- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- A2-1111-812/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04189-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- K. J., D. J.
- Kategorijos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą suinteresuotiems asmenims K. J., D. J., išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, priimti naują sprendimą – pripažinti, kad K. J. ir J. J. nėra pareiškėjo V. J. sūnūs, o V. J. nėra K. J. ir J. J. tėvas.
Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams K. J. ir D. J. dėl tėvystės nuginčijimo, motyvuodamas tuo, kad V. J. atsisakė savo reikalavimo. Pareiškėjas mano, kad byloje buvo iš esmės pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą ir atlikimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija, pažeisdama CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ekspertizės aktą surašė ir pateikė teismui tik vienu egzemplioriumi. Šio procesinio dokumento kopijų turėjo būti pateikta tiek, kad po vieną tektų kiekvienai šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Prieš 2016 m. gruodžio 1 d. posėdį pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertizės aktu, nebuvo pateiktas akto nuorašas, pareiškėjas nežinojo, kad toks dokumentas teisme gautas. Ekspertizę atlikusi ekspertė neatvyko į teismo posėdį, neišaiškino savo išvados, teismas bei byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo jai užduoti klausimų. Pareiškėjas posėdžio metu pareiškė atsisakantis ieškinio tik todėl, kad norėjo bylos nagrinėjimo eigoje padaryti pertrauką, kad galėtų pasiruošti toliau ginti savo teisėtą interesą, nusprendė, kad bus tikslingiau, jei nuo ieškinio atsisakys, o paskui teisme inicijuos analogišką ginčą iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ieškinio atsisakymo klausimas turi būti nagrinėjamas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nebent bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų kitaip. Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo remtis ekspertizės išvada, nutraukdamas bylą, nes ekspertė išvados neišaiškino. Neturint specialiųjų genetikos žinių išvada yra nesuprantama, be to, išvada teismui neprivaloma.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad turėjo savarankiškai ginti savo teises 2016 m. gruodžio 1 d. posėdyje, nes pareiškėjas byloje atsisakė antrinės teisinės pagalbos. Antrinė teisinė pagalba neteikiama tam pačiam asmeniui daugiau kaip trijose bylose, o pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu turėjo rinktis, kurioje byloje teisinė pagalba jam yra reikalinga labiausiai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje nesutinka, kad civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 būtų atnaujintas procesas pareiškėjo nurodytais motyvais. Nurodo, kad DNR ekspertizės aktas nepatenka į Civilinio proceso kodekso XI skyriuje apibrėžtą procesinių dokumentų sąvoką. Taip pat pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenustato teismui pareigos pasiūlyti ekspertui išvadą išaiškinti žodžiu. V. J. pateikus prašymą, teismas suteikė pareiškėjui galimybę susipažinti su išvada, padarydamas byloje pertrauką, po kurios V. J. nepareiškė prašymo iškviesti ir apklausti ekspertą, išaiškinti ekspertizės akto surašymo aplinkybes, taip pat nebuvo pareikšta jokių papildomų prašymų, susijusių su ekspertizės akto nešališkumu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Atnaujinti procesą galima tada, jeigu yra nustatomas proceso atnaujinimo pagrindas. Įstatymu nustatytas išsamus proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas ir terminai, reiškia, kad šis institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje numatytų pagrindų.
Pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas atnaujinamas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios, todėl atnaujinant procesą aptariamos normos pagrindu, abi šios sąlygos turi egzistuoti. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas nėra pakartotinis tų pačių aplinkybių ir įrodymų svarstymas ir proceso pakartojimas.
Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu.
Nustatyta, kad V. J. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas K. J. nėra jo sūnus, o ieškovas nėra atsakovo K. J. tėvas; pripažinti, kad J. J. nėra V. J. sūnus, o ieškovas nėra J. J. tėvas; taip pat prašė skirti genetinę ekspertizę V. J. ir K. J. bei J. J. giminystės ryšiui nustatyti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 priėmė ieškovo V. J. ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl ieškinio atsisakymo priėmimo formos. Teismas 2016 m. gruodžio 1d. nutartį priėmė vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas bylą iš esmės žodinio proceso tvarka, ieškovui žodžiu atsisakius ieškinio, teismui išaiškinus ieškinio atsisakymo pasekmes ir ieškovui jas supratus. Rašytinio proceso tvarka teismas išsprendžia ieškinio atsisakymą, pareikštą rašytiniame pareiškime (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertizės aktu ir jis nežinojo, jog ekspertizės aktas teisme yra gautas. Ekspertizė civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 buvo paskirta 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymu. Ieškovas buvo nuvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją ekspertizės atlikimui. Iš 2016 m. gruodžio 1d. informacinės pažymos, garso įrašo civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 nustatyta, jog teismo posėdžio metu ieškovo prašymu buvo paskelbta pertrauka, kad ieškovas galėtų susipažinti su DNR ekspertizės aktu.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl ekspertės neatvykimo į teismo posėdį ir ekspertizės išvados neišaiškinimo. Teismas skiria ekspertizę ir paveda ją atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai, kad išsiaiškintų nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 217 straipsnio nuostatas, teismas neprivalo kviesti eksperto į teismo posėdį, kad ekspertas savo išvadą išaiškintų žodžiu. Nagrinėdamas bylą pagal V. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, teismas nenustatė, kad DNR ekspertizė atlikta pažeidžiant teisės aktus, teismui nekilo papildomų klausimų, susijusių su ekspertizės atlikimu, tokių prašymų nepareiškė ir ieškovas bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, susipažinę su ekspertizės aktu. Į teismo posėdį ekspertė nebuvo kviesta teisėtai ir pagrįstai.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija, pažeisdama CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ekspertizės aktą surašė ir pateikė teismui tik vienu egzemplioriumi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). DNR ekspertizės aktas nelaikytinas dalyvaujančio byloje asmens procesiniu dokumentu, todėl yra pateikiamas vienu egzemplioriumi subjektui, paskyrusiam ekspertizę, šiuo atveju - teismui, (CPK 110 straipsnis, 113 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę susipažinti su ekspertizės aktu (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas šia teise pasinaudojo.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl bylos vedimo be atstovo, bylos nutraukimo pasekmių nesupratimo. Iš civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 esančių duomenų nustatyta, kad V. J. antrinė teisinė pagalba byloje buvo teikiama tuo metu, kai teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi bylą atnaujino atlikus ekspertizę ir skyrė teismo posėdį. Apie nutrūkusius atstovavimo santykius pagalbą teikęs advokatas teismui pranešė 2016 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjas pats pasirinko, kurioje byloje teisinė pagalba jam yra reikalingiausia, pareiškė, kad žino savo teises ir pareigas, neprašė teismo atidėti teismo posėdį, kad galėtų sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui neturint atstovo byloje jis nesugebėjo tinkamai ginti savo teisių, suprasti bylos nutraukimo pasekmių, kurias teismas pareiškėjui išaiškino teismo posėdžio metu ir pareiškėjas pareiškė, kad jas suprato.
Vadovaujantis visuma byloje nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pareiškėjo nurodyto bei kitų proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Bylos nagrinėjimo išlaidos sudaro: 82 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir 4 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1). Pareiškėjas, pareikšdamas prašymą atnaujinti procesą, žyminio mokesčio nesumokėjo. Iš 2017 m sausio 27 d. pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų matyti, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta: dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 apskundimo apeliacine tvarka; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-337/2016 apskundimo kasacine tvarka; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-651-425/2016 apskundimo kasacine tvarka; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-212/2016 apskundimo kasacine tvarka; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-334/2016 apskundimo. Nors pareiškėjas nurodė, kad bylą ves per Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatą ir nurodė, kad prideda sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tokio dokumento iki teismo posėdžio pradžios teismo reikalavimu nepateikė. Pareiškėjas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo. Nurodytais motyvais iš pareiškėjo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos - 82 Eur žyminis mokestis ir 4 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5230-828/2016 atmesti.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.