- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-03
- Bylos Nr.
- e2-400-1182/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01823-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jūratė Volčkova (pirm.)
- Ieškovas
- K. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Aktiva Finants OU“, "Aktiva Finants OU", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
- 2.4.4.2Uzufruktas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone įgaliotai atstovei Kornelijai Jomantienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Aktiva Finants OU“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose 2022 m. rugsėjo 2 d. priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo:
1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo D. P. kaltės;
2) Palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę - „P.“;
3) Nustatyti nepilnametės dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, K. P., ieškovės gyvenamojoje vietoje;
4) Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamų išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) Nustatyti bendravimo su dukra A. tvarką, nurodant, kad atsakovas D. P. turi teisę bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį, vieną savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 17.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį vakare, 17.00 val. į ieškovės gyvenamąją ar kitą iš anksto sutartą vietą. Apie planuojamą bendrauti savaitgalį atsakovas praneša ne vėliau kaip prieš 5 dienas;
6) Dėl atsiskaitymo su kreditoriais: 6.1) Pripažinti, kad prievolė kreditoriui Aktiva Finants OU, kodas 10746479, kurios skolos likutis 106,67 Eur yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 6.2) Pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis skolas, vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai, išieškomas pagal nutarimus administracinių nusižengimų nutarimus - Nr. (23.31-8)483-28868, vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00358, skola 23 Eur: Nr. (23.31-08)483-68405, vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00860, skola 245,00 Eur; Nr. (23.31-08)483-80160, vykdomosios bylos Nr. 0014/2201045, skola 150,00 Eur; 6.3) Atsakovo D. P. asmenine prievole pripažinti 46,34 Eur skolą, vykdomą pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-648-325, vykdomosios bylos Nr. 0014/1400352.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuokos pradžioje bendras gyvenimas sekėsi gerai. Šalys kūrė bendrus ateities planus, abu rūpinosi šeima. Santykiai pablogėjo gimus dukrai, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti šeima, pradėjo smurtauti ieškovės atžvilgiu. Dėl atsakovo smurto ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2022-02-11 buvo nutrauktas šalims susitaikius, nes atsakovas prašė išsaugoti šeimą, norėjo išvažiuoti dirbti į užsienį. Dėl neblaivaus atsakovo smurto ieškovė buvo priversta palikti bendrą sutuoktinių gyvenamąją vietą, ieškovei buvo suteikta pagalba ir gyvenamoji vieta Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centre 2022-02-03. Ieškovės tvirtinimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, jo piktnaudžiavimo alkoholiu, nepagarbos, nesirūpinimo šeima. Dukra A. P. nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė visapusiškai rūpinasi dukra ir ją išlaiko. Atsakovas dukra nesirūpina, jai išlaikymo nemoka. Atsižvelgiant į dukros poreikius, jai išlaikyti kiekvieną mėnesį reikia apie 400-450,00 eurų. Atsakovas su dukra bendrauja minimaliai, atvyksta į Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centrą, kur jam yra leidžiama susitikti su dukra, tačiau atsakovas susitikimus su dukra dažniausiai naudoja siekdamas ieškovei daryti spaudimą, terorizuoti. Santuokos metu šalys yra įgiję kreditorių, kurių skolos nėra sumokėtos. Dalis skolų yra bendros skolos, o dalis yra asmeninės.
3. Atsakovas D. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
4. 2022-09-07 teisme gautas trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad ieškovė valstybės biudžetui skolinga 418,00 Eur ATPK baudą, atsakovas D. P. skolingas valstybės biudžetui 516,90 Eur ATPK baudą, 251,99 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. VMI prie LR FM ieškovės K. P. ieškinio neginčija ir prašo sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į ieškovės K. P. ir D. P. turimus įsipareigojimus valstybei. Pažymi, kad byla nebus vedama per advokatą ir prašo nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
6. Trečiasis asmuo „Aktiva Finants OU“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas mažamečio vaiko akivaizdoje prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą, turi priklausomybę alkoholiui. Dėl alkoholio atsakovas buvo praradęs darbą. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena vienerius metus. Laikinai nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas nesilaiko, su vaiku bendrauja tada, kai pats to nori. Atsakovas šiuo metu vaikui neskiria jokio išlaikymo. Prašoma priteisti 200 Eur suma per mėnesį būtų skirta vaiko darželiui apmokėti, rūbams, būtiniausiems poreikiams tenkinti. Papildomai ieškovė nurodė, kad santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė – mopedas, kurį po santuokos nutraukimo prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Kiekvieno turimas skolas pagal vykdomuosius dokumentus pripažinti asmeninėmis prievolėmis, kreditoriui Aktiva Finants OU skolos likutį pripažinti solidaria prievole.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Lina Tamošaitienė ieškinį palaikė ir jį prašė tenkinti ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės įvardintais ir pateiktais duomenimis ir argumentais. Taip pat prašo iš atsakovo valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 452,29 Eur sumą.
9. Atsakovas į teismo posėdi neatvyko, teismo šaukimas į 2023-01-17 teismo posėdį atsakovui įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo mamai.
10. Trečiojo asmens „Aktiva Finants OU“ atstovas UAB „Julianus Inkaso“ į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
11. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog pateiktą išvadą teismui palaiko. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis ir prisirišęs prie mamos. Institucija neprieštarauja prašomos bendravimo tvarkos nustatymui, bet pažymi, jog turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kadangi vaikas retai matosi su tėvu. Prašoma priteisti 200 Eur suma per mėnesį tikėtina, kad bus pakankamai patenkinti mažamečio vaiko poreikius. Institucijai ieškovės šeima žinoma nuo 2022 m. birželio 29 d. dėl netinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros. Institucija pažymi, kad mama stengiasi ir rūpinasi vaiku, nors socialinių įgūdžių dar šiek tiek trūksta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas (visiškai).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
13. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
14. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
15. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas niekur nedirbo, nesirūpino šeima, nuolat girtaudavo (iki ieškovės išėjimo iš namų, atsakovas alkoholį vartodavo kasdien), o apsvaigęs šalių mažamečio vaiko akivaizdoje prieš ieškovę vartojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi), dėl ko ieškovė, neapsikentusi nuolatinių konfliktų ir smurto, su vaiku buvo priversta palikti gyvenamąją vietą ir apsigyventi Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centre. Taigi ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
16. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-38/2018).
17. Iš 2022-02-11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas buvo įtariamas tuo, jog 2022-02-03 apie 01 val. nakties, namuose, šeimyninio konflikto metu, tyčia, nemažiau keturis kartus sudavė savo sutuoktinei K. P. į veidą ir vieną kartą į pilvą. Atsakovo D. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
18. Iš 2022-09-12 Skyriaus išvados matyti, kad Skyriaus specialistams šeima žinoma nuo 2021 m. Nustatyta, kad šeimai trūksta tėvystės įgūdžių. Socialinės darbuotojos teigimu, atsakovas ieškovę neigiamai veikia, gyvendama su atsakovu, ieškovė labai mažai dirbdavo, sakydavo, kad nenori ar tingi. Specialistė nurodė, kad atsakovas nuolat vaikšto apie krizių centrą ir jei tik ieškovė yra namuose, stebi ją, ištisai seka, žiūri iš po kampo, grasina ieškovei, kad jei ieškovė su atsakovu išsiskirs – atims iš jos vaiką ir ji nieko neturės.
19. Taigi aptarti duomenys pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio netinkamai atliekamų pareigų ir žiauraus elgesio. Tuo tarpu atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, nepateikė savo pozicijos, nors apie civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme jam yra žinoma, todėl darytina išvada, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtina prezumpcija liko nepaneigta ir konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. P. kaltės.
20. Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina pavardė – „P.“.
21. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo.
22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką, t. y. A. P., gim. (duomenys neskelbtini).
23. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodo, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Ieškovė iš esmės viena pati skiria laiką vaiko priežiūrai ir būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovas su vaiku bendrauja minimaliai, iki ieškovei išeinant iš bendrų su atsakovu namų, nesirūpino vaiku. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad gyvenimas kartu su ieškove kaip nors pažeidžia šalių vaiko interesus.
24. Iš Skyriaus pateiktos išvados matyti, kad faktiškai iširus bendram tėvų gyvenimui, vaikas liko gyventi su motina, mergaitė yra mažametė, prisirišusi prie mamos.
25. Atsižvegliant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kaip pagrįstas, tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
26. CK 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
27. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
28. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, atsakovas nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, atvyksta pasimatyti su vaiku, kada atsakovui patogu, tačiau atsakovui visada sudaromos sąlygos pasimatyti su vaiku.
29. Iš Skyriaus pateiktos išvados matyti, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau Skyrius neprieštarautų, kad ir po teismo sprendimo būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris būtų apibrėžiamas ne laiko tarpu, o susitikimų skaičiumi bei periodiškumu.
30. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nustačius laikiną atsakovo su vaiku bendravimo tvarką būtų fiksuoti pažeidimai, į tai, kad sprendimo priėmimo metu nežinomas atsakovo darbo pobūdis, gyvenimo sąlygos, darytina išvada, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka tiek mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tiek atsakovo, todėl tenkintina nurodant, kad atsakovas D. P. turi teisę bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį, vieną savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 17:00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį vakare, 17.00 val. į ieškovės gyvenamąją ar kitą iš anksto sutartą vietą. Apie planuojamą bendrauti savaitgalį atsakovas praneša ne vėliau kaip prieš 5 dienas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur/ mėn. laikiną išlaikymą A. P., suteikiant ieškovei laikiną uzufrukto teisę valdyti šiuos pinigus. Nurodo, kad atsakovas neskiria lėšų vaiko išlaikymui.
32. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
33. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).
34. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 840 Eur ir kas atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nuo 2023-01-01 vaiko išmokos (vaiko pinigai) dydis yra 85,75.
35. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra dvejų metų amžiaus, lanko darželį, neturi sveikatos problemų, nėra lavinami vaiko gabumai, saviraiška. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nėra duomenų apie atsakovo uždirbamas pajamas, nes Sodros duomenimis, D. P. nedirba. Ieškovė taip pat niekur nedirba, šiuo metu gyvena Gargždų socialinių paslaugų centro Krizių centre. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vaiko amžių, darytina išvada, kad šiuo atveju vaikui reikalingo išlaikymo suma yra 500 Eur. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad paskirstydamas kiekvienam iš tėvų teiktino nepilnamečiui vaikui dydžio išlaikymą, teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis dukrai sudaro po 207 Eur ((500-85,5):2) iki vaiko pilnametystės. Priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė K. P..
36. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
37. Atsižvelgiant į tai, kad 2022-09-14 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl priimant sprendimą ir išnykus pagrindui, panaikintinos.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
38. Iki bylos iškėlimo dienos sutuoktinių turtui bei sutuoktinių pajamoms taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas ir taikytina bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.67 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).
39. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo ir VĮ Nekilnojamojo turto registro pažymos patvirtina, kad ieškovės vardu registruotino turto nėra. VĮ Nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruotino turto nėra. Iš Kelių transporto priemonių registro pažymos matyti, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė – HONDA BALI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri areštuota. Ieškovė nurodo, kad ši transporto priemonė yra atsakovo ir po santuokos nutraukimo prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių dėl minėtos transporto priemonės ginčo nėra, ieškovė prašo transporto priemonę priteisti atsakovui, todėl po santuokos nutraukimo transporto priemonė - HONDA BALI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovui.
Dėl prievolės kreditoriams
40. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).
41. Ieškovė prašo, nutraukus šalių santuoką, prievolę kreditoriui Aktiva Finants OU, atstovaujamam UAB „Julianus Inkaso“ pripažinti solidaria. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo, kaip po santuokos nutraukimo bus vykdomi kreditiniai įsipareigojimai pagal šiame punkte nurodytą kredito sutartį nėra, todėl pripažintina, kad prievolė kreditoriui Aktiva Finants OU, nutraukus santuoką išlieka solidari.
42. Pagal CK asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kitos asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.
43. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo turimos mokestinės prievolės pripažintinos asmeninėmis jų prievolėmis:
- skolos, vykdomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai, išieškomas pagal nutarimus administracinių nusižengimų bylose - Nr. (23.31-8)483-28868, vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00358, skola 23 Eur: Nr. (23.31-08)483-68405, vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00860, skola 245,00 Eur; Nr. (23.31-08)483-80160, vykdomosios bylos Nr. 0014/2201045, skola 150,00 Eur – po santuokos nutraukimo pripažintinos ieškovės K. P. asmeninėmis prievolėmis;
- skolos, vykdomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai, išieškoma 46,34 Eur skola, vykdoma pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-648-325, vykdomosios bylos Nr. 0014/1400352 – po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovo D. P. asmenine prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei šioje byloje skirta 100 procentų apmokama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, taip pat į tai, kad ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 246 Eur ((2 neturtiniai reikalavimai po 100 Eur x 126,6 (vartotojų kainų indeksas pateikiant ieškinį)x0,75 (viso 190 Eur), 1 turtinis reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis (207 x 12 x 0,03 x 0,75) (viso 56 Eur)), žyminio mokesčio.
45. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 44,33 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, šio išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo D. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „P.“, atsakovui palikti pavardę – „P.“.
Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, K. P., ieškovės gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 207,00 (du šimtus septynis eurus 00 ct) eurų kas mėnesį mokamų išmokų iki dukros pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 2 d., indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti ieškovei K. P., a. k. (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. P. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su dukra vieną kartą per mėnesį, vieną savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 17.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį vakare, 17.00 val. į ieškovės gyvenamąją ar kitą iš anksto sutartą vietą. Apie planuojamą bendrauti savaitgalį atsakovas praneša ne vėliau kaip prieš 5 dienas.
Pripažinti, kad prievolė kreditoriui Aktiva Finants OU, kodas 10746479, kurios skolos likutis 106,67 Eur, nutraukus santuoką išlieka solidari ieškovės K. P. ir atsakovo D. P. prievolė.
Priteisti atsakovui santuokos metu įgytą transporto priemonę - HONDA BALI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad skolos, vykdomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai, išieškomos pagal nutarimus administracinių nusižengimų bylose - Nr. (23.31-8)483-28868, vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00358, skola 23 Eur: Nr. (23.31-08)483-68405, vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00860, skola 245,00 Eur; Nr. (23.31-08)483-80160, vykdomosios bylos Nr. 0014/2201045, skola 150,00 Eur – po santuokos nutraukimo lieka ieškovės K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis.
Pripažinti, kad skola, vykdoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos naudai, išieškoma 46,34 Eur skola, vykdoma pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-648-325, vykdomosios bylos Nr. 0014/1400352 – po santuokos nutraukimo lieka atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 44,33 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 33 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, ir 246 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 00 centų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“. Šio sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytais įmokų mokėjimo kodais.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.