Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9543-223/2017 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis S. R., akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė „Panevėžio butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą taip pat yra įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius), kuriame įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau antstoliui atsisakius tenkinti V. J. skundą, skundas dėl antstolio veiksmų persiųstas apylinkės teismui (b. l. 2). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose, 510 straipsnyje. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Spręstina, kad įpareigojimas šalinti procesinio dokumento trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (skundas) yra pakankamai aiškus, t. y. ieškinio (skundo) dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje (skunde) esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų trūkumų šalinimo instituto paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad skundas yra su trūkumais ne visais atvejais reiškia, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami.Įvertinus V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jame nėra aiškiai nurodytas, koks konkretus antstolio patvarkymas skundžiamas, tačiau iš jo turinio matyti, kad skundžiamas antstolio atsisakymas perduoti jo kontoroje užvestas vykdomąsias bylas kitam antstoliui, t. y. antstolio S. R. 2017 m. spalio 31 d. priimtas patvarkymas dėl atsakymo į prašymą (b. l. 12), taip pat vykdymo išlaidų skaičiavimai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. skundas yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir dėl to nėra galimybės nustatyti, koks antstolio procesinis veiksmas skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad paprastai skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau siekiant visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas turi būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), todėl skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi teisę skirti žodinį procesą ir teismo posėdyje užduodant klausimus dalyvaujantiems asmenims patikslinti reikalavimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes.Bylose dėl antstolio veiksmų, byloje dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris padavė skundą dėl antstolio veiksmų, ir suinteresuoti asmenys (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „ieškovas“ ir „atsakovas“ yra vartojamos tik ginčo teisenoje, todėl nepagrįstai apeliantas tvirtina, kad šiuo atveju atsakovais byloje turėtų būti antstoliai S. R., V. Ž. ir A. B.. Suinteresuotais asmenimis laikomi asmenys, kurie turi materialinį suinteresuotą bylos baigtimi, t. y. vykdomosios bylos dalyviai. Visais atvejais į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukiamas antstolis, kurio veiksmai skundžiami, šiuo konkrečiu atveju tai yra antstolis S. R.. Tuo atveju, kai skundą dėl antstolio veiksmų paduoda skolininkas, suinteresuotu asmeniu įtraukiamas išieškotojas, t. y. asmuo, kurio naudai antstolis (kurio veiksmai skundžiami) atlieka priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio S. R. kontoroje užvestose vykdomosiose bylose išieškotojomis yra AB „Panevėžio energija“, VMI ir AB „Panevėžio butų ūkis“, todėl teismų informacinėje sistemoje LITEKO šie subjektai yra nurodyti kaip suinteresuoti asmenys.

Dėl bylų sujungimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl tikslingumo sujungti dvi bylas į vieną priklauso išimtinai tik bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 136 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius (atitinkamai, pagal vieno pareiškėjo skundus) skirtingiems atsakovams (suinteresuotiems asmenims), arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius (pareiškėjų skundus) tam pačiam atsakovui (suinteresuotam asmeniui), gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Taigi bylą nagrinėjantis teisėjas nustatęs įstatyme numatytus pagrindus turi teisę kreiptis į teismo pirmininką dėl bylų sujungimo, tačiau teisėjas neprivalo to daryti, jei, teismo vertinimu, bylas galima nagrinėti skyrium. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo V. J. skundą/ieškinį antstoliams S. R., V. Ž., A. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-9654-488/2017. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundo/ieškinio turinį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo/ieškinio reikalavimai ir argumentai iš esmės tokie patys kaip ir pareiškėjo V. J. 2017 m. lapkričio 6 d. prašyme, tik papildomai prašoma priteisti iš antstolio A. B. 1205,28 Eur permoką ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 10). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti skundą/ieškinį (b. l. 19), nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo Panevėžio miesto apylinkės teismas užbaigė civilinę bylą Nr. 2YT-9654-488/2017, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sujungti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2YT-9654-488/2017 ir Nr. 2YT-9543-223/2017.

Dėl teisėjos B. M. nusišalinimo

Vienas iš atskirajame skunde keliamas klausimas susijęs su tinkamo proceso garantija, t. y. užtikrinimu, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Teisėjas gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-129-943/2015).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Pastebėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių dėl teisėjos šališkumo, neprašė nušalinti teisėjos B. M., nors jam buvo žinoma, koks teisėjas yra paskirtas nagrinėti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Klausimą dėl teisėjos šališkumo iškėlė tik atskirajame skunde, pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus (nesugeba kontroliuoti proceso, neišreikalauja jo prašymų įrodymų iš kitų asmenų, nepagrįstai nustatė skundo trūkumus). Pažymėtina, kad pareiškėjui išreiškus abejones dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja B. M. 2018 m. sausio 3 d. nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl galimybės nusišalinti ir pripažino, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu prašoma teisėją B. M. „nusišalinti“, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad klausimas dėl teisėjos nusišalinimo nėra šios apeliacinės bylos dalykas, todėl nėra tikslinga plačiau pasisakyti šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67), todėl pirmosios instancijos teismo teisėjos procesinis sprendimas sprendžiant skundo priėmimo klausimą nerodo teisėjos šališkumo.

Dėl bylos procesinės baigties

Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi laikė skundą nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė šalių procesinių dokumentų reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas dėl trūkumų šalinimo, nes, kaip minėta, iš skundo turinio galima nustatyti, kokie antstolio S. R. procesiniai veiksmai skundžiami, be to, teismas turi teisę skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir užduodant klausimus dalyvaujantiems asmenims patikslinti reikalavimus bei išsiaiškinti faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą, nors pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti, tačiau teismas gali būti iniciatyvus, taigi gali išsireikalauti papildomus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl įvertinęs visumą faktinių aplinkybių turi pagrindo spręsti, kad teismas neužtikrino įstatymų leidėjo CPK 510 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo, kad antstoliui atsisakius tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio veiksmų teisėtumą patikrina teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir V. J. skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų atsakyti į klausimą, ar pagrįstai antstolis S. R. atsisakė perduoti jo kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas pareiškėjo nurodytam antstoliui, taip pat analizuoti aplinkybes susijusias su vykdymo išlaidų skaičiavimu ir kita.Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti V. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.