Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (neišieškota 13 673,81 Eur dydžio bauda), A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 13 673, 81 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismo nustatyta, kad A. K. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas S. D., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamu atveju iš apeliantų skundo nustatyta, jog apeliantai ginčija atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, įrodymų vertinimą, A. K. padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį bei paskirtos bausmės dydį.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų

11. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aukščiau aprašytais veiksmais pareigūnai atliko ne sekimą, o pasalą. KŽĮ 2 straipsnio 15 punkte pasala apibrėžiama kaip kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomas gautos informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimas ir tam buvo atlikta pasala. KŽĮ pasalos atlikimui jokių sankcijų gavimo nereikalauja. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad nebuvo pažeisti KŽĮ normų reikalavimai.

Dėl įrodymų vertinimo

14. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais.

15. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

16. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais.

17. Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įtariamojo A. K. apklausos protokolas buvo surašytas pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, kadangi protokolo nepasirašė apklausoje dalyvavęs pareigūnas R. Benėta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas pažeidimas neturi įtakos apklausos metu gautų duomenų patikimui. Neįrašant į apklausos protokolą apklausoje dalyvavusio R. Benėtos, kuris neuždavė apklausiamam asmeniui jokių klausimų, A. K. teisės nebuvo suvaržytos, todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šios apklausos metu gautus duomenis pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu.

19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

20. Apeliantų įsitikinimu A. K. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 199² straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį.

21. BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (LAT 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-693/2016). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. K. neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog teismas A. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką grindė tik jo pirminiais parodymais. Aplinkybę, jog A. K. neteisėtai laikė ir realizavo cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – banderolėmis, patvirtina paties nuteistojo A. K. parodymai (2 t., b. l. 158–159, 3 t., b.l. 118-120), nuteistojo S. D. (t. 3, b.l. 148-150), liudytojo R. Benėtos (3 t., b.l. 120-122) parodymai, automobilio ,,AUDI A4“ bei jame rastų cigarečių 2021 m. kovo 12 d. apžiūros protokolas (1 t., b.l. 21–23), A. K. gyvenamosios vietos 2021 m. kovo 10 d. kratos protokolas (1 t., b.l. 33-36) ir kiti byloje esantys duomenys. Nuteistasis A. K. nurodė, kad S. D. į automobilį sukrovė 6 dėžes cigarečių, už kurias šis perdavė pinigus, taip pat pripažino, jog laikė namuose dar 420 pakelių cigarečių ,,NZ“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“. Nuteistasis S. D. nurodė, kad iš Kaune gyvenančio asmens įgijo cigaretes – žmogus atidarė jam vartus į garažą, jis atidarė automobilio bagažinę ir kartu pasikrovė cigaretes. 2021-03-10 įtariamojo apklausos metu S. D. parodė, kad kaip ir kas mėnesį, važiavo į sutartą vietą Kryžkalnyje nusipirkti cigarečių iš asmens, kurio kontaktų nežino, kaip visada sukrovė 6 dėžes cigarečių ,,NZ Gold“ į bagažinę, už jas sumokėjo 4800 Eurų. Liudytojas Raimundas Benėta nurodė, jog vykdė stebėjimą, atvyko automobilis, iš kurio išlipo asmuo, kuris šlubčiojo. Asmenį atpažino kaip S. D.. Asmuo įėjo pro vartelius, nuėjo į namo vidų. Kadangi matė, iš kur išvažiavo automobilis, nusprendė ten atlikti kratą. Nuvykus duris atidarė A. K.. Šis rūsyje parodė kontrabandines cigaretes. Aptiko ir dar vieną dėžę „NZ Gold“ cigarečių, t.y. tokią pačią, kaip ir S. D. automobilyje rastos keturios dėžės. Po to atliko A. K. apklausą, kurios metu jis viską pripažino. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,,AUDI A4“ bei jame rastų cigarečių apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 4 vnt. popierinių dėžių išmatavimai yra 52x27x30 cm., ir 2 vnt. polietileninių maišų išmatavimai yra 52x37x33 cm. Iš kratos protokolo nustatyta, kad 2021-03-10 18-18.45 val. buvo atlikta krata A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančiame garaže rasta ir paimta 150 pakelių cigarečių ,,Fest“, prie įėjimo į garažą rastas ir paimtas juodos spalvos polietileninis maišelis, kuriame yra 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, rūsyje, vonios kambaryje rasta ir paimta 500 pakelių cigarečių ,,Fest“. Visos cigaretės nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigiama skunde, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad cigarečių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės rašto Nr.(9.32)11D-3026 matyti, kad iš S. D. paimtų 3000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 10193 Eur. Iš A. K. paimtų 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1427,60 Eur. 650 pakelių cigarečių ,,Fest“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 2208 Eur. Taigi bendra cigarečių vertė – 13 828,60 Eur, kas yra prilyginama 276,572 MGL. Nuteistojo skundo argumentai, jog jo laikytų cigarečių vertė neviršijo 250 MGL, nes jis vienu metu namuose nelaikė visų rastų cigarečių, atmestini kaip nepagrįsti. Šią aplinkybę paneigia paties nuteistojo parodymai – pirmosios apklausos metu nuteistasis A. K. nurodė, kad cigaretes įsigijo 2021 m. kovo 9 d. tam, kad parduotų asmeniui, ir 2021 m. kovo 10 d. pardavė 6 dėžes. Taip pat parodė, kad savo namuose turėjo iš anksčiau užsilikusių cigarečių, tai yra būtent tiek, kiek jų pareigūnai rado kratos metu. Jis sutiko su įtarimu dėl to, kad savo namuose laikė 420 pakelių cigarečių ,,NZ“ ir 650 pakelių ,,Fest“. Taip pat sutiko ir su tuo, kad trumpą laiką, maždaug parą, laikė 3 000 pakelių cigarečių ,,NZ“, kurias pardavė pas jį atvykusiam asmeniui. Kaip jau minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas šios apklausos metu gautus duomenis pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu, o nuteistojo A. K. nurodytos aplinkybės, jog jis dėl streso, sveikatos būklės ar dėl aplinkybės, kad buvo vartojęs alkoholio ir neteisingai suprato klausimus ar neteisingai į juos atsakė, o kadangi neturėjo akinių, neturėjo galimybės perskaityti apklausos protokolo, laikytinos jo gynybine versija.

24. Pirmosios instancijos teismas A. K. be akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių laikymo ir realizavimo inkriminavo dar vieną alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, sudėties požymį – šių prekių įgijimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtų prekių. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad cigarečių įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas įgijimu neturi jokio turinio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, tik tai, jog nuteistasis laikotarpyje iki 2021 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuotas, remiantis šių prekių laikymo ir realizavimo faktu. BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimo dalis, jog A. K. įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

25. Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nustatė:

A. K. neteisėtai laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 str. „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 d. reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki kol 2021 m. kovo 10 d., apie 14 val., 3000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė 10 193 Eur realizavo, t. y. pardavė S. D., o likusius 650 pakelių cigarečių ,,Fest“ ir 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laikė iki kol, kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu A. K., turėdamas teisę laikyti tik 10 pakelių cigarečių, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė yra didesnė negu 250 MGL (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 828,60 Eurų, kas sudaro 276 MGL).

Dėl bausmės

26. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

28. Spręsdamas dėl galimybės kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

29. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

30. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad A. K. buvo paskirta per griežta bausmė bei prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (baudą, laisvės apribojimą, viešuosius darbus). Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.

31. Nagrinėjamu atveju A. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

32. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad skirdamas bausmę apygardos teismas nevertino, kad A. K. jau yra beveik 63 metai, jo sveikata yra bloga, prarastas 70 proc. darbingumas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. K. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų sunkumą ir kaltės formą: tai, jog A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Be kita ko, teismas atsižvelgė ir į A. K. asmenybę – jis anksčiau teistas 3 kartus, iš kurių du kartus ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. K. anksčiau jau buvo skirtos baudos, tačiau teigiamo poveikio A. K. nepadarė, ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokioms Kauno apygardos teismo išvadomis. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos įsitikinimu leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės – visus kartus skirtos baudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir vėl padarė analogišką veiką, už kurią jau anksčiau buvo teistas. Šios išvados nekeičia ir tai, jog A. K. sumokėjo dalį skolos (advokatė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog iš 15 088,30 Eur liko išieškoti 11 625,22 Eur skolos). Nors aplinkybė, jog nuteistasis deda pastangas sumokėti susidariusią skolą už paskirtas baudas vertintina teigiamai, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šioje byloje, jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

34. Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad A. K. pripažino, kad perdavė cigaretes S. D., todėl, apeliantų manymu, jis tokiu būdu pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, kas turėtų būti pripažinta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju A. K. parodymų ir elgesio proceso metu nėra pagrindo vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdaus gailėjimosi, nes proceso metu A. K. parodymai keitėsi – nors pirminės apklausos metu jis nurodė, kad sutinka su įtarimu, tačiau apklausiamas teisme jis nurodė, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus dėl sveikatos būklės bei vartoto alkoholio, taip pat teisme jis iš dalies pakeitė parodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad A. K. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos yra deklaratyvus ir neparodantis jo kritinio požiūrio į padarytą veiką, todėl nėra pagrindo jo laikyti nuoširdžiu ir pripažinti tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.

35. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis skirti nuteistajam kitas nei įstatyme numatytas bausmes – laisvės apribojimą ar viešuosius darbus. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Teismo vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskyrus kitą švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra ženkliai mažesnis, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

36. Skunde apeliantai taip pat akcentuoja, kad teismui manant, kad A. K. turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, visas bausmės vykdymas A. K., vadovaujantis BK 75 straipsniu, turėtų būti atidėtas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

37. Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, nustatomi formalūs pagrindai, numatyti BK 75 straipsnyje bei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta anksčiau, A. K. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi konstatuojama, kad A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra formalaus pagrindo, kadangi asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, taikyti visišką laisvės atėmimo vykdymo atidėjimą neleidžia aukščiau pacituotos įstatymo nuostatos.

38. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį :

pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytą pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, kad A. K. laikotarpyje iki 2021 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė yra didesnė negu 250 MGL (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 828,60 Eurų, kas sudaro 276 MGL).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.