Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1379-640/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2S-1379-640/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17680-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
B. V.
Suinteresuotas asmuo
Sanitex, UAB Bendras finansavimas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, REATON, „Papietaukime“, Legal Balance, Aktiva Finants OU
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1379-640/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17680-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo B. V. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys – antstoliai I. B., B. P., I. K., N. Š. – S., A. S., V. M., G. P., J. B., A. P., D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. F. OU, R. P., UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Bendras finansavimas“, UAB ,,REATON“, UAB ,,SANITEX“, UAB „Papietaukime“, D. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas B. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą trūkumams pašalinti: 1) pateikti įrodymus apie jo visas gaunamas pajamas iš individualios veiklos už trejų metų laikotarpį (nuo 2017 metų birželio mėnesio) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos; 2) pateikti duomenis už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2017 m. birželio 17 d.) apie jo visuose bankuose turimas ir turėtas sąskaitas, juose esančias piniginių lėšų sumas, piniginių lėšų judėjimą, atliktus sandorius; 3) pateikti iš valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ pažymas, kuriose būtų nurodytas pareiškėjo turėtas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei sudaryti sandoriai trejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2017 metų birželio mėnesio; 4) pateikti įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjo skolos buvimą, įsiskolinimo dydį (likutį) kreditoriui pareiškimo pateikimo teismui dieną, taip pat nenurodyti aplinkybes bei paaiškinti skolos susidarymo priežastis ar kilmę; 5) detalizuoti jo nurodytas išlaidas kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti bei pateikti įrodymus, kurie pagrįstų nurodytų išlaidų dydžius; 6) pateikti informaciją apie fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla arba numato verstis individualia lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos bankroto proceso metu; reikalingo individualiai ir ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašą; individualiai vykdyti skiriamos lėšos; 7) nurodyti duomenis apie turimą turtą ir jo vertę; 8) pateikti paaiškinimus, susijusius su hipotekos sandoriu, o tuo atveju, jei hipoteka pasibaigus, nurodyti ir pateikti įrodymus, jog hipotekos sandoris nagrinėjamoje byloje nėra aktualus; 9) pateikti duomenis apie ne ginčo tvarka vykdomus išieškojimus; 10) pateikti aktualias pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro bei iš Lošimų priežiūros tarnybos apie Finansų ministerijos; 11) patikslinti aplinkybes ir aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė jo nemokumas, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams.

3. Nutarties patvirtinta kopija pareiškėjui buvo įteikta tinkamai. Pareiškėjas 2020 m. liepos 9 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. liepos 23 d.. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir pratęsė terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. liepos 23 d..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo B. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Nurodė, kad tinkamu ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio (pareiškimo) trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio (pareiškimo), todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).

6. Nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė iš VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ pažymų, kuriose būtų nurodytas pareiškėjo turėtas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei sudaryti sandoriai trejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2017 metų birželio mėnesio. Be to, pareiškėjas nepatikslino pareiškimo ir nenurodė priežasčių, dėl kurių susidarė jo nemokumas, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams.

Šalies argumentai

7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad pareiškime turi būti nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys, tačiau pareiškėjas nurodo turintis 9 kreditorius ir nepateikė teismui aplinkybių, pagrindžiančių, kaip kiekviena iš skolų kreditoriui susidarė, pareiškėjas taip pat nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Apeliantas B. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. FABĮ 5 straipsnio 4 ir 7 dalyje nurodyta, kad teismas klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo išsprendžia nutartimi, o ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pareiškimo priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1040-254/2016, tai reiškia, kad fizinio asmens bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo; antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

9.2. FABĮ ir teismų praktikoje nustatyta, kad teismas priima pareiškimą, jeigu (1) pareiškėjas įvykdo FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditorių informavimo pareigą ir (2) jo prašymas atitinka FABĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kreditorių informavimo pareigą pareiškėjas įvykdė tinkamai bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat įvykdė ir FABĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei CPK 111 straipsnyje įvardintas pareiškimo priėmimo sąlygas. FABĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka. Būtent šioje stadijoje, kaip nurodyta LAT praktikos apžvalgoje bylose dėl fizinių asmenų bankroto, yra sprendžiamas esminis klausimas, ar asmuo atitinka FABĮ keliamus reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtent – 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

9.3. Be to, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269 219/2015 ir 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015 yra išaiškinęs, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Kasacinis teismas nurodė, jog FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi, ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų.

9.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, neteisėtai reikalavo perteklinių įrodymų apie mano turtą, o būtent – pažymų iš valstybės įmonės „Registrų centras“ir valstybės įmonės „Regitra“, kuriose būtų nurodytas mano turėtas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei sudaryti sandoriai trejų metų laikotarpiu, nepagrįstai neįvertino mano pateiktų dokumentų ir informacijos, kaip atitinkančių FABĮ 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse bei CPK 111 straipsnyje nustatytas pareiškimo priėmimo sąlygas, todėl jo 2020 m. liepos 31 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui nepašlinus pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kurį vėliau pratęsė iki 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo B. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes šis nepašalino visų teismo nustatytų pareiškimo trūkumų. Apeliantas (pareiškėjas) su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

13. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš jo perteklinių įrodymų, kurių pateikimo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nereikalauja pateikti įstatymas, kadangi jie neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu tokio pobūdžio dokumentų pateikimo būtinybė ir būtų nustatyta, ir apeliantui jų nepateikus, šis faktas galėtų būti atsisakymo iškelti bankroto byla, o ne atsisakymo priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisinis pagrindas.

14. Kaip teisingai nurodė apeliantas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ( FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.

15. Pastebėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

16. Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar pateikti įrodymai pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, reikalingi pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

17. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 29 d.nutartimi nustatė pareiškėjui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui trūkumus, tačiau pareiškėjas šios nutarties dėl trūkumų šalinimo neskundė apeliacine tvarka, todėl ji laikytina įsiteisėjusia ir privaloma pareiškėjui. Tuo tarpu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartyje vertino, ar pareiškėjas pašalino minėtoje 2020 m. birželio 29 d. nutartyje nustatytus pareiškimo trūkumus ir nusprendė, kad ne visi trūkumai buvo pašalinti. Taigi, apeliantui išaiškintina, kad apeliacinėje instancijoje sprendžiamas ne 2020 m. birželio 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų pagrįstumo klausimas, o šioje nutartyje nustatytų trūkumų šalinimo klausimas, t.y. ar pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pašalino visus nustatytus pareiškimo trūkumus.

18. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą trūkumams pašalinti: 1) pateikti įrodymus apie jo visas gaunamas pajamas iš individualios veiklos už trejų metų laikotarpį (nuo 2017 metų birželio mėnesio) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos; 2) pateikti duomenis už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2017 m. birželio 17 d.) apie jo visuose bankuose turimas ir turėtas sąskaitas, juose esančias piniginių lėšų sumas, piniginių lėšų judėjimą, atliktus sandorius; 3) pateikti iš valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ pažymas, kuriose būtų nurodytas pareiškėjo turėtas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei sudaryti sandoriai trejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2017 metų birželio mėnesio; 4) pateikti įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjo skolos buvimą, įsiskolinimo dydį (likutį) kreditoriui pareiškimo pateikimo teismui dieną, taip pat nenurodyti aplinkybes bei paaiškinti skolos susidarymo priežastis ar kilmę; 5) detalizuoti jo nurodytas išlaidas kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti bei pateikti įrodymus, kurie pagrįstų nurodytų išlaidų dydžius; 6) pateikti informaciją apie fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla arba numato verstis individualia lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos bankroto proceso metu; reikalingo individualiai ir ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašą; individualiai vykdyti skiriamos lėšos; 7) nurodyti duomenis apie turimą turtą ir jo vertę; 8) pateikti paaiškinimus, susijusius su hipotekos sandoriu, o tuo atveju, jei hipoteka pasibaigus, nurodyti ir pateikti įrodymus, jog hipotekos sandoris nagrinėjamoje byloje nėra aktualus; 9) pateikti duomenis apie ne ginčo tvarka vykdomus išieškojimus; 10) pateikti aktualias pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro bei iš Lošimų priežiūros tarnybos apie Finansų ministerijos; 11) patikslinti aplinkybes ir aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė jo nemokumas, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams. Rezoliucija terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 23 d.

19. Išaiškintina, kad tinkamu ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio (pareiškimo) trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio (pareiškimo), todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).

20. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti įrodymus - 2020 m. liepos 9 d. gautas pažymas iš antstolių A. P., G. P., I. K. ir N. Š.-S.. Taip pat, pareiškėjas 2020 m. liepos 20 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį teikia teismui antstolės J. B. 2020 m. liepos 15 d. pažymą Nr. S­20­18­5063, antstolio D. S. 2020 m. liepos 10 d. pažymą Nr. S­3.5.­20­3285 ir informaciją apie kreditorius. Tai reiškia, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė teismui: 1) įrodymų apie jo visas gaunamas pajamas iš individualios veiklos už trejų metų laikotarpį (nuo 2017 metų birželio mėnesio) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos; 2) duomenų už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2017 m. birželio 17 d.) apie jo visuose bankuose turimas ir turėtas sąskaitas, juose esančias piniginių lėšų sumas, piniginių lėšų judėjimą, atliktus sandorius; 3) pažymų iš VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, kuriose būtų nurodytas pareiškėjo turėtas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei sudaryti sandoriai trejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2017 metų birželio mėnesio; 4) paaiškinimų apie skolų susidarymo priežastis ar kilmę; 5) jo nurodytų išlaidų kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti detalizacijos bei įrodymų, kurie pagrįstų nurodytų išlaidų dydžius; 6) informacijos apie fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla arba numato verstis individualia lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos bankroto proceso metu; reikalingo individualiai ir ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašo; individualiai vykdyti skiriamų lėšų; 7) duomenų apie turimą turtą ir jo vertę; 8) paaiškinimus, susijusius su hipotekos sandoriais; 8) aktualių pažymų iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro bei iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos; 11) aplinkybes ir konkrečias priežastis, dėl kurių susidarė jo nemokumas, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nustatytų pareiškimo trūkumų.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog konkrečiu atveju apeliantas atskirąjąme skunde ginčija konkrečių trūkumų pagrįstumą, kaip perteklinį, tačiau nenurodo jokių aplinkybių pagrindžiančių faktą, jog jis pašalino teismo nustatytus trūkumus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini. Pirmosios instacijos teismas tinkamai taikė trūkumų (ne) šalinimo pasekmes, todėl pareiškėjui nepašalinus visų pareiškimo trūkumų pagrįstai ir teisėtai laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė