Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-756-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-97-493/2014Nutartis · 2014-06-12Kauno apygardos teismas
  4. T-472-548/2020Nutartis · 2020-03-27Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-29Kauno apygardos teismas
  6. T-1558-753/2020Nutartis · 2020-09-16Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-19Kauno apygardos teismas
  8. TS-43-548/2021Nutartis · 2021-02-26Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-08Kauno apygardos teismas
  10. T-2155-946/2021Nutartis · 2021-12-06Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-13Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-22Kauno apygardos teismas
  13. T-1606-598/2023Nutartis · 2023-07-10Kauno apylinkės teismas
  14. T-3002-753/2023Nutartis · 2023-12-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
1S-756-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00464-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. E.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-756-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00464-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. E. (toliau – R. E.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. E. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. E. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui, nuteistasis R. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta neatsižvelgiant į Komisijos išvadas ir rekomendacijas. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino tai, kad jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje jis yra 16 kartų skatintas, įgijo odinių gaminių galanterijos perdirbėjo specialybę, baigė anglų kalbos kursus, dirba pagalbiniu darbuotoju, išėjęs iš pataisos įstaigos taip pat turės darbą, dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“, turės galimybę mokėti priteistą ieškinį, alkoholio nevartoja, palaiko ryšį su artimaisiais, jam leidžiama išvykti į namus, pažeidimų nėra padaręs. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo dedamas pastangas pasitaisyti. Nuteistasis pabrėžia, kad yra motyvuotas atlikti visus teismo jam paskirtus įpareigojimus ir tapti pilnateisiu visuomenės nariu.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. E. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. E. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. E. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstoma galimybė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus R. E. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 15 kartų skatintas (nuteistojo teigimu – 16 kartų), galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose įgijo specialybę, dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. E. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistajam R. E. nustatyta žema (18 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią vis dar sudaro 16 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu ne tik turi galimybę, bet ir privalo sumažinti. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktos medžiagos, po 2019 m. rugsėjo 9 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys, nustatytas 18 balų skaičius liko nepakitęs. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

9. Atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors praeityje R. E. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia R. E. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė impulsyviai, nepagalvojęs savo veiksmų pasekmių, šiuo metu nepalankiose situacijose tampa nervingesnis, ne visada linkęs apgalvoti ką sako, kas taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad išėjęs į laisvę R. E. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokią išvadą sustiprina tai, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet R. E. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių - nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus (1 kartą jam skirta drausminė nuobauda). Nors nuteistasis daug kartų skatintas, tačiau kryptingo pozityvaus elgesio jam išlaikyti nepavyko, kadangi 2019 m. kovo 22 d. R. E. vėl pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Drausminė nuobauda nuteistajam neskirta, tačiau akivaizdu, jog paskatinimų gavimas nebuvo efektyvus bei neskatino R. E. ir toliau rinktis pavyzdingą elgesį, kas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei paneigia nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių.

10. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (nuo 2012 m. liepos 7 d.) vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo R. E. pakartotinio nusikalstamumo riziką (lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas didelis civilinis ieškinys) ir mąstymas bei elgesys (pasirenkamos nes visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių)), kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei resocializacijai. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. E. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Nors aukštesnės instancijos teismui pateiktais duomenimis nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, bausmės atlikimo metu jis dirba, tokiu būdu įprasmindamas savo buvimą įkalinimo įstaigoje, tačiau R. E. turi priteistą civilinį ieškinį, jo skolos yra didelės: pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai - 14874,35 eurų sumai, tačiau šiuo metu išmokėta tik 3245,06 eurų. Tokie reikšmingi finansiniai įsipareigojimai, net ir įvertinus nuteistojo galimybę įsidarbinti, būtų rimtas iššūkis bei galimai skatintų vėl nusikalsti. Taigi, lėšų tvarkymas ir pajamos (ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai) yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingai nėra mažinamas.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad likusioji R. E. neatlikta bausmės dalis (3 metai 10 mėnesių ir 24 dienos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), vis dar yra pakankamai didelė, todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. E. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

13. Nuteistojo skunde akcentuojama teigiama darbinė motyvacija, darbas pataisos namuose, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę (dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gauta tai patvirtinanti pažyma)), gauti paskatinimai už gerą darbą neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmę R. E. atlieka ne už turtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl teigiama darbinė motyvacija ir suinteresuotumas dirbti, ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju nėra esminės aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiama nuostata į darbą gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė (jis nužudė buvusią sutuoktinę), leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir daryti išvadą, jog laisvėje R. E. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. E. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. E. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. E. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė