- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-1108/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Rova“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemka“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1481-553/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Rova“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Žemka“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 217 710 Lt draudimo išmoką, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Žemka“ finansinės nuomos sutarties Nr. 20071137, iš kurios kylančias lizingo gavėjo pareigas ir teises bei finansuojamą turtą - krautuvą – ekskavatorių New Holland LB115 (toliau tekste – krautuvas – ekskavatorius) 2008 m. vasario 25 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo perėmė trečiasis asmuo UAB „Rova“. Trečiasis asmuo UAB „Žemka“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai vienerių metų laikotarpiui sudarė krautuvo – ekskavatoriaus draudimo sutartį nuo daikto sugadinimo, sunaikinimo ir vagystės (draudimo liudijime pažymėtų simboliais „K“ ir „V“). 2008 m. rugsėjo 16 d. krautuvas – ekskavatorius buvo pavogtas, apie vagystę UAB „Rova“ direktorius R. U. policijai pranešė telefonu, o į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui perdavė krautuvo – ekskavatoriaus registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir vieną komplektą raktų su signalizacijos pultu. Pasak R. U., kitas komplektas raktų liko pas UAB „Rova“ darbuotoją V. I. (V. I.), kuris buvo išvykęs į namus, Moldovos Respublikoje. 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės (BK 178 str. 3 d.). 2008 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad apdraustasis asmuo neįvykdė Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkte numatyto reikalavimo – per 3 darbo dienas nuo draudiko reikalavimo perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje. 2009 m. birželio 25 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką dėl krautuvo – ekskavatoriaus vagystės, tačiau atsakovas 2009 m. liepos 20 d., pakartodamas anksčiau siųstuose raštuose nurodytą informaciją, atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, pagal draudimo liudijimą, draudimo išmoka 241 900 Lt mažintina draudimo liudijime nurodyta 10 procentų išskaita, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 217 710 Lt draudimo išmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apdraustasis neįvykdė pareigos perduoti draudikui per 3 darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo raktelių komplektus ir signalizacijos nuotolinio valdymo pultelius arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje, kaip tai numato Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punktas. Teismas taip pat konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga paneigia ieškovo argumentus, kad draudikas nepareikalavo pateikti antro raktelių su signalizacijos pulteliu komplekto, nes 2008 m. rugsėjo 17 d. R. U. pateiktame prašyme ieškovui dėl draudimo išmokos išmokėjimo nurodyta, kad rakteliai su imobilaizeriu yra pateikti policijos atstovams, o grafoje II.10, įpareigojančioje pateikti atsarginius raktelius ir apsaugos nuo vagystės valdymo pultą, o jų neturint – pateikti paaiškinimą, R. U. nenurodė jokios informacijos dėl atsarginių raktų, nors 2008 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikęs tik vieną raktelį ir imobilaizerį. Apklausiamas liudytoju R. U. nurodė, kad perkant ekskavatorių jam buvo perduotas būtent vienas komplektas raktų su imobilaizeriu, tačiau esą vėliau paaiškėjo, kad pas V. I. yra ir antras raktas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ekskavatorius galėjo būti užvestas tik turint jo raktą – liudytoju apklausiami R. U. ir V. I. patvirtino, kad ekskavatoriaus svoris siekė 9 tonas, jame įrengta pusiau automatinė greičių dėžė ir norint užvesti ekskavatorių, buvo būtina pasinaudoti imobilaizeriu, todėl transporto priemonės pajudinti iš vietos neužvedus jos, nėra įmanoma. Teismas nustatė, kad atrasis raktas nuo pavogtos transporto priemonės ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas tik 2008 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo pranešimo apie vagystę, nors V. I. 2008 m. rugsėjo 19 d. liudytojo apklausos metu nurodė antrą raktą turįs namuose. Tokie draudėjo veiksmai parodo, kad jis, būdamas fiduciarinių santykių dalyviu, netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai. Teismas pažymėjo, kad Draudimo sąlygose numatytų nedraudiminių įvykių tarpe yra aptartas įvykis, kai transporto priemonė buvo pavogta (išskyrus vagystę plėšimo būdu), palikus atidarytus langus, neužrakintas duris, neveikiant apsaugos nuo vagysčių priemonėms ar palikus joje jos registravimo dokumentus, raktelius, signalizacijos nuotolinio valdymo pultą, imobilizatoriaus raktus (4.1.6 p.). Teismo vertinimu, atitinkama Draudimo taisyklių nuostata atskleidžia apdraustojo pareigos, pateikti transporto priemonės raktelių pilną komplektą svarbą, nes tik tinkamas tokios pareigos vykdymas užtikrina draudimo įmonės galimybę išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir nuspręsti, ar įvykis pripažintinas draudiminiu ar ne. Nagrinėjamu atveju, dėl UAB „Rova“ netinkamų pareigų vykdymo atsakovas neteko galimybės nustatyti, ar ekskavatorius buvo pavogtas pasinaudojus raktu, ir įvertinti ypač reikšmingas aplinkybes, sąlygojančias draudimo įmonės pareigos išmokėti draudimo išmoką pagrįstumą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimas priteisti 241 900 Lt draudimo sumą yra nepagrįstas ir todėl, kad pagal Draudimo taisyklių II dalies 10.2 punkto nuostatas, vagystės atveju nuostoliu laikoma transporto priemonės draudimo suma tik transporto priemonę apdraudus naujos vertės draudimo sąlygomis, o visais likusiais atvejais – transporto priemonės rinkos vertė draudiminio įvykio dieną. Šiuo atveju, krautuvas – ekskavatorius nebuvo apdraustas naujos vertės draudimo sąlygomis, be to, ir UAB „Rova“ direktorius R. U. pranešime apie vagystę nurodė tik 143 000 Lt pavogto krautuvo – ekskavatoriaus vertę. Teismas pritarė atsakovo argumentams dėl ieškovo reikalavimo teisės tik į 120 000 Lt sumą, t. y. į tokią sumą, kokie yra galimi ieškovo nuostoliai dėl pavogto krautuvo – ekskavatoriaus, tačiau teismui atsisakius tenkinti ieškinį kitais pagrindais, ši aplinkybė ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6,7 dalių normomis, sudarančiomis teisėtą pagrindą atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes atsakovas neįrodė draudėjo UAB „Rova“ kaltės dėl 2007 m. spalio 2 d. transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 3072171 ir Transporto priemonių Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto sąlygų pažeidimo, taip pat neįrodė, kad yra priežastinis ryšis tarp draudimo sutarties pažeidimo ir draudžiamojo įvykio.
2. Teismas nepagrįstai laikė, kad trečiojo asmens atstovas elgėsi nesąžiningai, neperdavė visų ekskavatoriaus raktelių ir tai atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Pagal draudimo sutarties sąlygų I dalies 2.6.7 punkto c papunktį, draudėjas privalėjo pranešti draudikui apie draudiminį įvykį, suteikti išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas įvykio aplinkybes ir draudikui paprašius užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus. UAB „Rova“ įvykdė šias pareigas.
3. Prievolė perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus atsiranda tik po draudiko reikalavimo gavimo. Atsakovas nesikreipė į UAB „Rova“ dėl antrųjų raktelių perdavimo, todėl teismas nepagrįstai išaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. R. U. pateiktas prašymas atsakovui yra laikytinas atsakovo reikalavimu Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto prasme. Šis dokumentas nėra atsakovo pasirašytas ir jame nėra išreikštas atsakovo reikalavimas perduoti jam raktelius.
4. Baudžiamosios bylos Nr. 57-1-1630-08 duomenimis, antrieji krautuvo – ekskavatoriaus rakteliai ir likę imobilizatoriai buvo trečiojo asmens darbuotojo V. I. gyvenamajame name, niekur iš jų nebuvo dingę, o jam grįžus, buvo perduoti trečiojo asmens vadovui. Šios aplinkybės nebuvo slepiamos, priešingai, apie šį faktą atsakovas raštiškai buvo informuotas dar 2008 m. spalio 1 d. V. I. raštu, kurį atsakovo atstovas R. Lipas 2008 m. gruodžio 19 d. pateikė policijos pareigūnams, kartu su kitais dokumentais. Atsakovas tik 2008 m. gruodžio 3 d. - praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo V. I. raštiško patvirtinimo, apie antrųjų raktelių buvimo vietą, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prašydamas informuoti, kiek krautuvo – ekskavatoriaus užvedimo raktų bei signalizacijos pultelių jiems yra pateikta. Gavę tokį atsakovo paklausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi į UAB „Rova“ vadovą dėl antrųjų raktų ir imobilizatorių pateikimo, nors pastarasis dar 2008 m. gruodžio 4 d. vykdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, pateikė antruosius raktelius ir imobilizatorius. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnai tą pačią dieną atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią pažymą, kurioje nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui pateiktas vienas raktelis su imobilizatoriumi (baudžiamosios bylos 49 l. ). Šių faktinių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.
5. 2008 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju R. U. išreiškė nuomonę, kad „krautuvo – ekskavatorius buvo pavogtas sulaužius spyną arba persukus raktą, todėl tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad trečiasis asmuo UAB „Rova“ pažeidė draudimo sutarties sąlygas, vienas iš esminių kriterijų — priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir padarytos žalos, neegzistuotų.
6. Atsakovas nesuformulavo aiškių draudimo sutarties sąlygų, o įvykus draudiminiam įvykiui nesiėmė veiksmų šioms sąlygoms įvykdyti, nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu. Nors draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir neaiškiai suformuluotas draudimo sutarties sąlygas aiškino atsakovo naudai.
7. Teismas taip pat neteisingai nustatė, kad dėl UAB „Rova“ netinkamo pareigų vykdymo atsakovas neteko galimybės nustatyti, ar ekskavatorius buvo pavogtas, pasinaudojus raktu, ir įvertinti ypač reikšmingas aplinkybes, sąlygojančias draudimo įmonės pareigos išmokėti draudimo išmoką pagrįstumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų šioms reikšmingoms aplinkybėms vertinti ar faktui, jog krautuvas – ekskavatorius buvo pavogtas, pasinaudojus raktu, nustatyti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nepateikė įrodymų apie krautuvo – ekskavatoriaus vertę, mažesnę nei nurodyta draudimo sutartyje, todėl turi būti vadovaujamasi prezumpcija, kad krautuvo – ekskavatoriaus vertė atitinka draudimo sumą ir apelianto reikalavimo dydis yra pagrįstas.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Draudėjas, kaip verslininkas, turi žinoti, kiek ir kokių raktelių, kuriais pasinaudojus galima disponuoti jam priklausančių turtu, jis turi; privalo kontroliuoti ir atsakyti už savo darbuotojų veiksmus, kurių pasėkoje gali pasunkėti ar išnykti draudiminės apsaugos galiojimas; kontroliuoti, kad darbo priemonės ir darbui su jomis reikalingi papildomi daiktai būtų ne darbuotojų namuose, kur jų naudojimo kontroliuoti neįmanoma, o darbovietėje, tam, kad esant reikalui, pametus pagrindinį raktą, ar, kaip nagrinėjamu atveju, įvykus vagystei, draudėjas be jokių trukdžių galėtų tinkamai, t. y. laiku ir visa apimtimi įvykdyti savo, kaip draudėjo pareigas. Įmonėje dirbo tik du darbuotojai - direktorius R. U. ir vairuotojas (buvęs bendrasavininkas) V. I., todėl vienintelio darbuotojo nesukontroliavimas ir nežinojimas kiek krautuvo – ekskavatoriaus raktelių jis turi, laikytinas paties draudėjo nesugebėjimu tinkamai tvarkyti verslo. Aplinkybė, kad darbdavio ir verslininko pareigų draudėjas tinkamai neįvykdė, negali būti pagrindas iš to kylančias neigiamas pasekmes perkelti draudikui, kuris dėl minėtų draudėjo veiksmų negalėjo įsitikinti draudiminio įvykio, o ne sukčiavimo buvimu.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiga perduoti visus raktelius atsiranda tik gavus draudiko reikalavimą. Asmuo, vykdantis pareigą pranešti apie draudiminį įvykį, privalo užpildyti atitinkamą standartinio turinio prašymą, kuriame įpareigojama nurodyti policijos atstovams pateiktus transporto priemonės dokumentus, raktus, atsarginius raktus, valdymo pultelius, o jų neturint paaiškinimą. UAB „Rova“ atstovas nenurodė jokios informacijos dėl atsarginių raktelių turėjimą, nors 2008 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikęs tik vieną raktelį ir imobilaizerį. Todėl teismas teisingai aiškino draudimo taisyklių ir prašymo nuostatas, kaip įpareigojimą/reikalavimą pateikti visus raktelius, kuriais pasinaudojus galimas krautuvo – ekskavatoriaus užvaldymas.
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. atsakovui pateiktas prašymas negali būti laikomas draudiko įpareigojimu pateikti visus raktelius dėl to, kad šis nėra atsakovo pasirašytas, kadangi prašymas pildytas būtent draudėjo, o ne draudiko, todėl ir neturi būti jo pasirašytas. Prašymas draudėjui buvo pateiktas draudiko darbuotojo, o tai įrodo, kad tai yra būtent draudiko įpareigojimas/reikalavimas pateikti visus turimus raktelius.
4. Draudėjui iš draudimo sutarties kyla pareiga pateikti visus krautuvo – ekskavatoriaus raktelius. Apie susipažinimą su draudimo sutarties taisyklėmis liudija draudimo polise draudėjo parašas.
5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad draudimo sutarties sąlygos suformuluotos nepakankamai aiškiai, nes apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, įrodančių kurios būtent nuostatos ir kokia apimtimi yra neaiškios, be to, šio klausimo apeliantas ieškinyje nekėlė.
6. Apeliantas neįrodė ir neįrodinėjo, kad raktai vagystės metu ir po jos buvo vairuotojo V. I. namuose ir niekur iš jų nebuvo dingę. Krautuvo – ekskavatoriaus vagystė įvyko 2008 m. rugsėjo 17 d., apie papildomų raktelių egzistavimą draudėjas pranešė tik praėjus dviem savaitėms nuo vagystės.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą.
Bylą kasacine tvarka pagal ieškovo UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie draudiko teisėtą atsisakymą mokėti visą draudimo išmoką padaryta neįvertinus visų Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje išvardytų kriterijų, lemiančių draudiko teisę atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti. Kolegija konstatavo, kadangi nenustatyta transporto priemonės vagystės kaip draudžiamojo įvykio, sukėlusio žalą, ir antro raktų komplekto pavėluoto pateikimo priežastinio ryšio, tai šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį ir nepagrįstai pripažino draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti faktines pažeidimo aplinkybes ir pagal tai spręsti dėl draudimo sutarties sąlygos pažeidimo ir krautuvo – ekskavatoriaus vagystės priežastinio ryšio bei, atsižvelgdamas į tai, konstatuoti teisinį pagrindą draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba, įvertinęs sutarties pažeidimo reikšmingumą, proporcingai sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6–8 dalys).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė išreikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus antrojo poskyrio ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 57-1-1630-08, taip pat pasiūlė šalims ir dalyvaujantiems byloje tretiesiems asmenims pateikti į bylą papildomus įrodymus dėl nagrinėjamo ginčo.
Lietuvos apeliacinis teisme gauta minėta ikiteisminio tyrimo byla, taip pat ieškovo pranešimas, kuriame nurodyta, jog pastarasis įrodymų pateikti negali, nes jų neturi.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas pakeistinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1481-553/2011, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje duomenys patvirtina, kad draudėjas UAB „Žemka“ (vėliau perleidusiu teises UAB ,,Rova“) su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2007 m. spalio 2 d. sudarė krautuvo – ekskavatoriaus draudimo sutartį, kuria apdraudė daiktą vienerių metų laikotarpiui, naudos gavėjas sutartyje nurodytas UAB ,,Nordea Finance Lithuania“. 2008 m. rugsėjo 16 d. krautuvas – ekskavatorius pavogtas, apie vagystę pranešta policijai. 2008 m. rugsėjo 17 d. UAB ,,Rova“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. sausio 23 d. nusprendė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutarties dalimi esančių Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto pareigos atsitikus draudžiamajam įvykiui per tris darbo dienas pateikti visus transporto priemonės užvedimo raktus, ir vadovaudamasis Draudimo taisyklių II dalies 12.1.1 punktu nustatyta draudiko teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Atsisakyme mokėti išmoką draudikas nurodė tai, kad jam žinoma, jog vieną raktų komplektą draudėjas pateikė policijai kartu su pranešimu apie vagystę 2008 m. rugsėjo 16 d. Antrasis raktų komplektas draudikui neperduotas, jį draudėjas perdavė policijai tik 2008 m. gruodžio 4 d. Baudžiamosios bylos Nr. 57-1-1630-08 medžiaga liudija, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. UAB „Rova“ vadovas R. U. pranešė Vilniaus rajono PK KP SNTP apie 2008 m. rugsėjo 11 d. – 2008 m. rugsėjo 16 d. lizinguojamo krautuvo – ekskavatoriaus vagystę, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atliekant operatyvines paieškos priemones, kas pavogė traktorių nustatyta nebuvo.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar turto draudimo atveju, draudėjui pranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui ir paaiškėjus, kad draudėjas neįvykdė visų jam priskirtų draudimo sutartimi pareigų, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką.
Dėl draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką arba išmokos sumažinimo nustačius draudėjo tam tikrų draudimo sutartimi tenkančių pareigų nevykdymą
Draudimo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Pažymėtina, jog draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui (Draudimo įstatymo 82 str. 1 d.). Įstatyme taip pat reglamentuojama draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti tvarka: draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 82 str. 6–8 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos įstatymo normos neįtvirtinta draudiko teisė besąlygiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo draudimo sutarties sąlygų pažeidimų. Tai, ar atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti, draudikas sprendžia turėdamas įvertinti išaiškintas aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Taigi ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta pirmiau aptartos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies normos paskirtis kaip ribojančios draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012).
Kaip minėta, atsakovas 2009 m. sausio 23 d. raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad, kreipdamasis į atsakovą su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį (transporto priemonės vagystę), trečiasis asmuo UAB „Rova“ nepateikė krautuvo – ekskavatoriaus antro rakto su imobilizatoriumi. Atsisakyme mokėti išmoką draudikas atsakovas taip pat nurodė tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog vieną raktų komplektą trečiasis asmuo UAB „Rova“ pateikė policijai kartu su pranešimu apie vagystę 2008 m. rugsėjo 16 d. Antrasis raktų komplektas atsakovui buvo neperduotas, jį trečiasis asmuo perdavė policijai tik 2008 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas tai vertino kaip draudimo sutarties pažeidimą - Draudimo taisyklių II dalies 9.2.5 punkto pareigos nevykdymas, pagal kurią atsitikus draudžiamajam įvykiui apdraustasis privalo vagystės atveju perduoti draudikui per tris darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje (t. 1; b. l. 9).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apelianto UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apdraustasis neįvykdė pareigos perduoti draudikui per 3 darbo dienas nuo jo reikalavimo gavimo raktelių komplektus ir signalizacijos nuotolinio valdymo pultelius arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje, kaip tai numato draudimo sąlygų II dalies 9.2.5 punktas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi išvada apie atsakovo teisėtą atsisakymą mokėti visą draudimo išmoką padaryta neįvertinus visų Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje išvardytų kriterijų, lemiančių atsakovo teisę atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti.
Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Vadinasi, minėti kriterijai lemia tai, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui).
Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo laiku neperdavė užvedimo raktelių antro egzemplioriaus. Teisėjų kolegija pažymi, jog apdrausto krautuvo – ekskavatoriaus vagystės atveju užvedimo raktelių antro egzemplioriaus laiku neperdavimas ar duomenų apie jų buvimo vietą nepateikimas atsakovui, savaime nepatvirtina šios pareigos nevykdymo ir draudžiamojo įvykio atsitikimo, žalos atsiradimo priežastinio ryšio. Be to, byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo tyčiniais veiksmais būtų nepateikęs arba vengęs pateikti atsakovui krautuvo – ekskavatoriaus raktų atsarginį komplektą. Be to, šis faktas nereiškia, kad trečiojo asmens krautuvo – ekskavatoriaus raktų atsarginio komplekto atsakovui nepateikimas laiku palengvina vagystės, kaip tyčinio nusikaltimo, padarymą, nebent krautuvo – ekskavatoriaus valdytojas susitartų su vagystės vykdytoju perduodamas jam raktus ir tai ikiteisminio tyrimo ar teismo būtų nustatyta. Kadangi nebuvo nustatyta krautuvo – ekskavatoriaus vagystės kaip draudžiamojo įvykio, sukėlusio žalą, ir antro raktų komplekto pavėluoto pateikimo priežastinio ryšio, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti esminių draudimo sutarties pažeidimų, teikiančių atsakovui pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad visiškas atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį būtų neproporcinga priemonė atsižvelgiant į draudimo sutarties pažeidimo pobūdį, draudėjo kaltę, pažeidimo ir draudžiamojo įvykio bei žalos atsiradimo priežastinio ryšio nebuvimą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, trečiojo asmens draudimo sutarties pažeidimas, t. y. užvedimo raktelių antro egzemplioriaus laiku neperdavimas atsakovui, laikytinas mažareikšmiu, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinos draudimo išmokos dydį.
Dėl draudimo išmokos priteisimo
Drausimo taisyklių II dalies 10.2.1.2 punkte nustatyta, jeigu transporto priemonė sunaikinta ar pavogta, nuostoliu laikoma transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą kildina iš 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Žemka“ finansinės nuomos sutarties Nr. 20071137, pagal kurią ieškovas įsigijo krautuvą – ekskavatorių ir finansinės nuomos pagrindu pastarąjį išnuomavo trečiajam asmeniui. Krautuvo – ekskavatoriaus kaina su PVM – 241 900 Lt (t. 1; b. l. 18-28). 2008 m. vasario 25 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo 10 punktu buvo pakeista finansuojama suma su PVM– 120 000 Lt (t. 1; b. l. 33-34).
Kadangi trečiasis asmuo, mokėdamas apeliantui periodines įmokas, atlygino pastarajam dalį krautuvo – ekskavatoriaus vertės, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 217 710 Lt draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas patyrė 120 000 Lt nuostolį dėl pavogto krautuvo – ekskavatoriaus, minėta suma priteistina iš atsakovo apeliantui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Nagrinėjamu atveju apeliantas 217 710 Lt dydžio reikalavimo dydį laiko pagrįstu. Vis dėlto teisėja kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su tokiais apelianto argumentais negali sutikti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimas pakeistinas, suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį ir tenkinant ieškinį iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 5354,20 Lt (t. 1; b. l. 6), už advokato paslaugas – 3327,50 Lt (t. 1; b. l. 124-127); už apeliacinį skundą - 5354,20 Lt (t. 1; b. l. 148), už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme – 2722,50 Lt (t. 1; b. l. 174); už kasacinį skundą - 5354,20 Lt (t. 2; b. l. 1). Iš viso apeliantas patyrė 22 112,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Rova“ patyrė 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1; b. l. 110).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, nes iš dalies tenkinamas ieškovo apeliacinis skundas, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ priteistina 12 161,86 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Trečiajam asmeniui UAB „Rova“ iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1320 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, ieškovui UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, į. k. 111667277, 120 000 Lt (vieno šimto dvidešimt tūkstančių litų) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (120 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 12 161,86 Lt (dvylika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, trečiajam asmeniui UAB „Rova“, į. k. 300632070, 1320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.