- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- eII-179-992/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02011-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-179-992/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02011-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 21.10.4 (S)
2026 m. vasario 3 d.
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus įgaliotam atstovui,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28656-2025 (ROIK 25290119541).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. P. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28656-2025 (ROIK 25290119541) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 eurų dydžio bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.
Nutarime konstatuota, kad P. P. 2025 m. lapkričio 9 d., 10.40 val., Vėjo g., Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta, ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda. Tokiais savo veiksmais P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
P. P. teismui pateikė skundą, prašydamas Institucijos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimą pakeisti – už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių, kitą dalį palikti nepakeistą.
Skunde teigiama, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta savo kaltę dėl nusižengimo padarymo, tačiau pažymi, kad automobilį vairavo nežinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. 2025 m. sausio 18 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-2988-2025 (ROIK 25264037893) už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam siūlyta iki 2025 m. vasario 2 d. sumokėti 225 eurų baudą ir sutikti su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nusižengimas buvo užfiksuotas jo akivaizdoje, jis pareigūnams aiškino, kad su nusižengimu nesutinka, jis padarytas netyčia. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, sprendimas jam atsiųstas nebuvo, todėl pareiškėjas pagalvojo, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas, susipažinęs su bylos medžiaga, nusprendė, kad jo veiksmuose nebuvo inkriminuojamo pažeidimo ir bylą nutraukė.
Skunde toliau dėstoma, kad 2025 m. birželio 24 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 0045-ANR_P-388-2025 (ROIK 25276701106) už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 536 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui buvo netikėta, kad jis neturi teisės vairuoti. Pradėjęs domėtis, už ką atimta teisė vairuoti transporto priemones, sužinojo, kad 2025 m. vasario 1 d. buvo įvykdytas administracinis nurodymas už 2025 m. sausio 18 d. nusižengimą ir tokiu būdu neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. vasario 2 d. iki 2026 m. vasario 1d. Pareiškėjas pastebėjo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) mokesčiai ir paskirtos baudos už administracinius nusižengimus mokami vienu įmokos kodu (1001), todėl negali aiškiai atskirti, ar jo mokėjimas skirtas VMI mokestinėms prievolėms, ar baudai už administracinį nusižengimą. Sistema leidžia atlikti mokėjimą taip, kad mokėtojas realiai negali aiškiai pasirinkti, kuri konkreti prievolė dengiama. Pareiškėjas pažymi, kad nenorėjo mokėti pusės minimalios baudos už ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymą, nes su pažeidimu nesutiko. Jo tikslas buvo dengti būtent VMI mokestines prievoles (mokesčius, delspinigius, VMI baudas), tačiau buvo įskaityta, kad jis sumokėjo baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Skunde pažymima, kad 2025 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas vairavo transporto priemonę žinodamas, kad neturi teisės vairuoti, neneigia šio fakto ir dėl tokio sprendimo gailisi, tačiau prašo atkreipti dėmesį, kad nusižengimą padarė ne dėl sąmoningo visuomenėje priimtų taisyklių nepaisymo ar lengvabūdiškumo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su jo, kaip statybų vadovo, pareiga operatyviai užtikrinti statomo objekto saugumą ir išvengti didelės turtinės žalos, todėl priėmė sprendimą sėsti prie automobilio vairo ir vykti į objektą, pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į aplinkybes dėl administracinio nurodymo įvykdymo priskyrimo ne jo valia, į sąžiningą klydimą iki 2025 m. birželio 23 d., pareiškėjas prašo teismo atskirti formalų pakartotinumo faktą nuo piktybiško elgesio turinio.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažymi, kad Institucija nevertino to, jog jo padarytas nusižengimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta visiškai, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Institucija, paskyrusi tokios ilgos trukmės administracinio poveikio priemonę, neįvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Institucijos skirtą baudą sumokėjo, savo atsakomybės nevengia ir rodo geranorišką požiūrį į pareigų vykdymą. Pareiškėjas nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, yra vedęs, augina tris vaikus, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus. Jo žmona teisės vairuoti neturi. Jis yra pagrindinis šeimos maitintoja, žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjas yra vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl darbinių funkcijų įgyvendinimo, o teisės vairuoti praradimas sukeltų ne tik organizacinių sunkumų, bet ir tiesioginę finansinę žalą, nes sumažėtų pajamos ir galimybės vykdyti veiklą, esant tokiems įsipareigojimams atsirastų padidėjusi rizika laiku nevykdyti mokėjimų kreditoriams. Pareiškėjas nurodo turintis finansinių įsipareigojimų – moka 500 eurų būsto paskolą, išlaiko penkių asmenų šeimą.
Teismo posėdžio metu P. P. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė teismo Institucijos nutarimą pakeisti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Paaiškino, kad nusižengimo padarymo dieną jo darbe įvyko gedimas ir jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti, bet nenorėdamas, kad įmonėje nekiltų didelių nuostolių, nusprendė vairuoti pats. Žino, kad teisė vairuoti buvo atimta prieš metus dėl chuliganiško vairavimo, dėl to nusižengimo kaltės nepripažino. VMI turėjo skolų, o policijos paskirtos baudos kodas buvo toks pat, įskaitė baudą kaip įvykdytą administracinį nurodymą, todėl jam pradėjo skaičiuotis teisės vairuoti atėmimo terminas. Jam neatėjo joks sprendimas, kad jis yra praradęs teisę vairuoti, jis tik vėliau sužinojo, kad neturi teisės vairuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju, P. P. iš esmės pripažino kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paaiškino, kad transporto priemonę vairavo, siekdamas išvengti didelių nuostolių dėl įvykusios avarijos įmonėje. Tiek teikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas kėlė jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo individualizavimo klausimą. Teismas, neišeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja, ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjo pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis.
ANK 424 straipsnio 5 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai <...>. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė vairuotojui, kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Žemesnės instancijos teismas
Asmeniui, padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skiriama bauda nuo 800 iki 1 000 eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių (18 mėnesių) iki dvejų metų (24 mėnesių).
P. P. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimalaus pagal sankciją dydžio bauda – 800 eurų ir minimalios trukmės sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 18 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, tiek pateikdamas skundą, tiek teismo posėdžio metu P. P. nurodė, kad teismas turėtų atsižvelgti ir įvertinti tai, kad jis nesutiko su jam 2025 m. sausio 18 d. inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o kad teisės vairuoti pareiškėjas neturi būtent dėl minėto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, sužinojo tik 2025 m. birželio 24 d., kai padarė kitus administracinius nusižengimus.
Teismas pažymi, kad šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėja dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ir padaryto 2025 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, turėjo galimybę teismui teikė skundus dėl Institucijos nutarimų. To nepadaręs, pareiškėjas sutiko su praeityje jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais bei iš jų kilusia administracine atsakomybe, įskaitant ir teisės vairuoti transporto priemones netekimą.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2025 m. birželio 24 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Minėtu nurodymu P. P. buvo siūloma iki 2025 m. liepos 9 d. sumokėti 225 eurų dydžio baudą, kartu jam buvo siūloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams. Su nurodymu P. P. sutiko ir 2025 m. liepos 3 d. baudą sumokėjo, todėl teisės vairuoti atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2025 m. liepos 4 d. iki 2026 m. sausio 3 d. P. P. nagrinėjamą nusižengimą padarė 2025 m. lapkričio 9 d. neturėdamas teisės vairuoti. To neginčija ir pats pareiškėjas. Įvertinęs P. P. veiksmus, teismas sprendžia, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai P. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
P. P. teismo prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jo teisių atėmimo terminą iki 6 mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis tik būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Institucija tinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – P. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat Institucija, skirdama tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į administracinių nusižengimų pakartotinumą, t. y. per paskutinius vienerius metus P. P. jau buvo baustas už vairavimą neturint teisės, kas iš esmės pareiškėją charakterizuoja itin neigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį P. P. daugiau nei dvidešimt kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus vairuojant transporto priemones, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Įvertinta ir tai, kad P. P. trečią kartą yra paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas. Padarytų administracinių nusižengimų skaičius ir jų pobūdis rodo didesnį asmens pavojingumą ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad jam galėtų būti taikoma švelnesnė nei įstatymas numato minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. P. yra susituokęs, augina tris vaikus, teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek dėl tiesioginių darbinių funkcijų, tiek dėl šeimyninio gyvenimo. Pareiškėjo vertinimu, jam skirta administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra individualizuota.
Sutiktina, kad tiek paskirta administracinė nuobauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas P. P. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Pats pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančios, ar kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pareiškėjas aiškiai žinojo ir suprato, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau draudimo vairuoti nepaisė, taip piktybiškai nesilaikydamas įstatymų ir paneigdamas visuomeninę tvarką. Teismo posėdžio metu ir skunde nurodytos aplinkybės, apie tai, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę dėl to, kad išvengtų didelių nuostolių dėl kilusios avarijos statybų objekte, teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl darbinių funkcijų, jis yra vienintelis penkių asmenų šeimos išlaikytojas, jokia prasme negali būti vertinamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste, juo labiau, kad visos paminėtos P. P. aplinkybės, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo žinomos ir pasirenkant vairuoti transporto priemonę, tam neturint teisės. Be to, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą ir taip paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą ir trumpiausiam terminui taikė administracinio poveikio priemonę, todėl dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį, nėra jokių pagrindų. Vien pareiškėjo skunde nurodytos darbinės funkcijos ir šeimos finansiniai įsipareigojimai nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu švelninančio įstatymo nuostatų, nes nei pareiškėjo darbinės funkcijos, susijusios su transporto priemonių vairavimu, nei jo šeimos finansinė padėtis, neturi jokios įtakos jo asmenybės vertinimui, kuris yra aktualus sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Asmens patiriami nepatogumai yra paties pareiškėjo priešingo įstatymams elgesio rezultatas, juo labiau, kad darydamas administracinį nusižengimą pareiškėjas aiškiai suvokė, jog elgiasi netinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirtos laikantis įstatymų nuostatų, o švelninti asmens teisinę padėtį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28656-2025 (ROIK 25290119541).
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.