Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuria A. V. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ specialistės 2016-03-15 nutarimu A. V. nubaustas pagal LR ATPK 142 str. 4 d. 17 eurų bauda už tai, kad 2016-02-23 apie 20.26 val. važiavo Vilniuje tarp stotelių Šilo tiltas – Klinikų autobusu Nr. 297, maršruto Nr. 4G, su negaliojančiu terminuotu elektroniniu bilietu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto taisyklių 42-43 p.p. reikalavimus.

A. V. skunde ir teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad Vilniuje viešuoju transportu naudojasi nuolat, žino važiavimo taisykles. 2016-02-23 apie 20.00 val. jis papildė savo elektroninį bilietą (Vilniečio kortelę) 32 eurocentais, į autobusą įsėdo Konstitucijos pr. ir važiavo iki Saulėtekio al., o ne tarp stotelių Šilo tiltas ir Klinikos. Elektroninį bilietą jis aktyvavo, jis girdėjo tai patvirtinantį aparato garsą. Stotelėje įlipusiems kontrolieriams jis pateikė elektroninį bilietą ir neįgaliojo pažymėjimą, kontrolierius A. S. jam paaiškino, kad jo elektroninis bilietas negalioja, galios nuo 2016-02-24, nors jis rodė bilieto papildymo kvitą. Jis administracinio nurodymo sumokėti 8 eurų baudą neįvykdė, nes nesijautė padaręs pažeidimą, bylos nagrinėjime 2016-03-10 jis nedalyvavo. Jo nuomone jis pažeidimo nepadarė, jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, surinkta nebuvo.

Pirmos instancijos teismo teisėjas ignoravo LR ATPK reikalavimus dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo šios ATP bylos aplinkybėms patvirtinti, nes pareiškėjo pateikti įrodymai prieštarauja kontrolierių surašyto protokolo turiniui ir objektyviai tiesiogiai bei objektyviai netiesiogiai patvirtina, kad protokole yra nurodytos melagingos žinios, o šias aplinkybes galėjo patvirtinti liudytoja, kurios akivaizdoje kontrolieriai ignoravo pareiškėjo paaiškinimus ir sąmoningai įrašė į protokolą melagingas žinias, garso įrašai, nes pokalbį kontrolierius demonstratyviai įrašinėjo net dviem mobiliaisiais telefonais bei kontrolierių autobuse įrengtų vaizdo kamerų vaizdo įrašai, o šie įrodymai objektyviai ir leistinai patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes (LR ATPK256 str. 1, 2 d., 260 str. 1 d., 276 str. 1 d., 301 str.). Be to, nutartis yra grindžiama akivaizdžiai prieštaringais ir net melagingais liudytojų parodymais (LR ATPK 187² str.).

Skundžiamą nutarimą vertina kaip psichologinį spaudimą, pirmos instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties (LR ATPK 249 str., BPK 57, 58, 59 str. 1 d., 60 str. 1, 2 d.).

Nurodo, jog teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėją iš minėto autobuso – „4G“ esą išlaipino kontrolierius A. P., nors jis teismo posėdyje nedalyvavo ir teisme jis nebuvo apklaustas, o ATP protokolą esą rašė kontrolierius A. J., nors protokolą savo antspaudu patvirtino minėtas kontrolierius A. P., o šio protokolo nuorašas, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, buvo patvirtintas kontrolieriaus A. S. antspaudu. Nė vienas iš kontrolierių neturėjo prisisegę nustatytos formos pažymėjimo su vardu, pavarde ir nuotrauka.

Pažymi, jog pateikė kontrolieriui UAB “Reitan Convenience Lithuania” prekybos salone “Narvesen”, esančiame Upės g. 16, Vilniuje, 2016-02-23 išduotą kvitą Nr. 182/286, kuris objektyviai tiesiogiai patvirtino, kad pareiškėjo turima „Vilniečio kortelė“ (elektroninis bilietas) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildyta - 32 eurocentais prieš 20 minučių, t y. tą pačią 2016 m. vasario 23 d. 20 val. 02 min. ir yra galiojanti, t. y. suteikė teisę važiuoti miesto transportu 30 minučių, o pareiškėjas ją aktyvavo įlipęs į autobusą, nes komposteris pyptelėjo. Minėtas kvitas objektyviai netiesiogiai patvirtino pareiškėjo buvimo vietą, t. y., kad į autobusą jis įlipo „Konstitucijos prospekt“, o ne stotelėje „Šilo tiltas“. Atsakyti į klausimą kokiu būdu kontrolieriai nustatė kokioje stotelėje pareiškėjas įlipo į autobusą - kontrolieriai nesugebėjo.

Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ATP byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas ne 2016 m. kovo 10 d., o 2016 m. kovo 15 d.

Kartu su bylos medžiaga nebuvo pateikta pažyma apie elektroninių bilietų tikrintuvo metrologinę patikrą. Pats elektroninio bilieto tikrinimo faktas nėra fiksuojamas jokiu būdu, o Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto skyriaus specialistė E. V. pateikė išrašą tik dėl pareiškėjo „Vilniečio kortelės“ (elektroninio bilieto) Nr. (duomenys neskelbtini) aktyvavimo 2016 m. vasario 24 d. ir pripažino faktą, kad jo „Vilniečio kortelė“ (elektroninis bilietas) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo galiojanti, t. y. papildyta - 32 eurocentais, tačiau buvo neaktyvuota, bet nepateikė jokių duomenų, kad tai įvyko dėl pareiškėjo kaltės.

Kontrolierius A. S. teismui davė melagingus parodymus, t. y. teigė esą ir jis tikrino pareiškėjo “Vilniečio kortelę” (elektroninį bilietą) Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau elektroninių bilietų aktyvatoriai (komposteriai), nei elektroninių bilietų tikrintuvai, kuriuos naudoja kontrolieriai neatitinka jiems skirtų reikalavimų, nes jie nefiksuoja paties elektroninio bilieto aktyvavimo ir tikrinimo fakto rašytine forma.

Teisėjas nelaikė tikslinga apklausti skunde minėtą liudytoją, kurios akivaizdoje kontrolierius rašė ATP protokolą, išsireikalauti bei peržiūrėti vaizdo įrašus, nes šie vaizdo įrašai objektyviai patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes ir teisme melagingai liudijusių kontrolierių parodymus objektyviai paneigtų. Nėra ir nebuvo paneigta versija dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims ir neteisėto poveikio informacinei sistemai (LR BK 196, 197 str.), t. y. dėl galimo elektroninės informacijos vėlavimo ir pan., nes pareiškėjas turi operatyvinės informacijos, kad jo atžvilgiu buvo vykdoma dar viena provokacija, kurią suorganizavo Vilniaus AVPK komisarai, nes pareiškėjui yra sistemingai blokuojamas elektroninis paštas, internetinė prieiga prie teisinės informacijos ir net 10 eurų internetinis bankinis pavedimas iš „SEB“ banko į „DNB“ banko sąskaitą.

A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Iš administracinio bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju A. V. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 142 str. 4 d. už tai, kad 2016-02-23 apie 20.26 val. važiavo Vilniuje tarp stotelių Šilo tiltas – Klinikų autobusu Nr. 297, maršruto Nr. 4G, su negaliojančiu terminuotu elektroniniu bilietu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto taisyklių 42-43 p.p. reikalavimus.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog pirmos instancijos teismas buvo neteisėtos sudėties, mano, jog bylą nagrinėjęs teisėjas turėjo nusišalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais, nes pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą apylinkės teismo teisėjui nusišalinti (LR ATPK 249 str., BPK 57, 58, 59 str. 1 d., 60 str. 1, 2 d.). BPK 58 str. 1 d. numatytų nušalinimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, jog teismas nevertino pareiškėjo išdėstytų argumentų, išreiškė abejones dėl elektroninių bilietų aktyvatorių (komposterių) bei elektroninių bilietų tikrintuvų atitikimo nustatytiems reikalavimams, nes jie nefiksuoja paties elektroninio bilieto aktyvavimo ir tikrinimo fakto rašytine forma.

Apklausti liudytojai A. S., A. J. paaiškino, kad kontrolieriai turimu prietaisu patikrino pareiškėjo elektroninį bilietą ir nustatė, kad ji autobuse, kuriuo vyko pareiškėjas, nebuvo aktyvuota, t.y. jis važiavo su negaliojančiu terminuotu elektroniniu bilietu (b.l.28-30). Liudytojų paaiškinimai nėra prieštaringi, atitinka 2016 m. vasario d. administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis (b.l.6).

Iš pateikto kvito Nr. 182/286 matyti, kad 30 min. VVT bilietas -50 % - kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildyta 0,32 eurocentais įmoka 2016-02-23 20.02.07 val. (b.l. 18).

Iš pažymos matyti, kad elektroninis bilietas buvo papildytas 2016-02-23 20.02.21 val. (12 p.), aktyvuotas šis bilietas buvo 2016-02-24 10.53.16 val. (b.l. 23).

Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad buvo tikslinga apklausti skunde minėtą liudytoją, kurios akivaizdoje kontrolierius rašė ATP protokolą, nes pareiškėjas nenurodė šios liudytojos asmens duomenų (pavardės ir vardo, adreso).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo elektroninis bilietas, kuris buvo papildytas 2016-02-23 20.02.21 val., buvo aktyvuotas tą pačią bilieto papildymo ir patikinimo dieną, t.y. 2016-02-23, todėl neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais, kad šiuo atveju įrodyta, kad A. V. 2016-02-23 20.26 val. elektroninis bilietas nebuvo aktyvuotas, t.y. visuomeniniu transportu jis važiavo be bilieto (su negaliojančiu terminuotu elektroniniu bilietu), tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto taisyklių 42, 43 p.p. ir padarė LR ATPK 142 str. 4 d. pažeidimą, už ką pagrįstai buvo nubaustas bauda.

Sutiktina ir su tuo skundžiamo nutarimo argumentu, jog ta aplinkybė, kad ant protokolų nurodyti skirtingi liudytojai – A. P. ir A. S. – reikšmės neturi, nes įrodyta, kad jie abu dalyvavo 2016-02-23 atliekant bilietų patikrinimą.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 142 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.