Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-193-383/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-97-493/2014Nutartis · 2014-06-12Kauno apygardos teismas
  4. T-472-548/2020Nutartis · 2020-03-27Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-29Kauno apygardos teismas
  6. T-1558-753/2020Nutartis · 2020-09-16Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-19Kauno apygardos teismas
  8. TS-43-548/2021Nutartis · 2021-02-26Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-08Kauno apygardos teismas
  10. T-2155-946/2021Nutartis · 2021-12-06Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-13Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-22Kauno apygardos teismas
  13. T-1606-598/2023Nutartis · 2023-07-10Kauno apylinkės teismas
  14. T-3002-753/2023Nutartis · 2023-12-21Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
1S-193-383/2021
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00464-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
R. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-193-383/2021Proceso Nr. 1-61-1-00464-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. E. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. sausio 11 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. E. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 7 d., pabaiga – 2024 m. liepos 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. sausio 11 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Šio teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiąsias priemones. Netenkinus šio prašymo, nuteistasis prašo grąžinti bylą iš naujo svarstyti Komisijai.

3.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie neatitinka nuteistojo R. E. asmens byloje surinktų duomenų bei teismui pateiktų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį vertina teigiamai. Nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik abstrakčiomis frazėmis. Nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas neįvardija, kokie konkretūs duomenys nebuvo įvertinti ir neįvardija kitų objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų teismo nutartyje nurodomus argumentus.

3.2. Skunde pažymi, kad nuteistojo elgesio vertinimo rezultatas - 18 balų reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ypatingai žema, o jo elgesys bausmės atlikimo metu (16 kartų skatintas, turėjo 1 drausminę nuobaudą, kuri yra negaliojanti) sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šią riziką dar labiau mažina artimi santykiai su šeimos nariais, neigiamos nuostatos į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą.

3.3. Skunde akcentuojama, kad šiuo metu jam yra 48 metai, todėl tenkinus prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turėtų objektyvių galimybių integruotis į visuomenę, rasti darbą, užsiimti naudinga veikla, o priežiūra leistų probacijos tarnybai kontroliuoti jo elgesį. Kuo vėliau nuteistasis bus paleistas iš pataisos namų, tuo sudėtingiau jam bus integruotis į visuomenę ir darbo rinką, socializuotis. Be to, jis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą UAB „M.“ (iš darbdavio nėra gauta nusiskundimų dėl nuteistojo darbo, elgesio ar darbinės veiklos rezultatų). Nuteistasis palaiko puikius socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2020 m. gegužės 25 d. nepadarė jokių pažeidimų, susijusių su išvykomis iš pataisos namų, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje.

3.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo net ir padarius labai sunkų nusikaltimą atlikus du trečdalius bausmės numato įstatymo leidėjas. Daugiau, nei 8 metus atlikinėja bausmę, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, jog jis nepatyrė suvaržymų ai neigiamų pasekmių. Taip pat įstatymų leidėjas numato ir sąlygas, kada nuteistasis gali kreiptis dėl paleidimo iš laisvės atėmimo vietos lygtinai ir tuos elgesio kriterijus, kurie yra nurodyti Komisijos išvadoje numato kaip pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. E. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. E. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. E. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 18 balų (žema). Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. E., atvykęs į pataisos įstaigą, išreiškė norą dirbti administracijos apmokamą darbą, nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2019 m. kovo 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku vienetininku. Nuo 2020 m. vasario 7 d. nuteistasis pradėjo dirbti VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) skalbyklos darbininku (laikininku), nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. dirbo UAB ,,E.“, o nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti MB ,,M.“ ir dirba iki šiol. Bausmės atlikimo metu R. E. įgijo odinių gaminių kvalifikaciją. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 17 kartų skatintas už iniciatyvą, gerą darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus, pažeidimų nepadarė. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Nors ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma eilė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau jos negali būti vertinamos atsietai nuo neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t. y. turi būti vertinama jų visuma. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas impulsyviai, pirmenybę teikiant veiksmui, būnant apsvaigus nuo alkoholio, nepalankiose sau situacijose tampa nervingesnis. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gebės gyvenime iškylančius nesutarimus spręsti tik taikiais būdais, nesielgs impulsyviai ir apmąstys galimas savo netinkamo elgesio pasekmes, juo labiau įvertinus tai, kad R. E. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą (nužudymas), o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu R. E. 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo 1 kartą baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2019 m. kovo 22 d., nors iki tol jis buvo skatintas 15 kartų ir bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, lyginant su bausmės atlikimo pradžia ir paskirtąja bausme. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Akcentuojama, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo. Be to, nustatyti ir du kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos bei tai, kad pasirenkamos ne visada tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai, paskirta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Nors, kaip buvo minėta, R. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir vertinamas 18 balų, tačiau iš jų tik 2 balai yra statiniai ir net 16 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nusikalstamo elgesio rizika nepakito. Ši aplinkybė liudija, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta ir tai rodo, kad nuteistasis atsainiai žiūri į savo elgesio teigiamus pokyčius ir siekį sumažinti šią riziką bei savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo būti anksčiau laiko paleistas iš pataisos įstaigos.

12. Skundu nuteistasis taip pat prašo grąžinti bylą iš naujo svarstyti Komisijai. Pažymėtina, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių dėl jų teisingumo ir atitikimo faktinėms aplinkybėms, BVK nuostatos taikytos tinkamai, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą Komisijai iš naujo svartyti nuteistojo R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

13. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. E. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas, nenustačius akivaizdžios nuteistojo pažangos ir pastangų integruotis į visuomenę, sudarančios pagrindą tikėti sėkminga probacijos taikymo galimybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. E. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas