- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2-271-1051/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05155-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Atsakovas
- V. J., K.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei L. Š.-T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. J. ir K. J, trečiajam asmeniui J. J. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią motinai V. J. nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvų valdžią tėvui K. J. nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės V. J. materialinį išlaikymą D. J. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo K. J. materialinį išlaikymą D. J. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą senelės J. J., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
2. 2023 m. sausio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakeitė (sumažino) dalį ieškinio reikalavimų, prašydamas laikinai apriboti atsakovų V. J. ir K. J. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, argumentuodamas, kad nepilnametis vaikas D. J. po 6 mėnesių, t. y. (duomenys neskelbtini), tampa pilnamete, todėl neterminuotas tėvų valdžios apribojimas prarastų savo prasmę. Teismas protokoline nutartimi priėmė ieškinio dalies atsisakymą.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai K. J. ir V. J. augina nepilnametį vaiką D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima į Šiaulių miesto šeimų patiriančių sunkumus sąrašą įrašyta nuo (duomenys neskelbtini). Įrašymo į sąrašus priežastys: socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, netinkama vaiko priežiūra, alkoholio vartojimas ir nuolatiniai konfliktai šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija (toliau – LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija) paslaugų teikimo sutarties su Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrindu teikia socialinės priežiūros paslaugas bei įgyvendina socialinio darbo su šeima funkcijas nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Problemos atsakovės V. J. ir atsakovo K. J. šeimoje yra ilgalaikės: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutarimu V. J., pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad V. J. paliko be priežiūros mažametę dukrą D. J.; 2009 m. liepos 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad V. ir K. J. girtavo ir neprižiūrėjo savo mažametės dukters D. J.; 2009 m. balandžio 3 d. Socialinio paslaugų centro socialinė darbuotoja atlikusi šeimos vertinimus nuo 2007-2009 metų nurodė, kad V. ir K. J. šeimoje situacija nesikeičianti; sutuoktiniai piktnaudžiauja alkoholiu, dažni konfliktai, smurto atvejai tarp sutuoktinių, nesirūpina vaiku; 2013 m. gruodžio 31 d. Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba informavo, kad V. ir K. J. nesiekia pokyčių šeimos gyvenime, tėvai neatsisako alkoholio vartojimo, pasitaiko smurto atvejų, K. J. per 2013 metus keturiolika kartų atsisakė jam siūlomo darbo; pagal 2019 m. lapkričio 4 d. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pateiktą informaciją, per socialinio darbo su šeima laikotarpį, neįvyko jokių reikšmingų teigiamų pokyčių, individualūs pagalbos planai šeimai nebuvo įgyvendinami arba įgyvendinami tik iš dalies, šeimoje priklausomybės problemos yra ilgalaikės ir nėra sprendžiamos, kartojasi konfliktinės situacijos; vaiku nuo gimimo rūpinasi vaiko močiutė J. J.; abu tėvai neigia problemas ir jų nesprendžia, registruodavosi pas gydytojus dėl priklausomybės gydymosi, tačiau K. J. ten nevykdavo, o V. J. pora kartų pradėjo gydymą, bet jo nebaigė (duomenys neskelbtini); šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių: tėtis slapstėsi, nes buvo paieškomas, mama buvo įkalinimo įstaigoje 90 parų, buvo pradėtas skyrybų procesas, mama keitė gyvenamąsias vietas, partnerius; 2019 m. birželio 18 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą D. J. atžvilgiu, mergaitė perduota močiutės J. J. priežiūrai; nuo (duomenys neskelbtini) V. J. gydėsi (duomenys neskelbtini); 2020 m. gruodžio 2 d. V. J. apkaltino sutuoktinį K. J. panaudojus smurtą prieš ją, todėl K. J. buvo skirtos kardomosios priemonės; 2020 m. gegužės 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašuose/siuntimuose nurodyta, kad V. J. bei K. J. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 1 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas informavo, kad gavo iš J. J. pranešimą, jog tarp jos ir marčios V. J., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, kilo konfliktas. Namuose buvo nepilnametė D. J., ja pasirūpino močiutė J. J.; 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, civilinėje byloje Nr. e2SP-6274-650/2022 tenkino ieškovo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų. Teismas sutiko, kad problemos J. šeimoje ilgalaikės ir besikartojančios, tėvų motyvacija žema; (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini); V. J. skirtas medikamentinis gydymas; (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 20 d. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija informavo, kad V. ir K. J. šeima gauna socialinę pašalpą (300 Eur); šeimos pajamos nepastovios; dirba viešuosius darbus; abu sutuoktiniai registruoti Užimtumo tarnyboje; šeima gyvena J. J. priklausančiame 2 (dviejų) kambarių bute; už butą komunalinius mokesčius sutuoktiniai nemoka, už juos sumoka J. J.. Remiantis Lietuvos Antstolių rūmų duomenimis, V. J. įsiskolinimas antstoliams siekia 12509 Eur; K. J. įsiskolinimų perduotų antstoliams suma siekia 5436 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad V. J. turi dar vieną pilnametį vaiką L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu V. J. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų L. S.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė L. Š.-T. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad nepilnametis vaikas D. J. po 6 mėnesių, t. y. (duomenys neskelbtini), tampa pilnamete, todėl neterminuotas tėvų valdžios apribojimas praranda savo prasmę. D. J. (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų, ji bus pilnametė, V. ir K. J. bus išbraukti iš sąrašų, auginančių nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad K. J. yra jos sūnus, V. J. – marti, D. J. – anūkė. Taip pat nurodė, kad ji rūpinasi anūke D. Mergaitė nueina pas tėvus pavedžioti šuniuką, papasakojo, kad tėvas retkarčiais dukrai ką nors nuperka, tačiau anūkę išlaiko pati iš gaunamos senatvės pensijos. K. J. kartais duoda pinigų, buvo nupirkęs ausines, planšetę, kai buvo pradėjęs dirbti pavienius darbus. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad alkoholį K. J. vartoja, kai V. J. pradeda vartoti alkoholį, ji daro jam neigiamą įtaką. V. J. nesupranta, kad jos elgesys kelia žalą tiek vaikui, tiek aplinkiniams. Butas, kuriame gyvena atsakovai, yra dviejų kambarių, priklauso J. J., ji moka mokesčius, susijusius su buto aptarnavimu. Bute, kur ji šiuo metu gyvena su anūke, yra vieno kambario ir jai nepriklauso nuosavybės teise, ji juo naudojasi.
8. Atsakovė V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas jai įteikti viešo paskelbimo būdu.
9. Atsakovas K. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys jam įteiktas paliekant procesinius dokumentus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant juos įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie paliktinus procesinius dokumentus palikimo dienos. Teismo šaukimas jam įteiktas viešo paskelbimo būdu.
Ieškinys patenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Vadovaujantis dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė V. J., o tėvas yra atsakovas K. J. (b. l. 9). Atsakovų šeima nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl žalingų įpročių, netinkamos vaiko priežiūros (b. l. 47). LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija teikia socialinės priežiūros paslaugas bei įgyvendina socialinio darbo su šeima funkcijas nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) pradėtas Atvejo vadybos procesas šeimai (b. l. 22-23). Nors V. J. ir K. J. nuolatos teikiama specialistų pagalba, bet tačiau šeima nėra motyvuota spręsti problemų, atsisako priimti siūlomą pagalbą, turi alkoholio vartojimo problemų (b. l. 175-176, 177-183). Nustačius, kad šeima nepajėgi savarankiškai auginti savo dukrą, ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametę D. J. iš vaiko tėvų V. J. ir K. J.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašymas buvo tenkintas ir leista iš atsakovų paimti nepilnametį vaiką D. J. (b. l. 68-71). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. nustatyta laikinoji rūpyba pas močiutę J. J. (b. l. 73).
Žemesnės instancijos teismas
11. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato duomenimis, nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo fiksuoti devyni policijos iškvietimai atsakovų K. J. ir V. J. atžvilgiu dėl triukšmo, poilsio trikdymo, kilusių konfliktų dėl alkoholio vartojimo (b. l. 110-112). Šie teisės pažeidimai yra tęstiniai ir kartojasi jau ilgą laiką. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ir Lietuvos teismo informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. patvarkymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-771/2017 K. J. skirta 90 parų arešto bausmė dėl fizinio skausmo savo šeimos nariui – sutuoktinei sukėlimo. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi ir 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-473-953/2016 V. J. atliko 90 parų arešto bausmę dėl fizinio skausmo savo šeimos nariui - sutuoktiniui K. J. sukėlimo (b. l. 27).
12. Pateiktame LPS SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pagalbos plane yra nustatyti pagalbos tikslai, uždaviniai, priemonės. Pagrindiniai tikslai – priklausomybės ligos kontrolė ir gydymas, šeimos situacijos gerinimas, tėvų pareigų vykdymas. Nors dalis priemonių buvo įgyvendinta, alkoholio vartojimo problema nėra išnykusi, atsakovai yra registruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau savarankiškai darbo neieško (b. l. 113, 142, 143, 154, 155, 175-183, 187, 188). Atsakovai V. J. ir K. J. nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių ar nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 189, 190, 191, 192).
13. V. J. ieškovui yra patvirtinusi, kad jai yra žinoma dėl ieškovo kreipimosi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Atsakovė nurodė sutinkanti su laikinu tėvų valdžios ribojimu. Pažymėjo, jog nori, kad vaikas būtų šeimoje, todėl stengiasi nevartoti alkoholio, (duomenys neskelbtini) (b. l. 154). K. J. taip pat yra patvirtinęs, kad jam yra žinoma dėl ieškovo kreipimosi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. K. J. nurodė, kad sutinka su laikinu tėvų valdžios ribojimu ir stengiasi spręsti alkoholio problemas, (duomenys neskelbtini), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 155).
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
Motyvuojamoji dalis
14. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – motinai ir tėvui (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei, vaiko teisėms, interesams veiksmus. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamas Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pareikšdamas ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad abu atsakovai vartoja alkoholį, nustatyta tėvystės įgūdžių stoka, šeimoje vyksta nuolatiniai konfliktai, atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką nepilnametei dukrai.
18. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.
19. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisme duotais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovai V. J. ir K. J. turi žalingų įpročių, susijusių su alkoholio vartojimu, nuosavo būsto neturi, gyvena atsakovo motinai J. J. priklausančiame bute, nuolatinio darbo neturi. Šeimoje nuolat kyla konfliktų, susijusių su triukšmu, ramybės trikdymu ar alkoholio vartojimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai V. ir K. J. nevykdo ar vykdo netinkamai įstatymu nustatytų motinos/tėvo pareigų nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu, nėra pakankamai motyvuoti vaiką susigrąžinti į šeimą, nors savo pagrindines šeimos problemas – alkoholio vartojimą pripažįsta, tačiau gyvenimo būdo keitimas nėra nuoseklus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai ne kartą bandė spręsti alkoholio vartojimo problemas. Visgi, atsakovai negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, nesiekia atkurti ryšio su vaiku. Atsakovams dėl netinkamo gyvenimo būdo neužtikrinant saugių vaiko auginimo sąlygų, D. J. buvo atskirta nuo šeimos. Nepaisant to, atsakovų suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į tėvystę buvo menkas, padėtis pasikeičia nebent neilgam. Šios aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: atsakovai vengė atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiavo tėvų valdžia; darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpino nepilnamete dukra.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 nurodyta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikšmės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovai esminių šeimos problemų nesprendė ilgą laiką, tačiau teismo vertinimu, situacija ateityje galėtų pasikeisti, jeigu atsakovai bendrautų ir bendradarbiautų tiek su laikinąja vaiko globėja močiute J. J., tiek su socialiniais darbuotojais, priimtų jų pagalbą, vykdytų įsipareigojimus dėl tinkamo gydytojų paskirtų vaistų vartojimo, alkoholio nevartojimo. Išklausęs teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovų emocinis ryšys su dukra nėra nutrūkęs visiškai, tėvas K. J., esant galimybei, atveža dovanėlių dukrai, skiria šiek tiek lėšų dukros poreikiams patenkinti. Su motina V. J. dukra D. bendrauja rečiau, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad D. J. norėtų grįžti gyventi namo pas tėvus, bet jai saugiau ir ramiau pas močiutę. Teismas sprendžia, jog atsakovai turi realių galimybių pasikeisti, jei priėmę siūlomą pagalbą išlaikytų jos tęstinumą. Vertinant byloje pateiktą medžiagą, teismas pastebi, kad atsakovai vis bando keisti gyvenimo būdą, tačiau jiems vis pritrūksta motyvacijos ir vidinės stiprybės.
22. Įvertinus byloje pateiktą 2022 m. lapkričio 15 d. šeimos atvejo nagrinėjimo protokolą, pastebėtina, kad atsakovų šeimos problemos yra įsisenėjusios, tačiau daugelis vykdytų pagalbos priemonių yra įgyvendintos visiškai ar iš dalies, kai kurios priemonės vis dar yra tęsiamos, tad kategoriškos išvados, kad atsakovai visiškai nesprendžia šeimos problemų daryti negalima. Pateikti duomenys patvirtina, kad kai tėvai turi galimybę dukrai padėti finansiškai, yra užfiksuota, kad D. J. bendravimą su tėvais palaiko, tačiau situacija dėl alkoholio yra nepakitusi. (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi D. J., pateikta informacija patvirtina, kad V. J. domisi mergaitės pažanga ir lankomumu, palaiko ryšį su klasės auklėtoja, seka informaciją apie vaiko mokymosi rezultatus elektroniniame dienyne. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tėvų ir dukros ryšys nėra visiškai nutrūkęs, jie nėra visai atsiriboję nuo savo vaiko, tačiau, kaip minėta, neišspręstos ilgalaikės problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, trukdo pagerinti atsakovų ir dukros santykius (b. l. 63, 175-183).
23. Svarbu pažymėti, kad tėvų valdžia, tai visuma asmeninio pobūdžio tėvų teisių ir pareigų, kurios atsiranda vaikui gimus ir nustačius jo kilmę, o baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, ir už kurių netinkamą įgyvendinimą arba nevykdymą tėvams gali būti taikomos specifines teisines sankcijos, iš kurių griežčiausia yra tėvų valdžios apribojimas. Visgi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar laikinas atsakovų V. ir K. J. valdžios ribojimas yra tinkama priemonė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų šeimos problemos yra nesprendžiamos ilgą laiką, atsakovai turi alkoholio vartojimo problemų, kyla konfliktinių situacijų, svarbu akcentuoti ir atsakovų nepilnametės dukters D. amžių. D. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji greitai taps pilnamete ir pati galės priimti sprendimus tėvų atžvilgiu. Kaip minėta, tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas, atsižvelgiant į D. J. amžių yra tinkama priemonė, o neterminuotas tėvų valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų V. ir K. J. ir jų dukros D. ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).
24. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog laikinas tėvų valdžios ribojimo taikymas - tai prevencinė priemonė atsakovams, kad jie pakeistų savo elgesį – ne tik pradėtų, bet ir baigtų spręsti alkoholio problemas, susirastų nuolatinius darbus, bendrautų su pagalbą teikiančiais asmenimis ir siektų, jog dukra būtų grąžinta į šeimą. Atsakovams išaiškintina, kad jie, siekdami laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas, nenutraukti ryšių su vaiku, rūpintis juo, dirbti, teikti vaikui išlaikymą ir pan. Atsakovai turi rūpintis ir vaiko mokslu, dėti visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su dukra.
25. Dėl išdėstyto, atsakovams V. J. ir K. J. taikytinas laikinas tėvų valdžios apribojimas nepilnametės dukros D. J., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).
26. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Svarbus aspektas ir tai, kad atsakovų nepilnametei dukrai š. m. (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų, mergaitė taps pilnametė, ko pasėkoje tėvų valdžia baigsis vaikui sulaukus pilnametystės.
27. Laikinai apribojus atsakovams V. ir K. tėvų valdžią dukros D. J. atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pati ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
28. Sprendimas, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo, vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis
29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
30. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
32. Ieškovas prašo iš atsakovų V. ir K. J. nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymi, kad atsakovai duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteikė. Vertinant atsakovų galimybes teikti ieškovo prašomą išlaikymą dukrai D., teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, taip pat teismo išreikalautais duomenims apie atsakovų gaunamas pajamas ir turimą registruotiną turtą.
33. Byloje nustatyta, kad atsakovai V. J. ir K. J. šiuo metu nuolatinio darbo, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 189, 190, 191, 192), nepaneigta ieškovo pateikta informacija, kad V. ir K. J. šeima gauna socialinę pašalpą (apie 300 Eur), šeimos pajamos nepastovios, dirba viešuosius darbus (b. l. 3). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Tiek V. J., tiek K. J. turi skolinių įsipareigojimų, dėl kurių vykdomas išieškojimas antstolio kontoroje: V. J. įsiskolinimas siekia 12509 Eur, o K. J. – 5436 Eur (b. l. 107-108).
34. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad nepilnametei D. teikiamas tėvų išlaikymas yra labiau epizodinis, nei nuolatinis. D. J. močiutė J. J. taip pat nurodė, kad D. tėvas K. J. dukrai yra nupirkęs ausines, planšetę, neseniai mergaitę pradžiugino dovanodamas šaliką. Visgi, D. J. yra išlaikoma iš močiutės J. J. pajamų, kurias sudaro gaunama senatvės pensija. Pastebėtina, kad teismo posėdyje ieškovo atstovė, trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas K. J. retkarčiais įsidarbina, dirba pavienius darbus, be to, ieškovo atstovė patvirtino, kad yra fiksuotas ir atsakovų atsisakymas priimti siūlomų Užimtumo tarnybos darbų pasiūlymus. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių atsakovų sveikatos sunkumus, dėl kurių jie negalėtų dirbti ir užsidirbti (CPK 185straipsnis).
35. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išsaugoti protingą ir proporcingą vaiko interesų, poreikių tenkinimą ir tėvų galimybių pusiausvyrą - V. ir K. J. yra darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, ribojančių jo galimybes dirbti ir užsidirbti lėšas, pakankamas jų vaiko išlaikymui - yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų V. ir K. J. nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui iš kiekvieno po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
37. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
38. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. yra nustatyta laikinoji rūpyba. Laikinąja rūpintoja/globėja yra paskirta mergaitės močiutė J. J. Ieškovas prašo nustatyti D. J. gyvenamąją vietą pas laikinąjį rūpintoją/globėją J. J., adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu J. J. tinkamai atlieka globėjo/rūpintojo pareigas, D. J. ryšys su močiute yra stiprus bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų vaikas, stabilumas, saugumas, tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą palikti ten pat, kuri šiuo metu yra nustatyta. Teismas sprendžia, kad nepilnametės D. J. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaikų rūpybos/globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos/globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje D. J. buvimo vietoje pas laikinąją rūpintoją/globėją J. J., adresu (duomenys neskelbtini).
39. Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis)
40. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiui vaikui D. J. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga nepilnamečio vaiko laikinąją globėją/rūpintoją J. J. skirti ir mergaitės išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.
41. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus iš dalies, inicijuotina civilinė byla dėl D. J. nuolatinės globos/rūpybos ir jos globėjo/rūpintojo paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų V. J. ir K. J. iš kiekvieno priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 31,20 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų lygiomis dalimis ( iš kiekvienopo 15,60 Eur) priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 4961 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 24 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 24 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Iki teismo sprendimo dėl globos/rūpybos nepilnamečiam vaikui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo įsiteisėjimo jos gyvenamąją vietą nustatyti J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, J. J., gim. (duomenys neskelbtini), skiriant D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo nepilnamečiui vaikui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.