Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-442-988/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: 1A-442-988/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36467-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis: J. J.
Nukentėjusysis: D. B.
Advokatai: Janas Kučynskis

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.1Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai

Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-988/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36467-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,nuteistajai J. J. ir jos gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),nukentėjusiajai D. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. gynėjo advokato Jano Kučynskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (500 Eur) dydžio, įpareigojant J. J. įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš J. J. priteista D. B. naudai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistosios J. J. priteista 62,52 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. J. 2022 m. gegužės 20 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), kavinės M. salėje, tarp jos ir D. B. kilusio konflikto metu, apipylusi D. B. rankoje laikomoje taurėje esančiu skysčiu, tyčia mušė ir kitaip smurtavo D. B. atžvilgiu – dešine ranka sudavė smūgį D. B. į kairį petį, rankomis griebė ją už plaukų ir tampė už jų, kaire ranka laikydama D. B. už plaukų, dešinės rankos kumščiu sudavė jai 5 smūgius į viršugalvį, kol jas išskyrė aplinkiniai, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, prie baro, toliau tyčia smurtavo D. B. atžvilgiu – tampė sugriebusi rankomis D. B. už plaukų ir spyrė jai į kelį, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistosios J. J. gynėjas advokatas Janas Kučynskis apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato; 2) panaikinti paskirtą J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą 10 MGL (500 Eur) dydžio; 3) priteistą neturtinę žalą sumažinti ir priteisti D. B. naudai 250 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) atnaujinti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti laiduotoją; 5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. J. iš esmės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji savo kaltę pripažino visiškai, teigė, kad gynėsi ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinta įrodymų tvarka. Analizuojant J. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jie iš esmės nesiskyrė. J. J. parodymai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas byloje esantis MB „M“ pateiktas vaizdo įrašas. Galimai J. J. teisiamojo posėdžio metu daugiau akcentavo tai, kad ji gynėsi nuo D. B., nors savo kaltės neneigė, įvykio aplinkybės pripažino. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje J. J. dėl to pačio konflikto, vykusio 2022 m. gegužės 20 d., buvo pripažinta nukentėjusiąja, D. B. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Gynėjas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas paminėtas nuosprendis D. B., nurodoma, kad D. B. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais J. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ne mažiau kaip 19 trauminių poveikių pasėkoje. Pabrėžtina, kad po to, kai aplinkiniai išskyrė nuteistąją ir nukentėjusiąją bei nebebuvo jokios pateisinamos priežasties toliau smurtauti, D. B. pribėgo prie jau nuėjusios prie baro J. J. ir toliau tyčia mušė bei kitaip smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. tampė sugriebusi rankomis J. J. už plaukų, mušė, spyrė į koją bei sudavė smūgį aukštakulniu bateliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvos sritį. Gynėjo teigimu, D. B. veiksmų visuma rodo didesnį pastarosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, net ir nepaisant to, kad konflikto pradžia galėjo būti išprovokuota nukentėjusiosios J. J. veiksmų.

2.3. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog J. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, ir dar kartą pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu J. J. savo kaltę prisipažino visiškai, teigė, kad gynėsi ir sutinka, jog byla būtų nagrinėjama sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Mano, kad nuteistosios ne visai aiški pozicija šiuo klausimu galimai pasireiškė dėl to, kad iš tikrųjų J. J. labai nukentėjo nuo D. B. veiksmų, buvo ir išlieka emociniame šoke, po įvykio kreipėsi pas gydytoją psichiatrą/psichologą. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu neturėjo atstovo/gynėjo, todėl dėl teisinio išprusimo stokos negalėjo tinkamai įvertinti situaciją. Iš bylos matyti, kad nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota ar gerai apgalvota – ji buvo padaryta spontaniškai susiklosčius aplinkybėms. Gynėjo įsitikinimu, būtina atlikti dalinį įrodymų tyrimą byloje ir papildomai apklausti J. J., atvykusį laiduotoją, įvertinti pateiktus atitinkamus dokumentus bei spręsti klausimą dėl nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai skyrė, be to, nemotyvavo, kodėl būtina skirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Pažymima, kad nepagrįstai priteisė D. B. 400 Eur dydžio neturtinę žalą. Nors teismas konstatavo, kad dėl nuteistosios smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmą, turėjo hematomas ant kūno, buvo išrauti plaukai, vis tik atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių išvardintas, teismo nurodytas aplinkybes – D. B. į gydytoją nesikreipė, medicininis tyrimas atliktas nebuvo. Akcentuojama, kad 2023 m. birželio 21 d. nuteistoji iš dalies atlygino neturtinę žalą nukentėjusiajai – 200 Eur, taip pat 2023 m. birželio 19 d. sumokėjo 62,52 Eur už pašto išlaidas.

2.5. Gynėjas pabrėžia, jog teismas tinkamai nevertino J. J. charakterizuojančią medžiagą, jos turtinę padėtį. J. J. viena augina du mažamečius vaikus, gauna išmokas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus, o būtent socialinę pašalpą vaikui – apie 496,35 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 13 d. pažymos matyti, kad per metus išmokėtos išmokos buvo – 815,33 Eur. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. birželio 13 d. pažymos matyti, kad J. J. įregistruota užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. birželio 13 d. pažymoje apie šeimos sudėtį nurodoma, kad jos šeima susideda iš sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistoji J. J. ir jos gynėjas advokatas Janas Kučynskis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. J. gynėjo advokato Jano Kučynskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistosios J. J. gynėjo advokato Jano Kučynskio apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajai buvo paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai D. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Apeliaciniu skundu J. J. prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir perduoti ją pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui seseriai A. D. bei baudžiamąją bylą nutraukti. Visų pirma, pažymėtina, kad vien tai, kad J. J. tokio prašymo neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepašalina galimybės ir jos teisės tokį prašymą pateikti apeliacinės instancijos teismui.

7. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

8. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas privalo apsvarstyti šio straipsnio taikymą ir motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-161-693/2019).

9. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jei jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

10. J. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad J. J. anksčiau neteista, t. y. teisiama pirmą kartą (2 t., b. l. 1). Taigi šie duomenys patvirtina, kad J. J. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad J. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistoji J. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, paaiškino, kad juos atliko, nes supyko dėl nepagarbaus nukentėjusiosios elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai prokurorės išsakytai nuomonei apeliacinės instancijos teisme, J. J. pozicija dėl kaltinimo jos atžvilgiu iš esmės nepakito ir buvo nuosekli, t. y. ji viso proceso metu savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą pripažino, sutiko su visais kaltinime nurodytais savo veiksmais.

11.1. J. J. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė smurtavusi nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu, patvirtino atlikusi kaltinime nurodytus veikus, t. y. kad apipylė nukentėjusiąją gėrimu, dešine ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai į kairį petį, rankomis griebė jai už plaukų ir tampė už jų, 5 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į viršugalvį, po to tęsdama nusikalstamą veiką, prie baro, tampė sugriebusi rankomis nukentėjusiąją D. B. už plaukų ir spyrė jai į kelį. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad J. J. nurodė, jog smurtinius veiksmus nukentėjusios atžvilgiu atliko, nes gynėsi. Vis dėlto tokia jos pozicija nesudaro pagrindo išvadai, kad J. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Pažymima, kad nuteistoji neturi teisinio išsilavinimo, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl jos nurodyta aplinkybė dėl gynybos vertintina ne BK 28 straipsnyje numatytos būtinosios ginties prasme (laikant jog ji tokiu būdu neigia savo kaltę), o bylos aplinkybių visumos kontekste.

11.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. J. parodė, kad ji supyko ir apipylė D. skysčiu, D. atsisuko ir pradėjo dar labiau įžeidinėti, po ko ji D. pastūmė į petį. D. jau nesivaldė ir griebė ją už plaukų, ji atsakė tuo pačių taip pat stvėrė D. už plaukų. Taip jos viena kitą tampė už plaukų, kol vyrai neišskyrė. Kai jas išskyrė, galimai jau iš pykčio ir patirto fizinio skausmo sudavė D. 5 smūgius į galvos viršugalvį. Griebimas D. už plaukų buvo tokia gynybinė reakcija (t. 2, b. l. 19-22).

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. J. parodė, kad apipylė nukentėjusiąją ir sudavė jai smūgius, nes pastaroji vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino. Kai pastūmė D. B., tada nukentėjusioji jai (J. J.) sudavė ir ji (J. J.) sudavė nukentėjusiajai. Sudavė, nes gynėsi, vėliau patikslino, kad gynėsi nuo visų smūgių (t. 2, b. l. 90). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji pripažino, kad smūgiai buvo suduoti iš pykčio, o ne gynybos tikslu.

11.4. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina minėtus nuteistosios parodymus: iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu J. J. skysčiu iš taurės apipylus D. B. nugarą ir jai pirmai dešine ranka sudavus smūgį D. B. į kairį petį, D. B. sugriebė J. J. už plaukų, po ko ši atsakė tuo pačiu ir kurį laiką abi moterys viena kitą tampė įsikabinusios viena kitai už plaukų. Po to, vis dar tebesant tokioje pačioje padėtyje J. J. kelis kartus ranka sudavė D. B. į galvos sritį.

11.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirminiai, tiek vėlesni nuteistosios parodymai leidžia spręsti, jog ji savo kaltę (visus inkriminuotus veiksmus) pripažino viso proceso metu. Atkreipiamas dėmesys, kad nepaisant to, jog apie gynybą nuteistoji buvo užsiminusi ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau prokurorės pozicija dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme buvo teigiama – tai pažymėta kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 48). Svarbu ir tai, kad J. J. savo parodymuose naudotos gynybos sąvokos nesiejo su būtinąja gintimi ir tuo pagrindu nemėgino išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat nei karto neteigė, kad nukentėjusiąją mušė netyčia. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, beveik didžioji dauguma jai inkriminuotų smūgių D. B. buvo suduoti tuo momentu, kai jos abi buvo įsikibusios viena kitai į plaukus ir tuo momentu tikėtina keldamos viena kitai fizinį skausmą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog tuo metu atliktus savo veiksmus nuteistoji savo žmogišku (ne teisiniu) suvokimu galėjo vertinti kaip gynybą, nes norėjo išsilaisvinti nuo D. B. įsikibimo į savo plaukus. Nors tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis (past. toks klausimas apskritai viso proceso metu nebuvo keliamas) ir pagrindas šalinti baudžiamąją atsakomybę (nes įvykis labiau atitinka abipusių muštynių situaciją, kai būtinoji gintis negalima) tačiau toks savo veiksmų subjektyvus vertinimas minėtoje situacijoje visiškai suprantamas ir galimas. Pažymima ir tai, kad nuteistoji proceso metu niekada kategoriškai ir neteigė, jog smurtavo dėl gynybos, nes iš jos parodymų analizės matyti, jog savo smūgius ji motyvavo ir pykčiu. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad J. J. iš esmės savo kaltę dėl to, kad tyčiniais jai inkriminuotais veiksmais sukėlė D. B. fizinį skausmą pripažino visiškai.

11.6. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu J. J. keletą kartų atsiprašė nukentėjusios D. B., nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio. Nepaisant to, kad šis atsiprašymas buvo atliktas tik šioje proceso stadijoje, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokio atsiprašymo nuoširdumu. Esant aptartoms aplinkybėms sprendžiama, kad J. J. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi, t. y. nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

12. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. J. priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 52-53). Skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. J. D. B. naudai priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors J. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nusikalstama veika D. B. padarytos žalos neatlygino, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2023 m. birželio 21 d. bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 76 patvirtina, jog J. J. atlygino dalį neturtinės žalos – 200 Eur. Teismui nesumažinus skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio, ji įsipareigojo atlyginti likusią neturtinės žalos dalį. Tokios aplinkybės atitinką teismų praktikoje formuojamą įsipareigojimą atlyginti padarytą žalą, jei yra pagrindo manyti, kad padaryta žala bus atlyginta. J. J. atlygintos žalos dalis, likusios neatlygintos žalos dydis, jos turtinė padėtis teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad toks įsipareigojimas yra realus ir visa priteista žala bus atlyginta. Taigi, šiuo atveju nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – buvo atlyginta dalis žalos ir įsipareigota atlyginti likusią dalį.

13. Ketvirta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – manymas, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvadą dėl šios sąlygos egzistavimo teismas daro, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

14. Kaip jau minėta, J. J. anksčiau neteista (2 t., b. l. 1), 5 metų laikotarpiu nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 3). J. J. šiuo metu nedirba (2 t., b. l. 9), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 10), tačiau buvusio darbdavio (UAB ,,T.“) charakterizuojama teigiamai. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad J. J. augina du vaikus (2 t., b. l. 8), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi duomenų bei nėra gavusi šeimos narių ir gyventojų skundų dėl J. J. elgesio. Apeliantė pripažinta padariusi nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog J. J. nėra būdingas teisei priešingas elgesys, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pakankamas pagrindas matyti, kad J. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismui J. J. sesuo A. D. pateikė prašymą atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta A. D. patvirtino, kad ji sutinka būti sesers laiduotoja. Iš A. D. parodymų matyti, kad jos ir sesers ryšys yra labai artimas, nuolat bendrauja. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, kai atvažiavo pas seserį. Sesuo jai papasakojo kas įvyko, ji seseriai priekaištavo dėl jos netinkamo elgesio, sakė, kad turėjo susilaikyti nuo netinkamo elgesio. A. D. nurodė, kad sesuo klausia jos patarimų, gali daryti teigiamą įtaką sesers elgesiui. Iš byloje esančių charakterizuojančių duomenų nustatyta, kad A. D. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. D. yra neteista, administracine tvarka per penkerius metus nebausta. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotoja A. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį seseriai J. J., todėl gali būti tinkama laiduotoja.

18. Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. D. laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Įvertinus ne tik anksčiau nurodytas nuteistajai palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl neturtinės žalos

19. Apeliaciniu skundu prašoma nukentėjusiajam priteistą 400 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 250 Eur. Apeliantas nurodo, kad nors teismas konstatavo, jog dėl nuteistosios smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmą, turėjo hematomas ant kūno, buvo išrauti plaukai, vis tik atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių išvardintas, teismo nurodytas aplinkybes – D. B. į gydytoją nesikreipė, medicininis tyrimas atliktas nebuvo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą.

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi asmens pergyvenimų ir nerimo dėl savo turto ar sveikatos, tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

21. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose.

22. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

23. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai D. B. padaryta neturtinė žala dėl J. J. nusikalstamos veikos, todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymima, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų.

24. Kaip jau minėta, nuteistosios J. J. ir nukentėjusiosios D. B. konflikto metu, D. B. nusisuko ir ėjo išėjimo link, o tuo metu nuteistoji išpylė dešinėje rankoje laikytos taurės turinį ant nukentėjusiosios, o šiai grįžus, žengė nuteistosios link, kuri dešine ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai į kairį petį – nukentėjusioji sudavė smūgį nuteistajai, pastvėrė ją už plaukų, juos tempė, dėl ko nuteistoji nukrito ant grindų, mušė dešine ranka ant grindų gulinčią nuteistąją, kuri po kelių sekundžių atsistojo, ranka stvėrė nukentėjusiajai už plaukų, tempė, kaire ranka laikė nukentėjusiąją už plaukų, dešine ranka sudavė nukentėjusiajai penkis smūgius į galvos sritį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai D. B. neturtinės žalos dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas sprendė, kad nukentėjusiajai D. B. nusikalstamais J. J. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto intensyvumą, į tai, kad buvo suduoti keli smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, žalą padariusio asmens kaltę (veikė tiesiogine tyčia), taip pat į nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš kaltinamosios J. J. nukentėjusiajai D. B. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji į gydytoją nesikreipė, medicininis tyrimas atliktas nebuvo, vis tik, pažymėtina, kad tokio pobūdžio medicininiai dokumentai panašiose situacijose nebūtinai privalomai turi būti, nukentėjęs asmuo neprivalo kreiptis į medikus. Šiuo atveju neabejojama, kad nukentėjusioji patyrė tam tikrus išgyvenimus dėl nuteistosios smurtinio elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistas sąlyginai nedidelis neturtinės žalos dydis atitinka tiek ir padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, tiek ir kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Priteistas neturtinės žalos dydis atitinka ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apeliacinio skundo dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą

26. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajai J. J. paskirdamas 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimo skirti J. J. šią baudžiamojo poveikio priemonę bei jos dydžio visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, kodėl nuteistajai buvo paskirta būtent 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. J. įvykdė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą neatsižvelgdama į tai, jog vyko vestuvių šventė, aplink buvo daug žmonių, tarp jų ir mažamečių vaikų, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš dalies atlygino nukentėjusiajai D. B. padarytą neturtinę žalą, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, todėl siekiant padaryti teigimą poveikį nuteistajai pagrįstai buvo skirta būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą užtikrins teisės pažeidimų prevenciją bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui, todėl panaikinti nuteistajai J. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo. Svarbu pažymėti, kad baudžiamosios poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl vien dėl tokio sprendimą nėra pagrindo naikinti paskirtą poveikio priemonę.

27. BK 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. buvo įpareigota jai paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

28. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas Janas Kučynskis nurodo, kad J. J. viena augina du mažamečius vaikus, gauna išmokas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus, o būtent socialinę pašalpą vaikui – apie 496,35 Eur per mėnesį. Pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 13 d. pažymos matyti, kad per metus išmokėtos išmokos buvo – 815,33 Eur. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. birželio 13 d. pažymos duomenimis, J. J. įregistruota užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. gegužės 27 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtuosius duomenis, atkreipia dėmesį, jog pažyma apie nuteistosios įregistravimą užimtumo tarnyboje kartu su apeliaciniu skundu nebuvo gauta. Vis tik, nurodytina, kad gynėjo minimas aplinkybes patvirtina Darbo biržos sistemos išrašas (2 t., b. l. 10). Be to, nesutiktina su per metus išmokėtų išmokų suma – remiantis teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 13 d. pažymos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., J. J. buvo išmokėta iš viso 957,33 Eur (2023 m. kovo 15 d. – 157,17 Eur; 2023 m. balandžio 17 d. – 400,08 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 400,08 Eur) (t. 3, b. l. 22). Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, kad galutinė išmokėtų išmokų suma, nurodyta apeliaciniame skunde, palyginus su teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 13 d. pažyma, vertintina kaip aritmetinė klaida. Kita vertus, nurodytos išmokų sumos neturi esminės įtakos sprendimui dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, nes aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė šioje situacijoje yra būtina.

29. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus J. J. paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį – 10 MGL (500 Eur), pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą šiai įmokai sumokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistosios J. J. turtinė padėtis nėra gera, todėl akivaizdu, kad net neturint kitų prievolių, J. J. būtų sunku sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – terminą įmokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti. Pažymėtina, jog nustačius ilgesnį įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą, J. J. turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, išvengiant neigiamų priverstinio šios įmokos išieškojimo pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per trumpas nuteistajai J. J. paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios J. J. gynėjo advokato Jano Kučynskio (Jan Kučynski) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. J. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

J. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoją A. D. bei nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.

Nuteistajai J. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą prailginti iki 12 mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka