- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-02
- Bylos Nr.
- eII-432-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00287-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. B.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. D. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4093-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25264268159 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4093-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25264268159 V. D. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, 2025 m. sausio 22 d. 15.01 val. kelyje (duomenys neskelbtini)g. vairavo transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė per pėsčiųjų perėją ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. V. D. nutarimu paskirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 5 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovas advokato padėjėjas A. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo prašo nutraukti V. D. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Skunde nurodyta, jog Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į V. D. kaltės formą ir rūšį, neįvertino pačio galimo nusižengimo aplinkybių, netinkamai nustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Nurodoma, jog Institucija neatsižvelgė, jog V. D. inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra padarytas tyčia, o labiau dėl neatsargumo, o asmeniui inkriminuojant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra būtina asmens kaltės forma tyčia. Institucija neįvertino, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir, realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė, kiti eismo dalyviai dėl jo atlikto manevro nebuvo priversti nei staigiai stabdyti, nei keisti važiavimo kryptį. V. D. atlikdamas lenkimo manevrą įvertino kelio reljefą, įvertino, kad priešpriešine kryptimi neatvažiuoja jokia transporto priemonė ir, kad lenkimą atlikti saugu, o atlikdamas manevrą pasitikėjo savo vairavimo įgūdžiais ir kitomis aplinkybėmis ir buvo įsitikinęs, jog lenkimo manevrą baigs laiku, tai yra iki pėsčiųjų perėjos, tačiau tai jam sutrukdė padaryti dingusi automobilio trauką, kurią vėliau kaip defektą nustatė autoservise. Taip pat nurodoma, jog byloje esantis vaizdo įrašas nėra tikslus, nes jame V. D. vairuotas automobilis yra filmuojamas iš galo, dalį vaizdo dengia kitas važiuojantis automobilis. Kartu nurodoma, jog Institucija nepagrįstai automobilio gedimą laiko tik ,,galimu“ ir, kad įvykio metu jo netgi nebuvo, nes antrąjį lenkimą V. D. jau darė įvertinęs, kad automobilis važiuoja mažesne galia, tačiau važiuoja. Pabrėžtina ir tai, kad Institucija įvertino tik rūšinį, bet ne individualų nusižengimo padarymą, šiuo atveju V. D. atlikti veiksmai neturėtų būti tapatinami su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia ir šiuos veiksmus atlieka keldami pavojų eismo saugumui. Nurodoma ir tai, kad Institucija skundžiamame nutarime nurodydama tik ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet nenurodydama ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatų padarė grubų materialinės teisės pažeidimą.
Skunde nurodyta ir tai, kad buvo netinkamai individualizuotas administracinio poveikio priemonės skyrimas, kadangi V. D. nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, šiurkščių nusižengimų nėra padaręs. V. D. ir jo šeimos gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, tuo tarpu tiek sūnaus lankoma mokykla, tiek būreliai yra Kauno mieste. Pats V. D. dirba (duomenys neskelbtini), todėl ir objektai į kuriuos reikia nuvykti dažniausiai būna ne jo gyvenamosios vietos teritorijoje. Viešasis transportas jo gyvenamojoje vietoje važiuoja retai, kas apsunkina susisiekimą su Kaunu. Tuo tarpu šeimoje teisę vairuoti turi tik V. D., todėl teisės vairuoti atėmimas apsunkintų ne tik jo paties darbinius poreikius, tačiau ir šeimos poreikių patenkinimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu įrašas ,,(duomenys neskelbtini)Priekis_20250122150100_20250122150259.avi“ puikiai matyti, V. D. atlikto manevro aplinkybės, jos yra aiškios ir aiškiai atskleidžia, jog lenkimą V. D. atliko pėsčiųjų perėjoje, kur tai daryti draudžiama. Be to, atsiliepime nurodyta, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis lenkimo manevrą pradėjo tik įsitikinęs, jog tai daryti leidžiama, kadangi kelio ženklinimas lenkimo manevro pradžioje pareiškėjui jau atskleidė, kad jis artėja prie pėsčiųjų perėjos. Atsiliepime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pažeidimą V. D. padarė 2025 m. sausio 22 d. tuo tarpu automobilio defektacijos aktas užpildytas tik 2025 m. sausio 24 d., tai yra praėjus net dviem dienom po įvykio, o V. D. sustabdžiusiems pareigūnams jis jokio gedimo nenurodė, priešingai paaiškino, jog lenkė, nes kiti automobiliai važiavo per lėtai, o jis skubėjo į paskaitas bei nurodė, jog nežinojo, kad negalima lenkti per pėsčiųjų perėją, taip iš esmės pripažindamas įvykio aplinkybes. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime pažeidėjui yra suformuotas aiškus kaltinimas, o Institucija pagrįstai nenurodė ANK 420 straipsnio 6 dalies, kadangi ši straipsnio dalis neinkriminuoja jokio administracinio nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. D. prašė teismo įvertinti visas aplinkybes ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes jis lenkimo manevrą atliko įsitikinęs, jog tai daryti saugu, tačiau laiku lenkimo manevro negalėjo baigti, nes dingo jo automobilio traukos galia, o šį defektą nustatė ir autoservise. Autoservise automobilio gedimas buvo nustatytas tik po poros dienų, nes anksčiau nebuvo vietos vizitui. Įvykio dieną jis važiavo į mokymo įstaigą ir lenkimą atliko, nes prieš jį važiuojanti transporto priemonė važiavo lėtai. Jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti, kadangi jo sutuoktinė tokią teisę yra paradusi. Jei jis praras teisę vairuoti negalės užtikrinti savo sūnaus nuvežimo į ugdymo įstaigas, nes jis su šeima gyvena užmiestyje, o jo sūnus mokosi Kaune. Be to teisė vairuoti transporto priemones jam itin reikalinga ir vykdant darbines funkcijas, teisės vairuoti netekimas turės tiesioginės įtakos jo šeimos finansinei gerovei. Prašo tenkinti skundą.
Tesimo posėdžio metu V. D. atstovas advokato padėjėjas A. B. skundą palaikė pilna apimtimi ir išsakė analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos ir skunde.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4093-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25264268159 V. D. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir nutarimu jam paskirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 5 mėnesiams. Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, iš esmės teigdamas, jog jam inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o sąlygotas tik dingusios automobilio traukos. Taip pat, jei teisena būtų nenutraukta prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių 140.4 punkte įtvirtinta, jog lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vaizdo įrašą, V. D. paaiškinimus konstatuoja, kad V. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai, keisti Institucijos 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4093-2025 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nors skunde nurodyta, kad byloje esantis vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuotas V. D. atliktas lenkimo manevras yra neinformatyvus, nes jo vairuotas automobilis filmuotas tik iš galo ir jį užstojo kita transporto priemonė, dėl ko nėra galimybės aiškiai nustatyti kur buvo baigtas lenkimo manevras, tai yra ar pėsčiųjų perėjoje, su tokiu skundo argumentu teismas nesutinka. Byloje esantis vaizdo įrašas ,,(duomenys neskelbtini)Priekis_20250122150100_20250122150259.avi“, su kuriuo teismo posėdžio metu tiek V. D., tiek jo atstovas nurodė, jog yra susipažinę, aiškiai atskleidžia tai, jog V. D. vairuodamas transporto priemonę atliko lenkimo manevrą, lenkdamas ne vieną, o dvi transporto priemones ir šį lenkimo manevrą baigė pėsčiųjų perėjoje, kai jo vairuotos transporto priemonės kairės pusės tiek galinis, tiek priekinis ratai, važiuojant pėsčiųjų perėja dar buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Vaizdo įraše, nėra jokių objektyvių trikdžių, kurie leistų spręsti apie vaizdo įrašo nepatikimumą, vaizdo įrašas darytas pareigūnų tarnybiniu automobiliu, vaizdo įrašo matomumas geras, įrašas darytas šviesiu paros metu. Nors šiame vaizdo įraše matyti ir kita transporto priemonė, tačiau ji jokia prasme neužstoja V. D. vairuotos transporto priemonės, be kita ko vaizdo įraše matyti ne tik tai, jog lenkimo manevras įvažiavus į pėsčiųjų perėją dar nebuvo baigtas ir pasibaigė tik ją pervažiuojant, tačiau matyti ir tai, kad lenkimo manevras be kita ko nebuvo baigtas dar ir iki pėsčiųjų perėjos, kai kelio ženklinimo linijos perspėjo apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos. Taigi, priešingai nei nurodyta skunde, vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad V. D. lenkimo manevrą atliko toje vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus tai daryti draudžiama, tai yra pėsčiųjų perėjoje. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai, kurie kiekvienas savarankiškai užtraukia atsakomybę pagal komentuojamą straipsnį, o šiuo atveju V. D. įvykdė vieną jų – lenkė kur tai daryti draudžiama.
Skunde paminėta ir tai V. D. atstovas akcentavo teismo posėdžio metu, kad V. D. veiksmai nebuvo individualizuoti o vertinti tik pagal nusižengimo rūšį. Šioje vietoje sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas yra formalios sudėties, tai yra nereikalaujantis jokių padarinių. Taigi, šiuo atveju V. D. atliktas lenkimas vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, pats savaime užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nevertinant ar tokiu jo veikimu buvo sukelti ir kiti padariniai, kaip pavyzdžiui skunde akcentuota, jog niekam realus pavojus nekilo, kiti eismo dalyviai neturėjo manevruoti ir pan. Nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas yra formalus, o tai, kad V. D. lenkė vietoje, kurioje tai daryti draudžiama ir tai nekelia abejonių, vis tik teismas atkreipia dėmesį, jog V. D. veiksmų pavojingumas buvo itin didelis, kadangi jis tai darė judriame kelyje, vaizdo įraše matyti, jog jis lenkė ne vieną, o iš karto dvi transporto priemones, atliekant lenkimo manevrą ir jį tęsiant pėsčiųjų perėjoje, priešpriešais jau važiavo kita transporto priemonė, taigi šios aplinkybės rodo, kad V. D. veiksmai kėlė grėsmę eismo saugumui, nors šios aplinkybės ir nėra būtina sąlyga ANK 420 straipsnio 1 dalies inkriminavimui.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu V. D. paaiškino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, o lenkimo manevrą baigė pėsčiųjų perėjoje tik todėl, kad dingo jo automobilio trauka. Vis tik, teismui įvertinus bylos duomenis ir atsižvelgus į vaizdo įraše fiksuotas aplinkybes, nekyla abejonių, jog V. D. administracinį nusižengimą padarė būtent tyčia, tai yra suvokdamas savo veiksmus ir norėdamas taip veikti. Byloje yra pateiktas E. L. 2025 m. sausio 24 d. surašytas defektacijos aktas, kuriame nurodyta, jog transporto priemonei Chevrolet Cruze nustatytas variklio traukos sumažėjimas, vis tik teismas šio defektacijos akto, kaip įrodymo patvirtinančio, jog įvykio metu V. D. vairuotas automobilis prarado trauką, nevertina, kadangi defektacijos aktas surašytas praėjus dviem dienom po užfiksuoto lenkimo manevro, o taip pat jame nenurodyta nuo kada toks variklio traukos sumažėjimas automobilyje atsirado, ar kada galėjo atsirasti, todėl jokios įrodomosios galios neturi. Be to, nors V. D. nurodė, kad atlikus draudžiamą lenkimą jam dingo automobilio trauka, tačiau netrukus po šio lenkimo manevro, jis kelyje atliko dar vieną lenkimo manevrą. Ir nors skunde nurodyta, jog antrąjį lenkimo manevrą V. D. atliko jau supratęs, jog jo automobilio trauka sumažėjusi, tačiau automobilis važiuoti gali, toks skundo argumentas neatitinka racionalios loginės kritikos, kadangi transporto priemonės vairuotojui yra keliami itin aukšti reikalavimai, kurie apima pareigą įsitikinti, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir tik tokiu automobiliu kelyje galima naudotis. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad atliekant pirmąjį lenkimo manevrą, V. D. galėjo aplenkti tik vieną automobilį, juo labiau, kaip pats teigė supratęs, kad jo automobilis prarado trauką, tačiau lenkė du automobilius, kas teismo vertinimu ir sąlygojo tai, kad per trumpoje kelio atkarpoje V. D. lenkdamas du automobilius lenkimo manevro neužbaigė leistinoje vietoje. Akcentuotina ir tai, kad V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdamas lenkimo manevrą jis lenkė lėčiau važiuojantį automobilį, nes skubėjo į mokymo įstaigą, tuo tarpu vairuotojas yra atsakingas, kad lenkimo manevras pradėtas ir baigtas būtų tai leidžiančioje daryti vietoje, ko šiuo atveju V. D. neįvykdė. Akcentuotina ir tai, kad byloje esančiame vaizdo įraše ,,export-7616“ užfiksuotas pareigūnų ir V. D. pokalbis, kurio metu V. D., apie dingusią automobilio trauką nieko nenurodo, tačiau nurodo, jog nežinojo, kad pėsčiųjų perėjoje lenkti draudžiama, nežinojo, jog lenkimo manevro negali baigti draudžiamoje vietoje. Teismo vertinimu tokie pažeidėjo V. D. paaiškinimai jį sustabdžiusiems pareigūnams, tik patvirtina, jog lenkimo manevrą ir jo baigimą neleistinoje vietoje V. D. padarė būtent veikdamas tiesiogine tyčia, o ne dėl kitų priežasčių, kaip neva tai atsiradęs automobilio traukos defektas.
Apibendrinant, V. D. dėl lenkimo pėsčiųjų perėjoje, tai yra vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, pagrįstai pripažintas kaltu ir pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Skunde taip pat teigiama, jog Institucija priimdama skundžiamą nutarimą pažeidė materialinės teisės reikalavimus, kadangi į skundžiamą nutarimą neįrašė ANK 420 straipsnio 6 dalies, tačiau teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. ANK 618 straipsnyje reglamentuotas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Taigi, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą pagrįstai nutarime nurodė tik ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip straipsnio dalį numatančią atsakomybę pagal V. D. atliktus veiksmus, taip pat nurodė ir Kelių eismo taisyklių punktą, kurio savo atliktais veiksmai V. D. nesilaikė. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 6 dalyje nėra įtvirtintas konkretus administracinis nusižengimas, kuris užtrauktų asmeniui atsakomybę, o šioje dalyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka, todėl ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatų Institucija pagrįstai nenurodė skundžiamame nutarime, nes tai nėra ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Institucija materialinės teisės taikymo pažeidimų nepadarė.
Skundu taip pat buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės kontekste, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kontekste. V. D. penkerių metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka, didžioji dalis administracinių nusižengimų yra susiję su kelių eismo taisyklių nepaisymu ir nors padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi, tačiau vis viena neigiamai charakterizuoja V. D. kaip asmenį linkusį mažiau paisyti kelių eismo taisykles, nei tai reikalaujama iš vairuotojų. Aplinkybės susijusios Su V. D. šeimos poreikiais ir darbiniu aspektu, egzistavo ir pareiškėjui darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo kelių eismo taisyklėms elgesio jo neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju negali būti išskirtinai vertinamos. Institucija nenustatė, ir teismas tam pritaria, nei V. D. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, kurios taip pat galėtų būti esminėmis sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nagrinėjamu atveju Institucija V. D., kaip privalomai taikomą, paskyrė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas 5 mėnesių terminą, taip tinkamai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas, nenustačius, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai. Teismas, kaip jau minėta, taip pat nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokiu būdu ir šioje dalyje V. D. atstovo skundas netenkinamas.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti V. D. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4093-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25264268159 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti V. D. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2025 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4093-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25264268159 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.