Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-211-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-97-493/2014Nutartis · 2014-06-12Kauno apygardos teismas
  4. T-472-548/2020Nutartis · 2020-03-27Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-29Kauno apygardos teismas
  6. T-1558-753/2020Nutartis · 2020-09-16Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-19Kauno apygardos teismas
  8. TS-43-548/2021Nutartis · 2021-02-26Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-08Kauno apygardos teismas
  10. T-2155-946/2021Nutartis · 2021-12-06Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-13Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-22Kauno apygardos teismas
  13. T-1606-598/2023Nutartis · 2023-07-10Kauno apylinkės teismas
  14. T-3002-753/2023Nutartis · 2023-12-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
1-211-493/2013
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00464-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
R. E.
Nukentėjusysis
J. N., M. N., E. E.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Ričardas Lilas, Georgijus Zavtrakovas, Albina Cirulienė
Baudž. byla Nr. 1-211-493/2013
(Proceso Nr. 1-61-1-00464-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.2.3.;1.1.7.2.7.; 2.3.6.4.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam R. E., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajai J. N., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajam M. N., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiojo E. E. atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu-remontininku, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. E., 2012-07-07 apie 20.00- 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su buvusia sutuoktine E. E. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau penkių smūgių peiliu į krūtinės, pilvo sritis, kuo padarė jai durtines pjautines žaizdas krūtinėje ir priekinėje pilvo sienelėje, nuo ko E. E. įvykio vietoje mirė, tuo tyčia nužudė savo šeimos narę - buvusią sutuoktinę E. E..

Šias veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog su E. E. buvo vedę apie 12 metų laiko, tačiau realiai kartu gyveno gal tik vienerius metus. 2011 m. gruodžio mėn., su E. E. išsituokė pastarosios iniciatyva, nes ji norėjo gauti pašalpą. E. E. nuolatinai gyveno pas savo motiną, o kai su ja susipykdavo, tai ateidavo pas jį į išsinuomotą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pats dirbo, nuolatos vykdavo į komandiruotes, tai buvo davęs E. E. nuo buto raktą. Taip pat E. E. žinojo kur bute buvo padėti jo pinigai ir galėjo jais naudotis. E. E. ateidavo pas jį kasdien, o jeigu būdavo blaivi, tai paruošdavo maistą, duodavo jai pinigų jam nupirkti. Jai likus nakvoti, abu bendravo kaip vyras su žmona. Abu girtaudavo iš jo uždirbtų pinigų, tačiau E. E. gerdavo ir kitur, nes kasdien rasdavo ją girtą. 2012-07-07, apie 08 val., pernakvojusi jo išsinuomotame bute, E. E. išėjo pas savo mamą išsiskalbti rūbų, o jis pats nuėjęs pas savo draugus A. L. ir A. Š. gėrė alkoholį. Grįžęs į namus pamiegojo ir atsibudęs jiems paskambino ir pasikvietė ateiti. Jiems atėjus, toliau kartu gėrė jų atsineštą alų. Begeriant paskambino E. E., nes pasigedo namuose buvusių 1000 litų, skirtų sumokėti už butą. Jai atėjus, jis su draugais toliau gėrė alų, o E. E. jo negėrė. Tačiau mano, jog ji grįžo jau išgėrusi. Draugams išėjus iš buto, jis pradėjo E. E. klausinėti kur yra pinigai, nes prieš tai juos jai buvo davęs, kad pats neišleistų alkoholiui pirkti. Kadangi E. E. jam pinigų negražino, tai tarp jų kilo ginčas, pastaroji ėmė jį vadinti įvairiais necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais. Supykęs nuėjo į virtuvę, kur iš spintelės pasiėmė E. E. atsineštą ir padėtą peilį ir atėjęs į kambarį, ėmė juo badyti ant minkšto kampo veidu į jį sėdėjusiai E. E. į krūtinę. Galėjo jai suduoti peiliu ir penkis smūgius. Atsitokėjęs pamatė ką padarė, todėl peilis jam iškrito iš rankų ir jis, nuėjęs į greta esantį policijos komisariatą, kur pareigūnams prisipažino nužudęs žmoną. Smūgio į veidą E. E. jis nesudavė, ji sirgo epilepsija, tai matomai, pati buvo susižalojusi smakrą. Po to pinigai buvo rasti jo piniginėje. Mano, jog jo smurtinius veiksmus įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes blaivas to nebūtų daręs. Gailisi dėl to, kas įvyko, todėl visų atsiprašo. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nes mano, jog jie yra per dideli.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. E. pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. N. parodė, kad mirusioji E. E. yra jos dukra. Pastaroji dar iki vaiko gimimo ir po jo gimimo gyveno kartu su E. E. 2012 m. pradžioje juodu išsituokė, tačiau santuoką nutraukė tik formaliai. Po jos nutraukimo, buvo jie abu trumpam išsiskyrę, ji kurį laiką pagyveno pas ją namuose, tačiau netrūkus toliau gyveno kartu kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį. Kadangi dukra su E. E. neturėjo kur gyventi, tai jie išsinuomojo butą. Jų santuokoje gimusį sūnų E. augino nuo mažens, kadangi abiems tėvams buvo apribotos tėvystės teisės. E. ir R. E. kartu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o apsvaigę nuo alkoholio tarpusavyje konfliktuodavo. R. E., būdamas girtas, tapdavo agresyviu, jos dukrą ne kartą yra mušęs. Būdavo momentų, kai judviems susipykus, dukra pabūdavo pas ją namuose keletą dienų, tačiau R. E. kvietimu, vėl pas jį sugrįždavo. 2012 m. liepos 7 d., dienos metu, E. E. buvo atėjusi į jos namus išsiskalbti rūbų, ji atrodė blaivi, matė dukters kaklo srityje bei ant kažkurios rankos kraujosruvas. Supratusi, jog ją sužalojo R. E.. Pabuvusi pas ją namuose apie tris valandas, maždaug 16-17 val., lydima sūnaus E., nešini maišeliu su drėgnais skalbiniais, dukra iš jos namų išėjo. Netrūkus grįžęs E. sakė, jog palydėjęs mamą į namus, rado tėvą girtą. Po kurio laiko anūkas vėl buvo nuėjęs pas mamą į namus, tačiau jį atgal parvežė policijos pareigūnai. Pastarieji jai nieko nesakė. Anūkas minėjo, jog mamą išvežė greitoji med. pagalba, o tėvą – policija. Sekančios dienos ryte iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos dukra Edita buvo nužudyta J. R. g. 5- 5, Jonavoje, bute, kurį nuomojosi R. E.. Tarp E. E. ir sūnaus E. dvasinis ryšys buvo stiprus. Ji ateidavo pas juos į namus dažnai, padėdavo ruošti sūnui pamokas. Jis taip pat lankydavosi pas ją namuose. Po motinos mirties sutriko E. psichika, pradėjo blogiau mokytis, teko vedžioti jį pas psichologus. Kitas dukros sūnus M. N. nors ir gyvendamas su tėvu, taip pat palikė tamprius ryšius su motina, ją lankydavo. Po dukros mirties jos pačios sveikata taip pat labai pašlijo.

Nukentėjusysis M. N. parodė, jog mirusioji E. E. yra jo motina. Su mama kartu gyveno iki kol jam suėjo 9 metai amžiaus, po to gyveno taip pat Jonavoje tik su tėvu. Su mama palaikydavo artimus ryšius, gal po 2-3 karus į savaitę susitikdavo su ja močiutės namuose. Jam buvo žinoma, jog mama konfliktuodavo su R. E., dėl ko ją matydavo sumuštą. Mama nuolatos gyvendavo su R. E., tačiau jiems susipykus, būdavo atveju, jog mama ateidavo pagyventi pas močiutę, tačiau netrūkus sugrįždavo pas R. E. Po mamos mirties pablogėjo jo sveikata, susilpnėjo mokymasis.

Liudytojas A. L. parodė, jog E. ir R. E. pažįsta labai seniai. Jie gyveno kaip vyras ir žmona, turi sūnų E. 2012 m. sausio mėn. E. ir R. išsiskyrė, tačiau po skyrybų jie toliau gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Sūnus būdavo tai pas E. su R, tai pas E. motiną, kuri globoja E. Pats lankydavosi pas E. dažnai, o E. visą laiką būdavo bute. Kai E. su R. susipykdavo, tai pastaroji išeidavo pas savo motiną, bet pabuvusi ilgiausiai kokias dvi paras, vėl grįždavo pas R. Kiek jam žinoma, tai E. ir R. išgėrę pasiginčydavo, tačiau, kad tarpusavyje muštųsi, nematydavo. 2012-07-07, apie 17 val., R. E. paprašius, kartu su A. Š. užėjo pas jį į namus, kur kartu išgėrė apie du 2 litrų talpos plastikinius butelius 8 laipsnių stiprumo alus, tačiau labai apsvaigę nebuvo. Netrukus, apie 18.30 val., taksi automobiliu su sūnumi grįžo E., už kurio paslaugas sumokėjo R. E.. E. E. grįžo blaivi ir nesužalota, tačiau su jais kartu alaus negėrė. Jam girdint, tarp R. ir E. buvo kalba apie pinigus, tačiau juodu nesipyko. Netrūkus, galimai apie 20 val., jis su A. Š. išėjo į namus.

Liudytojas A. Š. parodė, jog pažinojo E. ir R., buvo ne kartą užėjęs pas juos į namus. Jam buvo žinoma, jog E. su R. buvo vedę, po to išsiskyrė, tačiau toliau gyveno kaip sugyventiniai. Matydavo E. išsinuomotame bute. 2012-07-07 apie 16 val., pakviesti, kartu su A. L. atėjo pas R. E. į namus, kur visi trys išgėrė du 2 litrų talpos plastikinius butelius alaus. Begeriant R. pasigedo savo 1000 litų, kuriuos neva tai paėmė E. Tada jis paskambino pastarajai telefonu ir paliepė grįžti į namus. E. į namus grįžo taksi automobiliu su sūnumi, už taksi paslaugą sumokėjo R. Grįžusi E. buvo blaiva. Tada E. su R. truputį pasiginčijo dėl pinigų, bet nesimušė ir iš karto susitaikė, pasibučiavo. Prie jo E. R. pinigų neatidavė, sakė, kad pinigai padėti pas E. mamą. Kada E. su R. susitaikė, jie toliau gėrė alų. E. gal kokį stikliuką alaus ir išgėrė, bet tiksliai to patvirtinti negali. Jie visi gėrė kambaryje, kuris yra pereinamas iš koridoriaus. Visi vyrai sėdėjo ant minkštos dalies, o E. ant fotelio. Edita visą laiką su jais nebūdavo, tai išeidavo į virtuvę ir vėl grįždavo. Gal apie 19-20 val., R. paprašius, jis su A. L. išėjo į namus.

Liudytoja A. Č. parodė, jog yra mirusiosios E. E. sesuo. Jai yra žinoma, jog šeimyniniai santykiai tarp E. ir R. nebuvo geri. Abu girtaudavo, be to E. skųsdavosi, kad yra mušama. Pastaroji sumušta buvo gulėjusi ligoninėje. Tai pat jai yra žinoma, jog R. su E. buvo išsiskyrę, tačiau ir po skyrybų juodu gyveno kartu, palaikė santuokinius ryšius, tačiau kartais ji būdavo ir pas savo motiną. M. N. taip pat ateidavo pas savo motiną. Jai mirus, abiems vaikams buvo šokas.

Iš 2012-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kambaryje ant minkštasuolio - kampo rastas E. E. lavonas su durtiniais - pjautiniais sužalojimais. Pirmajame kambaryje ant stalo rastas peilis su raudonos spalvos dėmėmis ( 1 t., b.l. 2- 8, 9- 18, 19).

Iš specialisto išvados matyti, kad:

1. E. E. mirė nuo durtinių pjautinių krūtinės ir pilvo žaizdų su širdies ir pilvo organų pažeidimu išsivysčius širdies tamponavai krauju ir ūmiam nukraujavimui. Tai patvirtina autopsijos ir papildomų tyrimų duomenys.

2. E. E. mirė 2012-07-07 apie 20-21 val. Tai patvirtina palaikų apžiūros įvykio vietoje duomenys.

3. E. E. kūne konstatuoti šie sužalojimai:

3.1. 5 durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje ir priekinėje pilvo sienelėje. Šios žaizdos padarytos plokščiu, aštriu, duriančiu- pjaunančiu vienašmenių savybių įrankiu, kurio bukasis kraštas turėjo ploną pentį t.y. peiliu ar peilio tipo įrankiu. Šios žaizdos padarytos vienu įrankiu per trumpą laiko tarpą ir penkiais smūgiais. Trys iš šių sužalojimų (žaizda krūtinkaulio projekcijoje ir žaizdos pilve- akte sąlyginai numeruotos žaizdomis Nr. 1-2-3 yra kiauryminės ir vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu). Du sužalojimai kairės krūtinės srityje neatsiveria į krūtinplėvės ertmę ir gyvam žmogui būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (Žaizdos kairėje krūtyje Nr. 5 ir 5b išsivystė nuo vieno smūgio- t.y. ši žaizda yra kiaurinė, perverianti kairę krūtį ir žaizda Nr. 5b yra įrankio išėjimo vieta. Šių durtinių pjautinių sužalojimų pasėkoje ištiko mirtis, tačiau sunkiausias ir šiuo atveju tanatogenezėje svarbiausias buvo širdies sužalojimas- žaizda krūtinkaulio srityje (Nr. 1).

3.2. minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva dešinėje pasmakrėje padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu kelių valandų bėgyje iki mirties ir greičiausiai maždaug tuo pat metu kaip ir durtiniai pjautiniai sužalojimai kūne. Šis sužalojimas vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir praktiškai neturėjo įtakos mirčiai nuo durtinių- pjautinių žaizdų.

4. Visi konstatuoti sužalojimai maždaug vienodo senumo. Tai patvirtina autopsijos bei histologinio tyrimo duomenys. Po patirtų durtinių pjautinių sužalojimų E. E. galėjo išgyventi daugiausia keliolika minučių, nors labiausiai tikėtina, jog mirtis ištiko greičiau. Prieš mirtį E. E. buvo vartojusi alkoholio- mirusiosios kraujyje 3,39 % etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama sunkiu apsinuodijimu alkoholiu. E. E. lavono kraujyje rasta karbamazepino. Vidaus organuose (skrandyje, plonojoje žarnoje, kepenyse, inkste) rasta pėdsakai karbamazepino. Šio medikamento pavartojimas kartu su alkoholiu galėjo kiek padidinti alkoholio poveikį (1 t., b.l. 88- 94).

Iš specialisto išvados matyti, jog ant peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas E. E. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe. Ant R. E. džinsinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas E. E. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe ir nedidelė galimai vyro DNR priemaiša, kuri identifikavimui netinka. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui netinka. Nuoplovoje nuo R. E. kairės rankos bevardžio piršto nago falangos, ant R. E. marškinėlių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo identifikavimui negauta ( 2 t., b.l. 38- 40).

Iš specialisto išvados seka, jog R. E. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (2 t., b.l. 116).

Iš dokumento - asmens blaivumo testo matyti, jog 2011 07 07, 21:15:00 R. E. nustatytas 3, 51 % neblaivumas (2 t., b.l. 62).

Iš dokumento - 2012 07 17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, išimti 2012 07 07 įvykio vietos apžiūros eigoje bute J. R. g. 5- 5, Jonavoje (1 t., b.l. 31- 32, 33- 49).

Iš dokumento - 2012 07 17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti E. E. raudonos spalvos liemenėlė, pora kojinių, trys baltos spalvos metalo raktai, kurie 2012-07-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš VTM prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus (1 t., b.l. 82- 83).

Iš įtariamojo R. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis vietoje parodė, iš kur paėmė peilį, kokioje vietoje ir kokioje pozoje ant minkštos dalies sėdėjo E. E., kur jis stovėjo, rankoje laikydamas peilį, kaip ir kur peiliu dūrė E. E., kaip po dūrių peiliu E. E. nugriuvo, kur po nusikaltimo padarymo numetė peilį (2 t., b.l. 108- 109, 110- 112).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog E. E. 2012-07-07, apie 20-21 val. mirė nuo durtinių pjautinių krūtinės ir pilvo žaizdų su širdies ir pilvo organų pažeidimu išsivysčius širdies tamponavai krauju ir ūmiam nukraujavimui. 5 durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje ir priekinėje pilvo sienelėje, E. E. galėjo būti padarytos peiliu ar peilio tipo įrankiu. Kaltinamasis R. E. pripažįsta, jog E. E. negražinant pinigų ir būdamas įpykęs dėl pastarosios jo atžvilgiu vartojamų necenzūrinių žodžių, paėmęs iš virtuvės peilį ir atėjęs į kambarį, dūrė juo 5 kartus ant minkšto kampo sėdinčiai E. E. į krūtinės-pilvo sritis. Minėtas aplinkybes parodydamas vietoje, E. E. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nustatyta, jog R. E. smurtinius veiksmus E. E. atžvilgiu sąlygojo jo apsvaigimas nuo alkoholio, nes po įvykio jam nustatytas 3,51 % neblaivumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, o judviejų girtavimas ir po to kylantis konfliktai, buvo tapę jų gyvenimo būdų, dėl ko abiems buvo apribotos tėvystės (motinystės) teisės į sūnų E., kurį globoja močiutė. R. E. yra inkriminuojamas BK 129 str. 2 d. 3 p. požymis, jog jis tyčia nužudė savo šeimos narę - buvusią sutuoktinę E. E.. LR BK 248 str. 1 d., 2 d. yra nurodyta, jog: artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusiųjų J. N., M. N., liudytojų A. L., A. Š., A. Č. išvardintais parodymais neginčijamai nustatyta, jog mirusioji E. E. ir kaltinamasis R. E., tiek su pertraukomis iki santuokos nutraukimo 2012 m. gruodžio mėnesio, tiek ir po jos, gyveno kartu, bei palaikė santuokinius ryšius, todėl pagrįstai E. E. inkriminuojama, jog jis tyčia nužudė savo šeimos narę, buvusią sutuoktinę E. E..

Taip pat R. E. yra inkriminuojamas LR BK 129 str. 2 d. 2 p., jog jis tyčia nužudė E. E. šiai esant bejėgiškos dėl sunkaus girtumo būklės. Teismų praktikoje laikoma, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui.

Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes.

Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo.

Nustatyta, jo prieš mirtį E. E. buvo vartojusi alkoholio - mirusiosios kraujyje rasta 3, 39 % etilo alkoholio, kas yra vertinama sunkiu apsinuodijimu alkoholiu.

Tačiau iš kaltinamojo, liudytojų A. L., A. Š. parodymų matyti, jog įvertinus tai, kad jie patys buvo neblaivūs, tačiau pagal išvaizdą ir elgesį jiems neatrodė, jog atvykusi E. E. būtų buvusi neblaivi, nematė, jog ji su jais kartu būtų gėrusi alų. Nepaneigtas kaltinamojo tvirtinimas, jog konflikto metu, E. E. buvo aktyvi, todėl vien jos kraujyje rastas etilo alkoholio kiekis neapsprendžia, jog E. E. buvo nužudyta jai esant bejėgiškos būklės dėl girtumo, o asmeniui sistemingai vartojant alkoholį, neabejotinai organizmas lengviau toleruoja suvartotą jo kiekį, todėl LR BK 129 str. 2 d. 2 p., iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinamasis nuo pat pirmosios apklausos kategoriškai neigia, jog būtų sudavęs E. E. vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir tuo padaryti jai minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje pasmakrėje, nepaneigta aplinkybė, jog E. E. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar susižaloti pati artimu nužudymui laiku, todėl nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog R. E. įvykio metu būtų sudavęs E. E. ir vieną smūgį kumštimi į smakro sritį, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. E., 2012-07-07 apie 20.00- 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su buvusia sutuoktine E. E. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau penkių smūgių peiliu į krūtinės, pilvo sritis, kuo padarė jai durtines pjautines žaizdas krūtinėje ir priekinėje pilvo sienelėje, nuo ko E. E. įvykio vietoje mirė, tuo tyčia nužudė savo šeimos narę - buvusią sutuoktinę E. E., todėl jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis neigia siekęs nužudyti E. E., tačiau suduodamas smūgius peiliu E. E. į pilvo - krūtinės sritis, suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, jog dėl tokio veikimo gali E. E. mirti, tačiau nors mirties ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti, todėl nužudė E. E. netiesioginės tyčios būdu.

Kaltinamasis R. E. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 14, t. 3, b. l. 7, 112-113).

Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką.

Kaltinamojo R. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareikštas civilinis ieškinys 1217,04 Lt sumai dėl nusikaltimu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 1-16, 17, 19-21), yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl jį privalo atlyginti kaltinamasis.

Nukentėjusysis M. N. pareiškė civilinį ieškinį 50 000 Lt sumai neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl smurtinės motinos mirties patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo savijauta, mokykloje sunku susikaupti (1 t., b.l. 139- 140, 145).

Nukentėjusioji J. N. pareiškė civilinį ieškinį 2417 Lt sumai turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro laidojimo išlaidos ir 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 119-120, 121). Nurodo, jog dėl dukros smurtinės mirties, ji patyrė šoką, dideles dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, jai vienai liko vaikų priežiūra, o pasekmių nebus įmanoma pašalinti.

Nukentėjusiojo E. E. įstatyminės atstovės J. N. atstovas advokatas R. Lilas prašo priteisti iš kaltinamojo R. E. nukentėjusiajam E. E. 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog E. E., gim. 2001 m., dėl motinos smurtinės mirties, patyrė didelį dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą, dažnai verkia, sutriko miegas, pablogėjo mokymasis, lankosi pas psichologą (t. 3, b. l. 99-102).

Nukentėjusiosios J. N. pareikštas civilinis ieškinys 2417 litų sumai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau jis mažintinas iki 1417 litų, nes 1000 litų jai atlygino kaltinamojo motina.

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog dėl nusikalstamų E. E. veiksmų, J. N. neteko dukros, M. N. ir E. E. – motinos, visus juos siejo artimas dvasinis ryšys, dėl ko jie patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog nusikalstamos veikos pasekmės neatstatomos, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, E. E. jokio turto neturi, yra darbingas, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat į suinformavusią teismų praktiką, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini kiekvienam po 50000 litų sumai.

Nukentėjusiąją J. N., Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atstovavo advokatė Virginija Bradulskienė, dėl ko už procesinių dokumentų rengimą, advokatės atstovavimą teisme, kopijavimą, valstybė iki 2013-06-07 patyrė 642 litus išlaidų.(t. 3, b. l. 110)

Nukentėjusįjį E. E., Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atstovavo advokatas Ričardas Lilas, dėl ko už procesinių dokumentų rengimą, valstybė patyrė 400 litų išlaidų (t. 3, b. l. 115). Minėtos išlaidos sumoje 1042 litų sumoje, LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu, išieškotinos iš kaltinamojo valstybei.

Skiriant bausmę R. E., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį - įvykdė labai sunkų nusikaltimą, į jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, tačiau baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, dirba, į jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tyčios formą, į veikos padarymo priežastis ir aplinkybes, į nusikaltimo pasekmes – jos neatstatomos, todėl vadovaujantis BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. išdėstytais pagrindais, R. E. skirtina laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-303 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti 12 (dvylikai) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2012-07-08 iki 2013-06-28.

Priteisti iš R. E. nukentėjusiesiems J. N. 1417 litų turtinės ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, M. N. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, E. E. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. E. 1217 litus 4 centus VSDFV Kauno skyriaus naudai žalos atlyginimo ir valstybei 1042 litus proceso išlaidų.

Laikiną apribojimą R. E. nuosavybės teise priklausančiam turtui- 1000 (vieną tūkstantį) litų palikti iki nuosprendžio įvykdymo, juos nukreipiant civiliniams ieškiniams padengti.

Daiktinius įrodymus: peilį, R. E. džinsines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, kairės rankos bevardžio piršto nago falangos rausvos spalvos skystį panašų į kraują, lyginamąjį seilių pavyzdys, abiejų rankų nagų nuokarpas, E. E. juostuotas kelnaites, oranžinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, violetinės spalvos šortus (bridžus), abiejų rankų nagų nuokarpas; rankų pirštų ir delnų atspaudus; pora kojinių; liemenėlę, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario foninį kvapą, nuo peilio rankenos paimtą kvapo pėdsaką, nuorūką, degtukų dėžutę, žiebtuvėlį, stikliuką, stiklinę, puodelį, sagą, piršto pėdsakus, rausvos spalvos skystį panašų į kraują, paimtą nuo lovos – sunaikinti.

Rudos spalvos vyriška piniginę, DnB Nord elektroninė mokėjimo kortelė Nr. 4314 0203 5526 4038, išduotą R. E. vardu, raktelius su pakabuku, gražinti R. E. motinai V. E., gyv. (duomenys neskelbtini).

Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu prie 2012-07-07 įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokolo, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusDanguolė Šiugždinytė