Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-473-953/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
1-473-953/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02516-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
L. P., M. P.
Nukentėjusysis
E. P., R. D.
Civilinis ieškovas
VSDFV Šiaulių skyriaus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-473-953/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02516-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.1.8.11; 1.1.10.1;1.2.4.6.8; 1.2.4.8.1; 1.2.5.4; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamiesiems L. P., M. P.,nukentėjusiesiems E. P., R. D.,

civilinių ieškovų VSDFV Šiaulių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ derintojo padėjėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999-02-25 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d.;

2) 2000-04-04 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d.;

3) 2000-10-26 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d.;

4) 2000-03-09 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d.;

5) 2002-11-21 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d.;

6) 2005-03-07 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.;

7) 2007-04-17 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 str. - 6 mėn. laisvės atėmimu;

8)2011-11-05 Šiaulių m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str., 290 str. - 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2012-11-20, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str., 290 str. – 12 MGL dydžio (451 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. veikdamas kartu su M. P., 2016-01-16 apie 19.00 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių mažamečių asmenų akivaizdoje, L. P. ir M. P. bendrai suduodant rankomis ir spiriant kojomis ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas ir tuo bendrai padarant nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei M. P. kumščiu suduodant nukentėjusiajai R. D. į petį ir taip sukeliant jai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, L. P. veikdamas kartu su M. P., 2016-01-16 apie 19.00 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, bendrais tyčiniais veiksmais, o būtent: L. P. ir M. P. bendrai suduodant rankomis ir spiriant kojomis ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas ir tuo bendrai padarydami nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kairio skruostikaulio lanko lūžį, muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje.

Be to, L. P. 2016-01-16 apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia, grasino nužudyti nukentėjusįjį E. P. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: išsitraukęs peilį ir pasakydamas „pripjausiu, paleisiu žarnas, padėsiu į vietą“, bei nukreipdamas peilį į nukentėjusįjį ir durdamas juo, tačiau nukentėjusiajam išvengus smūgių, tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas, nes prieš tai nukentėjusysis E. P. jau buvo sumuštas jam grasinančio asmens.

Kaltinamasis L. P. teisme paaiškino, kad nepripažįsta kaltės dėl grasinimo nužudyti, kadangi negrasino nužudyti, o gal tik tokie žodžiai išsprūdo. Nebuvo tiesiogiai nužudyti išsakytų žodžių. Įvykis įvyko 2016-01-16, kai buvo su M. P.. Jie ėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ėjo su šuniu nukentėjusysis. Nukentėjusieji nuo jų buvo apie 5-10 m atstumu, jų šuo puolė ant jų, todėl įvyko konfliktas, t. y. konfliktas įvyko, kai šuo pradėjo loti. Negali pasakyti, kuris iš jų pirmasis priėjo prie nukentėjusiųjų, kadangi viskas įvyko spontaniškai. Jam pasakė, kad laikytų šunį ir tuomet įvyko konfliktas, susistumdė. Tuo metu su M. P. buvo išgėrę. Peilį išsitraukė prieš prieidamas prie nukentėjusiųjų, o paskui vėl įsikišo į kišenę. Tai paprastas peilis, o ne „plaštakė“ kaip jį pavadino nepilnamečiai. Konfliktą pradėjo abu su M. P.. Nukentėjusysis nuo jų veiksmų buvo nugriuvęs, spyrė gulinčiam. Jis nukentėjusiajam įspyrė, sudavė kelis kartus ranka. Negali pasakyti kiek kartų sudavė nukentėjusiajam - smūgių buvo daug. Taip pat neprisimena, į kurias kūno vietas sudavė. Fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kartu su M. P., tačiau nematė, kur jis sudavė. Negali pasakyti, kur tuo metu buvo moteris ir šuo. Atlikę smurtinius veiksmus ėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. 60, kur gyvena kartu su M. P.. Tuo metu buvo tamsus paros laikas, aplink buvo nepilnamečių vaikų, bet negali pasakyti kaip jie į viską reagavo, iš pradžių jie stovėjo šalia ir žiūrėjo. Galėjo padaryti tokius sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Kadangi buvo tamsus paros metas, tai nematė, ar prieš susitinkant nukentėjusįjį jis buvo sumuštas. Po to, konfliktas tęsėsi prie jų namo. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad eitų namo ir nebelįstų jiems į akis, tai gal jis pagalvojo, jog grasina jį nužudyti, tačiau iš tikrųjų jau nebenorėjo konfliktų. Tuo metu turėjo peilį, kurį laikė striukės kišenėje, nes jis jam buvo reikalingas darbui, todėl jį nuolat nešiojosi su savimi. Prie namo laiptinės stovėjo kaimynai, jie sustojo parūkyti ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurių buvo sulaikyti. Peilį išmetė į groteles, kurios yra prie laiptinės. Peilį išmetė, kad nebūtų problemų, nes pareigūnai būtų apie jį klausinėję. Jis negrasino nužudyti, neturėjo tokių minčių, o tik konflikto metu galėjo pasakyti žodžius, kuriuos nukentėjusysis suprato kaip grasinimą. Galėjo nukentėjusiajam pasakyti: „ką tu čia nusišneki, asile, kas tave sumušė, aš tave užmušiu“, bet taip galėjo pasakyti apimtas emocijų. Buvo nustatinėjamas jo neblaivumas, kai buvo sulaikytas policijos. Jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis – blaivas taip nebūtų pasielgęs. Peilį buvo išsitraukęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo šuo, kurio išsigando ir bijodamas, jog jis puls – išsitraukė peilį. Išsitraukęs peilį nesakė, jog kažką nužudys. Peiliu tik norėjo apginti save nuo šuns. Grasinamo pobūdžio, nei kitokie žodžiai nebuvo pasakyti nukentėjusiajam. Nebent kokie nors žodžiai dėl nužudymo jam išsprūdo netyčia dėl emocijų konflikto metu. Dėl tokių jo veiksmų ir žodžių nukentėjusysis tai galėjo suvokti kaip grasinimą, todėl kaltę dėl grasinimo nužudyti dabar prisipažįsta. Žalos yra atlygintos. Gailisi padaręs nusikaltimą, pripažįsta kaltę dėl visų trijų epizodų. Nesutinka su kaltinimu, kadangi prie namo laiptinės rankose laikė pirštines, tačiau gal nukentėjusysis pagalvojo, kad laiko peilį.

Kaltinamasis L. P. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-01-16 vakare, kiek buvo valandų nepamena, nes buvo nemiegojęs po naktinio darbo, be to buvo girtas, su M. P. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Tik išėjus iš parduotuvės, kieme pro šalį ėjo moteris ir vyras su šuniu. Šuo eidamas pro šalį jų ant jų pradėjo loti. Jis ir M. P. pasakė kažką panašaus „užčiaupk tą šunį“. Tas vyras jiems atsakė kažką panašaus „neaiškink“. Moteris nieko nesakė. Tarp jų ir vyriškio prasidėjo žodinis konfliktas. Vyriškis, moteris ir šuo stovėjo visai priešais juos. Kadangi su tuo vyriškiu konfliktavo, pagalvojo, kad jis gali ant jų užsiundyti šunį, be to, šuo ir taip ant jų puolė, tai jis išsitraukė iš kišenės sulenkiamą peilį, kurį naudoja darbe, jį pastoviai nešiojasi striukės kišenėje, mosikavo juo gindamasis nuo šuns. Žmonėms tuo peiliu negrasino. Tuo metu M. P. su tuo vyriškiu stovėjo vienas priešais kitą, aiškinosi. Pradėjo muštis. Matė, kad M. P. sudavė tam vyriškiui į veidą ir tas vyriškis sudavė M. P. į veidą. Kur buvo moteris su šuniu jis jau nebematė. Peilį užlenkė ir įsidėjo į kišenę. Jis pripuolė prie nukentėjusio vyriškio, sudavė jam smūgius, spyrė, įvyko grumtynės. Vyriškis nugriuvo ant žemės. Tada pripuolė moteris. Kiek prisimena, jis pastūmė moterį, kad jiems leistų išsiaiškinti iki galo su tuo vyriškiu. Gulinčiam vyriškiui spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Vyriškis nutilo, nusiramino, todėl jie jį paliko gulėti, pasiėmė alų ir grįžo į savo gyvenamojo namo kiemą. Jiems bekalbant privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Priėjo du pareigūnai, vyras ir moteris. Pradėjo klausinėti apie muštynes, jie sakė, kad nieko nežino. Policijos pareigūnai sakė, kad veš jį į policijos komisariatą, nes yra girtas viešoje vietoje. Jis sakė, kad niekur nevažiuos, eina namo. Tada jis pagalvojo, kad jam dar reikės aiškintis, kodėl nešiojasi peilį, todėl įkišo ranką į kišenę, ištraukė peilį ir įmetė jį pro groteles . Kai pareigūnai klausė kas įmetė peilį, neprisipažino. Po kiek laiko į kiemą atvažiavo kitas policijos pareigūnų ekipažas. Tada kieme pamatė nukentėjusįjį vyriškį. Jis šaukė, rėkė, rodė į jį ir M. P. ir sakė, kad jie jį sumušė. Jie buvo sulaikyti ir atvežti į komisariatą. Jis neprisimena, kas vyko kieme, t. y. neprisimena, kad tas nukentėjęs vyras būtų priėjęs ir jie būtų konfliktavę namo kieme. Papasakojo viską ką prisimena. Gali neprisiminti, nes buvo naktį nemiegojęs, be to išgėręs, tai jautėsi labai pavargęs. Dėl grasinimo nužudyti jis gali pasakyti tai, kad jis tikrai negrasino nužudyti ir neturėjo tokių minčių. Paprasčiausiai konflikto metu galėjo pasakyti kokius nors žodžius, kuriuos nukentėjusysis suprato kaip grasinimą, bet tikrai neturėjo tikslo nužudyti. Tai galėjo pasakyti apimtas pykčio. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (1 t. 157-158, 160, 165-166 b. l.).

Kaltinamasis M. P. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2016-01-16 apie 19 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu buvo su L. P., abu išgėrę. Kadangi buvo išgėrę, tai parduotuvėje truputį paišdykavo numesdami vieną plakatą. Po to, išėjo į lauką ir sutiko nukentėjusįjį, su kuriuo iš pradžių apsižodžiavo, o paskui susimušė. Su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, nes lojo šuo, o jie pasakė, kad darytų, jog jis nelotų. Po to, pribėgo prie nukentėjusiojo ir su juo susimušė. Negali atsakyti, kokius veiksmus atliko nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi abu su L. P. tuo metu buvo išgėrę, tačiau prisimena, kad nukentėjusįjį mušė rankomis ir kojomis. Jie sudavė į veido ir kūno sritį, todėl nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti dėl jų veiksmų. Nukentėjusysis gulėjo įsikniaubęs, kad daugiau nebemuštų. Iš pradžių nukentėjusįjį mušė stovintį, o paskui jis nugriuvo, tuomet jie pasišalino. Su nukentėjusiuoju buvo moteris. Kai jie pradėjo nukentėjusįjį mušti, tai įsikišo moteris. Jis ją nustūmė ir ji kartu su šunimi kažkur dingo. Pripažįsta, kad moteriai smūgiavo į veidą, tačiau jai pasisukus kliuvo į petį. Gėda prieš moterį kelti ranką. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai kumščiu į petį. Į petį gavosi suduoti, nes ją stūmė. Jis netaikė moteriai suduoti kur nors kitur, nes tai yra moteris ir net išgėręs negalėtų jai suduoti. Smūgis galėjo gautis dėl stūmimo, jis galėjo būti stiprus, kadangi buvo išgėręs ir neapskaičiavo smūgio stiprumo. Moteriai galėjo sukelti fizinį skausmą. Pasibaigus muštynėms, parėjo prie namo laiptinės ir atvažiavo policijos pareigūnai. Jo veiksmams turėjo įtakos neblaivumas, blaivas taip nebūtų elgęsis, nes nėra toks. Savo veiksmus vertina blogai. Kai atliko smurtinius veiksmus, buvo 4-5 nepilnamečiai vaikai. Įvykio metu buvo tamsu, tačiau žmonių siluetai matėsi. Pas L. P. peilio nematė, kadangi jis buvo su pirštinėmis. Civilinį ieškinį sumokėjo kartu, tik L. P. padarė pavedimą.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016-01-16 šeštadienio vakare, kiek buvo valandų nežino, būdamas girtas su L. P. išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Išėję iš parduotuvės ėjo per stadioną link (duomenys neskelbtini) g. Buvo beveik stadiono viduryje. Maždaug už 25-30 metrų nuo jų moteris ir vyras vedžiojo šunį. Šuo sulojo. Abu su L. P. pasakė kažką panašaus „raminkite tą žvėrį“. Tas vyras jiems kažką atsakė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tiek tas vyras jam ir L. P., tiek jie tam vyrui išsakė necenzūrinius žodžius. Moteris į konfliktą nesikišo, tylėjo. Kai prisiartino arčiau, pamatė žmonių siluetus, šiuo metu neprisimena kuris, jis ar L. P. , pasakė „varom“ t. y. sumušam tą vyrą. Pasidėjo pirkinius. Abu su L. P. pribėgo prie to vyriškio, stumdė jį. Moteris šuns pavadėlio rankena jam pradėjo daužyti per galvą. Suprato, kad ji gina savo vyrą nuo jų. Tada jis atsisuko ir stipriai stumtelėjo moterį. Ji nuvirto. Tuo metu pervertė vyriškį ant žemės ir jis spyrė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Prisimena, kad kliuvo į pilvą. L. P. taip pat spyrė tam vyriškiui. Kiek kartų ir kur pataikė nežino. Vyras ant žemės gulėjo užsikniaubęs veidą. Moteris kažkur dingo. Niekas prie jų nepriėjo, niekas jų neramino. Tiesiog kai vyras gulėjo užsikniaubęs, pasakė „kas dabar gaidžiai“, nes prieš tai vyras juos pavadino „gaidžiais“. Pasiėmė savo pirkinius ir parėjo į savo gyvenamojo namo kiemą. Prie laiptinės, ant rampos pasidėjo daiktus, sumastė parūkyti. Jiems rūkant , iš už namo kampo išlindo tas vyriškis, kurį jie sumušė stadione. Jie jam pasakė kažką tokio „arba dink iš čia, arba dar gausi“. Vyras atsakė, kad jis niekur neis iš čia ir, kad jiems „pizda“. Tada abu su L. P. pribėgo prie to vyriškio ,jam atrodo, kad L. P. spyrė stovinčiam tam vyriškiui į pilvą. Vyriškis susilenkė. Tada jis sudavė kumščiu vieną kartą tam vyriškiui į galvos sritį. Kur pataikė nežino. Tuo metu iš laiptinės išėjo vyriškis ir moteriškė. Jie sako „ką čia darote“. Tada jie paliko tą vyriškį, atėjo prie laiptinės. Tuo metu sumuštas vyriškis kažkur dingo, nuėjo. Vyriškis, kuris išėjo iš laiptinės, tikrai buvo išgėręs. Ar moteris buvo išgėrusi, nežino. Jie juos pavaišino cigaretėmis, visi kartu rūkė, dar išgėrė jų pirkto alaus. Privažiavo policijos ekipažas. Priėjo pareigūnai, klausė ar jie mušėsi. Jis ir L. P. pasakė, kad jie nesimušė. Jiems bendraujant privažiavo kitas policijos ekipažas. Tuo metu pamatė, kad atėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis nurodė į jį ir L. P. ir pasakė, kad jie jį sumušė. Policijos pareigūnai juos abu sulaikė. Jis peilio neturėjo. Ar turėjo L. P. peilį, nematė. Kai privažiavo pirmasis policijos pareigūnų ekipažas, jis ir L. P. stovėjo žemiau, tas vyriškis ir moteris, prie pat laiptinės. Jis nematė, kas ir ką išmetė į groteles. Šiuo metu dėl padarytos veikos gailisi, nori nukentėjusiojo atsiprašyti (1 t. 125-126, 131-132 b. l.).

Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016-01-16 vakarop, apie 19 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios rampos vežti prekes (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu buvo su drauge R. D., kaip kiekvieną vakarą išvedė į lauką šunį. Stovėjo prie rampos, kai iš parduotuvės išėjo kaltinamieji, kurie pradėjo rėkti. Nuo jų iki jų buvo nemažas atstumas, tačiau jie pradėję šaukti: „ko čia vaikštot su šuniu“ ar „ko čia vedžiojat šunį“, pradėjo ant jų bėgti. Šuo pabėgo. Kaltinamieji pribėgę jam atliko smurtinius veiksmus. Smūgiai buvo suduoti visur, buvo nukritęs, „atsijungęs“. Kur tuo metu buvo jo draugė, nematė. Nematė, ar kaltinamieji turėjo kokių nors daiktų. Viskas vyko labai greitai. Jis buvo praradęs sąmonę, ją atgavęs pamatė, kad kaltinamieji bėga į kiemo pusę. Pagalvojo, jog jam reikia bėgti į tą pačią pusę, kad pamatytų, kur jie gyvena. Užbėgus už namo kampo, pamatė stovinčius kaltinamuosius, vienas jų – L. P. - išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti, sakė, kad jį padės į vietą, t. y. buvo pasakyti tokie žodžiai, kurie yra nurodyti kaltinime. Pro šalį ėjo vaikinas, klausė, ką jie čia daro, tai tuomet viskas ir baigėsi. Policijos pareigūnus iškvietė draugė, jie atvyko greitai. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamieji peiliu negrasino – juo mosikavo kieme. Peilis buvo nukreiptas į jį. Tuo metu manė, kad jei asmenys galėjo jį užpulti, tai gali ir įdurti peiliu - buvo išsigandęs. To nepažįstamo vyro, kuris nuramino kaltinamuosius, nepažįsta. Iki įvykio sužalotas ar sumuštas nebuvo.

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 apie 19.00 val., K. (duomenys neskelbtini) g.12, Šiauliai, jis su savo sugyventine R. D. vedžiojo savo šunį. Jiems kartu bevedžiojant šunį iš PC „(duomenys neskelbtini)“ išėjo du vyriškiai. Minėti vyriškiai šūkavo ir nešėsi pakuotę alaus. Jie nuo jų stovėjo apie 150 m. atstumu, kai jie pamatė ir pradėjo šaukti ant jų, kodėl čia vaikšto su šunimi. Jis jiems atsakė „ar jums trukdo“. Po šių žodžių abu asmenys pribėgo prie jo. Pribėgę jie abu pradėjo jį mušti. Kiek smūgių jam sudavė nurodyti tiksliai negali, bet smūgių buvo labai daug ir įvairias kūno vietas tiek rankomis, tiek kojomis. Nuo smūgių jis nugriuvo ant sniego. Gulint ant sniego jį spardė. Kiek kartų spyrė ir į kurias kūno vietas nežino. Mano, kad spardė abu. Kol jie mušė jį, jo sugyventinė nubėgo į PC „(duomenys neskelbtini)“ šauktis pagalbos. Kai ji grįžo šaukdama, kad atvažiuoja policija, minėti asmenys pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. 62, Šiauliai namo. Jis juos nusekė. Minėtame kieme stovėjo apie 6 asmenis prie 3 laiptinės. Du vaikinai sumušę jį, stovėjo toliau nuo jų, ant šaligatvio. Tuos vaikinus jis atpažino iš aprangos. Pamatęs jį, vienas iš tų vyriškių, jis buvo vyresnis, pasakė „tu čia dar valkiojies“, priėjo arčiau jo, atlenktu peiliu mosikavo prieš jį, kaip kad norėdamas perpjauti ir tuo pačiu pasakė „pripjausiu, paleisiu žarnas, padėsiu į vietą“. Kadangi prieš tai buvo sumuštas to vyriškio, tai tuo metu išsigando ir galvojo, kad jis gali jį papjauti. Muštynių metu pašalinis asmuo sušuko „ką jūs čia darote“ ir jie nustojo mušti. Atsikėlęs nuo žemės jis iš kiemo parėjo prie prekybos centro susirinkti savo daiktų ir juos surinkęs ėjo namo. Pakeliui eidamas namo užsuko į minėtą kiemą. Užsukęs pamatė, kad stovi policijos pareigūnai prie užpuolikų. Jam priėjus prie jų, jis viską paaiškino policijos pareigūnams kas nutiko. Policijos pareigūnas jam parodė peilį, paklausė ar tuo peiliu jam grasino. Jis matė, tik kad pas tą vyriškį buvo peilis, bet tamsoje tikrai nematė, koks tai peilis ir atpažinti negalėtų. Buvo iškviesta med. pagalba. Po med. apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Yra dirbantis, dėl patirtų sužalojimų turi nedarbingumą. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pareiškimo tvarka. Dėl įvykio jis patyrė fizinę žalą, turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (1 t., 39, 41-43, 44-45 b. l.).

Nukentėjusioji R. D. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016-01-16 apie 19 val., kai buvo su draugu E. P. ir šunimi, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie vaikščiojo ir išgirdo, jog pradėjo dėl šuns šūkauti vyrai. E. P. pasakė: „supratau“. Vyrai atbėgo ir pradėjo jį mušti, buvo suduota daug smūgių. Iš pradžių buvo suduota į veidą, o paskui kai E. P. nukrito ant žemės, pradėjo spardyti. Ji to neleido, stūmė kaltinamuosius. Vienas kaltinamųjų jai užsimojo trenkti, ji pasisuko, tai pataikė į kairį petį. Po smūgio nukrito nuo rampos. Atsistojusi nubėgo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kad iškviestų policiją. Apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kai jie atvažiavo, jie išėjo į lauką, tačiau nei kaltinamųjų, nei E. P. nebuvo. Nuo smūgio į petį jautė fizinį skausmą, sužalojimų padaryta nebuvo. Kai E. P. buvo mušamas, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ durų buvo vaikai, o kitų žmonių net stadione nebuvo. Vaikai matė įvykį, nepastebėjo, kaip jie reagavo į įvykį, nes bėgo pas apsaugos darbuotojus kviesti policiją. Kai jai buvo smūgiuota, tai tuo metu E. P. mušė ir spardė – mušimas dar nebuvo pasibaigęs. Į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nubėgo dar tęsiantis muštynėms, o kai grįžo iš parduotuvės su policijos pareigūnais, nei kaltinamųjų, nei E. P. nebuvo. Pas kaltinamuosius jokių daiktų rankose nematė. Jei kaltinamasis, kuris jai smūgiavo, ką nors būtų turėjęs rankose, tai būtų mačiusi, kadangi jis stovėjo priešais ją, o kito vyro nematė, kadangi jis mušė E. P..

Nukentėjusioji R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 apie 19.00 val. ji su savo sugyventiniu E. P. išėjo į lauką pavedžioti šuns. Vedžiodami šunį, jie ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ji pamatė, kad link jų atbėga du agresyviai nusiteikę vaikinai. Pribėgę vaikinai nieko nesakė ir pradėjo mušti jos sugyventinį rankomis į galvos sritį. Vaikinai parvertė jos sugyventinį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti. Smūgių buvo daug. Matė, kad jis visas buvo kruvinas. Ji juos bandė nustumti nuo jo, tačiau vienas iš tų vaikinų pradėjo pulti ant jos. Ji nubėgo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę kviestis pagalbos, kur apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Kadangi buvo tamsu ir viskas vyko labai greitai, ji jų veidų ir kaip jie apsirengę įsidėmėti nespėjo. Vienas vaikinas užsimojo suduoti jai į veidą. Ji pasisuko, todėl smūgis kumščiu jai buvo suduotas į kairį petį. Juto skausmą. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Girdėjo kaip kitas policijos pareigūnų ekipažas sulaikė įtariamuosius. Į ligoninės priėmimo skyrių nesikreipė, jokių sužalojimų nesimato. Išsigando, patyrė šoką t. y. moralinę žalą. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 73, 75-76,77 b. l.).

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoju. Įvykis buvo žiemą, sausio mėn., vakare, parduotuvėje ir už parduotuvės ribų. Kaltinamieji buvo parduotuvėje, numetė plakatą, jis juos įspėjo ir jie išėjo. Atbėgusi moteris sakė, kad muša jos vyrą ir reikia pagalbos, todėl jis pasiėmęs dujų balionėlį išbėgo į lauką, bet jau jų nebebuvo, nei nukentėjusiojo, nei asmenų, kurie jį sumušė. Išsikvietė policiją ir laukė jų atvykstant. Įvykio vietoje buvo 3 ar 4 berniukai, kurie viską matė ir kurie buvo apklausti pareigūnų. Parodžius vaizdo medžiagą, berniukai patvirtino, kad tai tie patys asmenys, kurie lauke sumušė žmogų.

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Prieš 19.00 val. į parduotuvę atėjo du vyriškiai. Pirmiausia jie priėjo prie gėlių, vėliau nuėjo į alkoholio skyrių, po to eidami pro limonadus, numetė plakatą. Jis priėjo prie tų vyriškių, perspėjo, kad nusiramintų, nes bus iškviesta policija. Jie atsiprašė, pasiteisino, kad yra girti, bandė pakabinti plakatą. Po to, nuėjo prie kasų apsimokėti. Tuos vyriškius iš veido jis pažįsta, nes jie yra pastovūs parduotuvės klientai. Jis buvo prekybos salėje, krovė alų. Jį pakvietė kasininkė, sakė, kad jo ieško moteris, kurios vyrą muša. Prie apsaugos būdelės stovėjo moteris. Ji jam pasakė, kad lauke už „(duomenys neskelbtini)“ muša jos vyrą ir reikia pagalbos. Jis kartu su moterimi išėjo į lauką pro šoninį išėjimą. Toje vietoje nei moters vyro, nei kitų asmenų nebuvo. Toliau stovėjo keli paaugliai. Paaugliai priėjo prie jų ir pasakė, kad jie matė, jog iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo du vyriškiai, su kepurėmis, vienas turėjo popierinį paketą rankose. Moteris ir vyras vedžiojo šunį. Jų šuo sulojo, tada tie abu vyriškiai pradėjo spardyti tą vyriškį. Pasiūlė pažiūrėti parduotuvės vaizdo įrašą, kad identifikuoti asmenis. Visi atėjo į apsaugos būdelę. Moteris vis drebėjo dėl išgąsčio. Atsuko vaizdo įrašą prie kasų. Paaugliai parodė vyriškį, kuris stovėjo prie kasų, prie to vyriškio stovėjo paaugliai, kuriems rodė vaizdo įrašą. Paaugliai pasakė, kad tas vyriškis, ir vyriškis, kuris buvo kartu su juo, kieme užsipuolė ir sumušė tą vyriškį. Toliau peržiūrint įrašą buvo matyti, vienas paauglys nueina į tualetą , o tie du vyriškiai, kuriuos nurodė paaugliai, kalbina likusius du paauglius. Jis paklausė paauglių, ką jiems sakė tie du vyriškiai. Paaugliai jam pasakė, kad vyriškiai jiems pasakė kažką tokio „jau tamsu eikit namo, kad kas neatsitiktų“. Vaizdo įraše buvo matyti, kad vyriškiai išeina pro duris lauk. Paaugliai iš parduotuvės išėjo netrukus. Atvykus policijos pareigūnams, buvo dar kartą parodyti tie patys vaizdo įrašai. Paaugliai policijos pareigūnams nurodė tuos du vyriškius iš vaizdo įrašo, kurie sumušė vyriškį (1 t., 90-91 b. l.).

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad ji yra kelių patrulė, iškvietimas buvo dėl muštynių. Nuvykus į įvykio vietą prie laiptinės stovėjo 4 asmenys, 3 vyrai ir viena moteris. Paklausus asmenų ar yra nukentėjusiųjų, nurodė, kad jie tik šiaip stovi, šnekučiuojasi. Vienas iš asmenų išmetė, kažką po kojomis, kur reikia valyti batus. Vėliau pažiūrėjus nustatė, kad išmestas buvo peilis, tačiau nei vienas nenurodė, kurio. Vėliau atėjo nukentėjusysis, kuris parodė, kad buvo sužalotas prie „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis parodė du jį sumušusius piliečius, bei klausė, ar nematė jo žmonos.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 apie 19.00 val. dirbant ekipaže „Dainava-91“ kartu su vyr. patruliu R. S., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) kieme, vyksta konfliktas. Atvykus į nurodytą kiemą pamatė prie laiptinės stovinčius keturis asmenis: tris vyrus ir vieną moterį. Jie nekonfliktavo, nesipyko, vyrai rūkė, moteris stovėjo. Privažiavus paklausė ar jie kvietė policiją. Kažkuris atsakė, kad jie nekvietė. Pamatė, kad kažkuris į prie durų esančią angą pro groteles kažką įmetė. Kuris įmetė nesimatė, nes jie visi stovėjo arti vienas kito. Paklausė, ką įmetė. Kažkuris atsakė „žiebtuvėlį“. Priėjo apžiūrėti. Pašvietus žiebtuvėliu pamatė, kad angoje po grotelėmis įmestas sulankstomas peilis. Iš angos ištraukė sulankstomą peilį „Topex“. Nei vienas asmuo neprisipažino, kuris įmetė peilį. Tuo metu prie jų priėjo sumuštas vyriškis, prisistatė E. P. ir paaiškino, kad K. (duomenys neskelbtini), jį sumušė du nepažįstami vyriškiai. E. P. nurodė du asmenis, stovinčius prie laiptinės. Minėtus asmenis sulaikė. Sulaikyti asmenys prisistatė M. P. ir L. P.. Jie buvo pristatyti į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas (1 t., 81-82 b. l.).

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad dirba vyriausiuoju patruliu. Buvo iškvietimas, kad kieme vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą buvo keli piliečiai, kuriuos pakalbino. Pokalbio metu kažkuris iš jų išmetė peilį. Nukentėjęs pats atėjo į kiemą ir paaiškino, kad jį sumušė du iš ten stovėjusių grupelės jaunuolių, bei tai, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo mojuojama peiliu. Sulaikyti asmenys aiškino, kad nieko nemušė ir nieko nedarė. Nukentėjusysis buvo stipriai sumuštas, kraujavo, bet sąmoningas. Peilis buvo paimtas ir pridėtas prie bylos. Paklausus jaunuolių kieno peilis, jie nurodė, kad tai ne jų.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 dirbant su vyriausiąja patrule J. G. ekipaže „Dainava-91“ , apie 19.00 val. gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Tuo metu vyko į kitą iškvietimą. Atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini) prie pat įėjimo į laiptinę stovėjo keturi asmenys: trys vyriškiai ir viena moteris. Kitų asmenų kieme nebuvo. Sustojo prie tos laiptinės. Tada pastebėjo, kad kažkuris vienas iš stovėjusių prie laiptinės, išmetė daiktą, kuris įkrito į angą esančią po grotelėmis valytis kojas. Daiktas buvo sunkus, metalinis, nes krisdamas subarškėjo atsitrenkęs į groteles. Asmenys stovėjo arti vienas kito, todėl nesimatė, kuris išmetė. Priėjo. Paklausė „kas ir ką čia išmetė“. Vyriškis, kuris vėliau buvo sulaikytas ir jo asmenybė nustatyta L. P., pasakė, kad niekas čia nieko neišmetė. Pakėlė groteles. Ant sniego gulėjo atlenkiamas peilis. Peilį paėmė. Jokių kitų daiktų po grotelėmis nebuvo. Kalbantis su asmenimis, du vyriškiai paaiškino, kad jie grįžta iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, su savimi turėjo pakuotę alaus, į popierinį paketą suvyniotas gėles. Vyriškių aprangos neįsidėmėjo. Kadangi buvo pranešimas, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės du vyrai sumušė vieną vyrą, tai per radijo ryšį pranešė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, gali būti tie vyriškiai. Tuo metu į kiemą atėjo sumuštas vyriškis. Šis vyriškis paaiškino, kad du vyriškiai iš stovinčių prie namo laiptinės, kurie jam prieš tai sakė, kad grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, jį sumušė prie parduotuvės ir grasino peiliu. Jis paklausė ar moteris ir trečias vyras dalyvavo jį sumušant. Vyriškis pasakė, kad jį mušė tik tie du vyriškiai ir konkrečiai nurodė į ką tik iš „(duomenys neskelbtini)“ parėjusius vyriškius. Tie vyriškiai buvo sulaikyti. Jiems besiaiškinant aplinkybes atvažiavo kitas patrulių ekipažas. Kiek jam žinoma, pas juos automobilyje buvo asmenys, kurie matė muštynes prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir nurodė į tuos du vyriškius, kad jie sumušė nukentėjusįjį. Sulaikyti vyriškiai buvo pristatyti į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas (1 t., 84-85 b. l.).

Liudytojas G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-16 patruliuojant su vyr. patruliu V. V., apie 19.02 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ trys vyrai sumušė vieną vyrą. Nuvykus nurodytu adresu, parduotuvės kieme jokių muštynių nebuvo. Nuėjo į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad į jį kreipėsi išsigandusi moteris, kuri nurodė, kad jos draugą E. P. prie parduotuvės sumušė du vyrai. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad šiuo metu moteris yra kieme. Kartu su apsaugos darbuotoju išėjus iš parduotuvės, prie jų priėjo moteris su šuniu, kuri paaiškino, kad be jokios priežasties prie jos draugo pribėgo du nepažįstami vyrai ir jį pradėjo mušti. Ji išsigandusi atbėgo pas apsaugos darbuotoją pagalbos. Kur šiuo metu yra jos draugas ji nežino. Moteris juos nuvedė į įvykio vietą ir parodė, kur buvo užpultas ir sumuštas jos draugas. Įvykio vietoje nukentėjusiojo ir jį užpuolusių vyriškių nebebuvo. Jiems bendraujant su ta moterimi, prie jų priėjo trys paaugliai berniukai, kurie pasakė, kad jie matė, kaip buvo mušamas vyras. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad tai gali būti tie patys vyrai, kurie parduotuvėje elgėsi įžūliai, pasiūlė eiti į jo tarnybines patalpas ir pažiūrėti vaizdo įrašą. Apsaugos darbuotojas atsuko vaizdo kamerą ir parodė vaizdo įrašą, kuriame matėsi du vyrai vaikštantys po parduotuvę. Paaugliai pamatę tuos vyriškius pasakė, kad tai tie abu vyriškiai mušė, spardė vyrą prie parduotuvės. Iš vaizdo medžiagos jis įsidėmėjo, kad vienas vyriškis buvo su galvos apdangalu, šiuo metu nepamena ar tai buvo kepurė ar kapišonas. Pagal kokius požymius paaugliai atpažino tuos vyriškius jis nepamena. Tuo metu per radijo ryšį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme yra nukentėjusysis ir galimai asmenys sumušę vyriškį. Paauglius įsodino į tarnybinį automobilį ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemą. Prie namo laiptinės durų stovėjo patruliai J. G., R. S. ir trys vyriškiai. Paaugliai, sėdėdami tarnybiniame automobilyje nurodė du vyriškius, kurie sumušė trečią vyriškį. Pagal kokius požymius paaugliai atpažino vyriškius, jis šiuo metu nepamena. Jis pats atpažino vyriškį pagal galvos apdangalą, tai buvo tas pats vyriškis, kurį per vaizdo stebėjimo kamerą buvo nurodę paaugliai. Vyriškiai, kuriuos nurodė paaugliai buvo sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių AVPK OVS (1 t., 87-88 b. l.).

Liudytojas A. K. (nepilnametis) apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę. Parduotuvėje buvo šurmulys. Vaikinai nešėsi alaus, gėles ir nealkoholinį gėrimą. Kai jie išėjo, vyras ir moteris vedžiojo vokiečių aviganio veislės šuniuką, kuris sulojo. Vyrai prisikabino ir pasakė „nutildyk šunį“. Žmonės pasakė „patylėk“. Vienas iš vyrų sakė „patylėk, snukį nuplėšiu“. Jie susiderėjo ir pasakė, kad einam kažką padarysim. Vienas išsitraukė peilį pavadinimu „kregždė“, kuris atsilenkia. Jie nubėgo pas žmones ir iš karto šoko. Žmogus gynėsi. Moteris rankoje turėjo šuniuko pavadėlį ir su tuo pavadėliu jam daužė, tačiau vyras ją nustūmė. Iš bato kulno daužė į galvą. Jie iš karto išėjo, nes nenorėjo turėti problemų. Jie tiesiog pabėgo. Kai jie vėliau nuėjo, juos pasikvietė apsaugos darbuotojas. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Jie užsirašė duomenis ir viskas baigėsi. Tą dieną ėjo jis, G. K. ir G. P.. Jie vaikštinėjo apie 18.20 val. t.y. 18.00-19.00 val. laikotarpiu. Viskas įvyko šeštadienį, tačiau nepamena datos. Jau buvo naujieji metai, žiemos metas, tačiau tiksliai to neatsimena. Lauke buvo tamsu. Ta vieta, kurioje jie buvo, t.y. prie „(duomenys neskelbtini)“ šono, kur atvažiuoja iškrauti prekes, moterį nustūmė. Jis matė, kai moteris buvo už tvoros. Teritorija nebuvo apšviesta. Buvo du vyrai. Jis juos drąsiai gali atpažinti. Vyrai buvo neblaivūs. Jie šnekėjo, šūkavo nesąmones, jiems pynėsi kojos. Jie šūkavo tarpusavyje. Kai jie išėjo iš parduotuvės, už 4 metrų jie susižodžiavo. Nuo jų tie vyrai buvo 15-20 metrų atstumu. Moteris ir vyras, kurie vedžiojo šuniuką, nuo vyrų taip pat stovėjo 15-20 metrų atstumu. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai sulojo šuo. Pirmieji sukonfliktavo vyrai ir jiems atsakė vyras, kuris vedžiojo šuniuką. Vienas iš vyrų nubėgo ir nieko nesakęs „šoko“ ant vyro, kuris vedžiojo šuniuką. Pats matė, kai jis ištraukė peilį. Jis dėvėjo džinsus, juodą striukę ir kedus. Turėdamas peilį jis bėgo ant vyro, bet ne ant moters. Vyras sudavė iš kojos ir iš rankos, paskui padėjo mušti kitas vyras. Buvo ne vienas ir ne du smūgiai. Vien kol parvertė buvo 10 smūgių. Žmogus gulėjo susirietęs. Kitas vyras gynė moterį, kad netrukdytų mušti. Jis tiesiog stumdė moterį, kad ji neprieitų. Vyras buvo parverstas, jis pats tikrai nenugriuvo. Jie taip pat išėjo, nes bijojo, kad neprisikabintų prie jų. Vėliau sugrįžo ir apsaugos darbuotojui viską papasakojo. Jis nematė to vyro, kurį spardė. Vyras, kuris turėjo rankoje peilį, buvo ne šviesių plaukų, o kitas vyras. Šviesių plaukų vyras stumdė moterį. Tamsesniais plaukais vyras yra truputį aukštesnis už jį. Jam pavyktų jį atpažinti. Vyras, kuris turėjo peilį, yra tamsesnis ir kitokių kūno bruožų. Jis žino, kaip jis atrodo. Prieš tai jis matė tuos du vyrus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Jie ten pirko alų, gėles ir gaivųjį gėrimą „Rasa“. Jis yra įsitikinęs, kad tai tie patys vyrai, kurie užpuolė vyrą ir moterį. Negali pasakyti kokiais rūbais buvo apsirengę vyrai (1 t., 109-110 b. l.).

Liudytojas G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad su A. K. ir G. P. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti atsigerti. Parduotuvėje į gėrimų skyrių atėjo du nusikaltėliai, kurie pasiėmė 6 bambalius alaus. Matėsi, kad jie buvo neblaivūs. Jie judėjo svyruodami. Vienas iš jų numetė plakatą, kuris buvo pakabintas parduotuvėje. Vyrai nuėjo, tačiau atėjo apsaugos darbuotojas ir jų paprašė, kad plakatą pakabintų atgal. Jie nuėjo į tą pačią kasą, kurioje stovėjo vienas iš vyrų. Išėję iš parduotuvės, ėjo link namų. Einant namo ėjo už tų vyrų, kurie buvo parduotuvėje. Netoli ėjo vyras ir moteris, kurie vedėsi šunį. Vyrai prie tų žmonių pradėjo kabinėtis. Tas vyras, kuris vedžiojo šunį, bandė atsikalbinėti tiems vyrams. Vienas iš vyrų dėl to supyko ir nutarė prie jų prisikabinti. Jis pasiruošė bėgti prie tų žmonių ir paklausė draugo ar jam padės. Vienas iš tų vyrų išsitraukė peilį ir pradėjo bėgti link žmonių. Tuomet įsikišo to vyro, kuris vedžiojo šunį, draugė. Vienas iš vyrų nustūmė tą moterį į šoną. Vyras, kuris vedžiojo šunį, nugriuvo ir jam pradėjo daužyti į galvą ir trypti ant jo. Tuomet moteris nubėgo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kadangi norėjo pasakyti apsaugos darbuotojui apie tai, kas vyksta. Tuo metu jie išsigandę nubėgo iki stotelės. Praėjus 5 minutėms, tų vyrų nebematė. Vėliau, jis sugalvojo nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir viską papasakoti apsaugos darbuotojui. Taip pat ir policijos pareigūnams tą patį papasakojo. Apsaugos darbuotojai jiems užpuolikus parodė per kameras ir jie juos atpažino. Policija užsirašė jų duomenis. Jie įsėdo į policijos automobilį ir nuvažiavo į tą kiemą, kuriame buvo vyras. Jie atpažino vieną iš užpuolikų ir nukentėjusįjį asmenį. Viskas įvyko vakaro metu, apie 20.00 val. Lauke buvo tamsu. Šis įvykis įvyko šiais metais sausio mėnesio viduryje. Tuo takeliu, kuriuo jie ėjo, buvo tamsu, tačiau vietoje, kurioje buvo suspardytas žmogus – buvo šioks toks apšvietimas. Vienas iš vyrų buvo siaurų akių, kitas buvo užsidėjęs kapišoną. Vienas iš vyrų ant rankos turėjo ištatuiruotą kryželį. Jie kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Matė, kad vieno vyro nagas buvo juodas. Jam atrodo, kad vyras, kurio akys siauros sudavė smūgius. Nuo vyro jis stovėjo 3-4 metrų atstumu. Nematė, kad kažką darė su peiliu. Moteris mėgino pakelti nukritusį vyrą. Vienas vyras spardė, o kitas trypė galvą. Vėliau kieme, ant sužeistojo veido matė kraują. Kai matė mušamą žmogų, jis jautėsi baisiai. Galvojo kas būtų, jei tai būtų kažkas iš jo namiškių. Jis jautėsi labai išsigandęs. Kai užpuolikai apsisuko, jie nusprendė pabėgti ten, kur buvo daugiau žmonių. Bėgo į autobusų stotelę. Jie galvojo bėgti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo dideliu atstumu. Ant vyro dešinės rankos matė ištatuiruotą kryželį. Tai matė, kai jis mokėjo parduotuvėje už savo pirkinius (1 t., 111-113 b. l.).

Liudytojas G. P. (nepilnametis) apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad su G. K. ir A. K. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kai ėjo link gėrimų skyriaus, ėjo vyrai ir vienas iš jų užkabino paveikslą. Atėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad „ramiau“. Kai stovėjo prie kasos, vyras užsikalbėjo su kasininke. Vyrai buvo išgėrę, nes vienas iš vyrų svyravo. Iš viso buvo du vyrai. Vyrai išėjo į lauką, o jie išėjo paskui juos. Lauke buvo takelis. Vyrai ėjo takeliu, o jie ėjo 3-4 metrų atstumu nuo jų. Šalia ėjo vyras ir moteris su šunimi. Vyrai sakė „ramink šunį, nuplėšiu snukį“. Vyrai pasidėjo pirkinius ir sakė „einam juos apraminti“. Jie išsitraukė peilį „kregždė“. Du vyrai pradėjo muštis. Vienas iš vyrų pastūmė moterį. Po įvykio išsigandę nubėgo link stotelės. Po to, nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pas apsaugos darbuotoją. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir jiems viską papasakojo. Vaizdo įraše atpažino vyrus. Policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis. Tuomet policijos pareigūnai juos nusivežė atpažinti vyrų. Matė vyrą, kuris vedžiojo šunį. Jis buvo kraujuotas. Šis įvykis įvyko šeštadienį vakare. Tai buvo 2016 metai, vakaro metu, 18.00-19.00 val. Lauke jau buvo tamsu. Lauke, toje vietoje buvo šviesu. Jis matė vyrą, kuris išsitraukė peilį „kregždė“. Jis matė peilį. Vyrai sakė „einam apraminti tuos du“. Jis nematė ką jie padarė su peiliu. Viską daugiau darė vyras, kuris buvo vyresnis. Kitas vyras labiau kalbėjo. Kai vyrai pribėgo prie tų žmonių, jie nustūmė moterį ir trypė vyrą. Pribėgę prie žmonių, visų pirmą trenkė vyresnis vyras. Daugiausiai smūgių buvo suduota į veidą, antakį. Sudavė šoninius smūgius. Abu vyrai trypė. Jaunesnio vyro akys buvo siauros. Kitas vyras buvo su raukšlėmis. Abu vyrai buvo su kepurėmis. Vienas iš vyrų dėvėjo juodą striukę. Jie norėjo bėgti, kadangi buvo išsigandę, kad ir jiems jie kažką padarys. Tą vakarą jis jautėsi nesaugiai. Tie žmonės, kurie vedžiojo šunį, sakė necenzūrinius žodžius, klausė „kodėl tu man aiškini“. Šiandien abu vyrus jis atpažintų. Kai sugrįžo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotojui viską papasakojo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jiems viską papasakojo. Vaizdo įrašas buvo užfiksuotas kamerose. Vienas iš vyrų nešėsi alų, gėles ir gaivųjį gėrimą. Policijos pareigūnai juos nuvežė į kiemą ir paklausė, ar tai tie vyrai. Nepatiko, kad policijos pareigūnai juos paleido tame pačiame kieme, kuriame buvo vyras, kuris mušė. Sumuštas vyras buvo kruvinas, praskeltu antakiu. Su užpuolikais susitiko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kad vieno vyro nagas buvo juodas (1 t., 114-115 b. l.).

2016-01-16 E. P. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2016-01-16 apie 19.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie PC „(duomenys neskelbtini)“ paradinių durų, du nepažįstami vaikinai jį sumušė. Jiems pasišalinus iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini), namo kiemą ir jam juos nusekus, jie kieme jį vėl sumušė. Konfliktuojant (duomenys neskelbtini), vienas iš užpuolikų, kuris po įvykio pareigūnams prisistatė L. P. vardu, buvo išsitraukęs peilį. Kaip atrodė peilis, jis neįsidėmėjo. Minėtas užpuolikas juo mosikavo prieš jį ir sakė, kad jį panaudodamas jam „paleis žarnas“ ir padės jį į vietą. Dėl šių veiksmų jis pajuto pavojų savo gyvybei. Minėtą peilį šalia esančioje pusnyje rado policijos pareigūnas ir jį paėmė su savimi (1 t., 10 b. l.).

2016-01-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., 12-18 b. l.).

2016-02-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad parduotuvės direktorius M. B. pateikė 2016-01-16 vaizdo įrašus - 2 DVD diskus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 21-22 b. l.).

2016-04-05 apžiūros protokole aprašyta vaizdo medžiaga iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 23- 25 b. l.).

2016-02-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. P. pateikė 3 kompaktines plokšteles (1 t., 26 b. l.).

2016-04-05 apžiūros protokole aprašyta vaizdo medžiaga, kurią pateikė R. P. (1 t., 27-29 b. l.).

2016-01-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas R. S. pateikė peilį, rastą įvykio vietoje (1 t., 30 b. l.).

Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje NR. 40-(U-108)-IS1-71-(13.2) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pagamintas pramoniniu būdu, ūkinės-buitinės paskirties, lenktinis peilis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., 34-35 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 91/2016(04) nurodyta, kad E. P. padaryti sužalojimai: kairio skruostinio lanko lūžis, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą ir dešinę ranką. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostinio lanko lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 48-49 b. l.).

2016-02-18 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant M. P. kairės rankos bevardžio piršto yra ištatuiruotas kryželis (1 t., 133-134 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2016-01-16 19.46 val. M. P. buvo nustatytas 1,44 promilių girtumas (2 t., 1 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2016-01-16 19.42 val. L. P. nustatytas 1,62 promilių girtumas (2 t., 34 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Viešosios tvarkos pažeidimo padarinys gali būti ir gyvūnų sužalojimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25/2013). Tačiau pažymėtina, kad sveikata, turtas greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Tačiau ta aplinkybė, kad veika padaryta viešojoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar rimtis, ir kvalifikuoti padarytą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nors nusikaltimo padarymo motyvas neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, t. y. viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais, tačiau būtina nustatyti, kad veika (įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai) sukėlė padarinius – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą parodo tai, kad netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrukdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutriko eismas, viešasis renginys ir panašiai. Tačiau smūgių nukentėjusiesiems sudavimas ir sužalojimų padarymas net ir viešojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą. Kadangi padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, teismas nuosprendyje turi konkrečiai įvardyti, kuo pasireiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu, o ne apsiriboti abstrakčiu teiginiu apie viešosios tvarkos ar rimties pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2013, 2K-5/2014, 2K-10-696/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad kaltinamiesiems M. P. ir L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos tai, kad L. P. ir M. P., veikdami kartu tyčia, iš chuliganiškų paskatų, bendrais tyčiniais veiksmais 2016-01-16 apie 19.00 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių mažamečių asmenų akivaizdoje, kaltinamiesiems bendrai suduodant rankomis ir spiriant kojomis ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajam E. P. į įvairias kūno vietas ir tuo bendrai padarant nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei M. P. kumščiu suduodant nukentėjusiajai R. D. į petį ir taip sukeliant jai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl įvykio vietos nagrinėjamoje byloje ginčo nekyla, kadangi nustatyta, jog prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta ir įvykio metu buvo sutrikdyta kitų asmenų - nepilnamečių ramybė, sukeltas išgąstis ir baimė. Kaltinamieji visiškai pripažino atlikę jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kurie reiškėsi įžūliu elgesiu, kuris siejamas su fiziniu smurtu, t. y. kad jiems bendrininkaujant viešoje vietoje buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam, kuriais padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sutrikdyta kitų asmenų ramybė. Tiek M. P. ir L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodoma ir nukentėjusiųjų, apklaustų teisme E. P. ir R. D., tiek liudytojų R. P., R. S., J. G. parodymais, bei nepilnamečių G. P., G. K., A. K., apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjo parodymais. Be to, kaltinamųjų kaltę įrodo ir byloje surinkta bei ištirta rašytinė medžiaga: E. P. protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 91/2016(04), kuria nukentėjusiajam E. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, asmens apžiūros protokolas ir kt. Kaltinamųjų L. P. ir M. P. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais, nukentėjusiajam E. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamųjų L. P. ir M. P. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kadangi nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. tokioje vietoje, kurioje gali lankytis ir lankėsi, ir bet kada galėjo atsirasti kiti asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiųjų sumušimo buvo kviečiama policija, dėl panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį, be to, įvykį matę nepilnamečiai liudytojai buvo išgąsdinti, juto baimę, t.y., dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi toje vietoje buvo pašaliniai žmonės ir jiems buvo sutrukdyta, kaltinamųjų veiksmais buvo sudaryti nepatogumai kitiems žmonėms, jie buvo išgąsdinti.

Pažymėtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis ir jo neapima BK 284 straipsnio 1 dalis. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka ir jos pažeidimas.

Dėl M. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. P. pripažino jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y., kad 2016-01-16 apie 19.00 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, užsimodamas kumščiu suduoti nukentėjusiajai R. D. į veido sritį, tačiau jai pasisukus pataikydamas į nukentėjusiosios petį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmą ir parodė, kad moteriai smūgiavo į veidą, tačiau jai pasisukus kliuvo į petį, moteriai galėjo sukelti fizinį skausmą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo ( BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių visuma. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015, 2K-7- 404/2014). Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų konstatuota, kad kaltinamojo M. P. panaudotu fiziniu smurtu nukentėjusiajai R. D. buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, byloje nustatyta, kad šiais kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka. Kaip minėta, tokiais atvejais, pagal visumos ir dalies konkurenciją viešosios tvarkos pažeidimas apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo M. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 284 str. 1 d., ir atskirai pagal LR BK 140 str. 1 d. padaryta nusikalstama veika nekvalifikuotina. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K–272–648/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-317-462/2009)

Dėl L. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-14-222/2016). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu kaltės, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. nepripažino ir parodė, kad negrasino nužudyti, neturėjo tokių minčių, o tik konflikto metu galėjo pasakyti žodžius, kuriuos nukentėjusysis suprato kaip grasinimą. Galėjo nukentėjusiajam pasakyti: „ką tu čia nusišneki, asile, kas tave sumušė, aš tave užmušiu“, bet taip galėjo pasakyti apimtas emocijų. Nebuvo tiesiogiai nužudyti išsakytų žodžių. Peilį išsitraukė prieš prieidamas prie nukentėjusiųjų, o paskui vėl įsikišo į kišenę. Po to, konfliktas tęsėsi prie jų namo. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad eitų namo ir nebelįstų jiems į akis, tai gal jis pagalvojo, jog grasina jį nužudyti, tačiau iš tikrųjų jau nebenorėjo konfliktų. Tuo metu turėjo peilį, kurį laikė striukės kišenėje, nes jis jam buvo reikalingas darbui, todėl jį nuolat nešiojosi su savimi. Peilį išmetė į groteles, kurios yra prie laiptinės, kad nebūtų problemų, nes pareigūnai būtų apie jį klausinėję. Peiliu tik norėjo apginti save nuo šuns. Nesutinka su kaltinimu, kadangi prie namo laiptinės rankose laikė pirštines, tačiau gal nukentėjusysis pagalvojo, kad laiko peilį. Tačiau teismas įvertinęs nukentėjusiųjų, bei liudytojų parodymus, bei surinktus ir teisme ištirtus rašytinius įrodymus pripažįsta, kad šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis L. P. 2016-01-16 apie 19.10 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, išsitraukęs peilį ir pasakydamas „pripjausiu, paleisiu žarnas, padėsiu į vietą“, bei nukreipdamas peilį į nukentėjusįjį ir durdamas juo, tačiau nukentėjusiajam išvengus smūgių, tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas, nes prieš tai nukentėjusysis E. P. jau buvo sumuštas jam grasinančio asmens. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiojo E. P. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie atitinka visas bylos aplinkybes, bei yra nuoseklūs, t.y., nukentėjusysis parodė, kad užbėgus už namo kampo, pamatė stovinčius kaltinamuosius, vienas jų – L. P. - išsitraukė peilį ir pradėjo juo mosikuoti, sakė, kad jį padės į vietą, t. y. buvo pasakyti tokie žodžiai, kurie yra nurodyti kaltinime. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamieji peiliu negrasino – juo mosikavo kieme. Peilis buvo nukreiptas į jį. Tuo metu manė, kad jei asmenys galėjo jį užpulti, tai gali ir įdurti peiliu - buvo išsigandęs. Tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad pamatęs jį vienas iš tų vyriškių, jis buvo vyresnis, pasakė „tu čia dar valkiojies“, priėjo arčiau jo, atlenktu peiliu mosikavo prieš jį, kaip, kad norėdamas perpjauti ir tuo pačiu pasakė „pripjausiu, paleisiu žarnas, padėsiu į vietą“. Policijos pareigūnas jam parodė peilį, paklausė ar tuo peiliu jam grasino (1 t., 39, 41-43, 44-45 b. l.). Tai, kad grasinamo pobūdžio žodžiai buvo išsakyti kaltinime nurodytoje vietoje patvirtina ir nukentėjusiosios R. D. tiek tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kadangi jai būnant įvykio vietoje prie „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo mušamas nukentėjusysis, ji neparodė, kad jo atžvilgiu būtų buvę išsakyti kokie nors grasinamojo pobūdžio žodžiai, nors visas aplinkybes matė ir dėstė nuosekliai, tačiau nurodė, kad kaltinamieji jokių grasinimų jų atžvilgiu neišreiškė tik puolė ir smurtavo, kas patvirtina, kad grasinimai buvo išreikšti nukentėjusiajam E. P. būnant vienam su kaltinamaisiais. Daugiau nei vienas iš liudytojų, nei nepilnamečiai liudytojai A. K., G. K., G. P., tiesiogiai matę įvykį, nei liudytojas R. P., nei policijos pareigūnai J. G., R. S., G. Ž., neparodė, kad nukentėjusiojo E. P. atžvilgiu būtų naudojami grasinamo pobūdžio žodžiai, visi vienareikšmiškai nurodė tik tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas. Aplinkybė, kad kaltinamasis L. P. turėjo peilį, patvirtinama jo paties parodymais, kad turėjo su savimi peilį ir jį išmetė atvykus pareigūnams, kad nereikėtų aiškintis, bei nepilnamečių liudytojų A. K., G. K., G. P., tiesiogiai mačiusių įvykį parodymai: A. K. parodė, kad vienas iš vyrų sakė „patylėk, snukį nuplėšiu“. Vienas išsitraukė peilį pavadinimu „kregždė“, kuris atsilenkia ir bėgo ant vyro; G. K. parodė, kad vienas iš tų vyrų išsitraukė peilį ir pradėjo bėgti link žmonių; G. P. parodė, kad jie išsitraukė peilį „kregždė“. Taip pat faktą, kad kaltinamasis L. P. išmetė peilį atvykus policijos pareigūnams, patvirtino liudytoja J. G., kuri parodė, kad vienas iš asmenų išmetė kažką po kojomis, kur reikia valyti batus. Vėliau pažiūrėjus nustatė, kad išmestas buvo peilis, tačiau nei vienas nenurodė kurio. Liudytojas R. S. parodė, kad peilis buvo paimtas ir pridėtas prie bylos. Paklausus jaunuolių kieno peilis, jie nurodė, kad tai ne jų. Be apklaustų proceso dalyvių, L. P. kaltę įrodo ir bylos rašytinė medžiaga: E. P. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodė, kad jį sumušė du nepažįstami vaikinai, o jiems pasišalinus iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini), namo kiemą ir jam juos nusekus, jie kieme jį vėl sumušė. Konfliktuojant (duomenys neskelbtini), vienas iš užpuolikų, kuris po įvykio pareigūnams prisistatė L. P. vardu, buvo išsitraukęs peilį. Minėtas užpuolikas juo mosikavo prieš jį ir sakė, kad jį panaudodamas jam „paleis žarnas“ ir padės jį į vietą. Dėl šių veiksmų jis pajuto pavojų savo gyvybei (1 t., 10 b. l.); įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pagamintas pramoniniu būdu, ūkinės-buitinės paskirties, lenktinis peilis ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., 34-35 b. l.), asmens blaivumo testai ir kt.

L. P. veiksmuose nustatyti visi BK 145 str. 1 d. numatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. Kaltinamasis L. P. grasinimams pasirinko peilį, kurį laikydamas išsakė grasinančio pobūdžio žodžius nukentėjusiojo E. P. atžvilgiu. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis L. P. siekdamas sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvią priemonę bei atliko grasinimo realumą sustiprinančius veiksmus – peilio panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis tokius grasinimus suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei, jis pajuto baimę, kadangi prieš tai jau buvo panaudotas fizinis smurtas, jis jau buvo sumuštas kaltinamųjų, todėl turėjo pagrįstą pagrindą galvoti, jog grasinimai bus įvykdyti. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir to norėjo. Tai, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus patvirtina jo paties atlikti valiniai veiksmai – atvykus policijos pareigūnams, peilį siekė nuslėpti, išmesdamas jį į po kojomis esamą vietą, kad policijos pareigūnai jo nepamatytų. Kad kaltinamasis panaudojo peilį, patvirtina ir nepilnamečių liudytojų parodymai, kad dar kitoje įvykio vietoje, kur buvo mušamas nukentėjusysis, jis išsitraukė peilį ir bėgo link nukentėjusiųjų, tačiau jo nepanaudojo, todėl L. P. nurodyti argumentai, kad peilio jis nenaudojo, siekdamas įbauginti nukentėjusįjį vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dar daugiau, kaltinamasis iš dalies sutinka, kad būdamas pykčio būsenoje galėjo išsakyti tam tikrus žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neturėjo tyčios grasinti nukentėjusiajam. Tačiau kaip ir minėta anksčiau, grasinimo realumui nustatyti svarbus ne grasinančiojo tikrasis ketinimas jį realizuoti, bet nukentėjusiojo grasinimo realumo suvokimas. O šioje byloje akivaizdu, kad nukentėjusysis galėjo suprasti kaltinamojo L. P. išsakytus žodžius kaip realų grasinimą, kadangi prieš tai, dėl menkos dingsties, jis jau buvo sumuštas to paties kaltinamojo ir nukentėjusysis E. P. tikrai galėjo bijoti dėl L. P. ketinimų, kad jis iš tikrųjų galėjo realizuoti išsakytus grasinančius žodžius jo atžvilgiu. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas L. P. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai, kadangi šia tyčine nusikalstama veika padarė poveikį nukentėjusiojo psichikai, sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Bausmių skyrimas, civiliniai ieškiniai, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų kaltės formą ir laipsnį, asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą. L. P. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą, be to, prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 284 str. 1 d. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Be to, kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis L. P. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis priskiriamos nesunkių (284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.) ir apysunkių (138 str. 2 d. 8 p.) nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamasis L. P. nusikalto būdamas teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., 41-53 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., 68-89 b. l.), dirbantis (2 t.,63 b. l.), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre registruotas (2 t., 18 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos PSPC pacientų registro įskaitoje įrašytas (2 t., 54 b. l.), VĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t., 17 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijose nustatytas šios bausmės rūšies minimumas.

L. P. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedant bausmę paskirtą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

L. P. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., 167-168 b. l.).

Vadovaujantis BPK 140 str. L. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-01-16 19.20 val. iki 2016-01-18 13.30 val. (1 t., 149-150 b. l.).

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. P. yra dirbantis, kaltę pripažino iš dalies, nusikalstamas veikas padarė išnykus teistumui, savanoriškai atlygino civilinius ieškinius, atsiprašė nukentėjusiųjų, už tokias veikas teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Kaltinamasis M. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis priskiriamos nesunkių (284 str. 1 d.) ir apysunkių (138 str. 2 d. 8 p.) nusikaltimų kategorijai, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamasis M. P. nusikalto būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., 6-15 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., 24-26 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (2 t., 27, 28 b. l.), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre registruotas (2 t., 18 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos PSPC pacientų registro įskaitoje neįrašytas (2 t., 19 b. l.), VĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t., 17 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytus nusikaltimus, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijose nustatytas šios bausmės rūšies minimumas.

M. P. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL dydžio (451 Eur) bauda.

M. P. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (1 t., 135-136, 137-138 b. l.).

Vadovaujantis BPK 140 str. M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-01-16 19.20 val. iki 2016-01-18 13.27 val. (1 t., 117, 118 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. P. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino nuo pat pradžių ir gailėjosi, bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, už tokias veikas teisiamas pirmą kartą, anksčiau teistas tik vieną kartą ir paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, todėl teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 156 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam E. P. išmokėtą ligos pašalpą (1 t., 58-61 b. l.). 2016-05-02 gautas civilinio ieškovo raštas, kad L. P. 2016-04-19 atlygino padarytą žalą, todėl pretenzijų nebeturi. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys visiškai atlygintas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 91,58 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam E. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 66-69 b. l.). 2016-05-09 teisme gautas civilinio ieškovo pranešimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsisako civilinio ieškinio, kadangi 2016-04-19 padaryta žala atlyginta. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys visiškai atlygintas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. peilis, perduotas saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (1 t., 37 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas; 2. kompaktiniai diskai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai ir subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti L. P. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti L. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-01-16 19.20 val. iki 2016-01-18 13.30 val. (2 paras)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

- dalyvauti pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

- per visą bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir M. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 12 MGL dydžio (451 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-01-16 19.20 val. iki 2016-01-18 13.27 val. (2 paras) bei laikino sulaikymo laiką nuo 2014-12-26 iki 2014-12-26 – vieną parą ir laikyti atlikusį dalį bausmės – sumokėjusį 2 MGL dydžio (75 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

- dalyvauti pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

- per visą bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 91,58 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Bylos procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikšto 156 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. peilį, perduotą saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, sunaikinti;

2. kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius