- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-651-425/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-651-425/2016
Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00862-2016-8
2016 m. liepos 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2163-902/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. J. 957,34 Eur skolą už šilumos energiją, susidariusią per laikotarpį nuo 2014-04-14 iki 2015-12-31, 37,41 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė tiekė šilumos energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas atsakovas, po S. J. mirties priėmęs palikimą bei deklaravęs gyvenamąją vietą. Paaiškino, jog patalpose sumontuoti šilumos energijos vartojimo įrenginiai yra prijungti prie bendrovės tiekiamos šilumos energijos tinklų. Pažymėjo, nesant sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, šilumos tiekimo sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp šilumos tiekėjo ir patalpų savininko. Teigė, kad atsakovas privalėjo laiku apmokėti kas mėnesį pateikiamas sąskaitas, tačiau šios pareigos nevykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. J. 957,34 Eur skolą, 24,94 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Konstatavo, kad atsakovas, būdamas buto, kuriam tiekiama šilumos energija, savininkas, privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir net ir nesant tarp šalių sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, jam kyla prievolė atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją.
5. Nustatė, kad atsakovui mokama socialinė pašalpa, tačiau nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų teikiamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos, todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentu, esą įsiskolinimas jam paskaičiuotas neteisingai.
6. Konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 37,41 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas nuo 2014-04-01 iki 2015-12-31, yra pagrįstas įstatymu, apskaičiuotos palūkanos nėra neprotingai didelės, tačiau įvertinęs atsakovui esant fiziniam asmeniui, vartotojui, socialiai remtinam asmeniui, teismas prašomų priteisti palūkanų dydį sumažino iki 24,94 Eur sumos.
7. Nustatė nesant byloje patikimiems įrodymams ieškovei ginčo laikotarpiu iš esmės pažeidus sutartį ir teikus nekokybiškas paslaugas.
8. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai dėl jo pažeistos garbės ir orumo buvo įvertinti 2016-03-03 nutartimi, kurioje pasisakė, jog atsakovas abstrakčiai išdėstyto problemas, su kuriomis jis susiduria, nurodė institucijų, į kurias jis gali kreiptis, sąrašą, todėl pakartotinai dėl ieškovės nekokybiškai teikiamų paslaugų žeminant asmens garbę ir orumą, nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, teikti atsakovo prašymą Lietuvos Konstituciniam Teismui, tenkinti 2014-07-31 priešieškinį visa apimtimi.
10. Nurodo, kad iš 957,34 Eur sumos nėra atimta socialinė kompensacija karštam vandeniui ir šildymui, tuo pažeidžiant jo konstitucinę teisę į socialinę apsaugą.
11. Mano, jog procesinių palūkanų bei reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, žyminio mokesčio sumažinimas keliais eurais neatitinka moralės normų. Daro prielaidą, kad ketinama užvaldyti jo nekilnojamąjį turtą, o pareiškus teisėjai nušalinimą, ji nenusišalino, todėl teigia esant pagrindui kilti deliktinei atsakomybei bei svarstyti teisėją Teisėjų taryboje.
12. Teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl nesikreipė į Lietuvos Konstitucinį Teismą pagal jo pateiktą prašymą, neprijungė prie bylos medžiagos eilės Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų, neįtraukė į procesą papildomų šalių, nenagrinėjo 2014-07-31 pateikto priešieškinio, todėl buvo šališkas. Nurodo, jog 2016-03-03 nutartyje buvo nurodyta kreiptis į Vartotojų teisių gynimo tarnybą, tačiau teismas prašymo nepriėmė, nepateikė reikalavimų pastarajai teismo įsakymo forma, nors apeliantas to prašė. Taip pat, teismas nenurodė AB „Panevėžio butų ūkis“ pateikti informaciją apie atliktinus papildomus matavimus ir jų išvadas. Pabrėžia, jog nebuvo atkreiptas dėmesys į jo sveikatos sužalojimą, gyvenant šaltoje patalpoje jeu ketvirtą sezoną.
13. Nurodo, jog nei ieškovė sudarė, nei teismas įpareigojo sudaryti su apeliantu viešąją sutartį, todėl mano, kad sutartis, sudaryta konkiudentiniais veiksmais, negaliojanti kaip sudaryta dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Priduria, kad tokia situacija atitinka vartojimo sutarčių nesąžiningumo sąlygas.
14. Tvirtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad karšto vandens ir šildymo kokybė atitinka nustatytus kriterijus, o atsakovo įrodymų neprijungė prie bylos, dėl jų nepasisakė.
15. Prašo prie bylos prijungti įrodymus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
16. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
17. Teigia, jog apeliantas, priėmęs palikimą po savo tėvo mirties, perėmė ir visas teises bei pareigas, todėl turi prisiimti nuo palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tame tarpe ir apmokėti už butui tiekiamą šilumos energiją.
18. Pažymi, kad V. J. nepateikė nė vieno įrodymo, kad jam būtų teikiamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
19. Kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus vertina kaip teisiškai nereikšmingus, todėl jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
20. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
21. Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Atsakovas pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
24. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. J., kuriam mirus, palikimą priėmė V. J.. Butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekia šilumos energiją. Nėra ginčo, kad su buto savininku V. J. nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
25. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nepasiturintiems gyventojams, kurie yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, gali būti teikiama piniginė socialinė parama (Įstatymo 1 str. 1 d.). Apeliantas teigia, kad ieškovės paskaičiuotas skolos dydis neteisingas, nes nėra atimta jam skirta kompensacija karštam vandeniui ir šildymui. Nustatyta, kad nuo 2015-03-01 iki 2016-02-29 V. J. buvo paskirta socialinė pašalpa. Duomenų, kad apeliantui būtų skirta kompensacija konkrečiai būsto šildymui ir karštam vandeniui, byloje nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir V. J. (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovės prašomas skolos dydis pasikeitė skolą visiškai ar iš dalies apmokėjus, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti ieškovės reikalavimo dydžiui esant neteisingam (CPK 185 str.).
26. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę kreditoriui prašyti priteisti iš skolininko įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė teismo priteisti ne tik skolą už tiektą šilumos energiją, bet ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pripažinus reikalavimą dėl skolos priteisimo teismui buvo pagrindas tenkinti ir prašymą dėl palūkanų priteisimo (CPK 6.210 str. 1 d.; CPK 185 str.). Apeliantas V. J. kelia abejones dėl reikalavimo sumokėti žyminį mokestį ir mano, jog žyminio mokesčio nežymus sumažinimas pažeidžia jo procesines teises. CPK 93 straipsnis reglamentuoja ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti esant pažeistoms apelianto procesinėms teisėms (CPK 93 str. 2 d.; 185 str.).
27. 2016-03-03 nutartimi teismas atmetė atsakovo V. J. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, motyvuodamas prašymo abstraktumu, nesant įvardintai teisės normai, kuri galimai prieštarauja Konstitucijai. Apeliaciniu skundu V. J. nepateikia nė vieno pagrįsto argumento, kuris paneigtų 2016-03-03 nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą, nenurodo teisės akto ar normos, kuri galimai prieštarautų Konstitucijai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (CPK 185 str.). Pirmiau paminėtoje nutartyje teismas išaiškino atsakovui V. J. teisę su skundais kreiptis į kompetentingas institucijas, tame tarpe ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas negali už atsakovą kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes tik vartotojas turi teisę kreiptis į šią tarnybą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 str.). Įvertinus minėtą, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo kreiptis su atsakovo prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (CPK 185 str.).
28. 2016-03-17 teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi atsisakė tenkinti apelianto V. J. prašymus prijungti prie bylos medžiagos kitas Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėtas bylas, įtraukti į bylą kitas institucijas, nurodydamas nesant tikslingumo, atsakovui turint teisę pateikti konkrečius įrodymus, įvertinęs prašytų prijungti bylų apimtį. Pažymėjo, kad prašomoms įtraukti institucijoms teismo sprendimas neturės tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Minėta nutartimi teismas atsisakė priimti priešieškinį, motyvuodamas jam esant pareikštam ir nagrinėtam kitoje byloje. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu nepateikia pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad nagrinėjamo ginčo kontekste, t. y. sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti skolą už šilumos energijos tiekimo paslaugas, jo pareikštų prašymų tenkinimas gali turėti esminę teisinę reikšmę teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad teismas 2016-03-18 nutartimi pakartotinai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, konstatavęs tik vieną priešieškinio reikalavimą susijusį su nagrinėjama byla, ieškovės nesutikimą į bylos nagrinėjimą įtraukti kitus asmenis, bylos nagrinėjimo užvilkinimą priėmus priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada ir papildomai priduria, kad priešieškinis datuotas 2014-07-31, todėl atsakovas turėjo galimybę tokį procesinį dokumentą pateikti teismui kaip atskirą ieškinį dar iki šios bylos iškėlimo teisme.
29. 2016-03-18 nutartimi atmesdamas atsakovo priešieškinį, teismas netenkino ir kitų atsakovo prašymų prijungti prie bylos papildomų įrodymų, kuriuos teikia su apeliaciniu skundu, susijusių su temperatūros matavimų bute (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai pasiūlymų dėl šilumos ūkio situacijos. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs ir įvertinęs minėtų įrodymų reikšmę nagrinėjamam ginčui dėl skolos priteisimo, konstatuoja šiems dokumentams neturint teisinės reikšmės skolos pagrįstumui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą juos atsisakyti priimti ir tuo labiau apie juos pasisakyti (CPK 185 str., 314 str.).
30. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ ir V. J. nesudarė rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliantas teigia, kad teismas neįpareigojo ieškovės sudaryti su juo viešosios sutarties dėl energijos pirkimo-pardavimo ir susidariusią situaciją vertina kaip sandorį sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimų. Byloje nėra duomenų, o ir apeliantas nenurodo, kokios energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, su kuriomis atsakovas nesutinka ir kurios iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti sutartį kaip niekinę CK 1.91 straipsnio aspektu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pareikštas atskiras reikalavimas ieškovei sudaryti rašytinę šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, teismui neturėjus pagrindo pasisakyti dėl minėtos sutarties sudarymo ar jos sąlygų (CPK 185 str.).
31. Apeliantas V. J. skunde teigia teismui visiškai nepasisakius dėl jo atsisakymo mokėti už paslaugas dėl karšto vandens ir šildymo kokybės, tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų pagrįsti savo teiginius nepateikia (CPK 12 str., 178 str.). Iš atsakovo naujai pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ 2016-01-05 atliko neeilinę (duomenys neskelbtini) namo šilumos punkto, šilumos sistemos, šildymo parametrų ir temperatūros matavimus (duomenys neskelbtini) bute ir nustatė šildymo ir karšto vandens parametrams atitinkant temperatūrinį grafiką. V. J. priešingų minėtiems faktams duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovę tiekusią netinkamą paslaugą (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
32. Civiliniame procese asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiama galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą. Tačiau, kaip ir kiekviena turima teisė, taip ir teisė nušalinti teisėją, nėra absoliuti, ja turi būti naudojamasi sąžiningai, o reiškiant tokį nušalinimą būtina nurodyti aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti teisėjo objektyvumu. Nagrinėjamoje byloje apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo grindžiami tuo, kad teisėjos kompetencija byloje jam kėlė abejones dėl teisėjos nešališkumo ir objektyvumo. Tačiau nei CPK 65 straipsnio, nei CPK 66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teisėjų nušalinimo klausimus, tokio nušalinimo pagrindo nenumato. Nagrinėjamu atveju, apelianto V. J. nurodyti argumentai buvo išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka – Panevėžio miesto apylinkės teisme laikinai einanti civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja 2016-02-29 nutartimi atsakovo V. J. pareiškimo netenkino. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.
33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo V. J. teiginiai, argumentai nevertintini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir jos teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovas V. J. turėjo sumokėti 21,71 Eur žyminį mokestį, tačiau 2016-04-21 nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
35. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo V. J. priteistinas atidėtas 21,71 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,71 Eur (dvidešimt vieną eurą 71 ct) žyminį mokestį valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (įrodymus pateikti teismui).