- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-312-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07387-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Aiva Survilienė (pirm.), Justas Namavičius, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- A. K., S. D.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (neišieškota 13 673,81 Eur dydžio bauda), A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 13 673, 81 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismo nustatyta, kad A. K. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas S. D., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. A. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 ( 2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 str. „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 d. reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, laikotarpyje iki 2021 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. kovo 10 d., apie 14 val., 3000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė 10 193 Eur realizavo, t. y. pardavė S. D., o likusius 650 pakelių cigarečių ,,Fest“ ir 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikė iki kol, kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu A. K., turėdamas teisę laikyti tik 10 pakelių cigarečių, įgijo, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė yra didesnė negu 250 MGL (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 828,60 Eurų, kas sudaro 276 MGL).
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir gynėja (toliau tekste ir – apeliantai) prašo:
2.1. Panaikinti 2022 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymo, bei nuteistas 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atidėti bausmės vykdymą);
2.2. Netenkinus pirmojo reikalavimo, 2022 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, paskiriant A. K. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (baudą, laisvės apribojimą, viešuosius darbus).
3. Apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas iš esmės neteisėtai, kriminalinės žvalgybos subjektams atlikus neteisėtus, nesankcionuotus veiksmus. Pažymi, kad liudytoju apklaustas R. Benėta patvirtino, jog vykdė A. K. namų stebėjimą, stebėjo jo namus ir laukė, kol atvažiuos S. D.. Pareigūnas nurodė, kad jeigu būtų reikėję, būtų stebėję A. K. gyvenamąją vietą visą dieną, tuo pačiu, apeliantų teigimu, pareigūnas iš esmės patvirtino, kad jis su kolega stebėjo konkretų objektą – A. K. namus. Pareigūnas nurodė, kad stebėjo viešą vietą, nors, pasak apeliantų, A. K. gyvenamoji vieta, kiemas, kuris yra aptvertas, nėra vieša vieta. Be to, S. D. išvažiavus iš A. K., pasak R. Benėtos, jis visą laiką važiavo paskui S. D., t. y. jį sekė. Šiuo atveju, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai vykdė ne sekimą, o pasalą. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai vykdė pasalą, netgi nėra jokio tarnybinio pranešimo apie vykdytą pasalą, juolab, kad pareigūnas R. Benėta, pasak apeliantų, nurodė, kad vykdė stebėjimą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau tekste – KŽĮ) 2 straipsnio 17 punktą sekimas – tai kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. Taigi, apeliantų įsitikinimu, akivaizdu, kad pareigūnas atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus – sekimą, nors toks sekimas nebuvo sankcionuotas, todėl, apeliantų teigimu, laikytinas neteisėtu. Pasak apeliantų, jeigu pareigūnai būtų atlikę ne sekimą, o pasalą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tai S. D. būtų buvęs sulaikytas dar A. K. namuose arba iš karto iš jų išvažiavęs. Kaip nurodė R. Benėta, jie nežinojo, ar S. D. atvyks, o tai, anot apeliantų, reiškia, kad konkrečių duomenų kriminalinės žvalgybos pareigūnai neturėjo. Nurodo, jog apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti tik teisėtais būdais gautais duomenimis, todėl kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, įskaitant ir kriminalinės žvalgybos pareigūno parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, apeliantų manymu, negalima. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį į, jų manymu, liudytojų R. Benėtos ir M. Vaičiūno parodymų prieštaringumą, kur R. Benėta nurodė, kad jo prašymu buvo sustabdytas S. D., tačiau pastarąjį sustabdęs pareigūnas M. Vaičiūnas jau nurodė, kad S. D. sustabdytas dėl įtartino manevravimo ir važiavimo be šviesų, todėl paprašyta parodyti bagažinę. Pasak apeliantų, akivaizdu, kad kažkuris iš liudytojais apklaustų pareigūnų nurodo neteisingas aplinkybes, susijusias su S. D. sustabdymu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojų parodymų prieštaringumo ir nuteistųjų kaltę grindė prieštaringais šių liudytojų parodymais.
4. Apeliantai skunde taip pat nesutinka su A. K. veikos kvalifikavimu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir nurodo, jog A. K., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad S. D. perdavė cigaretes, tačiau nepripažino, kad visos cigaretės, t. y. tos, kurios buvo rastos ir paimtos iš S. D., ir vėliau A. K. namuose darant kratą, buvo A. K. namuose vienu metu. A. K., duodamas parodymus, teisme patvirtino, kad cigaretės, kurios buvo rastos kratos metu, buvo atvežtos po to, kai iš jo namų išvažiavo S. D., bei žmogus, kuris buvo atvežęs cigaretes S. D., atvažiavo pasiimti pinigų ir paliko A. K. 650 pakelių cigarečių „Fest“ ir 420 pakelių cigarečių „NZ Gold“. Tokius A. K. parodymus paneigiančių duomenų byloje, apeliantų manymu, nebuvo ir nėra. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. namuose vienu metu buvo visas jam inkriminuojamas kontrabandinių cigarečių kiekis.
4.1. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu grindė iš esmės vien tik pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors apklaustas teisme jis (A. K.) šių parodymų visa apimtimi nepatvirtino, teigė, kad vienu metu pas jį namuose niekada nebuvo 13828,60 Eur (276 MGL) vertės cigarečių. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, jog, viena vertus, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo netikėti A. K. duotais parodymais pirmosios apklausos metu, kita vertus, teismas konstatavo, jog A. K. apklausos teisme nurodytos aplinkybės, kad jis (A. K.) pirmosios apklausos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Taip pat, teismo nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina ir S. D. nurodytos aplinkybės, nors tai S. D. patvirtino dar ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismas konstatavo, jog R. Benėta nurodė, kad alkoholio kvapo nejautė, nors R. Benėta ir nurodė, kad kvapo galėjo nejausti dėl kaukės. Šios aplinkybės, pasak apeliantų, patvirtina, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, priderinant juos prie kaltinimo, visiškai ignoruodamas A. K. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, nors, pasak apeliantų, kaltinamojo parodymai, duoti teisme, yra savarankiškas įrodymų šaltinis bei teismas turi juos įvertinti bei remtis.
4.2. Pasak apeliantų, teismas nevertino, jog bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. parodė, kad 2021 m. kovo 10 d. įtariamojo apklausos protokole neteisingai nurodyta, kad cigaretes, rastas kratos metu, buvo įsigijęs anksčiau, galimai dėl to, kad pareigūnai, atlikę apklausą, neteisingai jį suprato, ar jis dėl streso, sveikatos būklės ar dėl aplinkybės, kad buvo vartojęs alkoholio, neteisingai suprato klausimus ar neteisingai į juos atsakė, o kadangi neturėjo akinių, neturėjo galimybės perskaityti apklausos protokolo. Be to, apeliantų manymu, 2021 m. kovo 10 d apklausos protokolą taip pat galima laikyti neteisėtu, kadangi jame nėra užfiksuoti visi apklausoje dalyvavę asmenys. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 188 straipsnio 2 dalį įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal BPK 179 straipsnį protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama. Pasak apeliantų nustatyta, kad pareigūnas Raimondas Benėta dalyvavo A. K. apklausoje, tačiau apklausos protokole nepasirašė. Taigi šiuo atveju, anot pareiškėjų, manytina, kad 2021 m. kovo 10 d. apklausos protokolas negali būti laikytinas teisėtu įrodymu ir negali būti vieninteliu įrodymu A. K. kaltei grįsti.
4.3. Apeliantų įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių A. K. parodymus dėl laikytų cigarečių kiekio ir aplinkybių, todėl A. K. veika, jų manymu, turėtų būti perkvalifikuota iš BK 199² straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant jam (A. K.) bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes, pasak apeliantų, A. K. pripažino, kad perdavė cigaretes S. D., todėl, apeliantų manymu, jis tokiu būdu pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, kas turėtų būti pripažinta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
2. Apeliantai skunde taip pat ginčija nuteistajam A. K. paskirtos bausmės rūšį ir jos dydį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė A. K. realaus laisvės atėmimo bausmę, kai, apeliantų manymu, A. K. turėjo būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Teigia, jog teismas nevertino, kad A. K. yra 63 metai, jo sveikata yra bloga, prarastas 70 proc. darbingumas. Nepaisant to, A. K. dirba ir visą darbo užmokestį skiria jo ankstesnių baudų sumokėjimui. Paskirtas baudas pažadėjo padėti padengti A. K. sūnus, netgi ketina parduoti nekilnojamąjį turtą, sudarė preliminariąją sutartį ir visą gautą avansą sumokėjo antstoliui, vykdančiam išieškojimą. Atkreipia dėmesį, kad A. K. charakterizuojamas teigiamai, pripažino kaltę, kad perdavė cigaretes S. D., todėl apeliantų manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. K. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, apeliantų įsitikinimu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, A. K. charakteristiką, sveikatos būklę, amžių, socialinius ryšius su vaikais, A. K., remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali būti skiriama ne tik švelnesnė, nei sankcijoje numatyta bausmė, bet ir sankcijoje nenumatyta švelnesnė bausmė (pvz. laisvės apribojimas). Apeliantų teigimu, nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir taikė A. K. dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, nustatęs, kad A. K. nedelsiant turi atlikti pusės metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant likusios bausmės vykdymą, tačiau, apeliantų manymu, net ir pusės metų reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo principui, todėl, pasak apeliantų, perkvalifikavus A. K. padarytą veiką iš BK 199² straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį, teismui manant, kad A. K. turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas A. K., vadovaujantis BK 75 straipsniu, turėtų būti atidėtas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Nagrinėjamu atveju iš apeliantų skundo nustatyta, jog apeliantai ginčija atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, įrodymų vertinimą, A. K. padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį bei paskirtos bausmės dydį.
Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų
6. Apeliantai skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas iš esmės neteisėtai, kriminalinės žvalgybos subjektams atlikus neteisėtus, nesankcionuotus veiksmus, kadangi atliko stebėjimo veiksmus – stebėjo A. K. gyvenamąją vietą, kiemą, kuris yra aptvertas, nėra vieša vieta. Be to, S. D. išvažiavus iš A. K., R. Benėta visą laiką važiavo paskui S. D., t. y. jį sekė.
7. KŽĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyti konkretūs leidžiami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai: agentūrinė veikla, apklausa, apžiūra, kontrolinis patikrinimas, kontroliuojamasis gabenimas, nusikalstamos veikos imitavimas, pasala, sekimas, slaptoji operacija, teisėsaugos institucijų užduotis.
8. Šio įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nurodoma, kad sekimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. Taigi, objekto stebėjimas, yra vienas iš kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdo – sekimo, sudėtinis elementas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui.
9. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie slapto sekimo atlikimą KŽĮ nustatyta tvarka. Nors liudytojas R. Benėta paaiškino, kad pagal turimą informaciją atliko vietos stebėjimą (pasak liudytojo, jis atliko viešos vietos stebėjimą, kuriam sankcijų nereikia), tačiau teismo vertinimu, iš jo paaiškinimų galima daryti išvadą, jog buvo atliktas ne objekto stebėjimas, o pasala – liudytojas nurodė, kad turėjo kriminalinės žvalgybos informaciją, kad į Kauno miestą atvyks asmuo įsigyti kontrabandinių cigarečių, todėl jis nuvyko prie namo, prie kurio vėliau atvyko automobilis, iš kurio išlipo asmuo, kuris šlubčiojo. Skunde nurodoma, kad kaip nurodė liudytojas R. Benėta, jie nežinojo, ar S. D. atvyks, o tai, anot apeliantų, reiškia, kad konkrečių duomenų kriminalinės žvalgybos pareigūnai neturėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie atliko pasalą. Visgi su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi vadovaujantis 2022 m. sausio 26 d. teismo posėdžio protokolu nustatyta, kad liudytojas R. Benėta paaiškino, kad nors jiems nebuvo žinoma, jog nurodytu adresu atvyks konkrečiai S. D., tačiau jie turėjo informacijos, kad tam tikru adresu turi atvykti asmuo, kuris įsigys kontrabandinių cigarečių, bei jie turėjo šią informaciją patikrinti, todėl vien aplinkybė, kad nebuvo žinoma, jog nustatytu adresu atvyks būtent nuteistasis S. D., nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnai atliko stebėjimą, o ne pasalą.
10. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu pareigūnai būtų atlikę ne sekimą, o pasalą, tai S. D. būtų buvęs sulaikytas dar A. K. namuose arba iš karto iš jų išvažiavęs. Visgi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasalos metu pasitvirtinus turimai informacijai, kad vairuojamas automobilis atvyko adresu, kur, pagal turimą informaciją, buvo prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis, šiuo atveju buvo nuspręsta šį automobilį sustabdyti. Liudytojas R. Benėta nurodė priežastis, kodėl automobilio nesustabdė dar A. K. namuose arba iš karto iš jų išvažiavus – liudytojas paaiškino, kad kadangi Kauno mieste neturėjo galimybės susisiekti su patruliais, kad šie sustabdytų automobilį, todėl nusprendė automobilį sustabdyti Tauragėje, pasitelkus patrulius. Sustabdžius, automobilio bagažinėje buvo rastos kontrabandinės cigaretės, automobilį vairavo S. D.. Patys stabdyti negalėjo, nes stebėjimą vykdė nežymėtais automobiliais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais.
11. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aukščiau aprašytais veiksmais pareigūnai atliko ne sekimą, o pasalą. KŽĮ 2 straipsnio 15 punkte pasala apibrėžiama kaip kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomas gautos informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimas ir tam buvo atlikta pasala. KŽĮ pasalos atlikimui jokių sankcijų gavimo nereikalauja. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad nebuvo pažeisti KŽĮ normų reikalavimai.
Dėl įrodymų vertinimo
12. Pasak apeliantų, teismas nevertino, jog bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. parodė, kad 2021 m. kovo 10 d. įtariamojo apklausos protokole neteisingai nurodyta, kad cigaretes, rastas kratos metu, buvo įsigijęs anksčiau, galimai dėl to, kad pareigūnai atlikę apklausą neteisingai jį suprato, ar jis dėl streso, sveikatos būklės ar dėl aplinkybės, kad buvo vartojęs alkoholio neteisingai suprato klausimus ar neteisingai į juos atsakė, o kadangi neturėjo akinių, neturėjo galimybės perskaityti apklausos protokolo. Iš 2021 m. kovo 10 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad nuteistasis A. K. apklausos metu jokių pastabų, jog dėl sveikatos būklės, jo teigimu vartoto alkoholio blogai jaučiasi ir dėl to negali tinkamai atsakyti į klausimus, nenurodė. Taip pat nenurodė ir to, jog neturi akinių bei dėl to negali tinkamai perskaityti apklausos protokolo. Įtariamasis šį protokolą pasirašė, nurodė, kad perskaitė bei protokolas iš jo žodžių yra surašytas teisingai (2 t., b. l. 161). Atsižvelgiant į tai, šis skundo argumentas laikytinas nuteistojo gynybine versija ir yra atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Be to, apeliantų manymu, 2021 m. kovo 10 d apklausos protokolą taip pat galima laikyti neteisėtu, kadangi jame nėra užfiksuoti visi apklausoje dalyvavę asmenys. Liudytoju apklaustas R. Benėta patvirtino, kad jis dalyvavo A. K. apklausoje, tačiau apklausos protokole nepasirašė. Taigi, šiuo atveju, anot pareiškėjų, manytina, kad 2021 m. kovo 10 d. apklausos protokolas negali būti laikytinas teisėtu įrodymu ir negali būti vieninteliu įrodymu A. K. kaltei grįsti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodyta aplinkybe, jog įtariamojo apklausoje dalyvavęs R. Benėta (aplinkybę, kad jis dalyvavo apklausoje, nurodė tiek pats R. Benėta, tiek nuteistasis A. K.), turėjo pasirašyti apklausos protokole, nepaisant to, kad R. Benėtos teigimu, apklausos metu jis klausimų neuždavinėjo, kadangi BPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Taigi, vadovaujantis šia nuostata, visi apklausoje dalyvavę asmenys, privalo pasirašyti apklausos protokolą, nepaisant to, ar jie uždavė klausimus, ar tik buvo apklausos vietoje.
14. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais.
15. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.
16. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais.
17. Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įtariamojo A. K. apklausos protokolas buvo surašytas pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, kadangi protokolo nepasirašė apklausoje dalyvavęs pareigūnas R. Benėta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas pažeidimas neturi įtakos apklausos metu gautų duomenų patikimui. Neįrašant į apklausos protokolą apklausoje dalyvavusio R. Benėtos, kuris neuždavė apklausiamam asmeniui jokių klausimų, A. K. teisės nebuvo suvaržytos, todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šios apklausos metu gautus duomenis pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu.
18. Taip pat gynėja baigiamųjų kalbų metu akcentavo ir tai, jog A. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko be gynėjo. Susipažinus su 2021 m. kovo 10 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolu, matyti, jog A. K. buvo išaiškinta teisė pasikviesti gynėją arba gauti nemoką teisinę pagalbą, tačiau A. K. pareiškė, kad gynėjo nepageidauja bei šį protokolą pasirašė (2 t., b. l. 153).
19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
20. Apeliantų įsitikinimu A. K. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 199² straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį.
21. BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (LAT 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-693/2016). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. K. neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog teismas A. K. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką grindė tik jo pirminiais parodymais. Aplinkybę, jog A. K. neteisėtai laikė ir realizavo cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – banderolėmis, patvirtina paties nuteistojo A. K. parodymai (2 t., b. l. 158–159, 3 t., b.l. 118-120), nuteistojo S. D. (t. 3, b.l. 148-150), liudytojo R. Benėtos (3 t., b.l. 120-122) parodymai, automobilio ,,AUDI A4“ bei jame rastų cigarečių 2021 m. kovo 12 d. apžiūros protokolas (1 t., b.l. 21–23), A. K. gyvenamosios vietos 2021 m. kovo 10 d. kratos protokolas (1 t., b.l. 33-36) ir kiti byloje esantys duomenys. Nuteistasis A. K. nurodė, kad S. D. į automobilį sukrovė 6 dėžes cigarečių, už kurias šis perdavė pinigus, taip pat pripažino, jog laikė namuose dar 420 pakelių cigarečių ,,NZ“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“. Nuteistasis S. D. nurodė, kad iš Kaune gyvenančio asmens įgijo cigaretes – žmogus atidarė jam vartus į garažą, jis atidarė automobilio bagažinę ir kartu pasikrovė cigaretes. 2021-03-10 įtariamojo apklausos metu S. D. parodė, kad kaip ir kas mėnesį, važiavo į sutartą vietą Kryžkalnyje nusipirkti cigarečių iš asmens, kurio kontaktų nežino, kaip visada sukrovė 6 dėžes cigarečių ,,NZ Gold“ į bagažinę, už jas sumokėjo 4800 Eurų. Liudytojas Raimundas Benėta nurodė, jog vykdė stebėjimą, atvyko automobilis, iš kurio išlipo asmuo, kuris šlubčiojo. Asmenį atpažino kaip S. D.. Asmuo įėjo pro vartelius, nuėjo į namo vidų. Kadangi matė, iš kur išvažiavo automobilis, nusprendė ten atlikti kratą. Nuvykus duris atidarė A. K.. Šis rūsyje parodė kontrabandines cigaretes. Aptiko ir dar vieną dėžę „NZ Gold“ cigarečių, t.y. tokią pačią, kaip ir S. D. automobilyje rastos keturios dėžės. Po to atliko A. K. apklausą, kurios metu jis viską pripažino. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,,AUDI A4“ bei jame rastų cigarečių apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 4 vnt. popierinių dėžių išmatavimai yra 52x27x30 cm., ir 2 vnt. polietileninių maišų išmatavimai yra 52x37x33 cm. Iš kratos protokolo nustatyta, kad 2021-03-10 18-18.45 val. buvo atlikta krata A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančiame garaže rasta ir paimta 150 pakelių cigarečių ,,Fest“, prie įėjimo į garažą rastas ir paimtas juodos spalvos polietileninis maišelis, kuriame yra 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“, rūsyje, vonios kambaryje rasta ir paimta 500 pakelių cigarečių ,,Fest“. Visos cigaretės nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigiama skunde, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad cigarečių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės rašto Nr.(9.32)11D-3026 matyti, kad iš S. D. paimtų 3000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 10193 Eur. Iš A. K. paimtų 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1427,60 Eur. 650 pakelių cigarečių ,,Fest“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 2208 Eur. Taigi bendra cigarečių vertė – 13 828,60 Eur, kas yra prilyginama 276,572 MGL. Nuteistojo skundo argumentai, jog jo laikytų cigarečių vertė neviršijo 250 MGL, nes jis vienu metu namuose nelaikė visų rastų cigarečių, atmestini kaip nepagrįsti. Šią aplinkybę paneigia paties nuteistojo parodymai – pirmosios apklausos metu nuteistasis A. K. nurodė, kad cigaretes įsigijo 2021 m. kovo 9 d. tam, kad parduotų asmeniui, ir 2021 m. kovo 10 d. pardavė 6 dėžes. Taip pat parodė, kad savo namuose turėjo iš anksčiau užsilikusių cigarečių, tai yra būtent tiek, kiek jų pareigūnai rado kratos metu. Jis sutiko su įtarimu dėl to, kad savo namuose laikė 420 pakelių cigarečių ,,NZ“ ir 650 pakelių ,,Fest“. Taip pat sutiko ir su tuo, kad trumpą laiką, maždaug parą, laikė 3 000 pakelių cigarečių ,,NZ“, kurias pardavė pas jį atvykusiam asmeniui. Kaip jau minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas šios apklausos metu gautus duomenis pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu, o nuteistojo A. K. nurodytos aplinkybės, jog jis dėl streso, sveikatos būklės ar dėl aplinkybės, kad buvo vartojęs alkoholio ir neteisingai suprato klausimus ar neteisingai į juos atsakė, o kadangi neturėjo akinių, neturėjo galimybės perskaityti apklausos protokolo, laikytinos jo gynybine versija.
24. Pirmosios instancijos teismas A. K. be akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių laikymo ir realizavimo inkriminavo dar vieną alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, sudėties požymį – šių prekių įgijimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtų prekių. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad cigarečių įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas įgijimu neturi jokio turinio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, tik tai, jog nuteistasis laikotarpyje iki 2021 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuotas, remiantis šių prekių laikymo ir realizavimo faktu. BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimo dalis, jog A. K. įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
25. Taigi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nustatė:
A. K. neteisėtai laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 str. „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 d. reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki kol 2021 m. kovo 10 d., apie 14 val., 3000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė 10 193 Eur realizavo, t. y. pardavė S. D., o likusius 650 pakelių cigarečių ,,Fest“ ir 420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laikė iki kol, kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu A. K., turėdamas teisę laikyti tik 10 pakelių cigarečių, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė yra didesnė negu 250 MGL (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 828,60 Eurų, kas sudaro 276 MGL).
Dėl bausmės
26. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).
28. Spręsdamas dėl galimybės kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.
29. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
30. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad A. K. buvo paskirta per griežta bausmė bei prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (baudą, laisvės apribojimą, viešuosius darbus). Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.
31. Nagrinėjamu atveju A. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
32. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad skirdamas bausmę apygardos teismas nevertino, kad A. K. jau yra beveik 63 metai, jo sveikata yra bloga, prarastas 70 proc. darbingumas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. K. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų sunkumą ir kaltės formą: tai, jog A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Be kita ko, teismas atsižvelgė ir į A. K. asmenybę – jis anksčiau teistas 3 kartus, iš kurių du kartus ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. K. anksčiau jau buvo skirtos baudos, tačiau teigiamo poveikio A. K. nepadarė, ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokioms Kauno apygardos teismo išvadomis. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos įsitikinimu leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės – visus kartus skirtos baudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir vėl padarė analogišką veiką, už kurią jau anksčiau buvo teistas. Šios išvados nekeičia ir tai, jog A. K. sumokėjo dalį skolos (advokatė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog iš 15 088,30 Eur liko išieškoti 11 625,22 Eur skolos). Nors aplinkybė, jog nuteistasis deda pastangas sumokėti susidariusią skolą už paskirtas baudas vertintina teigiamai, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šioje byloje, jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
34. Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad A. K. pripažino, kad perdavė cigaretes S. D., todėl, apeliantų manymu, jis tokiu būdu pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, kas turėtų būti pripažinta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju A. K. parodymų ir elgesio proceso metu nėra pagrindo vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas bei nuoširdaus gailėjimosi, nes proceso metu A. K. parodymai keitėsi – nors pirminės apklausos metu jis nurodė, kad sutinka su įtarimu, tačiau apklausiamas teisme jis nurodė, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus dėl sveikatos būklės bei vartoto alkoholio, taip pat teisme jis iš dalies pakeitė parodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad A. K. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos yra deklaratyvus ir neparodantis jo kritinio požiūrio į padarytą veiką, todėl nėra pagrindo jo laikyti nuoširdžiu ir pripažinti tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.
35. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis skirti nuteistajam kitas nei įstatyme numatytas bausmes – laisvės apribojimą ar viešuosius darbus. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Teismo vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskyrus kitą švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra ženkliai mažesnis, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.
36. Skunde apeliantai taip pat akcentuoja, kad teismui manant, kad A. K. turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, visas bausmės vykdymas A. K., vadovaujantis BK 75 straipsniu, turėtų būti atidėtas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
37. Bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, nustatomi formalūs pagrindai, numatyti BK 75 straipsnyje bei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta anksčiau, A. K. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi konstatuojama, kad A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra formalaus pagrindo, kadangi asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, taikyti visišką laisvės atėmimo vykdymo atidėjimą neleidžia aukščiau pacituotos įstatymo nuostatos.
38. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį :
pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytą pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, kad A. K. laikotarpyje iki 2021 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3420 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ ir 650 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė yra didesnė negu 250 MGL (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 13 828,60 Eurų, kas sudaro 276 MGL).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.