Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1227-661/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
2A-1227-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00322-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
K. R.
Atsakovas
P. V.
Trečiasis asmuo
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1227-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00322-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.5.; 2.1.2.4.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui P. V., trečiajam asmeniui A. M. dėl avanso priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. R. prašė iš atsakovo P. V. priteisti 1 000,00 Eur sumokėtą avansą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2007 metais vykdydamas verslo projektą turėjo priimti sprendimą įkurti naują įmonę arba nupirkti jau veikiančios įmones akcijas. Internete rado skelbimus, jog advokatas parduoda įmonę. Susisiekęs su atsakovu susitarė dėl UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo. Ieškovas buvo užtikrintas, jog įmonė neturi skolų. 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakovui perdavė 1 000 Eur avansą už akcijas. Buvo suderinta galutinė akcijų kaina 3 000 Eur. Po kiek laiko paaiškėjo, jog UAB „Natrimė“ turi daug skolų. Bandymai susisiekti su atsakovu buvo nesėkmingi, ir gavo informaciją, jog akcijos jau parduotos kitam asmeniui. Dėl šių priežasčių atsakovas turi grąžinti sumokėtą avansą.

2. Atsakovas P. V. nesutiko su ieškiniu prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei paskirti atsakovui 5 000 Eur baudą. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas atsakovą surado per jo klientą M. D.. 2017 m. rugpjūčio 3 d. į kontorą atvyko ieškovas su A. M., kuris buvo galima suprasti yra ieškovo jaunesnysis verslo partneris, ir domėjosi UAB „Natrimė“ akcijomis. Atsakovas sutiko parduoti akcijas ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. už perkamas akcijas iš ieškovo gavo 1 000 Eur rankpinigius ir jam turėjo būti sumokėta dar 2 000 Eur. Dar kelis kartus ieškovas su A. M. lankėsi kontoroje ir derino sutarties sudarymo laiką. Atsakovas net du kartus kvietė ieškovą atvykti pas notarą sudaryti sutartį, bet ieškovas vengė vykti pas notarą. 2017 m. rugsėjo 25 d. atvykęs pas notarą ieškovas nurodė, jog akcijas reikia užrašyti ne jam, o A. M., kuris taip pat buvo notarų biure. Ieškovo sumokėti pinigai buvo užskaityti už A. M. įgyjamas akcijas ir ieškovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovo sumokėti 1 000 Eur laikytini rankpinigiais, kurie jam neįvykdžius susitarimo dalies, negrąžinami, nes ieškovas vengė sudaryti sutartį neatvykdamas pas notarą, o vėliau nurodė sudaryti sutartį kito asmens vardu. Ieškovas atliko mokėjimą už savo bendražygio A. M. perkamas akcijas, nes jie derybose dalyvavo kartu, kalbėjo apie bendrus verslo planus, tokiu būdu ieškovas įvykdęs piniginę prievolę už A. M., gali reikalauti iš jo 1 000 Eur. Ieškovui turi būti paskirta bauda, nes jis suprasdamas, nepagrįstai ir neteisėtai pareiškė ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nusprendė ieškovo K. R. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo P. V. 1 000,00 Eur avansą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. R..

Atsiliepimas

4. Teismas konstatavo, kad ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis byloje laikoma įrodyta, jog ieškovas ketino įsigyti UAB „Natrimė“ akcijas. Liudytojo M. D. paaiškinimais laikomos įrodytos aplinkybės, jog susitikimas dėl UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo – pardavimo įvyko atsakovo kontoroje, kurio metu dalyvavo ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo ir liudytojas. Byloje esantis rašytinis įrodymas – 2017 m. rugsėjo 3 d. patvirtinimas (toliau - Patvirtinimas) (b.l. 3) ir šalių teismo posėdžio metu pripažintos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas ketindamas iš atsakovo pirkti UAB „Natrimė“ akcijas, 2017 m. rugsėjo 3 d. davė atsakovui, o atsakovas priėmė 1 000 Eur bei surašė Patvirtinimą. 2017 m. rugsėjo 25 d. notaro patvirtinta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) pagrindžia, jog ieškovas ir D. V. pardavė 100 proc. akcijų už 1 000 Eur trečiajam asmeniui A. M..

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog tarp šalių susiklosčius ikisutartiniams UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ieškovas perdavė ir atsakovas priėmė 1000,00 Eur surašydamas Patvirtinimą. Teismas susipažinęs su Patvirtinimo tekstu sprendė, jog jame yra nurodoma, jog atsakovas gavo iš ieškovo 1000 Eur avansą už įgyjamas UAB „Natrimė“ akcijas ir šis dokumentas yra pasirašytas vien tik atsakovo (nėra rašytinio abiejų šalių susitarimo). Šiame dokumente nėra vartojama rankpinigių sąvoka, nėra nurodytos kitos rankpinigiams taikytinos pasekmės (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Iš liudytojo M. D. ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvadą, jog Patvirtinimo tekstą rengė atsakovas, kuris yra aukštos kvalifikacijos teisininkas – advokatas, ir kuris turėjo ir galėjo suprasti rankpinigių ir avansinio mokėjimo skirtumus ir tai aiškiai nurodyti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovui perduotas 1 000,00 Eur laikytinas rankpinigiais, todėl jis laikytinas ieškovo sumokėtu avansiniu mokėjimu už ateityje įgyjamas UAB „Natrimė“ akcijas. Teismas taip pat konstatavo, kad nepaisant šių aplinkybių, rankpinigiais negalėtų būti užtikrinta šalių ketinama sudaryti sutartis, kuriai yra numatyta privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis, 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pripažinęs ieškovo sumokėtus 1 000,00 Eur avansiniu mokėjimu, laikė nepagrįstais visi atsakovo nurodyti motyvais, susijęs su rankpinigiais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Apeliantas (atsakovas) P. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir bylą iš esmės perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo K. R. ir A. M. tarpusavio santykius kaip ikisutartinius. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo ikisutartiniai teisiniai santykiai, tačiau jie esą susiklostė tik tarp K. R. ir atsakovo P. V.. Tuo tarpu bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, jog A. M. nuo pat pradžių kartu su K. R. dalyvavo derybose, visuose atliekamuose veiksmuose. K. R. šiuose santykiuose figūravo kaip pagrindinis veikiantysis asmuo, o A. M. rolė buvo daugiau pagalbinė.

Patvirtinimo tekstas nereikalauja, kad akcijos būtų perduotos išimtinai K. R.. Šis patvirtinimas aiškintinas atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles (LR CK 6.193 str.) LR CK 6.193 str. 1 d. nustato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. M. savo parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo byloje, save apibrėžė kaip akivaizdžiai pagrindinį UAB „Natrimė“ akcijų pirkime vaidmenį atlikusį aktorių, antai A. M. duoda tokius parodymus: „aš susiradau per skelbiu.lt advokatą P. V., paskambinus telefonu advokatas P. V. man pasiūlė pirkti UAB „Natrimė" už 3000 eurų; kalbėdamas apie K. R., A. M. jo vaidmenį apibrėžė, jog tai buvo jo „kolega, draugas, su kuriuo dar iki UAB „Natrimė“ pirkimo-pardavimo pasirašymo buvo susitikę su S. G. S. g. 10 B“; A. M. savo parodymuose baudžiamojoje byloje, pristatydamas jį „kaip kartu su juo visur vykusį, ėjusį bei girdėjusį kaip vyko bendravimas".

8. Teismas taip pat nepagrįstai ignoravo paties ieškovo K. R. parodymų melagingumą būtent, jog:

Šalies argumentai

9. K. R. ieškinio pareiškime nurodo, jog jis ketino pirkti „švarią“ įmonę, kuri neturi skolų. Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdžio metu M. D. nurodė, jog K. R. prieš pirkdamas įmonę susipažino su įmonės dokumentais, tame tarpe buvusiomis nedidelėmis įmonės skolomis; kad K. R. žinojo apie nedideles bendrovės skolas patvirtino ir A. M., kuris apklausiamas baudžiamojoje byloje teigė, kad „paskambinus telefonu, advokatas P. V. man pasiūlė pirkti UAB „Natrimė“ už 3000 eurų. Ši bendrovė buvo registruota 2014 metais ir turėjo skolų, kurias padengėm prieš įmonės pirkimą. Didelių skolų bendrovė neturėjo“ (A. M. 2018-01-18 apklausos protokolas);

10. K. R. ieškinio pareiškime nurodė, jog jam siekiant susisiekti su apeliantu – atsakovu P. V. esą nebeatsiliepdavo apeliantas į telefonu skambučius - šias aplinkybes įtikinamai paneigia į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pridėti garso įrašai, kurie patvirtina apelianto ir ieškovo K. R. nuolatinį bendravimą iki pat 2017 09 25 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo;

11. K. R. ieškinyje teigia, jog esą „vėliau jis sužinojo, kad bendrovės akcijos parduotos tretiesiems asmenims, t.y. jis buvo apgautas. Tačiau apklausiamas 2018 05 22 teismo posėdyje K. R. sakė, jog buvo pas notarą tuo metu, kai buvo pasirašinėjamas 2018 09 25 akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, bet esą sėdėjo fojė. Tuo tarpu duodamas parodymus 2018 08 28 teismo posėdyje ieškovas K. R. pripažino, kad perleidžiant akcijų nuosavybės teisę A. M. „sėdėjo prie bendro stalo“. Šią aplinkybę nurodė ir bylą sprendęs 1-osios instancijos teismas, kuris sprendime parašė, kad K. R. „sėdėjo pas notarę prie bendro stalo ir tarėsi“, tik vėliau esą atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį;

12. K. R. jau po UAB „Natrimė“ akcijų apiforminimo A. M. vardu aktyviai dalyvavo jos veikloje - jis iš asmeninių pinigų mokėjo už verslo plano parengimą S. G. (S. G. parodymai);

13. 2017 10 25 ir 20147 11 21 d. telefoninio skambučių įrašai patvirtina jog K. R. toliau dalyvauja UAB „Natrimė“ veikloje - jis rūpinasi jos skolomis, domisi iš kur jos atsirado ir t.t.

14. Pirmosios instancijos teismas neištyrė svarbių bylai įrodymų - neapklausė liudytojų notarės D. M. (buv. Blauzdžiuvienė), A. P., kuriuos apklausti teismo posėdžio metu prašė atsakovas. Be to, teismas neapklausė ir A. M., kuris 2017-09-25 akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje įrašytas kaip UAB „Natrimė“ akcijų pirkėjas. Tokiu būdu teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bei vertino faktines bylos aplinkybes, teismo vengimas apklausti liudytojus, tiesiogiai dalyvavusius ieškovo ir atsakovo derybose, girdėjusių jų susitarimus, tvirtinusių sandorius, patvirtina, kad ne tik neatskleista bylos esmė, bet ir netinkamai kvalifikuoti teisiniai santykiai tarp ieškovo, atsakovo ir A. M.. Netinkamas, neišsamus įrodymų tyrimas sutrukdė teismui nustatyti materialiąją tiesą ir teisingai, tinkamai kvalifikuoti šalis ikisutartinių derybų metu siejusius santykius ir atliktas roles, elgesio įtaką tam, kad buvo sudaryta būtent tokia UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kokia buvo pasirašyta 2017-09-25. Dėl netinkamai ištirtų įrodymų, netinkamai taikytos ir aiškintos sutarties trečiojo asmens naudai prasmės ir turinio, nepagrįstai 2017-09-25 sutartis nebuvo kvalifikuota kaip trečiojo asmens naudai.

Atsiliepimas

15. Ieškovas K. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. K. R. nurodė, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovas prašo neįvykus sandoriui, grąžinti sumokėtą avansą. Apeliantas nenurodo jokių teisinių pagrindų, kurie leistų jam negrąžinti avanso jei sandoris nebuvo sudarytas ar įmokėtą piniginę įmoką vertinti rankpinigiais, kai pagal CK 6.98 str. 2 d. rankpinigiais negali būti užtikrinama sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Byloje nustatyta, kad byloje esantis rašytinis įrodymas – 2017 m. rugsėjo 3 d. patvirtinimas (toliau - Patvirtinimas) (b.l. 3) ir šalių teismo posėdžio metu pripažintos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas ketindamas iš atsakovo pirkti UAB „Natrimė“ akcijas, 2017 m. rugsėjo 3 d. davė atsakovui avansą, o atsakovas jį priėmė 1 000 Eur bei surašė Patvirtinimą.

19. 2017 m. rugsėjo 25 d. notaro patvirtinta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) pagrindžia, jog atsakovas ir D. V. pardavė 100 proc. akcijų už 1 000 Eur trečiajam asmeniui A. M..

20. Tarp šalių susiklosčius ikisutartiniams UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ieškovas perdavė ir atsakovas priėmė 1000,00 Eur surašydamas Patvirtinimą. Susipažinus su Patvirtinimo tekstu matyti, jog jame yra nurodoma, jog atsakovas gavo iš ieškovo 1000 Eur avansą už įgyjamas UAB „Natrimė“ akcijas ir šis dokumentas yra pasirašytas vien tik atsakovo (nėra rašytinio abiejų šalių susitarimo). Šiame dokumente nėra vartojama rankpinigių sąvoka, nėra nurodytos kitos rankpinigiams taikytinos pasekmės (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Iš liudytojo M. D. ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu konstatuotina, jog Patvirtinimo tekstą rengė atsakovas, kuris yra aukštos kvalifikacijos teisininkas – advokatas, ir kuris turėjo ir galėjo suprasti rankpinigių ir avansinio mokėjimo skirtumus ir tai aiškiai nurodyti. Apeliacinė instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas aplinkybes teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovui perduotas 1 000,00 Eur laikytinas rankpinigiais, todėl jis laikytinas ieškovo sumokėtu avansiniu mokėjimu už ateityje įgyjamas UAB „Natrimė“ akcijas. Nepaisant šių aplinkybių, pažymėtina ir tai, jog rankpinigiais negalėtų būti užtikrinta šalių ketinama sudaryti sutartis, kuriai yra numatyta privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis, 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

22. Ieškovo ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ginčijant, kad yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia paneigti, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. įrodyti, kad ji įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Taigi sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį kaip netesybos įskaitomas į nuostolių atlyginimą preliminariosios sutarties šaliai, įrodžiusiai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl avansą sumokėjusios šalies kaltės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu faktą, kad atsakovas savo prievoles pagal preliminariąją sutartį neįvykdė.

23. Taigi, ieškovas byloje reikalauja grąžinti jam avansą, sumokėtą pagal pasibaigusią Sutartį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai preliminarioji sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

24. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog tarp ieškovo ir atsakovo vedant derybas dėl UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo - pardavimo susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriuose kilo šalių pareiga elgtis sąžiningai, bet ne vieną iš šalių neatsakė, jog bus pasiektas galutinis susitarimas dėl akcijų pirkimo – pardavimo (CK 6.163 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog trečiasis asmuo dalyvavo derybose ateidamas kartu su ieškovu, bet byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog jis būtų laikomas ikisutartinių santykių dalyviu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien tik dalyvavimo derybose faktas neleidžia daryti išvados, jog asmuo laikytinas derybų dalyviu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu trečiąjį asmenį įvardino asmeniu su kuriuo ketino nupirkti įmonę, o liudytojas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo prisistatė kaip verslo partneriai, giminaičiai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio teisinius santykius: atstovavimą, veikimą pagal jungtinę veiklą, veikimą kito naudai ir pan., todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo nagrinėjamame ginče laikyti atskirais fiziniais asmenimis, kurie turi tik turi bendrus tikslus.

25. Sutartis yra notaro patvirtinta ir joje numatyta, jog akcijas įgyja trečiasis asmuo A. M.. Byloje nepareikštas ieškinys dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Toks sandoris nėra akivaizdžiai apsimestinis ir niekinis, jog teismas tai galėtų konstatuoti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais teismo posėdžio metu pripažino, jog kartu su trečiuoju asmeniu ketino įsigyti įmonę verslui vykdyti, bet vėliau pakeitė savo nuomonę ir atsisakė pirkti, o įmonės akcijas įgijo trečiasis asmuo. Ieškovas taip pat pripažino, jog dalyvavo pas notarą, sėdėjo už bendro stalo ir tarėsi, o vėliau nesutiko pirkti ir buvo laukiamajame bei stebėjo kaip sudaromas sandoris. Šioje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas dalyvaudamas ikisutartiniuose UAB „Natrimė“ akcijų pirkimo – pardavimo santykiuose sumokėjo atsakovui 1 000,00 Eur avansinį mokėjimą, bet vėliau atsakovas (apeliantas) atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Beje, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį, nurodydamas motyvus dėl rankpinigių nurodė, jog atsakovas vengė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas pasirašydamas Sutartį, kurią patvirtino notaras, 3 punkte patvirtino, jog 1 000,00 Eur gavo iš A. M. prieš pasirašant Sutartį, t.y. pats atsakovas patvirtino tokią Sutarties sąlygą, nors šioje byloje teigdamas priešingai ir būdamas kvalifikuotu teisininku, galėjo nurodyti kitokią sąlygą dėl įvykusio apmokėjimo, į Sutartį įtraukti sąlygas, susijusias su ieškovu, sudaryti susitarimą su ieškovu dėl avanso užskaitymo ir pan.

26. Byloje pateikti garso įrašai (b.l. 92a), papildomai pagrindžia teismo anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, jog ikisutartiniuose santykiuose dalyvavo tik ieškovas ir atsakovas, o ne trečiasis asmuo, nes derybos dėl akcijų pirkimo – pardavimo ir pokalbiai vyko tik tarp ieškovo ir atsakovo. Vien tai, jog po Sutarties sudarymo ieškovas vieną kartą skambino ir domėjosi UAB „Natrimė“ skolomis, teismo vertinimu, nėra pakankamos padaryti atsakovo nurodytą išvadą, jog UAB „Natrimė“ akcijas įgijo ieškovas, t.y. tokiu atveju teismas turėtų pripažinti Sutartį apsimestiniu sandoriu, o byloje nepareikštas toks reikalavimas. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybių visumą ir pagrįstai sprendė, jog atsakovui pardavus UAB „Natrimė“ akcijas ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovui 1 000,00 Eur avansą, todėl teismas priteisia iš atsakovo 1 000,00 Eur avansą.

Dėl bylos baigties

27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apelianto (atsakovo) P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjas Alvydas Barkauskas