Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Glass line group“ ir A. M. dėl pagal rangos sutartį sumokėtų lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. P., ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą: atsakovo priešieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad analizuojant ginčo sutarties turinį, matyti, kad sutarties dalykas formuluojamas, kaip rangovo įsipareigojimas gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo bei lauko inžinierinių tinklų, kurių detalizacija pateikiama sąmatoje, pridedamojo prie šios sutarties kaip Priedas Nr. 1, įrengimas. Tačiau iš įrašo Sutarties 2 punkte matyti, kad padarytas įrašas Z. K. ranka, kad rangos darbai turi būti atlikti pagal projektą įvardinant kitokius darbus: griovimą, stogo konstrukcijas ir dangą, balkoną, laiptus. Dėl minėtų prieštaraujančių duomenų nurodytų sutartyje negalima vienareikšmiškai nustatyti dėl kokių konkrečių statybos darbų atlikimo buvo sutarta. Kad sutarties dalykas yra neaiškiai sutartas ir numatytas, spręstina iš sutarties sąlygos, kad šį projektą sutarta vykdyti atliekant konkrečius darbus nurodytus sąmatoje ir pagal sąmatą. Sąmatos prie sutarties nėra, sąmata nebuvo sudaryta. Negalima daryti neabejotinos išvados, kad šalių valia dėl konkrečių statybos darbų atlikimo ir kainos šia sutartimi yra suderinta. Nesuderinus sutarties sąlygų dėl konkrečių darbų atlikimo UAB „Glass line group“ nepriėmė į darbą darbuotojų, įmonėje nebuvo dirbančiųjų, todėl bendrovė faktiškai negalėjo atlikti minėtoje sutartyje nurodytus statybos darbus. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino. Ieškovas manė ir mano, kad atsakovas A. M. veikė kaip fizinis asmuo t. y. veikė apgaule ne įmonės, kurios vardu buvo sudaryta sutartis, bet savo asmeniniais interesais, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad jis veikė sutapatindamas save su bendrove. Minėta teismo išvada prieštarauja šio teismo išvadai, kad statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir UAB „Glass line group“.

21. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kuo pirmosios instancijos teismas nesivadovavo vertindamas tik atsakovo A. M. elgesį ir nevertindamas ieškovo elgesio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sąmatą vertino, kaip sutartyje nurodytų statybos darbų detalizaciją, sutarties modifikaciją patvirtinantį įrodymą. Lyginant sutartyje ir sąmatoje nurodytus statybos darbus matyti, kad jeigu sutartyje nurodyta 30 000 Lt rangos darbų vertė, tai sąmatoje ši suma yra ženkliai didesnė, sąmatoje nurodyti darbai nenumatyti sutartyje, skolos raštelyje nurodyti kiti nei sutartyje darbai. Z. K. pateikti skolos rašteliai rodo, kad paties Z. K. vykdyti statybos darbai buvo atlikti ne 30 000 Lt., kaip nurodyta sutartyje, o 73 200 Lt. sumai ir ne tokie, kokie nurodyti sutartyje. Jokių duomenų, kad buvo surašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai ir jų pagrindu buvo atliekami mokėjimai nėra. Jei tarp šalių būtų įgyvendinama statybos rangos sutartis, atsakovas UAB „Glass Line Group“, kaip profesionalia statybos veikla užsiimantis subjektas, be techninio prižiūrėtojo tokios veiklos nebūtų vykdęs. Nesant sąmatos negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad sutartimi šalys susitarė dėl statybos aprūpinimo medžiagomis. Minėtoje sutartyje nėra susitarta dėl konkrečių darbų kainos bei atsiskaitymų tvarkos, todėl minėta rangos sutartis teismo negalėjo būti pripažinta galiojančia. Pinigai atsiskaitymui už statybos darbus buvo duodami ne bendrovei, o A. M., kaip fiziniam asmeniui. Z. K. turėjo žinoti statybos darbų atlikimo ir sutarties vykdymo tvarką nurodytą sutartyje, kad pinigai už statybos darbus turėjo būti mokami bendrovei tik surašius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, į bendrovės sąskaitą ar pagal pinigų priėmimo kvitus (orderius), o ne į fizinio asmens sąskaitą, pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai turėjo būti išduoti bendrovės, o ne fizinio asmens, vekselius galėjo išduoti bendrovė atstovaujama jo įgalioto atstovo, o ne fizinio asmens. Konkrečioje situacijoje jis, kaip sudaręs sandorį asmuo neveikė pakankamai apdairiai, rūpestingai, neabejotinai suvokė ir numatė realią savo virš nurodytų veiksmų riziką, galimas patirti nenaudingas pasekmes ir jas prisiėmė. Sutartis nėra skaidri ir aiški, vienareikšmiškai suprantama, neturi statybos rangos sutarčiai būdingų elementų – susitarimo dėl konkrečių statybos darbų atlikimo, sutarties įvykdymo termino, per kurį darbai turi būti atlikti, konkrečių rangovo atliekamų darbų ir medžiagų kainų, ji faktiškai nebuvo vykdoma pagal sutarties sąlygas, todėl darytina išvada, kad ir ši sutartis neatitinka statybos rangos sutarčiai keliamų reikalavimų, tame tarpe dėl rašytinės sutarties formos, nesant aiškios valios išreiškimo formos- nesąžininga, todėl laikytina nesudaryta ir negaliojanti.

22. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodė, kad turi būti išsiaiškinta, ar ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui A. M. reiškiamas kaip įmonės valdymo organui (vadovui) (CK 2.87 straipsnis), ar kaip dalyviui (akcininkui) (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), ar kaip įmonės akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu. Be to, bet kuriuo atveju ieškovo ieškinio tenkinimui turėtų būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šie nutartyje nurodyti trūkumai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Ieškovas ieškinio dalyką pakeitė 2020 m. sausio 22 d. prašydamas papildomai priteisti iš atsakovų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kito ieškinyje nurodyto ieškinio pagrindo ir dalyko nekeitė, nors apie tokią teisę buvo įspėtas pirmosios instancijos teismo. Jo reikalavimo pagrindas dėl žalos atlyginimo atsakovui A. M. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka išreikštas, kaip ir nepateiktas reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų. Ieškovas neginčijo sutarties, kaip sudarytos pažeidžiant atsakovo UAB „Glass line group“ vadovo kompetenciją. Atsakovas mano, kad ieškovas reikšdamas ieškinį, ydingai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ar / ir dalyką. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaringi. Pripažinus tą faktą, kad bendrovė neveikė, negali atsirasti nei jos, nei jos vadovo atsakomybės, nes vadovo atsakomybė kyla jeigu jie valdė įmonę neatsakingai, nesąžiningai ir savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Statybos rangos sutartis, kaip tai reikalauja įstatymai, nebuvo sudaryta ir vykdoma, todėl negali būti taikoma atsakomybė atsakovui A. M.. Restitucijos taikymas negali būti siejamas su A. M. atsakomybe, nes nuostolių (netesybų) atlyginimas ir restitucija yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai.

23. Bylos nagrinėjimo metu jokių neteisėtų ir kaltų apelianto veiksmų nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad juridinis asmuo negalėtų įvykdyti prievolės dėl kažkokių apelianto nesąžiningų veiksmų, todėl jo atžvilgiu subsidiari atsakomybė taikyta nepagrįstai. Ieškovo reikalavimai siejami su statybos darbų metu patirtais nuostoliais įvardinant juos pinigine išraiška dėl padaryto broko ir atsakovo subsidiari atsakomybė kildinama dėl šių veiksmų netinkamo atlikimo, o ne bendros sąžiningumo pareigos nevykdymo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ką ieškovas gavo iš atsakovų vykdydamas sutartį ir ką pagal įstatymo nuostatas privalo grąžinti. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas priskyrė A. M. pareigas, kurios pagal galiojančių normatyvinių aktų reikalavimus jam nepriklausė. Riziką dėl tinkamo darbų organizavimo šios bylos atveju buvo prisiėmęs statytojas (ieškovas), kuris turėjo tiek statytojo (užsakovo), tiek ir rangovo pareigas ir teises. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą atsakomybę už pastato, kuris ir taip buvo avarinis, nekokybišką rekonstrukciją priskyrė apeliantui. Šalys neginčija, kad ieškovas techninio prižiūrėtojo nebuvo nusamdęs. Ieškovas nesiėmė priemonių įvykdyti savo prievolę tinkamai organizuoti pastato rekonstrukcijos vykdymo priežiūrą ir tokie veiksmai sąlygojo pastato galimų defektų atsiradimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti paties ieškovo, kaip užsakovo kaltę dėl įstatymais nustatytų pareigų užtikrinti statybos valdymą ir techninę priežiūrą, neužtikrinimo ir dėl to atsiradusius nuostolius.

24. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų nevertino, atsisakydamas priimti atsakovo A. M. teikiamus dokumentus, bei sudaryti sąlygas pateikti papildomus įrodymus, teismui priėmus sprendimą, įpareigojantį ieškovą pateikti įrodymus patvirtinančius, kad statinys buvo nugriautas ir iš naujo perstatytas, ieškovui atsisakius teikti tokius įrodymus, šios aplinkybės nevertino tuo pažeisdamas kooperacijos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis UAB „Baltų būstas“ ekspertų išvada nevertinęs joje nurodytų duomenų. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 14-13E, surašytas UAB „Baltų būstas“ specialistų, yra nepatikimas, jo turinys prieštaringas, prieštaraujantis specialistų tirtiems dokumentams, nepagrįstas objektyviais duomenimis, atliktas neišsamiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Atliekant ekspertizę atsakovai nedalyvavo. Nesilaikant šio reikalavimo ekspertas darbų kiekius nurodė pagal ieškovo žodinius paaiškinimus, dėl ko toks vertinimas neatitinka objektyvumo kriterijams. Ekspertai išvadoje nuostolius skaičiuoja taip, lyg atsakovai, jei juos laikyti rangovais, visiškai turėjo užbaigti darbus, tačiau ekspertizės išvadoje nurodoma, kad net nebuvo suprojektuota dalis darbų, kuriuos buvo būtina atlikti. Kadangi ekspertas vertino tik Z. K. nurodytus statybos darbus, tai eilė atliktų statybos darbų, kurie pagal projektą turėjo būti atlikti ir buvo atlikti nebuvo įvertinta. Teismas nepagrįstai patikėjo ieškovo tvirtinimais, kad atlikti papildomi darbai yra brokas, nors net ekspertizės akto išvados to nepatvirtina. Ekspertams nebuvo pateikti duomenys ir jie neskaičiavo bei savo išvadoje nevertino kiek A. M. išleido Z. K. perduotų pinigų statybinėms medžiagoms, už elektrą objekte, šiukšlių išvežimą, atlyginimus darbininkams, gyvenamųjų patalpų nuomą ir kt. objektyviai atsiradusias išlaidas.

25. Ieškovas Z. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas, bandydamas pagrįsti savo skundą ir nuneigti teismo sprendimą teikia daugybės CK straipsnių teiginius, aiškindamas jų teorines reikšmes, tačiau neįvardija konkrečių faktinių aplinkybių, kurios bent kiek paneigtų teismo sprendimo motyvus. Jis kaip ir pirmos instancijos teisme, taip pat savo ankstesniame ir dabartiniame apeliaciniuose skunduose aiškina, kad rangos sutartis buvo neaiški, joje neatsispindi statybos rangos sutarčiai reikalingi reikalavimai, kad sutartis negali būti laikoma rašytine sutartimi, kad ją UAB „Glass line group“ nevykdė, o statybą vykdė Z. K. ūkio būdu. Teismas teisingai vertino aplinkybę, kad pats A. M., kaip įmonės vadovas ir atstovas, surašė rangos sutartį, pats vadovavo statybai ir viso statybos proceso metu statybos rangos sutarties neneigė ir ją, nors ir netinkamai, bet vykdė. Apeliantas negali ginčyti statybos rangos sutarties, nes jis nebuvo sutarties šalimi, šalys buvo užsakovas Z. K. ir UAB „Glass line group“ kaip rangovas. Sandorius gali ginčyti tik šalys. Apeliantas neįvardija jokių faktinių aplinkybių, kad UAB „Glass line group“ kaip rangovas būtų perdavęs savo rangos sutarties teises asmeniškai vykdyti sutartį A. M., nepateikė jokių duomenų, kad Z. K. kaip užsakovas apsiėmė statyti statinį pats ūkio būdu. Apelianto teiginiai, kad jis vykdė statybą kaip fizinis asmuo ar statybą vykdė pats užsakovas yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo kaltės nėra, nes užsakovas jam neperdavė jokių techninės dokumentacijos dokumentų, dėl ko negalėjo tinkamai atlikti statybos darbus. Techninės priežiūros specialisto nebuvimas niekaip neatleidžia nuo atsakomybės už nekokybišką statybą. Apeliantas ginčija eksperto išvadas, tačiau jokių įrodymų tai patvirtinti nepateikė. Apeliantas nepaneigė ekspertizės akto išvadų ir teismas pagrįstai ja rėmėsi. Apelianto nuomonė, kad teismas turėjo spręsti dėl jo patirtų išlaidų medžiagų įgijimui, darbuotojų samdymui atlyginimo yra nepagrįsta, kadangi darbų brokas negali būti apmokamas ir kompensavimas už medžiagas negali būti atliekamas, nes panaudotos medžiagos buvo sugadintos. Apeliantas teisme neįrodinėjo tokios kompensacijos galimybės ir reikalavimo neteikė. Teismas teisingai, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir teisminę praktiką, taikė apelianto subsidiarinę atsakomybę. Teisme apeliantas neginčijo, kad įmonė veiklos nevykdė, tačiau laikė šią aplinkybę kaip šalinančią vadovo atsakomybę. Didelė dalis apelianto išdėstytų skunde motyvų yra neesminiai, formalūs, neparemti faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis ir yra tik apelianto apmąstymai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovas Z. K. ir atsakovė UAB „Glass line group“, atstovaujama direktoriaus atsakovo A. M., pasirašė Rangos sutartį Nr. 13/09. Sutarties 1 punkte susitarta, kad atsakovė UAB „Glass line group“ (rangovė) įsipareigoja atlikti gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo ir lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (vadinamus ,,rangos darbais“), kurių detalizacija pateikiama sąmatoje, pridedamoje prie Sutarties kaip Priedas Nr. 1, ir perduoti rangos darbų rezultatus ieškovui (užsakovui), o ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti už juos nustatyto dydžio kainą. Sutarties 2 punkte ranka įrašyta, kad Sutarties objektu esantys rangos darbai atliekami žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą projektą (griovimas, stogo konstrukcija ir danga, balkonas, laiptai). Sutarties 3 punkte nustatyta, kad rangos darbų kaina yra 30 000 Lt, o rangos darbų, nurodytų sąmatoje, atlikimo terminas yra 2014 m. sausio 20 d. (Sutarties 7 punktas). 2013 m. gruodžio 20 d. – 2014 m. kovo 7 d. ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas per banką pervedė atsakovui A. M. 34 500 Lt. 2019 m. balandžio 3 d. ieškovas ir atsakovas A. M. pasirašė pažymą apie atsakovo iš ieškovo gautas sumas, patvirtindami, kad iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 62 200 Lt: 34 500 Lt pavedimais banke ir likusi dalis (27 700 Lt) grynais (mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. kovo 18 d.). 2014 m. balandžio 3 d. ieškovas, atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo T. P. pasirašė sąmatą namo (duomenys neskelbtini)statybai. Sąmatos 10 punkte įtrauktos įmonės administravimo išlaidos (3 500 Lt), 11 punkte – pelnas (2 150 Lt), 12 punkte – PVM (6 000 Lt (nuo 300 000 Lt). Darbus įsipareigota atlikti iki 2014 m. balandžio 25 d. Ieškovas, pasirašydamas sąmatą, nurodė, kad ,,su sąmata sutinku, išskyrus 10 ir 11 punktus, t. y. administracinės išlaidos ir pelnas)“. 2014 m. balandžio 7 d. ieškovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas pervedė atsakovui A. M. 2 000 Lt. 2014 m. balandžio 17 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas A. M. įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 000 Lt. 2014 m. balandžio 28 d. skolos rašteliu atsakovas A. M. patvirtino, kad gavo iš užsakovo Z. K. 4000 Lt statybos rangos darbams (duomenys neskelbtini), ir pasižadėjo, jog už nurodytus pinigus bus atlikti darbai iki 2014 m. gegužės 1 d. stogo dengimas skarda, lietvamzdžių sukabinimas ir šių medžiagų pirkimas. Taip pat nurodyta, kad stogo piramidei gaminti duodamas avansas 1 800 Lt, o bendra kaina 3 700 Lt. Atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo. Taip pat pažymima, kad raštelis bus grąžintas priimant darbus, o pinigai įskaityti į bendrą sumą už statybos darbus. 2014 m. liepos 3 d. raštu atsakovas A. M. ieškovui nurodo, kad ,,aš iš jūsų jokių piniginių sumų neskolinau, nes pinigų sumą 2014 m. balandžio 17 d. man davėte jums priklausančio Palangos mieste namo statybai, nes šio namo statybą pagal susitarimą vykdau aš, o jūs ją finansuojate“.

28. 2014 m. birželio 18 d. UAB ,,Baltų būstas“ atliktas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 14-13E patvirtina, kad ieškovo užsakymu atlikta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog rangovo atlikti darbai pablogino iki rekonstrukcijos buvusią statinio būklę, dėl netinkamai atliktų stogo laikančiųjų konstrukcijų montavimo statinio sienose atsirado trūkiai, jos yra skečiamos, įrengtos stogo konstrukcijos veikiamos vėjo apkrovų bet kuriuo momentu gali būti nuverstos nuo statinio ir tokiu būdu galima statinio griūtis. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad papildomų, 2013 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje nenumatytų, objekte atliktų darbų vertė 2013 metų spalio mėnesio kainomis būtų 4 551,01 Lt (įskaitant darbo užmokestį, medžiagas ir mechanizmus). Ekspertizės akte konstatuota, kad rangovas tinkamai atliko darbų už 4 830 Lt. 2014 m. liepos 2 d. ieškovas pateikė pretenziją UAB ,,Glass line group“ vadovui dėl nekokybiškai atliktų darbų ir apmokėtų sumą grąžinimo. Nurodoma, kad pagal statybos rangos sutartį Nr. 13/09 buvo sumokėta ne tik joje sutarta darbų kaina (30 000 Lt), tačiau sutartį pasirašiusiam direktoriui sumokėta 68 200 Lt. Darbai atlikti nekokybiškai, dėl ko statinys negali būti priimtas naudoti, o trūkumų neįmanoma pašalinti. Ieškovas informavo, kad nuo 2014 m. liepos 2 d. nutraukia sutartį, ir paprašė iki 2014 m. liepos 10 d. į ieškovo banko sąskaitą pervesti už darbų atlikimą ieškovo sumokėtą 68 200 Lt sumą bei 5 600 Lt ekspertizės išlaidas.

29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino rangos sutarties negaliojančia. Jo teigimu, sutartis neturi statybos rangos sutarčiai būdingų elementų – tai yra susitarimo dėl konkrečių darbų ir darbų atlikimo terminų. CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos: CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Todėl nereikalaujama, kad visais atvejais šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu. Taigi vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Statybos rangos sutarties sudarymas ir esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-197/2011).

30. Šiuo atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovas ir atsakovė UAB „Glass line group“ 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė rangos sutartį. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog rangos sutartyje ir vėlesniuose šalių pasirašytuose dokumentuose įvardinti darbai ir jų kaina neatitinka, rodo, jog šalys vėliau sutarė dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, ir darbai yra konkretizuoti vėlesniuose dokumentuose. Šalių elgesys po sutarties pasirašymo rodė, jog šalys suprato sutartį ir ją vykdė – atsakovas atliko statybos darbus, ieškovas vykdė mokėjimus, šalys suderindavo tiek atliktinus darbus, tiek mokėtinas sumas. Atsakovas, nors procesiniuose dokumentuose ginčija šalių sudarytos sutarties galiojimą remdamasis sutarties teksto ydingumu ir neišsamumu, tačiau neneigia aplinkybės, jog sutarties tekstą pasiūlė patys atsakovai, todėl jiems ir tenka rizika dėl sutarties neišsamumo ar neaiškumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš byloje esančių duomenų sprendė, jog sutarties šalys ją laikė sudaryta ir vykdė, todėl aplinkybė, jog sutarties tekstas nėra išsamus, negali būti pagrindu pripažinti sutartį negaliojančia. Ieškovas sutartį sudarė su UAB „Glass line group“, todėl turėjo pagrįstą tikėjimąsi, jog atsakovas A. M. veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip bendrovės atstovas. Aplinkybė, jog atsakovas, gavęs iš ieškovo apmokėjimą už atliekamus darbus, šių pinigų neįnešdavo į įmonės sąskaitą, yra atsakovo atsakomybė, ir ieškovas dėl to nėra atsakingas.

31. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik atsakovo A. M. elgesį ir nevertindamas ieškovo Z. K. elgesio, pažeidė civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo ieškovo elgesio, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį po sutarties sudarymo ir dėl to pasisakė. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio ar atsakovo priešieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtos byloje esančiu ekspertizės aktu. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2011; kt.). Dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Aplinkybė, jog ekspertizės aktas surašytas ieškovo užsakymu, savaime nereiškia, jog toks ekspertizės aktas negali būti laikomas įrodymu byloje. Atsakovas, nesutikdamas su byloje esančia eksperto išvada, turėjo teisę prašyti byloje atlikti ekspertizę, tokią teisę jam pirmosios instancijos teismas išaiškino, tačiau atsakovas ja nepasinaudojo. Byloje esantis ekspertizės aktas nėra nuginčytas, byloje nėra įrodymų, paneigiančių šį aktą, atsakovas nepageidavo atlikti kitos ekspertizės, todėl pagrindo nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu teismas neturėjo.

33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu taikyti jam subsidiarią atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad atsakovas A. M. savo veiksmais (vykdytos veiklos neatspindėjimas įmonės finansiniuose dokumentuose, pinigų, gautų iš ieškovo, neįnešimas į įmonės sąskaitą, įmonės buhalterijos nevedimas, veiklos neorganizavimas, darbuotojų nesamdymas, prisiėmimas įsipareigojimų, kurių įmonė nebuvo pajėgi įvykdyti), pažeidė savo pareigą elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žala. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atsakomybę kildino iš CK 6.250 straipsnio 3 dalies ir CK 6.263 straipsnio. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

34. CK 2.50 straipsnis numato, kad ribota juridinio asmens civilinė atsakomybė reiškia, jog bendrovė pagal savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu ir ji neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, ir atvirkščiai, juridinio asmens dalyvis neatsako pagal bendrovės prievoles. Tačiau, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (LR CK 2.50 str. 3 d.). Ši teisės norma savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės pagal prievoles atskyrimo išimtis (CK 2.50 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR CK 2.50 str. 3 d. normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Kasacinis teismas, plėtodamas juridinio asmens dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal LR CK 2.50 str. 3 d. bylų praktiką, nurodė, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai LR CK 2.50 str. 3 d., atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi LR CK 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti ir jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

35. Taigi vertinant, ar A. M. veiksmai yra nesąžiningi, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai taikytina ir juridinio asmens dalyviams. Atsakovas turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog įmonė neįdarbino darbuotojų, todėl negalėjo atlikti statybos darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, ir teismas pagrįstai ją vertino, kaip įrodančią atsakovo neteisėtus veiksmus. UAB „Glass line group“ sudarė rangos sutartį su ieškovu, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įmonė nebuvo pajėgi šios sutarties vykdyti – įmonė nesamdė darbuotojų, atsakovas A. M. į įmonės sąskaitą neįnešdavo pinigų, gautų iš ieškovo, nevedė įmonės buhalterijos, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neorganizavo įmonės veiklos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas A. M. įmonės UAB „Glass line group“ vardu prisiėmė įsipareigojimų, kurių įmonė nebuvo pajėgi įvykdyti. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutarties sudarymo metu įmonė turėjo galimybes atlikti rangos sutartimi prisiimtus darbus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas A. M., būdamas bendrovės vadovu, žinojo, galėjo bei turėjo žinoti apie bendrovės galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir realią bendrovės finansinę situaciją, tačiau nepaisant to ieškovo užsakymą priėmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas A. M. ėmėsi aktyvių veiksmų, tikslu įvykdyti įsipareigojimus ieškovui, ar būtų informavęs apie nutraukiamą sutartį dėl to, jog įmonė negali darbų atlikti. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovo A. M. elgesys bei neveikimas neatitiko sąžiningumo standartų reikalavimų, kas sudaro pagrindą jam taikyti subsidiarią atsakomybę.

36. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

38. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo Z. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovo A. M. priteisiant 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovo Z. K. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.