- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-986-253/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08203-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- K. J., J. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei V. N., tretieji asmenys K. J. (buvusi L.), J. L., dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 395,78 Eur skolą už šilumos energiją nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn., 14,77 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Atsakovei nuosavybės teise nuo 2014 m. spalio 8 d. priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, jog 2016 m. balandžio 18 d. su atsakove pasirašyta Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. KG066997. Nurodė, kad namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo, todėl šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui.
2.2. V. N. nemoka už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. yra 395,78 Eur. Pažymėjo, kad skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl mano, kad skola turi būti priteisiama iš atsakovės. Nurodė, kad pagal Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo 2016 m. balandžio 18 d. sutarties Nr. KG066997 9.4 punktą mokami 0,02 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl atsakovė yra skolinga 14,77 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atsakovei V. N. 70 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės AB „Klaipėdos energija“ Valstybei 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nesutiko su ieškovės atstovo teigimu, kad butą pardavus iš varžytynių nutrūko ir su J. L. konkliudentiniais veiksmais sudaryta energijos tiekimo sutartis, o butą įsigijus atsakovei konkliudentiniais veiksmais sutartis buvo sudaryta su nauja buto savininke – atsakove. Teigia, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. vykusių varžytynių metu nusipirkusi butą atsakovė jau 2014 m. spalio 20 d. informavo ieškovę AB „Klaipėdos energija“ apie tai, kad buvęs buto savininkas J. L. neišsikrausto iš nusipirkto buto ir kad ji negali pasirašyti sutarties dėl komunalinių paslaugų teikimo, t. y. tapusi buto savininke atsakovė iš karto informavo ieškovę apie trečiojo asmens faktinį buto valdymą, apie atsakovės teisių suvaržymą, apie jos negalėjimą naudotis tiekiama šilumos energija. Darė išvadą, kad naujoji buto savininkė, atsakovė, nuo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo faktiškai nevaldydama įsigyto turto, negalėjo gauti ir naudotis ieškovės tiekiama šilumos energija, todėl konstatavo, kad tarp šalių šilumos energijos tiekimo–vartojimo santykiai konkliudentiniais veiksmais negalėjo būti sudaryta.
4.2. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi teismas apribojo atsakovės nuosavybės teises į įsigytą butą (duomenys neskelbtini), todėl laikė, kad dar ir dėl šios priežasties negalima sutikti su ieškovo atstovo teiginiais, kad atsakovė, būdama buto savininkė, privalo sumokėti ieškovės apskaičiuotą skolą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio. Teigia, jog atsakovės nuosavybės teisės buvo apribotos, nuosavybės teisių laikinas ribojimas buvo paviešintas viešuosiuose registruose, įrašas registruose galiojo iki 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. daugiau kaip devynis mėnesius. Nurodė, kad pasibaigus atsakovės nuosavybės teisių ribojimui, V. N., kaip teisėta buto savininkė, dar kartą kreipėsi į ieškovę su 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesio pranešimais, kad negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, bei prašė imtis veiksmų, kad nedidėtų skola už teikiamas šilumos energijos paslaugas, tačiau ieškovė prašymų neišnagrinėjo, atsakymų nepateikė, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į namo administratorių dėl šilumos tiekimo butui nutraukimo.
4.3. Nurodė, kad atsakovei jokia forma nesudarius sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, neatsirado prievolė mokėti už butui patiektą šilumos energiją, kai juo neteisėtai naudojosi trečiasis asmuo, o atsakovė savo nuosavybės teisių neturėjo galimybės įgyvendinti. Teigia, jog atsakovė nuosavybės teise jai priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę naudotis tik po 2016 m. kovo 24 d. Vykdomojo rašto išdavimo dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo ir po 2016 m. balandžio 1 d. antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo patekus į nurodytą butą. Nurodė, kad rašytinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2016 m. balandžio 18 d., todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė neturėjo galimybės valdyti ir naudotis butu, į kurį buvo tiekiama šiluma, dėl buvusio savininko, trečiojo asmens J. L. neteisėtų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir šioje priimti naują sprendimą – patenkinti AB „Klaipėdos energija“ ieškinį ir priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš V. N. 395,78 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn., 14,77 Eur delspinigių, iš viso 410,55 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 105 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš V. N. 15 Eur žyminio mokesčio apeliaciniame procese; priteisti iš V. N. visas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
6.1. Nurodė, kad atsakovė V. N. buto (duomenys neskelbtini), savininke tapo 2014 m. spalio 8 d., todėl jai kaip savininkei kilo pareiga mokėti už jos butui patiektą šilumos energiją nuo 2014 m. spalio 8 d. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė skolos už šilumą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 8 d. (pardavimo iš varžytynių aktas) iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d. faktinių aplinkybių protokolas dėl iškeldinimo), nes nors V. N. negalėjo buto valdyti, tačiau buvo savininkė ir pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas, o ne valdytojas privalo mokėti už patiektą šilumos energiją.
6.2. Teigia, jog pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas laikomas sudaręs sutartį nuo nuosavybės įgijimo momento, todėl darė išvadą, kad nors su V. N. rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tik 2016 m. balandžio 18 d., tačiau ji nuosavybės teisę į butą įgijo 2014 m. spalio 8 d., t. y. nuo 2014 m. spalio 8 d. jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų. Darė išvadą, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su V. N. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1‑173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“ (Aprašo 6 punktas), o nuo 2016 m. balandžio 18 d. pagal individualiai aptartas sąlygas.
6.3. Nurodė, kad įstatymas aiškiai reglamentuoja būtent savininko (abonento), o ne valdytojo atsakomybę šilumos tiekėjui ir jokių išimčių savininkui nenustato, o priešingai, net ir savininkui teisėtai perdavus šilumą valdytojui, savininko atsakomybė šilumos tiekėjui išlieka (CK 6.389 straipsnio 3 dalis). Be to, teigia, jog atsakovė V. N. 2014 m. spalio 8 d. įgijusi nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), net neįtraukė AB „Klaipėdos energija“ į bylą dėl iškeldinimo, todėl mano, kad vykstanti iškeldinimo byla negalėjo sukurti nedalyvavusiai byloje AB „Klaipėdos energija“ teisinių pasekmių (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
6.4. Nurodė, kad teisėje pripažįstama, jog įgyjant nuosavybės teisę į turtą priverstinio vykdymo proceso metu, turto įgijėjas susiduria, o kartu ir prisiima didesnę riziką nei turtą pirkdamas įprastomis rinkos sąlygomis, dėl to turtas priverstinai ir yra realizuojamas mažesne nei rinkos kaina (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnis). Darė išvadą, kad V. N. pirkdama butą su gyventojais prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, nes ji atidžiai ir protingai elgdamasi turėjo ir galėjo numatyti bei įvertinti, kad buvęs buto savininkas kurį laiką gali riboti jo valdymą. Mano, jog ji taip pat turėjo ir galėjo įvertinti, kad buvęs buto savininkas būdamas skolininkas, t. y. jau nevykdydamas savo prievolių, dėl kurių jo butas parduodamas priverstine tvarka, ir ateityje netekęs nuosavybės, nemokės buto išlaikymo išlaidų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8.1. Nurodė, kad atsakovė buvo rūpestinga savininkė, nes 2014 m. spalio 8 d. įgijusi nuosavybės teises į butą jau 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą dėl buvusio savininko iškeldinimo. Teigia, jog atsakovė ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad buvęs savininkas nebesinaudotų varžytynėse parduotu butu.
8.2. Nurodė, kad ieškovė be pagrindo prievolės mokėjimo pradžią sutapatina išimtinai tik su nuosavybės teisės perėjimo momentu (CPK 715 straipsnis) ir be pagrindo laiko teisiškai nereikšmingomis šio ginčo sprendimui nustatytų ir neginčijamų aplinkybių, kad atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai negalėjo jai priklausančio turto valdyti dėl to, kad jį neteisėtai buvo užėmęs trečiasis asmuo.
8.3. Teigia, jog išviešinus atsakovo nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovė savaime netapo. Išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Mano, kad atsakovė, negalėdama naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu bei jokiais konkliudentiniais veiksmais nesudariusi šilumos energijos vartojimo sutarties, nėra atsakinga ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimus dėl skolos už energijos tiekimą priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos.
13. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
14. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį matyti, jog byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio argumentais, jog būtent ji privalo sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovės nuomone, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybės, konstatuoja, jog šios bylos esmė – nustatyti, ar atsakovė, tapusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, tačiau esant apribotoms jos teisėms šiuo butu naudotis, privalo apmokėti už šilumos tiekimo paslaugas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 1 punktą, šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (taisyklių 2 punktas). Šių taisyklių 19.1 punkte nustatyta, kad tarp šilumos tiekėjo su pastato savininku – šilumos vartotoju – sudaroma neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Taisyklių 40 punkte nurodoma, kad šilumos tiekėjas pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato savininkui – šilumos vartotojui – šilumą pastatui šildyti, vėdinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios taisyklės, kurios yra privalomos tiek šilumos tiekėjui, tiek šilumos vartotojui, aiškiai apibrėžia, kad šilumos vartotojas yra savininkas, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog būtent atsakovei V. N., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, kilo pareiga mokėti už jos butui tiekiamą šilumos energiją.
16. Be to, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).
17. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė V. N. 2014 m. spalio 8 d. įvykusių varžytynių metu įsigijo (turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-140014828 pagrindu) butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (turto savininku iki to laiko buvo trečiasis asmuo J. L.). Duomenų, kad trečiasis asmuo J. L. būtų sudaręs sutartį su ieškove AB „Klaipėdos energija“, byloje nėra, todėl laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininkės V. N. nuo ginčo buto įsigijimo dienos iki 2016 m. balandžio 18 d., kai šalys sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
18. Kaip nustatyta šio sprendimo 14 punkte, byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką konstatuoja, jog atsakovė turi pareigą sumokėti už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn.
19. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė nurodė, kad pagal Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo 2016 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. KG066997 9.4 punktą mokami 0,02 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovės skola už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. yra 395,78 Eur, todėl darytina išvada, jog atsakovė yra skolinga 14,25 Eur ((395,78 Eur * 0,02 procento) * 180 dienų) delspinigių.
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
21. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimas naikintinas bei klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
24. Apeliantė nurodė, kad pateikdama ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei 90 Eur atlyginimą advokatui už ieškinio parengimą. Pagrįsdama bylinėjimosi išlaidas, apeliantė į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymą, 2018 m. kovo 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas, serija SČ Nr. 807, bei 2018 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog ieškovė apmokėjo advokato pateiktą sąskaitą už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl atsižvelgdama į apeliantės prašymą bei pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 105 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 10,74 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantė pateikė 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už žyminį mokestį sumokėta 15 Eur suma. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, todėl iš atsakovės apeliantei priteistinas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinį skundą tenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės V. N. 395,78 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2016 metų kovo mėnesio, 14,25 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (410,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti Valstybei iš atsakovės V. N. 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės V. N. 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės V. N. 15 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.