- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- eAS-718-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02815-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies už papildomą darbą, žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) 2022 m. liepos 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 377,01 Eur neišmokėtą atlyginimą už papildomą darbą; 2) priteisti iš atsakovo 1500 Eur už pareiškėjai padarytas skriaudas, patirtus neigiamus išgyvenimus, patirtą stresą ir sveikatos pablogėjimą; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) kuo tiksliau apibūdinti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes; 2) skundą pasirašyti, o jeigu yra atstovaujama – nurodyti, kas atstovauja ir pateikti tinkamus atstovo įgaliojimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2022 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašoma: 1) pripažinti, kad atsakovas pareiškėją iš pareigu? atleido neteisėtai ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 4K-672 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) 1 punktą; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovo 377,01 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dali? už papildoma? darbą; 3) priteisti iš atsakovo 1500 Eur už pareiškėjai padarytas skriaudas, patirtus neigiamus išgyvenimus, patirta? stresą ir sveikatos pablogėjimą; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pašalinti patikslinto skundo trūkumus: 1) nurodyti kada susipažino su Skundžiamu įsakymu ir pateikti su tuo susijusius įrodymus bei spręsti dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą teikimo, patikslinti Skundžiamo įsakymo rekvizitus; 2) pateikti objektyvius duomenis apie Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos statusą ir jos santyki? su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“. Nutartimi teismas taip pat įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, kada pareiškėjai buvo įteiktas Skundžiamas įsakymas.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog skundžia ir Skundžiamą įsakymą bei prašo atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodoma, jog tuo metu, kai pareiškėjai buvo išsiųstas Skundžiamas įsakymas, ji atostogavo, o grįžusi po atostogų tinkamai negalėjo prisijungti prie darbinio kompiuterio, todėl negalėjo susipažinti su Skundžiamu įsakymu. Pareiškėja pažymėjo, jog po atleidimo iš darbo sutriko jos sveikata, ji buvo pasimetusi, Skundžiame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.
Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė informaciją ir paaiškinimus dėl Skundžiamo įsakymo įteikimo aplinkybių. Nurodoma, jog Skundžiamas įsakymas buvo išsiųstas į pareiškėjos asmeninį elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 22 d. Pareiškėja 2022 m. gegužės 22 d. iš minėto elektroninio pašto adreso išsiuntė laišką atsakingai Migracijos departamento darbuotojai, prašydama paaiškinti Skundžiamo įsakymo teksto dalį dėl nepanaudotų atostogų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovas pareiškėją iš pareigų atleido neteisėtai ir panaikinti Skundžiamą įsakymą. Kitą skundo dalį (suformuluotą patikslintame skunde) pirmosios instancijos teismas priėmė.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjai Skundžiama? įsakymą išsiuntė 2022 m. gegužės 20 d. elektoriniu paštu adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. gegužės 22 d. pareiškėja atsakovui pateikė klausimus, susijusius su Skundžiamo įsakymo turiniu. Teismas sprendė, jog vėliausiai 2022 m. gegužės 22 d. pareiškėja sužinojo apie Skundžiama? įsakymą ir nuo šios dienos skaičiuotinas 1 mėnesio apskundimo terminas. Terminas skundui paduoti pasibaigė 2022 m. birželio 23 d. Pareiškėja pirmini? skunda? teismui pateikė 2022 m. liepos 5 d., taigi, praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėja pirminiame skunde nekėlė reikalavimo panaikinti Skundžiama? įsakymą, toks reikalavimas atsirado tik trūkumu? šalinimo procedūros eigoje, kai 2022 liepos 20 d. pareiškėja pateikė patikslinta? skunda?. Teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.
Teismas akcentavo, jog pareiškėja savo prašymą atnaujinti terminą grindžia tuo, kad grįžus po atostogų jos kompiuteris nebuvo tinkamai pajungtas, todėl ji negalėjo susipažinti su Skundžiamu įsakymu. Pažymėjo, kad Skundžiamo įsakymo turinys pareiškėjai tapo žinomas 2022 m. gegužės 22 d., be to, pareiškėja, nors apibūdina technines kliūtis, tačiau konkrečiai nenurodo susipažinimo su Skundžiamu įsakymu datos. Taigi, laikytina, kad jos paaiškinimai nepaneigia to, kad su Skundžiamu įsakymu ji susipažino 2022 m. gegužės 22 d. Nors pareiškėja ir nurodo, kad atleidus ja? iš pareigų, sutriko sveikata, ji buvo pasimetusi, nebuvo nurodytas Skundžiamo įsakymo apskundimo terminas, tačiau pareiškėja konkrečiai neįvardijo sveikatos sutrikimu? laikotarpio ir kaip jie sutrukdė pasinaudoti teise paduoti skunda?. Pareiškėja pridėjo lankymosi medicinos įstaigoje išrašus, tačiau šie vizitai vyko tarp 2022 m. balandžio 23 d. ir 2022 m. gegužės 3 d., t. y. praėjo beveik mėnesis iki to momento, kai pareiškėja buvo supažindinta su Skundžiamu įsakymu. Nėra duomenų, jog pareiškėjos sveikatos būkle? apskundimo termino eigos metu būtu? buvusi tokia, kad neleistu? pateikti skundo.
Teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad pareiškėja i? byla? pateikė 2022 m. gegužės 6 d. Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos įgaliojimą atstovauti pareiškėją, kaip šios profesinės sąjungos nare?, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkui T. G.. Pareiškėja nuo 2022 m. gegužės 6 d., t. y. viso apskundimo termino metu, buvo atstovaujama profesinės sąjungos ir jos paskirto teisininko, kuriam apskundimo terminas ir tvarka turėjo būti žinomi. Teismas nurodė, jog šiuo atveju nesusidarė ekstraordinarios, nuo pareiškėjos nepriklausančios aplinkybės, dėl kuriu? ji negalėjo pasinaudoti teise apskųsti Skundžiamą įsakymą. Pirma? karta? reikalavimą dėl Skundžiamo įsakymo pareiškėjos atstovas suformulavo tik 2022 m. liepos 20 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams nuo susipažinimo su Skundžiamu įsakymu.
Teismas konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis terminui atnaujinti. Teismo vertinimu, skundo padavimo termino praleidimą nulėmė pareiškėjos ir jos atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir pasirinktas elgesio variantas – toks elgesys negali būti pripažintas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Jokiu? kitu? priežasčių, kurios sudarytu? pagrindą atnaujinti praleista? skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė, todėl teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Skundžiamo įsakymo 1 punkto panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija? (toliau – ir SADM, Lietuvos Respublikos valstybine? darbo inspekcija? prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) ir Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – ir Seimas). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTI?) 46 straipsnio 2 dali? tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kuriu? teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Šiuo atveju pareiškėja kelia reikalavimus Migracijos departamentui, susijusius su jos tarnybos santykiais – priteisti papildoma? darbo užmokesti? ir žala?. Nors išvardintos institucijos atlieka tam tikras funkcijas darbo rinkos politikos formavimo arba priežiūros srityse, tai neleidžia padaryti išvados, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį ir perduoti pirmosios instancijos teismui svarsti dėl: 1) reikalavimo panaikinti Skundžiamo įsakymo 1 punktą; 2) trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą.
Nurodoma, jog nutarties dalis paneigia pareiškėjos teise? ginti pažeistas teises teisme dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, todėl negali būti laikoma atitinkanti proporcingumo ir teisingumo principus. Byloje nenustatyta dėl kokiu? priežasčių teismas nedirbo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., t. y. apie 30 dienų. Nutartyje teismas nepaaiškino ir nemotyvavo teismo neveiklumo priežasčių, tačiau atkreipė dėmesį i? teisiniu? santykiu? stabilumą ir kitus teisės principus. Byloje nėra duomenų, o pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ar sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausima?, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos teismu? įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 36 straipsnio 11 dalimi. Pareiškėja prašo nustatyti faktines bylos aplinkybes, dėl kuriu? nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo neveiklus ir nedarbingas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., nustatyti teisini? pirmosios instancijos teismo nedarbingumo pagrindą, oficialu? laikotarpi?, ir teismo nutartyje išaiškinti kaip suprantamas bylu? nagrinėjimo teismuose operatyvumo principas, Teismu? įstatymo 36 straipsnio 11 dalies norma, bei įvertinti ar pirmosios instancijos teismo nedarbingumas ir neveiklumas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. atitinka teisiniu? santykiu? stabilumo, operatyvumo ir nepertraukiamumo principus.
Akcentuotina, kad pareiškėjos teise? apskųsti neteisėta? darbo santykiu? nutraukimą įtvirtinta tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Nors Lietuvos teisėje vyraujantis teisinis reguliavimas numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečia? skunda? nagrinėjančia? institucija? ar įstaiga?, skundo padavimo terminą ir teisės akta?, reglamentuojanti? apskundimo tvarka?, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje nevertino, ar Skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte keliamu? reikalavimu?. Šiuo atveju nėra proporcinga riboti pareiškėjos teise? pirmosios instancijos teisme ginčyti neteisėta? atleidimą iš pareigų. Minėti ribojimai neturėtu? būti taikomi demokratinėje visuomenėje. Praleistas terminas neturėtu? apriboti pareiškėjos teisiu? daugiau, negu tai būtina demokratinėje visuomenėje ir paneigti proporcingumo bei teisingumo principų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino apribotu? pareiškėjos teisiu? proporcingumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų? prasme. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė kodėl nėra būtina tai atlikti. Apeliacinės instancijos teismas turėtu? įvertinti galiojanti teisini? reguliavimą ir faktą, kad pareiškėjos teise? ginti pažeistas teises apribojama dėl trečiųjų suinteresuotu? asmenų kaltės, o būtent dėl nepagrįstai neratifikuojamu? Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Pareiškėjos darbdave iš esmės gali būti laikoma valstybe?, o valstybe? (darbdave?) būdama stipresne darbo santykiu? puse, vienašališkai nustatė toki? teisini? reguliavimą, kuris tenkintu? darbdavio interesus ir būtu? palankus darbdaviui, bet ne darbuotojams ar darbuotoju? atstovams. Ydingu teisiniu reguliavimu nepagrįstai užkertama pareiškėjos teise? darbo ginčą spręsti darbo ginčų komisijoje (darbo tribunole), todėl pažymėtina, kad nepagrįstai ribojama pareiškėjos (darbuotojo) teise? įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nesuteikia valstybės tarnautojams, įskaitant ir pareiškėja?, deramos apsaugos bei garantijų darbo santykiu? metu.
Pažymėtina, jog ne tik atsakovo, tačiau ir trečiųjų suinteresuotu? asmenų bonus pater familias (rūpestingo asmens standartas) principui prieštaraujantis elgesys yra pareiškėjos teisiu? apribojimo priežastis. Nagrinėjamu atveju skunde nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys parode? panašu? arba lygiaverti? aplaidumą, o vieno iš jų negalima nustatyti. Tokiu atveju našta turėtų būti perkeliama ir bet kuris iš trečiųjų asmenų turėtų būti solidariai atsakingas. Tuo siekiama leisti nukentėjusiajai šaliai gauti kompensacija?. Laikytina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo gauti atsakovo ir (arba) trečiųjų suinteresuotu? asmenų nuomone? dėl nepagrįstai neratifikuotos Tarptautinės darbo konferencijos Konvencijos Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ (toliau – ir Konvencija Nr. 190) ir tik gavus nuomone? ir (arba) trečiųjų asmenų atsiliepimą dėl minėtos skundo dalies, spręsti dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinamo. Ydingu, asmens civilines teisės pažeidžiančiu, atgyvenusiu ir aktualumo stokojančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nepagrįstai apribojama asmens civiline? teise? apskųsti nemotyvuota? pirmosios instancijos teismo nutarti? dėl teismo iniciatyva pašalintu? iš bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucine? dalis, kurioje nusprendžiama, kad likusioje nutarties dalyje nutartis neskundžiama - neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, o klausimas dėl trečiųjų suinteresuotu? asmenų i? byla? įtraukimo perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisėtai pašalino iš bylos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytus subjektus, nes bendra diskrecijos taisykle?, prilyginama teisės principui, jog teisėje negali būti absoliučios diskrecijos laisvės. Pirmosios instancijos teismo teisėjas negali turėti absoliučios diskrecijos laisvės. Diskrecijos laisvė negali būti suprantama ir aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekieno nesaistomas pasirinkimas. Nutarties dalis, kurioje apribojama teise? ja? apskųsti, yra nepagrįsta teisės normomis ir nemotyvuota.
Atsiliepimas
Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat prašo pasisakyti ar atsakovas yra kompetentingas pateikti atsiliepimą skundo dalyje dėl nepagrįstai neratifikuotos Konvencijos Nr. 190.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo neveiklus ir nedarbingas, o nutartyje nemotyvavo, ar sprendžiant pareiškėjos patikslinto prašymo priėmimo klausima?, buvo vadovaujamasi Teismu? įstatymu, neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės sprendžiant klausima?, ar priežastys, dėl kuriu? pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, gali būti laikomos pakankamomis ši? terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 5 d. skundas neatitinka ABTI? nustatytu? reikalavimu?, per 4 darbo dienas priėmė nutarti? skundo trūkumams pašalinti, t. y. nepažeidė ABTI? 33 straipsnio 1 dalies reikalavimu?. Pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausima? sprendė vadovaudamasis ABTI? reikalavimais, o pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tariama? teismo neveiklumą, neturi jokios juridinės reikšmės ir niekaip nepaaiškina, dėl kokiu? priežasčių pareiškėjos pirminis skundas buvo pateiktas jau praleidus skundo padavimo terminą.
Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nutartyje nevertino, kad Skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte keliamu? reikalavimu?, nes jame nebuvo nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, prieštarauja tiek byloje esančiai medžiagai, tiek ir nutarties turiniui. Nors pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose teigė, kad ji su Skundžiamu įsakymu susipažinti negalėjo, nes jo priėmimo metu atostogavo, Migracijos departamento teismui pateikti dokumentai patvirtino, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 22 d. jau buvo susipažinusi su Skundžiamo įsakymo turiniu. 2022 m. gegužės 13 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl atostogų perkėlimo. Atsižvelgdamas i? ši? pareiškėjos prašymą, Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5K-106 suteikė pareiškėjai kasmetines atostogas nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., t. y. iki paskutinės pareiškėjos darbo Migracijos departamente dienos. Apie tai, kad 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjos pareigybe? bus panaikinta, ji buvo informuota dar 2022 m. kovo 25 d. pranešimu Nr. 18A-6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 5 d. skundas neatitinka ABTI? nustatytu? reikalavimu?, per 4 darbo dienas priėmė nutarti? skundo trūkumams pašalinti, t. y. nepažeidė ABTI? 33 straipsnio 1 dalies reikalavimu?.
Pareiškėja Skundžiamo įsakymo priėmimo metu atostogavo, todėl Skundžiamo įsakymo nuorašas su metaduomenimis jos priėmimo diena? buvo nusiųstas asmeniniu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 22 d. pareiškėja iš tos pačios pašto dėžutės parašė elektronini? laišką už personalo klausimus atsakingai Migracijos departamento valstybės tarnautojai, nurodydama, kad ji nesupranta Skundžiamame įsakyme nurodytos nepanaudotu? atostogų piniginės kompensacijos dalies ir prašė tai paaiškinti. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti teiginiai, kad ji negalėjo susipažinti su Skundžiamu įsakymu, nes atostogavo, o atėjusi per atostogas i? Migracijos departamentą, negalėjo susipažinti per dokumentu? valdymo sistema?, nes buvo nuo jos atjungta, yra nereikšmingi, nes nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki paskutinės darbo Migracijos departamente dienos pareiškėja nebedirbo ir atostogavo.
Nors pareiškėja nurodė, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyviu? priežasčių, nes Skundžiame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, o pareiškėja buvo pasimetusi, jos sveikatos ir emocine? būkle? sutrikusi, be to, terminas praleistas nežymiai, Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Nors Skundžiamame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, pareiškėja prie 2022 m. liepos 5 d. skundo buvo pridėjusi 2022 m. gegužės 6 d. įgaliojimą Nr. PS-S-2, kuriuo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkui T. G. yra pavedama atstovauti pareiškėja? visose ginčo su Migracijos departamentu dėl atleidimo iš darbo stadijose VDI ir teismuose, kuris galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi, Skundžiamo įsakymo priėmimo diena? pareiškėja turėjo atstovą profesionalu? teisininką, kuris turėjo žinoti Skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka? ir terminus ir galėjo juos paaiškinti savo atstovaujamajai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nors ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kodėl nesivadovauja jos atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bet pati nepaaiškina, kodėl teismas privalėjo vadovautis būtent jos nurodytu sprendimu ir nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nutarti? priėmė vadovaudamasis ne tik aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bet ir išsamiai įvertinęs tiek pareiškėjos, tiek Migracijos departamento pateiktus paaiškinimus, įrodymus, aiškiai motyvuodamas visas savo daromas išvadas, taigi, atskirajame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai nesudaro jokio pagrindo skundžiama? nutarti? pripažinti neteisėta ar nepagrįsta. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-759-492/217 suformuota praktika nėra pagrindo vadovautis, nes pareiškėjos nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia reikalavimus Migracijos departamentui, susijusius su jos tarnybos santykiais – priteisti papildoma? darbo užmokestį ir žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog SADM, VDI bei Seimas atlieka tam tikras funkcijas darbo rinkos politikos formavimo arba priežiūros srityse, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo įtraukti šių institucijų i? byla? trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Akcentuotina, kad ABTI? nėra nustatyta, kad atsisakymas įtraukti i? byla? trečiuosius suinteresuotus asmenis gali būti skundžiamas atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad likusi nutarties dalis yra neskundžiama, o atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo šia? nutarti pripažinti neteisėta ar nepagrįsta.
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė paaiškinus.
Atsiliepimas
Paaiškinimuose pažymima, jog atsakovas atsiliepime negalėjo atsakyti i? klausima?, ar apribojant pareiškėjos teise? teisme ginčyti neteisėta? jos atleidimą iš tarnybos nebūtu? paneigta pačios teisės i? teismine? gynyba? ir teisės kreiptis i? teismą esme? bei teisinio saugumo principas. Lietuva nepagrįstai neratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 158 „Dėl darbo santykiu? nutraukimo darbdavio iniciatyva“. Nurodoma, jog pareiškėja pripažino ir pripažįsta, kad praleido terminą suformuluoti reikalavimą dėl neteisėto atleidimo, tačiau nežymiai praleistas terminas neturėtu? apriboti pareiškėjos teisės i? valstybės vidaus teisine? (teismine?) gynyba? daugiau negu tai būtina demokratinėje visuomenėje. Teise? kreiptis i? teisma? yra absoliuti. S?ios teise?s negalima apriboti ar paneigti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija? įstatymų leidėjas turi pareiga? nustatyti toki? teisini? reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisiu? ir laisvių pažeidimo būtu? galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteismine? ginčų sprendimo tvarka. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtu? paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teise? ginti savo teises ar laisves teisme. Šios teisės negalima apriboti ar paneigti, ši teise? negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai apsunkinama ja? įgyvendinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundo dalį dėl Skundžiamo įsakymo atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir nebuvo objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjai realizuoti teisę paduoti skundą teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) bei neįtraukti į bylą tretieji suinteresuoti asmenys.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti, priešingai nei teigia pareiškėja. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2022 m. liepos 5 d. Pareiškėja patikslinusi skundą 2022 m. liepos 20 d. jame iškėlė reikalavimą panaikinti Skundžiamo sprendimo 1 punktą. Skundžiamas įsakymas, remiantis bylos duomenimis, buvo priimtas 2022 m gegužės 20 d. Nors Skundžiamame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Skundžiamą įsakymą pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė Migracijos departamento vyriausioji specialistė J. G.. Skundžiamas įsakymas pareiškėjai buvo siunčiamas elektroniniu paštu, nes ji atostogavo. Pareiškėja 2022 m. gegužės 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į minėtą Migracijos departamento vyriausiąją specialistę dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepanaudotų atostogų klausimas yra susijęs su Skundžiamo įsakymo 2.2 punktu. Pareiškėja su Skundžiamu įsakymu buvo supažindinta vėliausiai 2022 m. gegužės 22 d. Taigi, pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Skundžiamo įsakymo 1 punkto panaikinimo 2022 m. liepos 20 d. kreipėsi praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti (dėl Skundžiamo įsakymo 1 punkto panaikinimo), todėl teisėjų kolegija vertins ar yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjos prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).
Pareiškėja prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (dėl Skundžiamo įsakymo 1 punkto panaikinimo) adresuotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad šį terminą praleido nes tuo metu, kai pareiškėjai buvo išsiųstas Skundžiamas įsakymas, ji atostogavo, o grįžusi po atostogų tinkamai negalėjo prisijungti prie darbinio kompiuterio. Po atleidimo iš darbo sutriko pareiškėjos sveikata, ji buvo pasimetusi, Skundžiame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, priežasčių. Nustatyta, kad skundžiamas įsakymas buvo išsiųstas į pareiškėjos asmeninį elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini), nes tuo metu pareiškėja atostogavo. Kaip minėta anksčiau, pareiškėja 2022 m. gegužės 22 d. iš nurodyto savo asmeninio elektroninio pašto adreso išsiuntė laišką atsakingai Migracijos departamento darbuotojai, prašydama paaiškinti Skundžiamo įsakymo teksto dalį dėl nepanaudotų atostogų. Taigi, kaip matyti, tuo metu ji jau buvo susipažinusi su Skundžiamu įsakymu. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji Migracijos departamente dėl techninių kliūčių negalėjo pasinaudoti kompiuteriu ir susipažinti su Skundžiamu įsakymu, nėra reikšmingos, nes bylos duomenys pagrindžia, kad tai nesudarė kliūčių pareiškėjai susipažinti su Skundžiamu raštu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, jog atleidus ją iš pareigų Migracijos departamente sutriko sveikata. Pareiškėja konkrečiai neįvardijo sveikatos sutrikimų laikotarpio ir kaip sveikatos sutrikimai sutrukdė pasinaudoti teise paduoti skundą. Pareiškėjos pridėti lankymosi sveikatos priežiūros įstaigoje išrašai patvirtina, jog vizitai vyko nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėja nenurodė kaip anksčiau (prieš Skundžiamo įsakymo priėmimą) diagnozuoti sveikatos sutrikimai nulėmė termino praleidimą skundui paduoti.
Pareiškėja pažymėjo, jog nebuvo nurodyta Skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka ir apskundimo terminas. Remiantis bylos duomenimis (Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos įgaliojimu) pareiškėja nuo 2022 m. gegužės 6 d. buvo atstovaujama Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininko T. G.. Minėtas įgaliojimas galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi, Skundžiamo įsakymo priėmimo metu pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam turėjo būti žinoma apskundimo tvarka bei terminas.
Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.
Apibendrinant, nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ nenumato, kad dėl teismo nutarčių, kuriomis sprendžiama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, gali būti paduodami atskirieji skundai. Tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-4830-415).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2017, 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-403-442/2018).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nevertina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neįtraukė SADM, VDI ir Seimo į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes pareiškėja neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl šio aspekto.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti pareiškėjos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.