- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1507-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19553-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Reitan Convenience Lthuania“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Reitan Convenience Lthuania“, antstolei Virginijai Meškauskienei, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ 38,24 Eur patirtą žalą ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo administracinio pažeidimo bylą Nr. II-244-276/2016 dėl 2016 m. kovo 15 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje SISPAN Nr. 54174584-16, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 142 straipsnio 4 dalyje (važiavimas be bilieto arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, arba tokių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis transporto priemonėmis kelių transporto priemonėmis, arba atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi) ir nubaustas 17 eurų pinigine bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. II-244-276/2016, kuriuo pripažino minėtą nutarimą teisėtu ir pagrįstu, o ieškovo skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutartį Nr. ATP-669-209/2016, kuria paliko galioti pirmos instancijos nutartį, o ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Nurodė, kad dėl to antstolės Virginijos Meškauskaitės patvarkymu buvo priverstinai nuskaitytos piniginės lėšos, t. y. 17 Eur bauda ir 21,24 Eur vykdymo išlaidų, viso buvo nuskaityta 38 Eur ir 24 ct. ir jis patyrė tokią turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi konstatavo, kad ieškinys paduotas su trūkumais, todėl nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui konstatavęs, kad ieškovas per nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat ieškovas prašo atskirojo skundo nagrinėjimui apeliacine tvarka sudaryti trijų teisėjų kolegiją bei paskirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimo teismo posėdį. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
4.1. nutartyje nurodytos išvados yra absurdiškos, subjektyvios, vienpusiškos, akivaizdžiai šališkos ir visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, kurios yra nurodytos ieškinyje ir patikslintame ieškinyje;
4.2. Civilinio proceso kodeksas nustato, kad ieškinys turi du struktūrinis elementus: ieškinio dalyką ir jo pagrindą. Ieškinio dalyką apibūdina materialinės teisės normos. Šiuo atveju skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas ir įsiteisėjo teismo priimtas procesinis sprendimas šiuo klausimu, todėl atsirado subjektinė teisė į žalos atlyginimą iš kaltų asmenų;
4.3. skundžiama nutartis buvo priimta šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimus. Teisėja Rūta Kazlauskienė tokią nutartį priėmė dėl jai daryto kokio nors poveikio, todėl pirmos instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, todėl teisėja neturėjo teisės spręsti minėto mano ieškinio priėmimo klausimo ir privalėjo nusišalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. 2019 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas ieškovo prašymas prijungti prie atskirojo skundo: 2014 m. gruodžio 30 d. skundo (pirmo lapo), 2015 m. sausio 29 d. skundo (pirmo lapo), 2015 m. gruodžio 28 d. skundo (pirmo lapo), 2015 m. sausio 29 d skundo (pirmo lapo), 2015 m. gruodžio 28 d. skundo (pirmo lapo), 2016 m. sausio 11 d. prašymo (pirmo lapo), 2016 m. rugsėjo 28 d. skundo (pirmo lapo), 2019 m. gruodžio 29 d. skundo (pirmo lapo), 2017 m. sausio 27 d. prašymo, 2017 m. lapkričio 16 d. skundo (pirmo lapo), 2018 m. balandžio 6 d. skundo (pirmo lapo), 2018 m. gegužės 14 d. pranešimo (pirmo lapo) ir 2019 m. balandžio 20 d. skundo kopijas.
7. Apeliantas, teikdamas prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, nenurodė, kodėl negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teisme bei nepagrindė, kokią įrodomąją reikšmę jie turės bylai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtų skundų pirmieji lapai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme bei neturi įrodomojo ryšio su nagrinėjama byla, todėl juos atsisakoma priimti.
Dėl apelianto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka sudarius trijų teisėjų kolegiją
8. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kokios aplinkybės galėtų būti nustatytos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę nurodyti atskirajame skunde. Teismas, įvertinęs atskirąjį skundą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis ieškovo teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl nurodytų motyvų netenkinamas apelianto prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Be to, įvertinus nagrinėjamo klausimo esmę, atskiruoju skundu keliamų klausimų pobūdį, nėra pagrindo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją (CPK 336 straipsnio 2 dalis).
Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų
9. Byloje kilo klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
10. Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškinys paduotas nesilaikant CPK 80 straipsnio 1 dalies, 113 straipsnio 1, 2 dalių, 114 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą, nepateikė teismui įrodymų apie įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas turėtų aiškiai nurodyti, dėl kokių subjektinių teisių pažeidimo kreipiasi į teismą, išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimą, ir suformuluoti išdėstytas aplinkybes atitinkantį reikalavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo teisių pažeidimą ir reiškiamus reikalavimus bei pateikti ieškinio ir jo priedų kopijų tiek, kad po vieną tektų priešinai šaliai ir tretiesiems asmenims, procesinių dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
11. Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
12. Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Todėl ieškovas privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas. Viena iš tokių sąlygų yra tinkamas ieškinio pareiškimo surašymas (CPK 135 straipsnis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
14. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas prašo iš atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priteisti jam 38,24 Eur turtinės žalos, padarytos, ieškovo teigimu, dėl sostinės viešajame transporte nepažymėto (neaktyvuoto) elektroninio bilieto nors jo vilniečio kortelė buvo papildyta elektroniniu bilietu ir jam palietus komposterį, pasigirdo garsinis signalas, reiškiantis, kad bilietas aktyvuotas, o įrenginio savininkė yra SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
15. Taigi šio ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepašalino nurodyto trūkumo, nes nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus dėl kurių atsirado turtinė žala atliko atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, taip pat įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi tik pasinaudoję valstybės garantuojama teisine pagalba nuo žyminio mokesčio atleidžiami (Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos įstatymo 20 straipsnis).
18. Kadangi ieškovas neprašė pratęsti termino ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovui pašalinus tik dalį 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2019 m. liepos 5 d. nutartis neįvykdyta.
19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2019 m. liepos 29 d. nutartį netinkamai nustatė, kad ieškovas nepašalino visų 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų, tačiau priėmė teisėtą nutartį, kuria ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, todėl nėra pagrindo tokią nutartį iš esmės naikinti.
20. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2019 m. liepos 29 d. nutartis neužkerta ieškovui teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka ištaisius ieškinio trūkumus.
Dėl teisėjos šališkumo
21. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad teisėja Rūta Kazlauskienė neturėjo teisės spręsti ieškinio priėmimo klausimo ir privalėjo nusišalinti, kadangi tokią nutartį teisėja priėmė dėl jai daryto poveikio.
22. Pažymėtina, kad viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmosios instancijos teisme ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusiai teisėjai Rūtai Kazlauskienei nušalinimo nepareiškė. Tai reiškia, kad ieškovui dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad teisėja nutartį priėmė dėl jai daryto poveikio, todėl pirmosios instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, nepagrįstas jokiais argumentais bei objektyviais įrodymais. Ieškovo nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniais sprendimais nėra pagrindas abejoti šios teisėjos nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl teisėjos šališkumo, nenurodė nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 65 straipsnyje, todėl atskirojo skundo argumentas dėl teisėjo šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.