. Mano, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 5 proc. dydžio metines palūkanas yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, todėl jis negali būti tenkinamas.
3.5. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad:
3.5.1. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog ji buvo nušalinta nuo darbo ir paaiškina, kad kitam darbuotojui buvo perduotos tik tos pareiškėjos funkcijos, kurių pareiškėja negalėjo vykdyti dėl gebėjimų trūkumo. Pastebi, kad pareiškėjai buvo skiriami kitokio pobūdžio darbai, o už 2022 m. kovo mėn. jai buvo skirta 30 proc. priemoka. Nuo pranešimo apie jos pareigybės panaikinimą iki faktinio pareiškėjos atleidimo iš darbo pareiškėja dirbo visą darbo laiką (išskyrus nedarbingumo ir atostogų laikotarpius).
Nauja pareigybė (Administravimo skyriaus viešųjų ryšių su visuomene koordinatorius-referentas, darbuotojas dirbantis pagal darbo sutartį) buvo patvirtinta 2022 m. kovo 21 d. (skelbimas apie paskelbtą atranką į šią pareigybę Valstybės tarnybos departamento puslapyje buvo paskelbtas 2022 m. kovo 29 d., o Departamento interneto svetainėje – 2022 m. balandžio 1 d., t. y. po to, kai pareiškėja žodžiu ir raštu buvo informuota apie jos pareigybės panaikinimą). Tačiau, pasak atsakovo, paskelbta atranka neįvyko, nes nebuvo pretendentų užimti minėtas pareigas. Esant tokiai susidariusiai situacijai, Departamento darbuotoja R. S. sutiko neatlygintinai padėti Departamentui Ukrainos karo pabėgėlių krizės metu (jos darbo patirtis – daugiau nei 8 metų darbo patirtis komunikacijos srityje, 2 iš jų – vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovės pareigas), kol Departamentas įdarbins nuolatinį darbuotoją.
Atsiliepimas
3.5.2. Atsakovo teigimu, 2021 m. vasarą prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui į Lietuvos Respubliką, Departamente buvo skubiai perskirstomi vidiniai resursai, siekiant greičiau suvaldyti krizes, ypač, kol Departamente nebuvo priimtas pakankamas skaičius naujų darbuotojų, todėl į pagalbą Prieglobsčio ir Kontrolės skyriams buvo pasitelkti kitų skyrių darbuotojai. Pareiškėja taip pat 2021 m. spalį teikė pagalbą Prieglobsčio skyriui ir kėlė į MIGRIS užsieniečių elektroniniu paštu atsiųstus dokumentus. Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėja gavo priemoką, kadangi buvo įtraukta į Strateginės komunikacijos tarpinstitucinę darbo grupę (inicijuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės), skirtą vidinei institucinei komunikacijai apie migrantų krizę. Dalyvavimas naujo formato darbo grupėje pareikalavo didesnio pasiruošimo organizuojamiems pasitarimams ir pan. Vėliau dėl pasyvaus dalyvavimo, informacijos neperdavimo ir atsisakymo dalyvauti posėdyje, pareiškėja nebebuvo skiriama pagrindiniu Departamento atstovu šioje darbo grupėje, aktyvų vaidmenį perėmė kiti darbuotojai.
3.5.3. Tvirtina, kad 2022 m. pradžioje atlikus pareiškėjos neeilinį vertinimą, pareiškėjos veikla buvo įvertinta labai gerai ir jai buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis. Šios aplinkybės ne tik paneigia pareiškėjos teiginius dėl tariamo psichologinio smurto, bet kaip tik patvirtina priešingai nei teigia pareiškėja, kad pareiškėjos veikla Departamente buvo vertinama. Pati pareiškėja neginčija fakto, kad 2022 m. atlikus jos tarnybinį vertinimą, jos veikla buvo įvertinta labai gerai ir jai buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis. Nors pareiškėjai buvo paskirtos naujos užduotys (įkelti elektroniniu paštu gautus užsieniečių siunčiamus dokumentus į Lietuvos migracijos informacinę sistemą), kurių ji anksčiau nebuvo atlikinėjusi, tačiau toks papildomų užduočių skyrimas negali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas, kadangi susidariusi ekstremali situacija palietė visus Departamento darbuotojus ir esant tokiam sudėtingam laikotarpiui, buvo ieškoma visų įmanomų būdų greičiau ir efektyviau suvaldyti kilusią krizę. Taigi laikinas papildomų užduočių skyrimas staigiai iškilusios ekstremalios situacijos, palietusios viso Departamento veiklą, anot atsakovo, nėra ir negali jokiu būdu laikomas psichologinio smurto išraiška prieš pareiškėją, kadangi ši aplinkybė buvo nulemta būtinybės operatyviai reaguoti į precedento neturinčius iššūkius, kai ne tik Departamentas, bet ir kitos valstybės institucijos turėjo susitelkti.
3.5.4. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimą dėl pareiškėjos skundo, kuriame pareiškėja iškėlė abejones dėl Departamento direktorės galimai neetiško elgesio, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos sudaryta komisija nusprendė, kad Departamento direktorė nepažeidė Antikorupcinio (etiško) elgesio taisyklių (įskaitant ir vienetinį „stiklinių epizodą“).Taigi, atsakovo manymu, Departamento direktorės elgesį įgalioto vertinti kompetentingo organo sprendimo pagrįstumas pareiškėjos neturėtų būti dar kartą kvestionuojamas, o jos teiginiai apie tariamą „psichologinį spaudimą plauti trečiųjų asmenų indus“ yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nepatvirtina, kad pareiškėja Departamente patyrė „skriaudas ir neigiamus išgyvenimus“.
3.5.5. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Departamentas nesiekė atleisti pareiškėjos iš darbo. Būtent atsižvelgus į Departamento poreikius, buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjos pareigybę ir pasiūlyti pareiškėjai pereiti į lygiavertes pareigas Departamento Pilietybės skyriuje, t. y. pareigas, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitinka, o darbo pobūdis pareiškėjai būtų artimas ir įdomus. Siūlomų pareigų specifika pareiškėjai buvo pristatyta susitikimo su Departamento direktorės pavaduotoja, kanclere ir Pilietybės skyriaus vedėja metu, kai pati pareiškėja sutiko, kad siūlomas darbo pobūdis – darbas su istoriniais ir archyviniais dokumentais, jai būtų įdomus. Atsakovas siūlė pareiškėjai eiti kitas pareigas Departamente, o pareiškėja buvo atleista iš darbo tik po to, kai atsisakė pereiti į minėtas pareigas.
3.5.6. Dar kartą pabrėžia, kad pareiškėja tiek buvo nuolat giriama už gerai atliekamą darbą, tuo pačiu sulaukdavo ir pastabų dėl darbo, kuris buvo atliekamas netinkamai. Į tai, kad visos pareiškėjai teikiamos pastabos buvo konstruktyvios, pareiškėjai buvo paaiškinama, ką ji daro blogai, tokiu būdu siekiant ne pažeminti pareiškėją, o suteikti jai galimybę pataisyti daromas klaidas ir jų nebekartoti ateityje, tačiau pati pareiškėja kiekvieną kritiką dėl blogai atliekamo darbo vertina kaip psichologinį spaudimą, visiškai ignoruodama faktą, kad nepaisant visų pastabų dėl jos darbo, ji visada buvo vertinama teigiamai.
3.5.7. Dėl pareiškėjos pateiktų sveikatos patikrinimų bei jų aprašymų ir juose nurodytų iš pareiškėjos žodžių surašytų nusiskundimų mano, kad jie tikrai nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjos ligos priežastis buvo būtent Departamento tariamai neteisėti veiksmai, t. y. pareiškėja neįrodė ir kitos būtinos neturtinės žalos priteisimo sąlygos – priežastinio ryšio tarp jai tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų.
3.5.8. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėja savo skunde taip pat nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis pareiškėjai turėtų būti atlyginama jos tariamai patirta neturtinė žala, ir nepateikė jokių savo paskaičiavimus (1 500,00 eurų) pagrindžiančių dokumentų ar duomenų. O vien tai, kad, remiantis pareiškėjos žodžiais, ji patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, negali būti konstatuojama, kad dėl Departamento veiksmų, atliekamų teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėja patyrė neturtinę žalą.
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos atlyginimo už papildomą darbą – 377,01 Eur, taip pat dėl 1 500,00 Eur už patirtas padarytas skriaudas, neigiamus išgyvenimus, stresą ir sveikatos pablogėjimą priteisimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų. už padidėjusį darbo krūvį ir žalos, padarytos dėl netinkamų darbo sąlygų sudarymo, atlyginimo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėja nuo 2019 m. kovo 1 d. tarnybinio kaitumo būdu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyresniojo specialisto pareigų buvo perkelta į Departamento Resursų valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
5.2. 2019 m. liepos 1 d. įvykus Departamento administracijos struktūros pakeitimui, Departamento Resursų valdymo skyriaus pavadinimas buvo pakeistas į Departamento Administravimo skyriaus pavadinimą ir pareiškėja pradėjo eiti Departamento Administravimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Pagal pareigybės aprašymą Departamento Administravimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė buvo reikalinga organizuoti ir koordinuoti Departamento visuomenės informavimo strategiją bei veiksmus ir juos įgyvendinti, organizuoti įstaigos vidinę komunikaciją ir užtikrinti sklandžią Departamento direktoriaus darbotvarkę.
5.3. Nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja buvo perkelta į Departamento Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
5.4. Pareiškėja, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. Nr. 3K-123 „Dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2022 m. gegužės 13 d. buvo atleista iš Departamento Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų panaikinus šią pareigybę.
6. Dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti atlyginimą už papildomą darbą:
6.1. Pareiškėja nurodo, kad papildomą darbą dirbo nuo 2021 m. spalio 18 d. iki gruodžio 8 d., tačiau atlygis už papildomą darbą pareiškėjai buvo skirtas tik už 2021 spalio mėn., pareiškėjai dirbant papildomą darbą su neteisėtų migrantų bylomis. Be kita ko, pareiškėja tuo laiku vykdė ir tiesiogines atstovo žiniasklaidai ir viešųjų ryšių specialisto vidaus ir išorės komunikacijai pareigas.
6.2. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu neginčijo, kad pareiškėjai dėl migrantų antplūdžio 2021 m. vasarą, 2021 m. rudenį buvo pavesti papildomi darbai (užduotys), susiję su migrantų pateiktų duomenų kėlimu į migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS). Atsakovė iš esmės remiasi tuo, kad skiriant papildomas užduotis, buvo pavestos užduotys, kurios buvo numatytos jos pareigybės aprašyme („vykdo kitus <...> pavedimus“), buvo sumažintos pareiškėjos atliekamų kitų darbų apimtys, pareiškėja niekada nedirbdavo viršvalandžių, taip pat į vadovų neinformavo, kad nespėja atlikti kitų užduočių.
6.3. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) (nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. galiojusi redakcija) 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustatė: “Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali būti skiriama viena iš šių priemokų: <...> 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos.<...>“.
Nėra ginčo, kad pareiškėjai 2021 m. spalio – lapkričio mėnesiais buvo pavestos papildomos užduotys, susijusios su duomenų į MIGRIS kėlimą. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 22 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė ir kiek asmenų bylų sudarė (spalį – 63, lapkritį – 125). Atsakovė neneigė, kad tokias užduotis pareiškėja vykdė ir 2021 m. spalį, ir 2021 m. lapkritį. Neginčijamai nustatyta, kad už 2021 m. spalį 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 4K-575 pareiškėjai buvo skirta 30 proc. priemoka už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (2022 m. gruodžio 1 d. atsakovės pateikti papildomi dokumentai). Atsakovė remiasi tuo, kad pareiškėjos kitų (ne papildomai pavestų) darbų apimtis 2021 m. lapkričio mėnesį buvo sumažinta, tačiau tam nepateikia jokių įrodymų. Taip pat nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja nedirbo viršvalandžių, nes pagal aptartą VTĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą priemoka mokama, kai neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos padėties jai pavestų darbų aspektu nėra jokių objektyviai matomų skirtumų 2021 m. spalį ir lapkritį. Dėl to pareiškėjai turėjo būti išmokėta priemoka už 2021 m. lapkritį tokio paties dydžio kaip ir už 2021 m. spalį, t. y. 30 procentų priemoka. Tarp šalių nėra ginčo, kad tokia priemoka sudarė 377,01 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi tokia suma ir priteistina iš atsakovo. Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad lapkričio mėnesis turėjo mažiau darbo dienų, nes priemoka išreiškiama procentais nuo pareiginės algos, kuri mokama už mėnesį, o ne už darbo dienas.
7.1. Pareiškėja prašo priteisti žalą dėl patirto psichologinio smurto darbo vietoje. Pareiškėja žalą kildina iš kelių epizodų: 1) darbdavys pavedė atlikti papildomus darbus ne pagal galimybes; 2) pareiškėja buvo verčiama kitų darbuotojų paliktus indus; 3) pareiškėja buvo nušalinta nuo tiesioginio darbo; 4) pareiškėja buvo perkelta į higienos normų neatitinkančią darbo vietą.
7.2. Teismų praktikos apžvalga patvirtina, kad konstatavus darbdavio neteisėtus veiksmus valstybės tarnyboje gali būti priteisiama ir neturtinė žala. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą tokiu atveju kildinama iš Darbo kodekso 151 straipsnio, pagal kurį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau – ir CK). Darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017).
Pareiškėja iš esmės remiasi tuo, kad darbe patyrė taip vadinamą mobingą. VTĮ nenustato reguliavimo, susijusio su psichologiniu smurtu, tik 17 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai turi teisę į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Todėl pagal VTĮ 2 straipsnio 1 dalį, taikytinos DK nuostatos.
Nors DK numato teisę į neturtinės žalos atlyginimą (DK 151 straipsnis), tačiau DK normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi CK nuostatomis (DK 4 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala kilo dėl valstybės institucijų ir (ar) jų darbuotojų neteisėtų veiksmų tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų
7.3. DK 30 straipsnio 1 dalis nustato pareigą darbdaviui sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalis nustato draudimą smurtui ir priekabiavimui darbo aplinkoje, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), kurį apibrėžia kaip „bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.“
Tiksli mobingo sąvoka ar samprata nėra aiškiai įtvirtinta jokiuose nacionaliniuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose. LVAT 2023 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-2123-556/2023 kontekste yra pasisakęs, kad: „mobingas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti narį nuo kolektyvo; patyčių atmaina.“
Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar šioje situacijoje prieš pareiškėją jos nurodomuose epizoduose buvo panaudotas psichologinis smurtas, atsižvelgiant į aptartas saugios aplinkos ir psichologinio smurto sąvokas.
7.4. Dėl papildomų darbų kaip žalos kilimo pagrindo:
Byloje esantys įrodymai (prie patikslinto skundo pateiktas 29 priedas – susirašinėjimas su tiesiogine vadove R. M.) rodo, kad po to, kai pareiškėja 2021 m. gruodžio 6 d. vadovei (Administravimo skyriaus vedėjai) nurodė, kad nebenori dirbti papildomų darbų, šie darbai nebebuvo jai skiriami. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėja anksčiau kreipėsi dėl papildomų darbų „nuėmimo“, kad nespėja jų atlikti, nėra duomenų, kad pareiškėja būtų dirbusi viršvalandžius ar būtų informavusi vadovus apie nepakeliamą darbo krūvį iki minėto momento. Nėra ginčo, kad atsakovas 2021 m. pabaigoje susidūrė su didžiuliu migrantų antplūdžiu ir ši aplinkybė laikytina visuotinai žinoma. Aplinkybė, kad pareiškėjai, kurios pareigybė buvo susijusi su bendrosiomis (administravimo) funkcijomis buvo pavestos funkcijos susijusios su migrantų duomenų registravimu MIGRIS tokiomis aplinkybėmis visiškai suprantama ir atitinka konstruktyvų atsakovo interesą užtikrinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Taigi šios aplinkybės negalima vertinti kaip rodančios atsakovo nusiteikimą prieš pareiškėją ar, tuo labiau, siekimą kaip nors pažeminti ar kitaip psichologiškai paveikti pareiškėją. Taigi papildomų darbų pavedimas nelaikytinas smurtu prieš pareiškėją.
Pareiškėja remiasi ir aplinkybe, kad skiriant papildomus darbus ir tokiu būdu nustatant darbo normą, nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas. Pareiškėja remiasi DK 143 straipsniu, kuris reguliuoja darbo normos nustatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) nustatoma darbo funkcijos apimtis (darbo normos), darbdavys turi užtikrinti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojas (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupė) galėtų įvykdyti darbo normas.“ Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai buvo nustatyta konkreti funkcijos apimtis (darbo norma) nei pagrindinių, nei papildomų darbų atžvilgiu. Pareiškėja skunde taip pat nenurodo konkrečios darbo normos, tuo tarpu atsakovas atsiliepime aiškiai pasako, kad skiriant papildomus darbus nebuvo nurodyta, kiek duomenų įvesti ar bylų sutvarkyti turi pareiškėja. Taigi šiuo atveju DK 143 straipsnio norma nėra aktuali ir taikytina.
Pareiškėja nenurodo, kokia profesinė rizika jai galėjo kilti dėl pavestų papildomų darbų, tik deklaratyviai (nepateikdama konkrečių įrodymų ir aplinkybių) nurodo, kad „silpo regėjimas, prastėjo bendra savijauta“ (patikslinto skundo 49 punktas). Šiuo atveju papildomi darbai buvo susiję su darbu biure, prie kompiuterio, t. y. nėra duomenų, kad buvo nukrypta nuo įprastinių pareiškėjos darbo sąlygų. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punkte nustatyti atvejai, kada turi būti atliekamas profesinės rizikos vertinimas: „Rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai.“ Tuo tarpu pareiškėja patikslintame skunde nenurodo nei vienos iš išvardintų aplinkybių, kuri būtų suponavusi pareigą atlikti profesinės rizikos vertinimą prieš skiriant papildomus darbus. Taigi laikytina, kad pareiškėja tik deklaratyviai remiasi bendro pobūdžio teiginiu, kad turėjo būti atliktas profesinės rizikos vertinimas
Papildomai pažymėtina, kad, padarius išvadą, kad papildomi darbai pareiškėjai buvo skirti neturint tikslo smurtauti prieš ją ar kitaip daryti žalą, su profesine rizika susiję argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Taip pat pažymėtina, kad teismui priteisus darbo užmokestį už aptariamų papildomų darbų atlikimą 2021 m. lapkritį, laikytina, kad šiuo aspektu pareiškėjos teisės apgintos.
7.5. Dėl epizodo su indais:
Iš pareiškėjos skundo ir teiktų papildomų paaiškinimų visumos matyti, kad pagrindinis veiksmas, kurį pareiškėja mato kaip netinkamą darbdavio elgesį, yra nurodymas išplauti indus. Pareiškėja nurodymą išplauti indus vertina kaip nepriklausantį jos funkcijoms ir žeminantį.
Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovo direktorė E. G. 2022 m. kovo 9 d. ryte kreipėsi į pareiškėją, kad ji išplautų indus (taures). Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad toks prašymas buvo pateiktas žodžiu kaip nurodymas, taip pat, kad tokio pokalbio metu jos buvo dviese su direktore.
Vertinant pareiškėjos pareigybės aprašyme (2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4K-589 patvirtintą Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas, matyti, kad 7 punkte jai numatyta funkcija „organizuoja susitikimus, konferencijas ir kitus panašaus pobūdžio su viešaisiais ryšiais susijusius renginius <...>“, taip pat 12 punkte numatyta, kad „vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“. Sutiktina su pareiškėja, kad indų plovimas nėra jo pareigybės aprašyme įvardinta funkcija. Visgi iš susirašinėjimo su jos tiesiogine vadove (Administravimo skyriaus vedėja R. M.), 2022 m. vasario 21 d. elektoroniniame laiške (patikslinto skundo priedo “Priedai (56 lapai)“ 28 lapas) aiškiai matyti pareiškėjos vadovės pozicija, kad į pareiškėjos pareigas įeina ir referentės pareigos, susijusios su svečių pasitikimu, kavos paruošimu, kt. Atsakydama į šį laišką pareiškėja neišreiškė prieštaravimo. Taip pat ir pati pareiškėja 2023 m. lapkričio 8 d. paaiškinimuose nurodė, kad anksčiau pagal susitarimą išplaudavusi po susitikimo likusius puodelius. Todėl susiklosčiusioje situacijoje (esant įtemptai darbotvarkei ir susitikimams), visiškai suprantamas atsakovo direktorės lūkestis, kad pareiškėja pasirūpins po susitikimo likusiais nešvariais indais. Nors tokia funkcija nėra aiškiai aptarta pareigybės aprašyme, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo atsakovo direktorės prašymą ar nurodymą sutvarkyti (išplauti) indus vertinti kaip smurto prieš pareiškėją apraišką, nes nėra paneigta, kad juo buvo siekiama su veikla susijusių, konstruktyvių tikslų, pats prašymas ar nurodymas buvo paremtas susiklosčiusia tarpusavio santykių praktika. Šiuo atveju esminis klausimas yra ne tai, ar prašymas/nurodymas išplauti indus atitinka pareigybės aprašymą, o tai kokiu motyvu, forma ir būdais tai buvo padaryta. Iš aptartų aplinkybių negalima daryti išvados, kad aptariamas prašymas ar nurodymas buvo išreikštas kokia žeminančia forma (teismo posėdžio metu pati pareiškėja pokalbyje dalyvavo tik pareiškėja ir atsakovo vadovė, nėra kitų aplinkybių, kurios liudytų smurtaujančio pobūdžio ar patyčioms būdingą elgesį). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo smurtaujama prieš pareiškėją. Taip pat aplinkybė, kad susitikimo dalyvių paprašyta indus sudėti pareiškėjos kabinete, kuris yra šalia direktorės kabineto (pro jį patenkama į direktorės kabinetą) kuriame vyko susitikimas, savaime nereiškia grupės žmonių nuteikimo prieš pareiškėją.
7.6. Dėl pareiškėjos funkcijų perėmimo ir pareigybės panaikinimo:
Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. kovo 9 d., dar iki sprendimo panaikinti pareiškėjos pareigybę (apie tai jai oficialiai pranešta 2022 m. kovo 25d.), dalį jos funkcijų perėmė I. L., taip pat išorinės komunikacijos funkcijai atlikti buvo pasamdyta R. S. iš kompanijos HEADLINE, su kuria ir buvo tariamai dėl referento atrankos. Pareiškėjos teigimu, jos vykdytos funkcijos viešųjų ryšių srityje ir toliau liko reikalingos, tačiau buvo perduotos kitiems darbuotojams, o vėliau dirbtinai ir įsteigta nauja pareigybė su analogiška funkcija, o pareiškėjos pareigybė panaikinta.
Atsakovas nurodo, kad po 2021 m. vasaros migrantų krizės išaugo išorinės komunikacijos anglų kalba poreikis, atsakovo vadovės darbotvarkė tapo ypatingai įtempta, ji tikėjosi iš pareiškėjos pagalbos smulkiuose darbuose (organizuojant susitikimus, pan.), tačiau pareiškėja neatliepė tokių poreikių ir buvo nuspręsta jos pareigybę panaikinti, įsteigiant kitą, labiau atsakovo poreikius atitinkančią pareigybę, numatant reikalavimus anglų kalbos žinioms ir referentės funkcijas, reaguojant į didėjantį paklausimų anglų kalba skaičių, siekiant operatyvumo, šias funkcijas laikinai pavesta vykdyti Aptarnavimo skyriaus vedėjai I. L.-B., kartu perduodant ir komunikavimo priemones (telefonus, el. pašto prieigą). Atsakovas tokį funkcijų perdavimą sieja su tuo, kad pareiškėja faktiškai perduotų funkcijų negebėjo atlikti. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, pareiškėjai 2022 m. kovą buvo skiriami kiti darbai, be to, skirta ir 30 proc. priemoka. Taip pat atsakovas nurodo, kad nauja pareigybė (Administravimo skyriaus viešųjų ryšių su visuomene koordinatorius-referentas) buvo patvirtinta 2022 m. kovo 21 d. ir viešai paskalbta apie atranką. Kol buvo paskalbta atranka, R. S. sutiko neatlygintinai, savanorystės pagrindais padėti atsakovui, panaudodama savo viešųjų ryšių patirtį.
Nėra ginčo, kad nuo 2022 m. kovo 9 d. dalį su viešųjų ryšių funkcijų laikinai pavesta vykdyti Aptarnavimo skyriaus vedėjai I. L.-B., kartu perduodant ir komunikavimo priemones (telefonus, el. pašto prieigą). Taip pat byloje esanti medžiaga patvirtina, kad R. S. 2022 m. kovo 22 d. savanoriškos veiklos sutarties Nr. 6K-523 pagrindu prisidėjo prie atsakovo veiklos. Ši aplinkybė savaime niekaip nepagrindžia teiginio, kad tokia veikla buvo nukreipta prieš pareiškėją. Tuo tarpu pareiškėjai buvo duodamas kitas darbas ir už 2022 m. kovo mėnesį sumokėta 30 proc. dydžio priemoka.
Nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas tam tikras funkcijas, susijusias su išorine komunikacija ir referento veikla, jis perdavė kitiems asmenims, siekdamas veiklos organizavimo tikslų. Pati pareiškėja savo 2023 m. lapkričio 8 d. paaiškinimuose nurodo, kad nebuvo jokio susitarimo dirbti referente, t. y. laikosi pozicijos, kad referentės funkcijų ji neprivalėjo atlikti. Tuo tarpu darbdavio intencija ir poreikis turėti ir referentės (-o) funkcijas matyti iš jau aptarto Aptarnavimo skyriaus R. M. 2022 m. vasario 21 d. elektroninio laiško pareiškėjai. Toks poreikis buvo išreikštas patvirtinus naują Administravimo skyriaus ryšių su visuomene koordinatoriaus – referento pareigybės aprašymą (patvirtintas 2022 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3K-124). Šiame pareigybės aprašyme numatytas reikalavimas mokėti anglų kalbą B2 lygiu (5.3 punktas), taip pat funkcija priimti direktoriaus svečius, aptarnauti juos, teikti informaciją (6.13 punktas). Nėra ginčo, kad Migracijos departamentas 2022 m. kovo mėnesį dėl prasidėjusio karo Ukrainoje susidūrė su nauja krize – atvykėlių iš Ukrainos priėmimu, registracija ir kitais formalumais, taip pat ir su tuo susijusia komunikacija. Taigi visiškai suprantamas atsakovo siekis operatyviai reaguoti į situacija ir pasitelkti kuo didesnius įmanomus resursus. Taigi aptartos aplinkybės atitinka atsakovo paaiškinimus, kad, steigiant naują pareigybę, buvo siekiama veiklos organizavimo tikslų. Šiuo atveju nėra nagrinėjamas pareiškėjos pareigybės panaikinimo teisėtumo klausimas, nes byloje nėra nagrinėjamas reikalavimas dėl pareiškėjos atleidimo pripažinimo neteisėtu. Šiuo atveju svarbu tai, ar aptariama įvykių eiga sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo elgesys buvo nukreiptas išskirtinai prieš pareiškėją. Tuo tarpu išnagrinėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos pareigybės panaikinimas ir naujos panašios pareigybės įsteigimas buvo susiję su veiklos organizavimo tikslais, ieškant būdų patenkinti veiklos poreikius, o ne siekiant neigiamai paveikti pareiškėją.
Bylos medžiaga patvirtina, kad apie priėmimą į naujai įsteigtą pareigybę buvo paskalbta viešai. Taigi ši, nauja pareigybė, buvo prieinama ir pareiškėjai.
Be to, pareiškėjai 2022 m. kovo 22 d. buvo pasiūlyta (ką pripažįsta ir pareiškėja) būti perkeltai į kitą padalinį (Pilietybės skyrių), buvo oficialiai paprašyta išreikšti tokią poziciją ir pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. raštu atsisakė tokio pasiūlymo. Taigi aptarta įvykių eiga neleidžia daryti išvados, kad panaikinant pareiškėjos pareigybę buvo siekiama su ja susidoroti.
Išanalizavus įvykių eigą, susijusią su dalies funkcijų perdavimu ir pareigybės panaikinimu, daroma išvada, kad nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas turėjo motyvą ir tikslą pažeminti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti pareiškėją, todėl tokių veiksmo negalima kvalifikuoti kaip smurto darbe.
7.7. Dėl perkėlimo į kitą kabinetą:
Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. kovo 22 d. buvo perkelta iš kabineto (2-31) į kitą kabinetą (2-26), kuris, pareiškėjos teigimu, neatitiko higienos reikalavimų. Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose (pateiktuose 2023 m. lapkričio 13 d.) nurodo, kad naujame kabinete jau dirbo 3 darbuotojai, kabinetas buvo apstatytas baldais, darbo stalas buvo įspraustas į kabineto kampą, trenkė pelėsiu, buvo dulkių, nebuvo skirtas telefono aparatas, vietos maža naudotis ištraukiama klaviatūros lentyna, tame pačiame kampe dar buvo įstumtas staliukas darbuotojų naudojamas virduliui ir naudojamas virduliui, nebuvo užtikrintas ploto, darbo vietos ergonomikos ir darbo videoterminalais reikalavimai, nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, kuris buvo būtinas dėl to, kad vis dar galiojo pandeminė padėtis, kas atitinka sąlygą, kai priimami nauji ar pasikeičia darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimai juos sugriežtinant.
Atsakovas nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje susidūrė su migracijos krizėmis, buvo priimami nauji darbuotojai, reikėjo įrengti papildomas darbo vietas. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjai tenkantis plotas minimaliai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (5,65 m2 ploto vietoj 6 m2 ploto), tačiau realiai pareiškėja šioje, naujoje, darbo vietoje praleido neilgą laiko tarpą – 4 dienas (nuo 2022 m. kovo 22 d.), o jau 2022 m. kovo 25 d. Migracijos departamento kanclerė informavo pareiškėją apie galimybę persikraustyti į kitą darbo vietą, suderinus šį klausimą.
Šiuo atveju vertinant, ar perkėlimas į kitą kabinetą buvo smurto darbe apraiška, reikia nustatyti, ar toks elgesys buvo nukreiptas prieš pareiškėją. Darbo vietų kabinetuose paskirstymas laikytinas darbdavio diskrecija. Taigi pats perkėlimas į kitą kabinetą savaime nelaikytinas smurto apraiška. Svarbu ir tai, kad, kaip jau aptarta, keitėsi pareiškėjos darbų pobūdis (perdavus dalį funkcijų kitiems darbuotojams ar savanoriams, taip pat pavedus kitas funkcijas) ir nesant poreikio betarpiškai bendrauti su atsakovo direktore, pareiškėjos darbo vietos pakeitimas atrodo visiškai nuoseklus veiklos organizavimo požiūriu. Nėra ginčo, kad darbo sąlygos naujame kabinete nedidele apimtimi neatitiko ploto reikalavimo vienam darbuotojui (5,65 m2 ploto vietoj 6 m2 ploto). Visgi įvertinus, kad tokios sąlygos buvo taikomos ir kitiems tame kabinete dirbusiems darbuotojams (pati pareiškėja nurodo, kad tame kabinete dirbo dar 3 kiti darbuotojai), negalima daryti išvados apie pareiškėjos išskyrimą ir (arba) priešišką veikimą prieš ją. Taip pat iš susirašinėjimo tarp M. J. ir pareiškėjos (atsiliepimo 3 priedas) matyti, kad buvo daug naujų darbuotojų, kurie dirbo salėje ir kituose kabinetuose. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Lietuva 2021 m. vasarą ir metų pabaigoje patyrė migrantų antplūdį, 2022 m. kovą susidūrė su atvykėliu iš Ukrainos srautu, kas, akivaizdu, turėjo didelės įtakos atsakovo darbo organizavimui. Lieka nepaneigtos atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad padalinių vadovai taip pat persikėlė į bendrus kabinetus (6 lapas). Taigi vien tik aplinkybė, kad pareiškėjai pablogėjo tam tikros darbo sąlygos, savaime nereiškia, kad buvo smurtauta prieš pareiškėją. Be to, pareiškėjai buvo siūloma spręsti klausimą dėl persikėlimo į kitą erdvę (kaip matyti iš 2022 m. kovo 25 d. susirašinėjimo su M. J. – atsiliepimo 3 priedas), t. y. pareiškėjos poreikiai nebuvo ignoruojami. Pareiškėja nurodo ir kitus darbo vietos nepatogumus – baldų išsidėstymą, erdvės neatitikimą sąlygų darbui su videoterminalais, tačiau konkrečiai nenurodo, kokių reikalavimų neatitiko darbo vieta. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų darbo vietos nuotraukų (pridėtų prie 2023 m. gruodžio 6 d. pateiktų papildomų paaiškinimais), pareiškėjos darbo vietos įrengimas (stalo konfigūracija, dydis, pan.) buvo analogiški kitoms darbo vietoms tame kabinete. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai buvo sudarytos išskirtinai blogesnės darbo sąlygos. Taip pat įvertinus laiką, kurį pareiškėja realiai praleido naujame kabinete (kuris sudaro 4 dienas iki pareiškėjos ligos, iš kurios ji grįžo į darbą, kaip pati paaiškino teismo posėdžio metu, balandžio 15 d. (pastebėtina, kad iki 2022 m. balandžio 18 d. sekė Šv. Velykų išeiginės), vėl susirgo balandžio 28 d., t. y. aptariamoje dar ne daugiau kaip 9 darbo dienas (iš viso 13 darbo dienų)), su darbo vietos įrengimu susijusios aplinkybės nėra reikšmingos, nes neįrodo nei smurto prieš pareiškėją, nei turi ryšį su pareiškėjos nurodomais sveikatos sutrikimais.
Pareiškėja nurodo, kad netinkamas (agresyvus) darbdavio elgesys jos atžvilgiu prasidėjo 2021 m. rudenį, kol kulminaciją pasiekė 2022 m. kovą panaikinus jos pareigybę. Apibendrinant išanalizuotas aplinkybes (kurios atskirai nesudaro pagrindo vertinti jų kaip smurto darbe apraiškų) ir vertinant aplinkybių kontekstą, matyti, kad pareiškėja po neeilinio vertinimo 2020 m. rugpjūtį buvo perkelta į aukštesnes pareigas, padidintas pareiginės algos koeficientas (2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. 4K-589), 2021 m. rugsėjį, spalį atsakovas mokėjo 30 proc. priemoką. Pareiškėjos veikla metinio vertinimo (už 2021 m.) metu buvo įvertinta labai gerai ir nuo 2022 m. vasario nustatytas aukštesnis pareiginės algos koeficientas (9), taip pat už 2022 m. kovo mėnesį pareiškėjai mokėta 30 proc. priemoka, prie atsiliepimo pateiktas susirašinėjimas rodo, kad pareiškėja buvo giriama už atliktus darbus, panaikinus pareiškėjos pareigybę jai buvo siūlomos kitos pareigos. Visos šios išvardintos aplinkybės niekaip neleidžia daryti išvados, kad atsakovas sistemingai ir nuosekliai atliko netinkamus veiksmus, kuriais siekė pažeminti, išskirt ar kitaip neigiamai veikti pareiškėją, o būtent tokie požymiai leistų situaciją vertinti kaip psichologinį smurtą (mobingą) darbe. Dėl to teismas daro išvadą, kad nebuvo pažeisti DK 30 straipsnio reikalavimai, kurie sudarytų pagrindą atlyginti pareiškėjai neturinę žalą.
Pareiškėja taip pat remiasi vieno iš atsakovo vadovybės posėdžio metu jos padarytu garso įrašu, kuriame kalbama apie galimybę atleisti darbuotoją. Teismo vertinimu, nėra jokių duomenų apie tokio pokalbio ryšį su pareiškėjos situacija, taip pat priminimas apie galimybę kritiniais atvejais atleisti darbuotoją pats savaime nelaikytinas įrodymu apie bendrą smurtavimo prieš darbuotojus kultūrą, nes iš esmės susijęs su dalykine vadovų veikla.
Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, ar atsakovas turėjo pranešimų apie psichologinį smurtą tvarką, pasakytina, kad nėra paneigti atsakovo atstovo teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad yra įrengta dėžutė tokio pobūdžio pranešimams, tačiau pareiškėja ir nenurodo, kad neturėjo galimybės pateikti tokį pranešimą. Taip pat neaktualūs pareiškėjos patikslintame skunde keliami klausimai apie paskirtą atsakingą asmenį, nes ji ir nekildina jai kilusios žalos iš su tuo susijusių aplinkybių. Be to, konstatuota, kad pareiškėjos nurodytuose epizoduose nėra psichologinio smurto prieš ją požymių.
Pareiškėja nurodo patyrusi neigiamus išgyvenimus ir stresą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja pas gydytojus lankėsi 2022 m. balandžio 29 d. – 2022 m. gegužės 3 d. laikotarpyje. Visgi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę iki nurodytų apsilankymų ir po jų. Suprantama, kad susidariusi situacija galėjo kelti papildomą stresą, nes tuo metu ji buvo informuota apie pareigybės panaikinimą, sprendė dėl pasiūlytų kitų pareigų. Visgi nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį su pareiškėjos nurodytais sveiktos sutrikimais.
8. Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, teismas tenkina pareiškėjos reikalavimą priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį (377,01 Eur) už papildomą darbo krūvį. Tuo tarpu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nėra pagrindo priteisti pareiškėjos prašomų 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, kurios numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kadangi pareiškėjos pagrindinis reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio (kompensaciją už nepanaudotas atostogas) dalį kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, jo išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas. Tokia įstatymo taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–60/2010, 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–136/2012, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. eA-3873-552/2020 ir kt.).
9. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. T. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos L. T. naudai 377,01 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 1 ct) neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. lapkričio mėnesį.
Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.