- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1-269-617/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36467-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Kaltinamasis
- J. J.
- Civilinis ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
J. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. J. mušdama ir kitaip smurtaudama žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: ji 2022-05-20 apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kavinės „Mama's food house“ salėje, tarp jos ir D. B. kilusio konflikto metu, apipylusi D. B. rankoje laikomoje taurėje esančiu skysčiu, tyčia mušė ir kitaip smurtavo D. B. atžvilgiu – dešine ranka sudavė smūgį D. B. į kairį petį, rankomis griebė ją už plaukų ir tampė už jų, kaire ranka laikydama D. B. už plaukų, dešinės rankos kumščiu sudavė jai 5 smūgius į viršugalvį, kol jas išskyrė aplinkiniai, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, prie baro, toliau tyčia smurtavo D. B. atžvilgiu – tampė sugriebusi rankomis D. B. už plaukų ir spyrė jai į kelį, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji J. J. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, paaiškino, kad D. B. ją išprovokavo negražiais žodžiais ir dėl to ji ją ( D. B. ) apipylė, o po to gynėsi. Paaiškino, kad 2022-09-20 kavinėje „Mama‘s food house“ ji buvo vestuvėse, tą dieną apie 21 val. susipyko su nepažįstama mergina, dabar jau žino, kad tai D. B.. Kavinės salėje tuo metu nebuvo daug žmonių, kas matė konflikto pradžią negali pasakyti, neprisimena. D. B. buvo „dingusi“ dviem valandoms iš vestuvių, o grįžo „visiškai kitas žmogus“. Žodinis konfliktas su D. B. prasidėjo prie stalo, tuo metu ji ( J. J. ) kalbėjosi su T. K.. Stovint prie stalo D. B. ėmė ją įžeidinėti. Gal D. B. ją ( J. J. ) su kuo supainiojo, nežino. Nežino, kas D. B. „užėjo“, apvadino ją ( J. J. ) negražiais žodžiais, sakė „einam į lauką pakalbėsim“, vis ją ( J. J. ) „tujino“. Ji pasakė D. B. nusiraminti, nes yra vyresnė, sakė, kad nustotų įžeidinėti, ji atvažiavo su vaikais ir vestuvėse yra toks pats svečiais kaip visi. Norėjo, kad D. B. apsiramintų, todėl apipylė pastarąją bokalo turiniu. Bokalo turinį išpylė D. B. ant nugaros, nes D. B. spėjo nusisukti, norėjo išpilti į veidą. Neprovokavo D. B., o norėjo, kad pastaroji nusiramintų. D. B. atsisuko ir pradėjo vėl sakyti negražius žodžius. Tada ji pastūmė D. B. į petį, pasakė nusiraminti, ir prasidėjo muštynės. Kai D. B. pastūmė, D. B. sudavė jai ( J. J. ), tada ji sudavė D. B.. Visų smūgių tiksliai neprisimena, smūgiavo ir ji, ir jai smūgius sudavė D. B.. D. B. apipylė skysčiu, sudavė dešine ranka į kairį petį, rankomis griebė, tampė už plaukų. Negali pasakyti ar galėjo suduoti penkis smūgius, smūgių neskaičiavo. Smūgius D. B. sudavė, dėl to, kad ją ( J. J. ) apvadino visokiais žodžiais, buvo pakeltas balsas, grasinimai, necenzūriniai žodžiai. Ji labai išsigando, girdėjo, kad vaikai rėkė. Nieko nematė, buvo smūgiai iš visų pusių. Tuo metu buvo nedaug išgėrusi, per visą vakarą vieną bokalą gal ir išgėrė. Alkoholį vartojo jau po to, kai mašinoje laukė policijos, mašinoje turėjo butelį. Jas besimušančias išskyrė atbėgęs vaikinas, po to D. B. laukė jos ( J. J. ) prie baro. Ji sumokėjo kavinės kasoje, norėjo išvažiuoti, o D. B. jau laukė ten, nežino kodėl laukė, gal norėjo išsiaiškinti, gal atkeršyti, gal supainiojo ją su kažkuo. Būnant prie baro D. B. ją ( J. J. ) užpuolė, sudavė smūgius, kai D. B. sudavė, tada ji irgi sudavė D. B., nes gynėsi, pusę plaukų prarado. Gynėsi nuo visų D. B. smūgių. Ji D. B. už plaukų tampė ir smūgius sudavė, nes gynėsi, nebuvo piktybiškai nusiteikusi D. B. atžvilgiu. Besimušiančias jas išskyrė vaikinai. Vakaro metu vartojo truputį šampano, kokteilį su brendžiu, nebuvo apsvaigusi, buvo su mažais vaikais. Alkoholį vartojo ne iš karto atvykus į vestuves, o po to automobilyje. Automobilyje buvo tol kol atvyko policija, kiek laiko – nefiksavo. Ji su kitais svečiais bendravo normaliai, fotografavosi, šoko, linksminosi, o D. B. sugadino viską. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Dėl to paties įvykio yra pripažinta nukentėjusiąja išnagrinėtoje byloje, kurioje D. B. nuteista, bet dėl D. B. veiksmų ieškinio nereiškė, pagailėjo žmogaus, nors labiau nukentėjo – patyrė 19 sumušimų, išmušta dalis danties, vaikus vežė pas psichologą.
Nuketėjusioji D. B. paaiškino, kad 2022-05-20 apie 21 val. kavinėje „Mama‘s food house“ įvyko muštynės, už tai ji yra nuteista. Muštynes sukėlė J. J., ji gynėsi. Ji atvažiavo į brolio A. S. ir A. S. vestuves, buvo linksma. J. J. pranešė A., kad neatvyks, tai jos ( J. J. ) niekas ir nelaukė. J. J. atvažiavo agresyviai nusiteikusi ir visą laiką buvo agresyvi visų svečių atžvilgiu. Tai, kad J. J. tą vakarą buvo be nuotaikos buvo matyti iš J. J. elgesio – visą vakarą bendravo tik su savo drauge T. K., nuotraukose matyti, kad su jaunaisiais nusifotografavo be šypsenos, o nuotraukose su drauge – laimingiausia, buvo vyrų kurie norėjo pašokti su merginomis, o J. J. visų vengė, buvo nepatenkinta. Vakare apie 21 val. svečiai išėjo į lauką, salėje liko S. L. – S., T. K. ir J. J.. Ji priėjo prie J. J. ir tiesiog paklausė ar nori išeiti parūkyti kartu su visais, J. J. pradėjo šaukti: „ko man „tujini“, esu vyresnė už tave“. Tada ji pasakė J. J., kad „kadangi visi esam čia, turiu su visais bendrauti, ir su vyresniais, man irgi ne penkiolika metų“. Prasidėjo žodinis konfliktas, J. J. vartojo keiksmažodžius. Tada ji atsistojo, norėjo išeiti iš salės, o J. J. stovėjo su pilna taure brendžio, kurį išpylė jai ant nugaros. Ji pasakė J. J.: „ko apipylei, ką darai“. Taurėje, kurios turinį J. J. išpylė, buvo brendis, juto alkoholį ant rūbų ir plaukų. J. J. ėmė keiktis, šaipytis, sudavė kumščiu smūgį į kairį petį. Tada ji paėmė J. J. už plaukų ir ėmė tarpusavyje muštis. J. J. pagriebė ją už plaukų ir į pakaušį sudavė kumščiais. Muštynės prasidėjo dėl to, kad J. J. buvo nepatenkinta, kad ji ( D. B. ) J. J. „tujino“, dėl to J. J. pilna taure skysčio apipylė jos nugarą, sudavė į petį kumščiu, jai skaudėjo ir turėjo panaudoti savigyną, paėmė J. J. už plaukų ir pradėjo tampyti. J. J. irgi pagriebė ją už plaukų ir pradėjo kumščiu daužyti per galvą, išrovė auskarus iš ausies, kurių iki šiol neranda, suknelę suplėšė. Po to, kai jas išskyrė, ji išėjo į lauką, rūkė, J. J. rėkavo, šūkavo, išbėgo į koridorių ir pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais. Tada ji pasakė, kad J. J. nusiramintų, bet J. J. vis tiek rėkavo, o kai ji užėjo į vidų ji ir J. J., vėl viena kitą griebė už plaukų, jas abi išskyrė svečiai, bet J. J. vis tiek „šoko ant jos“, prie baro tampė už plaukų, spyrė koja į jos kelį. Dėl visų J. J. suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą. Po to J. J. išvažiavo ir vėl grįžo. Kada atvažiavo policijos pareigūnai nematė, nes nuėjo namo persirengti, vaiką perrengti. Vėliau sužinojo, kad J. J. parašė pareiškimą, dėl ko ją nuteisė. J. J. taip pat turi atsakyti už savo veiksmus. Vakaro metu J. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kad gėrė brendį ir šampaną, kitų gėrimų net nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 2000 € neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, buvo hematomos ant kūno, plaukai išrauti. Apie išrautus plaukus niekam nėra sakiusi.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. K. paaiškino, kad 2022-05-20 per vestuves kavinės „Mama‘s food house“ salėje, (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės. Muštynes nelabai matė, tiksliai nežino kiek smūgių sudavė, kas pradėjo muštynes, neprisimena. Tuo metu salėje buvo D. ( D. B. ), J. ( J. J. ), V. P., A. S., T., kurios pavardės neprisimena, ji pati, dar du žmonės, kuriuos tada matė pirmą kartą. Neprisimena nuo ko prasidėjo muštynės. Prisimena, kad J. J. ir D. B. mušėsi, nenorėjo išsiskirti, tampė vieną kitą ir už plaukų. Matė, kaip muštynių metu J. J. tampė D. B. už plaukų, abi buvo „labai susikibusios“ ir negalėjo viena kitos paleisti. D. B. net paleido ranką, pasakė, kad paleidžiu, o J. J. nenorėjo paleisti. Ji muštynes stebėjo iš šono, tuo metu laukėsi, vengė įsikišti. Prisimena, kad J. J. negražiai elgėsi, nenorėjo su niekuo bendrauti. Matė J. J. bendravimą, pastaroji į visus žmones reagavo blogai, buvo žodžių ir į D. ( D. B. ) pusę. Prisimena, kad J. apipylė išeinančią D. iš taurės ir tarp jų kilo muštynės. Tai, ar tuo metu tarp Jelenos ir D.vyko žodinis konfliktas, nepastebėjo nes netoli buvo jos vaikai. Tik tada, kai J. J. apipylė D. B., tai atkreipė dėmesį. Matė, kad D. B. norėjo išeiti ir tuo metu J. J. apipylė D. B.. J. J. ir kiti alkoholį vartojo, matė, kad J. J. vakaro metu sau pylėsi brendį, buvo apgirtusi vakaro metu. Vakaro metu J. J. kabinėjosi ir prie kitų žmonių, ne tik prie D. B.. Kai J. J. ir D. B. išskyrė salėje, jos kažkur išėjo. Vėliau tą vakarą J. J. ir D. B. vėl tarpusavyje „susikibo“, matė, kad D. B. išeinant iš restorano, J. J. nubėgo paskui ir pradėjo mušti. D. tuo metu jau norėjo išvažiuoti namo, kad daugiau nieko nebūtų. Smūgių nepastebėjo, jos buvo įsikibę viena į kitą. Ji pati tuo metu ėjo pasiimti savo vaiko, ir tuo metu D. B. ten su J. J. mušėsi.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad 2020-05-20 kavinėje „Mama‘s food house“, (duomenys neskelbtini), buvo brolio vestuvėse. Vestuvių metu jo sesuo ir kaltinamoji susimušė . Iš vestuvių svečių pažinojo tik brolį, pastarojo žmoną ir seserį. Vestuvėse buvo gal apie dvidešimt asmenų, muštynių pradžios nematė, tuo metu lauke rūkė. Žmona S. L. – S. išėjo ir pasakė apie muštynes. Tada užėjęs į salę pamatė, kad jo sesuo D. B. ir kaltinamoji yra viena į kitą įsikibusios, atrodo laikė viena kitą už drabužių. Suduodant smūgius nematė. Jis išskyrė jas abi ir tada D. B. išėjo į lauką, kur buvo dar Valdas. Po pirmo išskyrimo buvo dar vienos muštynės. Suprato, kad ta moteris su kuria jo sesuo D. B. mušėsi, kažką pasakė, Diana išgirdo ir jos vėl susikibo, bet smūgių nebuvo. Tada jas vėl išskyrė. Matė, kad susikibo už drabužių, už plaukų įsikibus, nematė. Tiksliai aplinkybių neprisimena, nes daug laiko praėjo. Po to lyg nieko nebuvo. D. B. išėjo į lauką, moteris su kurai ji mušėsi, atrodo liko viduje. Išėjus į lauką D. B. nesiskundė, kad jai ką skauda, ar kad liko kažkokie sužalojimai
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P. paaiškino, kad buvo vestuvėse, vestuvių datos neprisimena. Vestuvių šventė vyko kavinėje „Mama‘s food house“, kažkas pasakė, kad merginos mušasi, visi nulėkė ir išskyrė. Muštynių pradžios nematė, tuo metu buvo lauke. Įbėgus į salę pamatė dvi merginas, įsikibusias viena į kitą, kurios nenorėjo viena kitos paleisti. Smūgių nematė. Jis prašė, kad paleistų viena kitą, bet nenorėjo, reikėjo jėgos, kad jas išskirti vieną nuo kitos. Tikslia neprisimena, kaip buvo įsikibusios viena į kitą, gal į rankas, gal į rūbus. Kas vyko kai išskyrė, neprisimenu. Viena iš merginų nuėjo į vieną kampą, kita – į kitą. Daugiau muštynių tarp jų nematė.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. L. – S. paaiškino, kad praeitų metų gegužės mėnesį atvažiavo į vyro brolio vestuves, iš visų svečių pažinojo D., S. brolį ir jo žmoną, su kitais susipažino vestuvėse. Konfliktą tarp D. ir A.( taip vadino J. J. ) matė. Pirmiausia tarp D. ir A. prasidėjo žodinis konfliktas, po to J. J. išpylė bokalą D. ant nugaros. Konflikto pradžioje įžeidinėjo viena kitą. D. norėjo išeiti, tada A. D. „pliūptelėjo“ – išpylė bokalo turinį. Gaunasi, kad taip išprovokavo D.. Gal D. būtų išėjusi ir apsiramintų, jei ne tas bokalas. Ji buvo su mažu vaiku, kuris buvo netoliese ir daugiausia dėmesio kreipė į vaiką, kad jis nepakliūtų ir tada nubėgo kviesti vyro ir kitų vyrų. Smūgius matė, jos ( D. B. ir J. J. ) mosikavo rankomis, kojomis, buvo įsikibusios viena kitai ir į plaukus, ir į drabužius. Iš to, kad abi mosikavo rankomis ir spardė kojomis, mano, kad viena kitai smūgiavo. Nuo jų ( D. B. ir J. J. ) buvo netoli, gal porą metrų atstumu, bet daugiau žiūrėjo ne į tas merginas, o tai, kad jos vaikas nekliūtų tarp jų. Gal po kelių sekundžių, kai pamatė, kad jos net tik stumdosi, o mušasi, nusprendė eiti kvieti vyrų. Vyrai atėjo ir jas išskyrė. Muštynių prie baro, t. y. antro karto, nematė, tik girdėjo kalbant apie tai. Sėdint prie stalo D. T. pasakojo kažkokią istoriją ir užsiminė, kad A.( J. J. ) ten taip pat buvo ir tada A. pasakė pastabą D., kad, kodėl D. jai – J. J. sako „tu“, ėmė aiškinti, kad ji daug vyresnė ir kodėl „tujini“. Ji J. J. tą vakarą matė pirmą kartą ir negali pasakyti ar pastarosios gera ar bloga nuotaika buvo, nežino ar toks elgesys žmogui yra normalus. Matė, kad J. J. vartojo alkoholinius gėrimus, atrodo brendį. Mano, kad J. J. buvo apgirtusi, kiek pastaroji alkoholio išgėrė neskaičiavo. D. B. ir J. J. abi buvo agresyviai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad 2022-05-20 kavinėje „Mama‘s food house“, (duomenys neskelbtini) šventė savo vestuves. Vestuvių metu išėjo su svečiais parūkyti, grįžus į kavinės salę, pamatė, kad D. B. ir J. J. mušasi tarpusavyje. Tuo metu, kai užėjo, jos ( D. B. ir J. J. ) jau mušėsi, buvo susikabinusios už plaukų. Ji ėmė jas skirti, tačiau D. B. ir J. J. ne iš karto pavyko išskirti. Paskui ją užėjo brolis, V. P., taip pat jas ėmė skirti. Smūgių sudavimo nematė, matė tik, kad abi viena kitai buvo įsikibusios į plaukus, kilo sąmyšis, nematė ar buvo kokie sužalojimai. Konflikto metu abi, tiek D. B., tiek J. J., buvo agresyvios. Prašė, kad jos vieną kitą paleistų, tačiau abi viena kitos nepaleido, jas išskyrė vyriška jėga – brolis V. ir D.. Jas išskyrus, jei gerai prisimena, Jelena lyg į lauką išbėgo, po to J. išvažiavo ir grįžo su policija. Matė tik vieną jų ( D. B. ir J. J. ) „susikibimą“, apie antrą –nieko nežino.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. K. paaiškino, kad muštynes pradėjo D. ( D. B. ), kuri dar kabinėjosi prie visų iki kol nebuvo atvažiavusi A. ( J. J. ). D. B. atvažiavo be nuotakos, nes jaunosios brolis į vestuves atvyko su savo mergina, o D. B. palaikė su juo santykius ir, matyt, nežinojo ant ko pyktį išlieti, ir nusprendė ant J. J.. Tai, kad D. B. buvo be nuotaikos buvo matyti, nes pastaroji kabinėjosi, vaikščiojo, po to pradėjo negražiai vadinti J. J. ir įvyko muštynės. J. J. tikrai nieko neprovokavo, konfliktą išprovokavo D. B.. Pirmiau D. B. visaip apvadino J. J., buvo žodinis konfliktas, tada matė, kad D. B. mušė J. J., o ne atvirkščiai. J. J. D. B. apvadino necenzūriniais žodžiais, jos jau skirstėsi, ir J. J. D. B. apliejo vandeniu ar sultimis, ir tada D. B. puolė J. J.. To, kaip J. J. apliejo D. B. vandeniu nematė, nes buvo nusisukusi į staliuką. Muštynes pamatė, kai D. B. atsisuko ir nubėgo pas J. J. muštis. Matė, kaip jos ( D. B. ir J. J. ) mušėsi salėje, kai D. B. puolė J. J., ji pati tuo metu atsisuko, o jos jau buvo susikibusios rankomis į plaukus ir D. B. mušė J. J., suko ją. Muštynes pirma pradėjo D. B., J. J. D. B. nemušė. Muštynių pradžios nematė ir to, kad J. J. sudavė D. B. smūgius nematė. Stovėjo tarp jų, bet, kad J. J. suduotų smūgius neprisimena. Mano, kad J. J. gindamasi nuo to, jog D. B. buvo įsikabinusi į J. J. plaukus, taip pat įsikabino D. B. į plaukus. Ji norėjo išskirti D. B. ir J. J., buvo priėjusi prie jų, bet vyrai vos išskyrė, dar D. B. brolis šaukė: „D. atleisk rankas“, negalėjo D. B. rankų atitraukti nuo J. J.. Matė tik pirmas muštynes, antrų – nematė. J. J. vakaro metu lyg gėrė šampaną, mano, kad nuo to nebuvo apgirtusi, nes su J. J. praleido keletą valandų.
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas byloje esantis MB „Mama‘s food house“ pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimas video-1653481902, vaizdo įrašo data – 2022-05-20, laikas – 21:21:20 val., trukmė – 00.02.48. Vaizdo įraše matyti salė, salėje esanti garso aparatūra, stalas, prie stalo dešiniau sėdi moteris šviesiais trumpai kirptais plaukais, vilkinti šviesia suknele, kairėje sėdi moteris tamsiai plaukais iki pečių, vilkinti mėlyna suknele, stovi moteris tamsiais ilgais plaukais ( nustatyta, kad tai kaltinamoji J. J. ). Stovinti moteris kalba su kaip galima suprasti priešais ja už stalo esančiu asmeniu ( ekrano apačioje matyti ištiesta ranka ). Iš už stalo išeina moteris šviesiais ilgais plaukais ( nustatyta, kad tai nukentėjusioji D. B. ). Matyti, kad J. J. kalbasi su D. B., D. B. pasišalina iš patalpos, po kelių sekundžių grįžta, matyti, kad prieš tai sėdėjusi moteris ( nustatyta, kad tai T. K. ) atsistoja paima D. B. už rankos, stoja tarp J. J. ir D. B., kurios, sprendžia iš gestų ir kūno judesių, tarpusavyje žodžiu konfliktuoja. Matyti, kad atsistoja moteris vilkinti šviesia suknele, nedideliu atstumu prieina prie minėtų moterų. T. K. abiem rankomis paima D. B. už pečių, apsuka ir šiek tiek stumteli link išėjimo, D. B. nusisuka, eina link išėjimo, o tuo metu J. J. išpila ant D. B. dešinėje rankoje laikomos taurės turinį. D. B. grįžta, žengia link J. J., T. K. abiem rankomis bando sulaikyti D. B., D. B. artėja link J. J., tada J. J. smūgiuoja D. B. dešine ranka į pastarosios kairį petį. D. B. smūgiuoja J. J., pastveria pastarąją už plaukų, patempia, dėl ko J. J. parkrenta ant grindų, smūgiuoja dešine ranka J. J.. J. J. atsistoja ir ranka stveria D. B. už plaukų, tempia, į patalpą įbėgą moteris balta suknele, du vyrai, J. J. kaire ranka laiko D. B. už plaukų, o dešine ranka suduoda D. B. penkis smūgius į galvos sritį. Į patalpą atbėgę vyrai išskiria moteris. Įvykio metu patalpoje matomi trys mažamečiai.
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėti byloje esantys į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai: „2022_0520_223007_013. MP4“, „2022_0520_223007_014. MP4“, „2022_0520_223659_015. MP4“, „2022_0520_223959_016. MP4“, „2022_0520_224258_017. MP4“, „2022_0520_225216_018. MP4“ apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, policijos pareigūnų bendravimas su J. J., J. J. pasakoja įvykio aplinkybes, verkia, policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą, J. J. nustatomas 1,50 promilės girtumas.
Iš 2022-09-14 D. B. pareiškimo ( t. 1, b. l. 11 ) matyti, kad D. B. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl J. J. veiksmų D. B. atžvilgiu.
Iš 2022-05-20-2022-05-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 88-94 ) matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esanti kavinė „Mama's food house“. Apžiūrėtos kavinės patalpos, patalpose yra vaizdo stebėjimo kameros, ant grindų kraujo dėmių nepastebėta.
Iš patikrinimo alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0154 ( t. 1, b. l. 107 ), kurio patikros sertifikatas Nr. 1541594 galioja nuo 2021-12-30 iki 2022-06-30 ( t. 1, b. l. 108 ) matyti, kad J. J. 2022-05-20 22:44:13 val. nustatytas 1,50 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą ( tik fizinio skausmo sukėlimo atveju ) arba į sveikatą ( nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius ). BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020 ).
Kaltinamoji J. J. įvykio aplinkybes pripažino, tačiau kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, paaiškino, kad konfliktą sukėlė ir jos veiksmus išprovokavo D. B., ji gynėsi. Nors kaltinamoji, kaip jau minėta, kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, tačiau kaltinamosios tyčinius smurtinius veiksmus patvirtina nukentėjusiosios D. B., liudytojų L. K., D. S., V. P., S. L. – S., A. S., T. K., iš dalies ir pačios kaltinamosios J. J. parodymai, teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas įvykio metu užfiksuotas vaizdo įrašas ir bylos medžiaga.
Nukentėjusioji D. B. nurodė, kad su kaltinamąja kilo žodinis konfliktas, ji ketino išeiti iš salės, tačiau kaltinamoji ją apipylė skysčiu iš taurės, jai priėjus – sudavė kumščiu į petį, griebė už plaukų, juos tampė, sudavė smūgius į galvą, jas išskyrė šventėje buvę asmenys, tačiau kaltinamoji prie baro dar kartą griebė jai už plaukų, spyrė koja jai į kelį.
Liudytoja L. K. paaiškino, jog matė, kad J. J. apipylė išeinančią D. B., matė, kaip J. J. tampė D. B. už plaukų, abi ( J. J. ir D. B. ) buvo „labai susikibusios“, tampė vieną kitą už plaukų, nenorėjo viena kitos paleisti.
Liudytoja S. L. – S. nurodė, kad tarp J. J. ir D. B. kilo žodinis konfliktas, konflikto pradžioje jos įžeidinėjo viena kitą, D. B. norėjo išeiti, tada J. J. ant D. B. išpylė taurės turinį, matė, kad J. J. ir D. B. smūgiavo viena kitai, buvo įsikibusios viena kitai ir į plaukus ir į drabužius.
Liudytoja A. S. nurodė, kad D. B., tiek J. J. viena kitos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikusios, matė, kad buvo įsikibusios viena kitai į plaukus, juos tampė.
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamoji J. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją D. B.. Vaizdo įraše užfiksuota, kad tarpasmeninio kaltinamosios J. J. ir nukentėjusiosios D. B. konflikto metu, D. B. nusisuka, eina link išėjimo, tuo metu kaltinamoji išpila dešinėje rankoje laikomos taurės turinį ant nukentėjusiosios, pastaroji grįžta, žengia link kaltinamosios, kuri dešine ranka suduoda smūgį nukentėjusiajai į kairį petį, tuomet nukentėjusioji suduoda smūgį kaltinamajai, pastveria pastarąją už plaukų, tempia juos, dėl ko kaltinamoji parkrenta ant grindų, muša dešine ranka ant grindų gulinčią kaltinamąją, kuri po kelių sekundžių atsistoja, ranka stveria nukentėjusiajai už plaukų, tempia, kaire ranka laiko nukentėjusiąją už plaukų, dešine ranka suduoda nukentėjusiajai penkis smūgius į galvos sritį. Vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamosios veiksmai, t. y. tai, kad kaltinamoji žodinio konflikto metu tyčia išpylė taurės turinį ant nueinančios nukentėjusiosios, pastarajai grįžus pirma sudavė nukentėjusiajai į kairį petį, po ko nukentėjusioji atliko smurtinius veiksmus kaltinamosios atžvilgiu, po ko kaltinamoji atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, paneigia kaltinamosios versiją, kad ji gynėsi. Vaizdo įraše užfiksuotų kaltinamosios smurtinių veiksmų intensyvumas ir pobūdis – smūgių sudavimas į petį, galvos sritį, pastvėrimas už plaukų ir tempimas, patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad nuo kaltinamosios veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą iš dalies patvirtina ir liudytojų parodymai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji viena kitos atžvilgiu buvo nusiteikusios agresyviai – buvo įsikibusios viena kitai į plaukus, jas išskirti pavyko tik dviem vyrams.
Smurtiniai kaltinamosios J. J. veiksmai nukentėjusios D. B. atžvilgiu yra užfiksuoti vaizdo įraše, todėl liudytojos T. K. teiginiai, kad ji matė tik kaip D. B. suduoda smūgius J. J. ir nematė kaip kaltinamoji J. J. suduoda smūgius D. B., vertintini kritiškai, kaip galimas liudytojos siekis duoti kaltinamajai, su kuria liudytoja palaiko draugiškus santykius, palankius parodymus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamosios J. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamoji mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai.
Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Įvykio metu kaltinamosios J. J. neblaivumas tikrintas nebuvo. Liudytoja L. K. nurodė, kad J. J. vakaro metu sau pylėsi brendį, vakaro metu buvo apgirtusi. Liudytoja T. K. teigė, kad J. J. nebuvo apgirtusi, vartojo tik šampaną, tačiau liudytojai T. K. nustatytas 2,04 prom. neblaivumas ( t. 1. b. l. 106 ), todėl manytina, kad toks liudytojos apsvaigimo laipsnis turėjo įtakos objektyviam pastarosios vertinimui dėl kaltinamosios (ne)blaivumo. Aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi, iš dalies patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotas bendravimas su kaltinamąją J. J., iš kurio matyti, kad kaltinamoji J. J. į policijos pareigūno klausimą ar ji vartojo alkoholį, atsako – „juk į vestuves atvažiavau“, taip netiesiogiai patvirtindama alkoholio vartojimo faktą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamoji J. J. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Įvykio aplinkybių visuma, tai, kad tarpusavio žodinį konfliktą kaltinamoji sprendė panaudojant smurtinius veiksmus, sudaro pagrindo išvadai, kad pavartotas alkoholis ( jo kiekis ) turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).
Skiriant kaltinamajai J. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji J. J. tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos atsakomybę sunkina viena aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, neteista, administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebausta, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, teismas mano, kad bausmės tikslai ( BK 41 straipsnis ) bus pasiekti paskyrus kaltinamajai straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.
Nukentėjusioji D. B. pateikė civilinį ieškinį ( t. 1, b. l. 52-53 ), kuriuo prašo priteisti iš J. J. 2000 € neturtinei žalai atlyginti, ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, nurodė, kad dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo hematomos ant kūno, plaukai išrauti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Teismas J. J. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamoji smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą, kaltinamoji kaltės nepripažino, su ieškiniu nesutiko, žala nėra atlyginta. Nukentėjusioji civilinį ieškinį grindė dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų įvykio metu patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, todėl teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto intensyvumą, į tai, kad buvo suduoti keli smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, žalą padariusio asmens kaltę ( veikė tiesiogine tyčia ), taip pat į nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, nukentėjusiosios ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios J. J. nukentėjusiajai D. B. 400 € neturtinei žalai atlyginti.
Priimant nuosprendį teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą ( BPK 94 straipsnis ).
Byloje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su MB „Mama's food house“ pateiktu vaizdo įrašu ( voke ) ir kompaktinis diskas su policijos pareigūnų vaizdo kamerų „Body“ vaizdo ir garso įrašais ( voke), paliekami saugoti prie bylos.
Nagrinėjant bylą teismas turėjo 53,12 € ( 8 x 6,64 € ) dydžio išlaidas, susijusias su teismo šaukimų siuntimu, taip pat išmokėjo 9,40 € liudytojo kelionės išlaidų, kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ( BPK 103 straipsnio 6 dalis ) ir priteistinos iš kaltinamosios J. J. valstybės naudai ( BPK 105 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. J. bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL ( 500 € ) dydžio, įpareigojant J. J. įmoką sumokėti per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš J. J. D. B. naudai 400 € ( keturis šimtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus ( 2 vnt. ) su juose esančiais MB „Mama's food house“ ir policijos pareigūnų vaizdo kamerų „Body“ vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie bylos.
J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš J. J. 62,52 € ( šešiasdešimt du eurus 52 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.