- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- e2-1877-1009/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- J. E.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei J. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 1129,32 Eur skolos, 20,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas už akių priimtinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis)
Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2016-02-29 atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – Pradinis kreditorius) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2187404, pagal kurią Pradinis kreditorius atsakovei suteikė 656,21 Eur kreditą 1080 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir paskolos administravimo mokestį iki 2019‑02-13. Pradinis kreditorius vadovaudamasis sutarties 11 skyriumi vienašališkai nutraukė sutartį.
2016-09-30 ieškovė ir Pradinis kreditorius sudarė Susitarimą dėl tęstinio pretenzijų pirkimo, kuriuo Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovas 2017-04-05 pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutartį bei ragino atsakovę atsiskaityti su ieškovu. Tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui nei ieškovui iki šiol neįvykdė ir suteikto kredito negrąžino. Byloje duomenų, jog atsakovė įsiskolinimą padengė, ar pareiškė ieškovui ar Pradiniam kreditoriui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gauto kredito negrąžino. Ieškovas tinkamai pranešė apie reikalavimo perleidimą, ragino atsakovę įvykdyti turimus sutartinius įsipareigojimu, tačiau atsakovė iki šiol vengia tai daryti (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad prašo teismo priteisti iš atsakovės 1129,32 Eur skolą, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų skolos suma susideda iš atsakovei suteikto kredito ir palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovo reikalavimas dėl negrąžinto kredito dalies tenkintinas, iš atsakovės priteistina 619,75 Eur negrąžinto kredito ir 20,17 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės palūkanas, kurios sudaro 509,57 Eur (1129,32-619,75=509,57), kurios turėjo būti mokamas už naudojimąsi kreditu iki sutartyje nustatyto termino, t. y. 2019-02-13.
Pagal kasacinio teismo praktiką yra išskiriamos dvi palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pelno palūkanas. Palūkanos atsakovei buvo skaičiuojamos kiekvieną mėnesį nuo mokėtinos įmokos. Atsakovė kreditą privalėjo grąžinti 2019‑02-13, tačiau įmokų laiku ir tinkamai nemokėjo ir dėl to vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2016-12-08. Vadovaujantis ieškovo pateiktu pranešimu dėl sutarties nutraukimo bei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė iki 2016-08-04.
Tarp šalių 2016-02-29 sudarytos Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad paskolos palūkanos – Sutartyje nurodyto dydžio metinės palūkanos, kurias paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui už visą naudojimosi paskola laiką nuo paskolos išmokėjimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Apskaičiuojant šias palūkanas, laikoma, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje – 30 dienų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei kreditas buvo suteiktas 36 mėnesiams, taigi visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2016-02-29, tačiau nutraukta 2016-12-08. Nutraukus sutartį, atsakovė neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per trejų metų (1080 dienų) laikotarpį, kuomet ir būtų sumokėtos visos 1080 dienų palūkanos, sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data, dėl šių priežasčių, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2019-02-13. Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2019-02-13, ir tuo pagrindu priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Nustatyta, kad atsakovė prievolės grąžinti kreditą neįvykdė iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, todėl iš atsakovės priteisiamos 381,85 Eur dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2016-08-27 iki 2017-12-27 t. y. nuo 2016-08-27 (kuomet atsakovė nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir mokėti nustatyto dydžio įmokas) iki 2017-12-27 (šio teismo sprendimo priėmimo dienos).
Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas analogiškose bylose jau yra išaiškinęs, kad kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovė skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-507-883/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-368/2017).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 14,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur sumokėto už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 198,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas įvertinęs ieškovo atstovo atliktų darbų apimtį byloje: byla nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nereikalauja išskirtinių ir specifinių teisinių žinių, byla yra šabloninė, teismui pateiktas šabloninis ieškinys, kuriuos ieškovo atstovas nuolat teikia teismams, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 50,00 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis) (Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikosi ir apygardos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2017-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-396-856/2017, Kauno apygardos 2017-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1974-480/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-252/2017 ir kt.)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 88,93 proc. (prašoma priteisti suma 1149,49 Eur, priteistina suma – 1021,77 Eur) iš atsakovės priteistinas 12,45 Eur žyminis mokestis, kuris proporcingas patenkintai ieškinio daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 619,75 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų 75 ct) negrąžinto kredito, 381,85 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 85 ct) palūkanų, 20,17 Eur (dvidešimt eurų 17 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017‑09‑27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,45 Eur (šešiasdešimt du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 302447985, atsiskaitomoji sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.
Priteisti iš atsakovės J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,81Eur (tris eurus 81 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.