Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso S. J., kuriam mirus, palikimą priėmė S. J. Butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė tiekia šilumos energiją. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip gyvenamosios patalpos savininko, pareigos mokėti ieškovui už gyvenamajai patalpai tiektą šilumą, kai su buto savininku nėra sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas teigia, jog nėra sudaręs rašytinės individualios paslaugų tiekimo sutarties, ieškovė teikia nekokybiškas paslaugas, dirbtinai sukuria jam įsiskolinimą neužskaitydama teikiamų socialinių garantijų, be to, ieškovė žeidžia asmens garbę ir orumą.

Pareiga apmokėti šildymo ir cirkuliacijos išlaidas atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.384 str. 1 d. pagrindu, numatančiu, kad sutartis dėl energijos pirkimo-pardavimo laikoma sudaryta nuo vartotojo prisijungimo prie energijos tiekimo tinklų, pagrindu, t. y. butui esant prijungtam prie centralizuotos šildymo sistemos, buto savininkas laikoma besinaudojančiu ieškovės paslaugomis ir tiekiama šilumos energija bei turi už šias paslaugas atlyginti. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.). Taigi, atsakovas, būdamas buto, kuriam tiekiama šilumos energija, savininkas, privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Nors pagal VĮ Registrų centras 2016-01-27 duomenų banko išrašą nuosavybės teisės į butą registruotos S. J. , bet tai ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, nes faktas, jog atsakovas, pateikdamas notarui atitinkamą pareiškimą priėmė palikimą, neginčijamas. Nuosavybės teisė įgyjama ir paveldėjimu (CK 4.47 str.2 p.). Pastebima, jog pagal CK 6.383 ir 6.384 str. abonentu yra laikomas fizinis asmuo-vartotojas, neįvardijant juo tik patalpų savininko. Tokios sutarties šalimi gali būti asmuo, kuris daiktinių nuosavybės teisių į patalpas neįregistravo, bet patalpomis naudojasi. Atsakovui pareiga apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas kilo iš susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo vartojimo teisnių santykių paremtų atsakovo konkliudentiniais veiksmais, teismo vertinimu, V. J. pareiga mokėti už šilumos energiją kyla ir buto nuosavybės pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, Šilumos ūkio įstatymą ir kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodęs, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Taigi, net ir nesant tarp šalių sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją.

Iš teismui pateiktos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016-01-11 išduotos pažymos apie pajamas Nr. 69 matyti, kad susidariusio įsiskolinimo laikotarpiu atsakovui buvo mokama pašalpa, kaip socialiai remtinam asmeniui, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovo skola ieškovei už šilumos energiją paskaičiuota neteisingai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352) (toliau – Įstatymas) 5 straipsniu, piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa; būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Sąlygos, šioms socialinėms paramoms gauti yra skirtingos, ir išvardintos Įstatyme. Atsakovui yra mokama socialinė pašalpa. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų teikiamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad įsiskolinimas jam paskaičiuotas neteisingai.

LR CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti 37,41 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas nuo 2014-04-01 iki 2015-12-31, yra pagrįstas įstatymu, apskaičiuotos palūkanos nėra neprotingai didelės. Tačiau remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, vartotojas, yra socialiai remtinas asmuo, įvertinus teismo kompetenciją mažinti prašomas priteisti palūkanas, teismas prašomų priteisti palūkanų dydį sumažina vienu trečdaliu, t.y. iki 24,94 Eur sumos.

Atsakovas nurodo, kad šiluminę energiją ieškovė teikia nekokybiškai. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kad ieškovė ginčo laikotarpiu būtų iš esmės pažeidusi sutartį ir teikusi nekokybiškas paslaugas, kas duotų pagrindą taikyti CK 6.386 str. ir ieškinį atmesti ar mažinti prašomą priteisti skolą kitais pagrindais (CPK 178 str.).

Atsakovas nurodo, kad ieškovė pažeidžia jo garbę ir orumą. Teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, spręsdamas V. J. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, pasisakė, jog atsakovas abstrakčiai išdėstyto problemas, su kuriomis jis susiduria, nurodė institucijų, į kurias jis gali kreiptis, sąrašą, todėl pakartotinai dėl ieškovės AB „Panevėžio energija“ nekokybiškai teikiamų paslaugų žeminant asmens garbę ir orumą, nepasisako.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovė teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovui nesumokėjo. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl skolos, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 957,34 Eur skola, ir vienu trečdaliu sumažintos prašomos priteisiti palūkanos – 24,94 Eur.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Teismas pažymi, kad Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikoma teisėjo rezoliucija, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas (CPK 137 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog ieškovė 2016-02-02 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš V. J., pareiškimas buvo priimtas 2016-02-03 rezoliucija, ir tą dieną išduotas teismo įsakymas, todėl nuo 2016-02-03 laikoma, jog civilinė byla pagal ieškovės pareiškimą yra iškelta. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalavimas dėl skolos buvo pradėtas nagrinėti pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi patenkinta 98,7 proc. ieškovės reikalavimų, tai iš atsakovo priteistina dalis žyminio mokesčio ieškovei – 21,71 Eur.

Kadangi procesiniai dokumentai ir jų priedai byloje buvo teikiami teismui elektorinių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybė nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 957,34 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 34 ct) skolą, 24,94 Eur (dvidešimt keturių eurų 94 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (982,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 21,71 Eur (dvidešimt vieno euro 71 ct) dalį žyminio mokesčio – ieškovo AB „Panevėžio energija“, įmonės kodas 147248313, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.