Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-01-15 · Administracinė byla Nr. eA-401-1188/2025

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-15
Bylos Nr.
eA-401-1188/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02815-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas
L. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-401-1188/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02815-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 22.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 377,01 Eur neišmokėto atlyginimo už papildomą darbą; 2) priteisti iš atsakovo 1 500 Eur už pareiškėjai padarytas skriaudas, patirtus neigiamus išgyvenimus, stresą ir sveikatos pablogėjimą; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėją skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja šiuo metu yra atleista iš tarnybos Departamente, tačiau teigia, kad buvo atleista neteisėtai. Papildomai atlikto darbo neapmokėjimas, tiesioginės vadovės nereagavimas ir / ar ignoravimas į atitinkamus pareiškėjos nusiskundimus, kai dėl padidėjusio darbo krūvio pareiškėja pagrįstai nespėdavo atlikti priskirto ir pagal funkcijas priklausančio darbo, turi būti vertinamas kaip psichologinis smurtas, todėl pareiškėjai atlygintina žala.

2.2. Pareiškėjai buvo skirtas pagal funkcijas nepriklausantis darbas, t. y. į Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) įkelti iš Departamento Aptarnavimo skyriaus elektroniniu paštu gaunamus neteisėtų migrantų dokumentus. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 143 straipsnį. Paskirtas Prieglobsčio skyriaus specialistų darbas niekaip nebuvo susijęs su pareiškėjos darbu pagal pareigybės aprašymą atliekama viešųjų ryšių specialisto veikla ir funkcijomis, dėl papildomo darbo su ja net nebuvo tartasi, nebuvo jokio oficialaus dokumento, nurodančio šį darbą atlikti. Pareiškėja su MIGRIS nebuvo dirbusi, todėl darbo funkcijas buvo sudėtinga atlikti ir toks darbas iš pareiškėjos pareikalavo papildomų laiko sąnaudų. Dėl papildomo darbo pareiškėjai silpo regėjimas, prastėjo bendra savijauta, be to, natūraliai, šalį ištikus migrantų krizei, daugėjo tiesioginės, pareigybėje įtvirtintos pareiškėjos, kaip Departamento atstovės žiniasklaidai, veiklos.

2.3. Pareiškėja tiesioginei savo vadovei R. M. ne kartą žodžiu ir raštu minėjo, kad vykdydama savo tiesiogines funkcijas, vėluoja atlikti papildomą darbą ir tikėjosi, jog į tai bus atsižvelgta bei pareiškėjai priskirtą papildomą darbą bus galima perduoti kitam darbuotojui. Pareiškėja ne kartą skundėsi, kad atlygis už antro mėnesio ir dvigubai didesnį darbo krūvį, nei pirmąjį mėnesį, taip ir nebuvo jai sumokėtas.

2.4. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją, tačiau pareiškėjos darbo ginčas šioje komisijoje nebuvo tinkamai išnagrinėtas.

2.5. Dėl atsakovo veiksmų neatitikimo DK 30 straipsniui pažymėtina, kad 2022 m. kovo 8 d. į pareiškėjos darbo vietą buvo suneštos ir ant stalo sustatytos Departamento vadovybės gertų gėrimų taurės. Taip atsakovas pažeidė DK 30 straipsnio nuostatas ir pareiškėjai sukūrė tokią darbo aplinką, kurioje pareiškėja patyrė priešiškus, neetiškus, žeminančius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus ir psichologinį smurtą.

2.6. Pareiškėja buvo informuota, jog po izoliacijos į darbą grįžusi Departamento direktorė nenori pareiškėjos rasti įprastoje darbo vietoje (kabinete Nr. 2-31), dėl ko pareiškėja buvo perkelta į kitą, higienos normų darbo vietai neatitinkančią darbo vietą (kabinetą Nr. 2-26). Pareiškėjai neskyrus laidinio telefono, perkėlus pareiškėją į higienos reikalavimų neatitinkančią, nesaugią sveikatai darbo vietą, nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos.

2.7. Esant tokiai situacijai, kai pareiškėjai nebuvo suteikta jokia pagalba patyrus direktorės E. G. ir kanclerės R. M. prieš pareiškėją panaudotą psichologinį smurtą darbe, manytina, kad darbdavys pasikėsino į pareiškėjos garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį pareiškėjos neliečiamumą, kuriais pareiškėją sumenkino.

2.8. Atsakovas pripažino faktą, kad pareiškėjos Departamento direktorė prašė išplauti po skyrių vedėjų pasitarimo likusius indus, tačiau pareiškėjos manymu, toks prašymas laikomas pareiškėją žeminančiu elgesiu (arba psichologiniu smurtu). Departamento direktorė, nurodžiusi pareiškėjai išplauti skyrių vedėjų paliktus indus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir tokie veiksmai neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo principų. Departamente randami alkoholiniai gėrimai (alus ir vynas), o tai kartu kenkia institucijos autoritetui, griauna pasitikėjimą ir kompromituoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybą. Pareiškėja yra užfiksavusi vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matomi pintame krepšelyje laikomi alkoholiniai gėrimai.

2.9. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad rizikos vertinimas ir rizikos vertinimo vadyba Departamente atitinka 1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyvos dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (toliau – ir Direktyva 89/391/EEB) 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus. T. y. negalima teigti, kad Direktyvos 89/391/EEB nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę laiku, tinkamai ir iš tiesų atitinka šios direktyvos sąvokas, formuluotes bei siekiamus įgyvendinti tikslus. Valstybės valdžios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) nesiima pakankamai veiksmų, kad būtų įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai. Taip pat kyla abejonių, dėl kokių teisinių priežasčių valdžios įstaigos nepagrįstai nuo 2019 metų neratifikuoja Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje (toliau – ir TDO Konvencija), dėl ko nepagrįstai apribotos pareiškėjos teisės naudotis minėtos konvencijos nuostatuose įtvirtintomis teisėmis ir garantijomis.

2.10. Pareiškėjai dėl nurodytų aplinkybių priteistina žala, kadangi darbe ji buvo sumenkinta, atleidimo iš darbo procedūrų metu ji atsidūrė beviltiškoje padėtyje, pradėjo dažnai lankytis pas medikus dėl sveikatos sutrikimų, pareiškėjai buvo diagnozuoti jos sveikatai kenkiantys veiksniai bei skirtas gydymas.

3. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjai dirbti su neteisėtų migrantų bylomis nurodė jos tiesioginė vadovė, tačiau oficialaus dokumento, t. y. darbdavio įsakymo, kuriuo pareiškėjai įsakoma vykdyti kitos veiklos srities (Prieglobsčio skyriaus) specialisto pareigas, pareiškėja negavo ir mano, kad tokio įsakymo nebuvo. Pareiškėja papildomą darbą dirbo nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., tačiau atlygis už papildomą darbą pareiškėjai buvo skirtas tik už 2021 m. spalio mėn. pareiškėjai dirbant papildomą darbą su neteisėtų migrantų bylomis. Pareiškėja tuo laiku vykdė ir tiesiogines atstovo žiniasklaidai ir viešųjų ryšių specialisto vidaus ir išorės komunikacijai pareigas, taigi, darbo krūvis tuo metu buvo neracionalus ir neteisingas. Pareiškėja priemokos už papildomas užduotis 2021 m. lapkričio mėnesį, nors toliau, kaip ir spalio mėnesį, greta savo pagrindinio darbo atliko ir Prieglobsčio skyriaus tarnautojo darbą su neteisėtų migrantų bylomis, negavo. Pareiškėjos skaičiavimu, už analogišką, nors didesnės apimties, papildomą darbą lapkričio mėnesį ir dalį gruodžio (lyginant su spalio mėnesį išmokėtu priedu), ji turėjo gauti ne mažesnį nei 377,01 Eur atlygį. Apie tai, kad už darbą nebuvo iki galo atsiskaityta, pareiškėja pranešė atsakingiems Departamento darbuotojams, tačiau jokio paaiškinimo nesulaukė.

3.2. Pareiškėja patyrė žeminančius atsakovo veiksmus – pareiškėją izoliavo nuo tiesioginės darbo veiklos ir perkėlė dirbti į higienos reikalavimų neatitinkančią darbo vietą. Tuomet, kai darbo krūvio, susidariusio dėl su Baltarusijos-Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių migrantų, neliko, visi darbo kabinetai atlaisvinti, tačiau vis tiek pareiškėja iš buvusios darbo vietos buvo perkelta į darbui netinkamą darbo vietą, net nesuteikiant visų darbui reikalingų priemonių.

3.3. Kai pareiškėją informavo, kad bus naikinama jos pareigybė ir jai bus siūloma kaitumo būdu pereiti dirbti į Vilniaus skyrių, pareiškėją labai nustebino, nes be jokio nusižengimo, neturėdama jokios nuobaudos per visus darbo Departamente metus, be jokio Departamento direktorės įsakymo, per keletą valandų pareiškėja buvo nušalinta nuo pagrindinių savo funkcijų. Pareiškėja 2022 m. kovo 25 d. per dokumentų valdymo sistemą gavo pranešimą apie jos pareigybės naikinimą nuo 2022 m. gegužės 31 d., tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, jos pareigybė buvo fiktyviai naikinama, kadangi šią pareigybę panaikinus, jos funkcijos buvo priskirtos naujai priimtam asmeniui – R. S., o vėliau įtrauktos į naujai įsteigtos vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašymą. Tuo tarpu pareiškėjai buvo pasiūlytos tik vienos – Pilietybės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos su kitomis funkcijomis ir kitokiais specialiaisiais reikalavimais.

3.4. Departamentas pažeidė visus teisės aktus, susijusius su darbo aplinka ir apsauga nuo smurto. Pareiškėjos atveju smurtas pasireiškė visomis formomis: 1) fiziniu ir psichologiniu išnaudojimu (priskiriant perteklinius, pareigybės funkcijų neatitinkančius darbus, už juos nesumokant, izoliuojant / nušalinant nuo tiesioginio darbo, žeminančiai patikinant, kad direktorė nenori šioje darbo vietoje matyti pareiškėjos, perkeliant ją į darbo ir higienos normų neatitinkančią darbo vietą); 2) neetišku elgesiu (sunešant ir pareiškėjos darbo kabinete paliekant nešvarias vadovų taures ir liepiant jas išplauti, apie pareiškėją skleidžiant melagingą profesinę ir asmeninę informaciją); 3) nepagarbiu elgesiu (kabinete sustatytos nešvarios taurės, reikalavimas jas išplauti, viešas pažeminimas prieš kitus darbuotojus, melagingos profesinės ir asmeninės informacijos apie pareiškėją skleidimas, demonstratyvus ir be priežasties atliktas nušalinimas nuo pareigų, pablogintos darbo sąlygos).