Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-03-25 · Civilinė byla Nr. e2A-150-372/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-25
Bylos Nr.
e2A-150-372/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
M. Ž.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Industries“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-150-372/2024Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01209-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5365-1140/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Industries“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV Industries“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Teismo prašė: 1) priimti sprendimą, kad UAB „RNDV Industries“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu M. Ž.; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2023-07-26 sprendimą Nr. DGS 4389 (APS-110-13042/2023); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021-09-08 tarp jos ir atsakovo M. Ž. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS 1867, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nurodytas atlyginimas – minimalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valandinis atlygis, padaugintas iš 1,65 koeficiento, pridedant 1 ct už vieną darbo valandą. Sutarta, kad apmokama už faktiškai išdirbtas valandas. Darbo sutarties 3.4. punktu šalys susitarė, kad darbuotojui taip pat bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi diskrecijos teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas. Darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarka įmonėje ir su ja sutiko. Atsakovas dirbo pas ieškovę nuo 2021-09-08 iki 2023-05-19 ir per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį tarp šalių nebuvo kilusio ginčo dėl dienpinigių nesumokėjimo.

3. Ieškovė nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva). 2023-06-28 atsakovas kreipėsi į DGK su prašymu priteisti iš ieškovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išmoką už laikiną nedarbingumą, daugiau jokių reikalavimų atsakovas nereiškė. DGK 2023-07-26 sprendimu Nr. DGS 4389 nusprendė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti M. Ž. naudai iš UAB „RNDV Industries“ 1547,09 Eur (su darbu susijusią išmoką, atskaičius mokesčius).

4. Ieškovė nurodė, kad su tokiu DGK sprendimu nesutinka, kadangi jame deklaratyviai teigiama, kad dienpinigių dydžiai ir jų mokėjimų tvarka UAB „RNDV Industries“ taikoma neteisėtai, todėl atsakovui turėjo būti mokami 100 proc. dydžio dienpinigiai. Ieškovės vertinimu, DGK nepagrįstai pateikė išvadą dėl jos pareigos mokėti 100 proc. Vyriausybės nutarimu nustatyto dydžio dienpinigius, o tai grindė vien darbo sutarčių nuostatomis, aiškindama jas pažodžiui, nevertindama įrodymų visumos, patvirtintos ir darbuotojo pasirašytos dienpinigių mokėjimo tvarkos, tikrųjų šalių ketinimų, jų elgesio, paties atsakovo nurodytų aplinkybių, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl darbo sutarties sąlygų nustatymo ir aiškinimo.

5. Ieškovė pažymėjo, kad tinkamai įformino šalių susitarimo dėl dienpinigių mažinimo tvarką, todėl DGK formalus situacijos vertinimas, vadovaujantis tik išimtinai darbo sutarčių sąlygomis, nevertinant įrodymų visumos, nemotyvuojant objektyviais įrodymais pagrįsto sprendimo, yra esminis proceso teisės pažeidimas, toks sprendimas yra nepagrįstas, kadangi šalių susitarimas dėl dienpinigių dydžio savaime nepažeidžia poįstatyminio teisės akto nuostatų bei tinkamai užtikrina darbo teisinio santykio šalių interesų pusiausvyrą.

6. Ieškovė nurodė, kad darbo sutartyje šalys susitarė ir dėl darbo užmokesčio dydžio, ir dėl dienpinigių normos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Ieškovė akcentavo, kad sudarytos kolektyvinės sutarties įmonėje nėra, todėl jos nesant, galioja vietinis norminis aktas (dienpinigių mokėjimo tvarka), kuriame yra numatytas dienpinigių dydis.

7. Ieškovė nurodė, jog nėra duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokį susitarimą. Tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, jog negali būti mokama mažesnė nei 50 proc. dienpinigių dydžio suma, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, kurioje aiškiai išreikšta mokėtinų dienpinigių mažinimo galimybė bei pasirašyta nustatyta dienpinigių mokėjimo tvarka, nebūtų išreiškęs tikrosios savo valios, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog jokių veiksmų ar prieštaravimų, darbdavei mokant dienpinigius, darbuotojas nereiškė. Darbo sutartyje taip pat buvo susitarta, kad darbdavio nurodymu darbuotojui gali būti mokama ir didesnė dienpinigių suma. Ši aplinkybė, kad nustatyti dienpinigių dydį (šiuo atveju didesnį) suteikta teisė spręsti darbdaviui, savaime nereiškia darbuotojo teisių pažeidimo, nes atsakovui buvo mokami 50 proc. dydžio dienpinigiai, nes taip šalys sutarė darbo sutartyje, atsakovas sutiko ir pasirašytinai buvo supažindintas su vietiniu norminiu aktu (dienpinigių mokėjimo tvarka).

8. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo prašyme, pateiktame DGK, reikalavimo dėl dienpinigių dydžio nekėlė, kaip ir nekėlė reikalavimo dėl darbo užmokesčio dydžio, sulygto pasirašytoje darbo sutartyje. Ieškovė suskaičiavo atsakovui mokėtinas išmokas tinkamai bei sumokėjo taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, darbo sutartis ir įmonės vidaus tvarkos taisyklės. Visos apskaičiuotos ir išmokėtos sumos atitinka darbo sutartyje sutartą darbo užmokesčio dydį.

9. A. M. Ž. savo rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodė, kad DGK sprendimą dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimo pagrindė konkrečiais skaičiavimais ir faktiniais duomenimis: ieškovės priimtais įsakymais dėl komandiruočių, konkrečiomis DK nuostatomis, Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523, aktualios redakcijos normomis. DGK taip pat nurodė ieškovės 2022-06-30 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-22-06-30/2 patvirtintos Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos neteisėtumo pagrindus ir jos taikymo pažeidimus.

11. Atsakovas nurodė, kad ieškovės 2023-07-07 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės mėn. priskaičiuotos, išskaičiuotos ir išmokėtos sumos. Pažymos 14 skiltyje nurodyta, jog iš viso priskaičiuota išmokėti suma už 1 skiltyje nurodytus mėnesius yra 3159,09 Eur. Pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad tokios piniginių lėšų sumos ieškovė atsakovui nepervedė. Ieškovė, nurodydama „galutinis DU ir kt. išmokos“ 2023-06-02 pervedė 1209,94 Eur, o 2023-06-09 pervedė 402,06 Eur. Taigi iš pačios ieškovės priskaičiuotos 3159,09 Eur sumos atsakovui buvo pervesta tik 1612,00 Eur. 3159,09 Eur - 1612,00 Eur = 1547,09 Eur, būtent tokią sumą DGK nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės.

12. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad darbo sutartį su ieškove sudarė elektroninių ryšių priemonėmis; el. paštu atsiųstoje darbo sutarties formoje jis pasirašė tik devintajame puslapyje, ant kitų darbo sutarties formos lapų nepasirašinėjo, todėl įtaria, jog darbo sutarties 8 lapai yra iš anksčiau su ieškove sudarytos darbo sutarties, kuri buvo pasirašyta maždaug 2019 metais; su ieškovės 2022-06-30 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-22-06-30/2 patvirtinta Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka nebuvo supažindintas; ieškovės nurodytų sumų (500,00 Eur, 1000,00 Eur), kaip avanso, nėra nei prašęs nei gavęs; ieškovė per visą darbo santykių laikotarpį nė karto raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis nepateikė informacijos apie atsakovui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandžių trukmę; atsakovo ir ieškovės darbiniai santykiai visą laiką buvo įtempti ir komplikuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; ieškovės UAB „RNDV Industries“ ir atsakovo M. Ž. darbo ginčą išspręsti taip: pripažinti, kad ieškovė UAB „RNDV Industries“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu M. Ž.; priteisti iš atsakovo M. Ž. ieškovės UAB „RNDV Industries“ naudai 4687,99 Eur bylinėjimosi išlaidas; išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023-07-26 sprendimas Nr. DGS 4389 (APS-110-13042/2023) netenka galios.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovui iš esmės tinkamai skaičiavo darbo užmokestį, jokių pažeidimų, dėl kurių atsakovui būtų išmokėta mažiau darbo užmokesčio nei priklausė, byloje nenustatyta.

15. Teismas sprendė, kad ieškovė kasmetinių atostogų kompensaciją atsakovui priskaičiavo teisingai.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad socialinei partnerystei reikia tiek darbdavio, tiek darbuotojų įsitraukimo, todėl darbuotojams esant pasyviems, daugelis socialinės partnerystės formų tampa neįgyvendinamomis, tačiau tokia situacija neturėtų būti pagrindu apriboti darbdavio galimybes priimti vidaus administravimo aktus.

17. Teismas vertino, kad nėra pagrindo darbo sutarties ir UAB „RNDV Industries“ Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos nuostatų netaikyti atsakovo atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas sutiko su mokamų dienpinigių, kurių dydis neprieštarauja įstatymui, suma.

18. Įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovui buvo išmokėta mažiau su darbo santykiais susijusių išmokų nei priklausė.

19. Teismas darė išvadą, kad DGK argumentai dėl neteisingai apskaičiuotų dienpinigių ir jų taikymo atsakovo atžvilgiu nelaikytini pagrįstais. Teismas vertino, kad nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu dienpinigius skaičiuoti taikant teisės aktuose nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, kadangi ieškovė darbuotoją tinkamai supažindino su priimtu vietiniu norminiu teisės aktu, kuriuo nustatė mažesnius dydžius, nei teisės aktuose numatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) M. Ž. prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas akcentavo darbo sutarties 3.1 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojo atlyginimas – minimalus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valandinis atlygis, padaugintas iš 1,65 koeficiento, pridedant 1 ct už vieną darbo valandą, atsižvelgiant į darbuotojo faktiškai išdirbtas valandas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus dokumentus, neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis neatitinka DK reikalavimų, nes vadovaujantis DK 112 straipsniu, tokio darbo laiko režimo, kaip „faktiškai išdirbtos valandos“, nėra.

20.2. Teismas neįvertino, kad darbo sutarties 5.1 punkte buvo numatyta, jog darbuotojui nustatomas ne visas darbo laikas: viena darbo valanda per mėnesį. Esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta [...]. Šalys susitaria ir patvirtina, kad toks darbuotojo dirbtas laikas, neviršijantis Darbo kodekso įtvirtinto normalaus darbo laiko (40 darbo valandų per savaitę, 8 valandų per darbo dieną), nėra ir negali būti traktuojamas kaip viršvalandinis. Darbuotojui yra apmokama už bendrą jo atidirbtų valandų skaičių remiantis jo valandiniu atlygiu. Tokia darbo sutarties norma prieštarauja DK normoms, todėl yra negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje susitarta dėl skirtingo kiekvienos dienos darbo laiko, nes darbo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad mokama už faktiškai dirbtą laiką, laikoma, kad buvo susitarta dėl suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimo. Ieškovė, vesdama darbuotojo darbo laiko apskaitą, turėjo taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o to nepadariusi, nesumokėjo sumų, kurios atsakovui priklausė dėl to, kad dėl darbuotojui sudaryto darbo laiko režimo jis nebuvo išdirbęs reikiamos darbo laiko normos.

20.3. Sprendime nurodytas ir detaliai apskaičiuotas atsakovo dirbtas laikas, tačiau nepasisakoma dėl to, kad už neišdirbtą laiką atsakovui taip pat turėjo būti mokama dalis darbo užmokesčio. Ieškovė atsakovui buvo nustačiusi suminę darbo laiko apskaitą, tačiau vadovaujantis suminės darbo laiko apskaitos taisyklėmis, su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta.

20.4. Teismas, lygindamas ieškovės priskaičiuotas ir pervestas sumas, padarė esminę klaidą – netikrino ieškovės pateiktų skaičiavimų pagrįstumo. Be to, į bylą nepateikta informacija apie atsakovo atostogų prašymus, nedarbingumo laikotarpius, atlyginimo lapelius, todėl objektyviai nėra galimybės įvertinti, ar atsakovas tikrai nurodytais laikotarpiais atostogavo ir/ar sirgo. Tai suponuoja, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui tam, kad ieškovė pateiktų svarbius duomenis, kurių pagrindu būtų galima atlikti teisingus ir tikslius skaičiavimus, nustatant ieškovės įsiskolinimo dydį.

20.5. Ieškovei nepateikus prašymų ir įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, teismas negalėjo įvertinti, kiek atsakovui priklauso kasmetinių atostogų, kiek jų jis yra išnaudojęs, kokio dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas jam priklauso. Teismas, skaičiuodamas kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vadovavosi tik ieškovės atliktais, niekuo nepagrįstais, skaičiavimais, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovui pagal jo darbo pobūdį priklauso papildomos atostogų dienos. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbas dažniausiai būdavo lauko sąlygomis ir kilnojamojo pobūdžio, už tokį darbo pobūdį atsakovui papildomai turėjo būti pridėtos dar trys darbo dienos. Taigi, prie darbuotojo sukauptų 33,81 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų atsakovui turėjo būti pridėtos dar 3 papildomos darbo dienos už ypatingą darbų pobūdį.

20.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ieškovės buvo pakeista tinkamai ir laiku. Dienpinigių mokėjimo tvarka neatitinka jai keliamų reikalavimų, didžioji dalis joje nustatytų kriterijų prieštarauja teismų praktikai, todėl ši tvarka yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normos. Atsakovas su šia tvarka nebuvo supažindintas pasirašytinai. Be to, naujoji dienpinigių mokėjimo tvarka nebuvo tinkamai ir laiku patvirtinta, todėl atsakovui nuo 2022-07-01 turėjo būti mokami 100 proc. dienpinigiai. Teismas netinkamai apskaičiavo atsakovui turėtus sumokėti dienpinigius.

20.7. Atsižvelgiant į ieškovės darbuotojų skaičių, jai yra privaloma išrinkti darbo tarybą ir su ja konsultuotis dėl naujų vietinių norminių teisės aktų priėmimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kaip jai dėl išorinių faktorių nepavyko išrinkti darbo tarybos ir sprendime padaryta neteisėtai darbdavę pateisinanti išvada neturi turėti įtakos darbuotojų teisėms ir pateisinti tai, kad darbdavė su jais elgiasi nesąžiningai ir nesumoka jiems priklausančių sumų.

20.8. Kadangi ieškovė su atsakovu, pasibaigus darbo santykiams, tinkamai neatsiskaitė, tai panaikinus skundžiamą sprendimą, kuriame padaryta priešinga išvada, turi būti išspręstas ir netesybų priteisimo atsakovui klausimas.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „RNDV Industries“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Apeliacinis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, skunde keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl skirtingų darbo teisės institutų, nurodomos aplinkybės, kurios, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo analizuotos. Atsakovas dirbtinai ieško būtų prisiteisti papildomas sumas, tai neatitinka apeliacijos paskirties.

21.2. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, aiškiai ir išsamiai aptarė atsakovo darbo laiką, panaikindamos bet kokias abejones dėl sutartos darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Šalys susitarė netaikyti suminės darbo laiko apskaitos, nebent apie darbo laiko režimo keitimą darbdavė informuotų darbuotoją atskiru pranešimu. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios pakeisti sutartą darbo laiko režimą į suminę darbo laiko apskaitą. Nesant būtinumo, suminė darbo laiko apskaita atsakovui nebuvo taikoma.

21.3. Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai skaičiavo atsakovo darbo užmokestį, bei jokių pažeidimų, dėl kurių atsakovui būtų išmokėta mažiau darbo užmokesčio nei priklausė, nenustatė.

21.4. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie atsakovo sukauptas kasmetines atostogas ir ieškovės apskaičiuotą bei išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Be to, nei atsakovui inicijavus darbo bylą darbo ginčų komisijoje, nei pirmosios instancijos teisme tarp šalių nebuvo ginčo dėl sukauptų nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičiaus.

21.5. Teismas tinkamai taikė dienpinigių apskaičiavimą reguliuojančias nuostatas, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės taikoma dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, su kuria atsakovas buvo supažindintas raštu, atitinka teisės aktų reikalavimus.

21.6. Ieškovei tinkamai inicijavus darbo tarybos rinkimus, tačiau nepavykus išrinkti darbo tarybos bendrovėje, informavimo ir konsultavimosi procedūros, prieš priimant dienpinigių apskaičiavimo tvarką, nebuvo reikalingos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „RNDV Industries“ ir atsakovas M. Ž. 2021-09-08 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS 1867, kuri įsigaliojo 2021-08-10. Atsakovas buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini).

24. Darbo sutarties 3.1. punktu darbdavė įsipareigojo mokėti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį padaugintą iš koeficiento 1,65 už vieną darbo valandą, atsižvelgiant į atsakovo faktiškai išdirbtas valandas per mėnesį ir darbo užmokesčio priedą – 1 ct už vieną darbo valandą, atsižvelgiant į darbuotojo faktiškai išdirbtas valandas per mėnesį. Šalys sutarė, kad darbdavys apmoka atsakovui tik pagal faktiškai atsakovo dirbtas valandas.

25. Darbo sutarties 3.4. punkte šalys susitarė, kad atsakovui išvykus į komandiruotę užsienyje, jam už visą komandiruotėje išbūtą laiką, su sąlyga, kad komandiruotė yra pasibaigusi, darbuotojas yra grįžęs į Lietuvą, atvykęs pas darbdavį ir visiškai atsiskaitęs su darbdaviu už komandiruotę, kompensuojamos visos su komandiruote susijusios išlaidos, taip pat skaičiuojama ir mokama 50 procentų maksimali dienpinigių norma, nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Darbuotojas, pasirašydamas šią darbo sutartį, patvirtina, kad yra susipažinęs, sutinka ir jam visiškai aiški šiame darbo sutarties punkte nustatyta maksimaliai sumažinta 50 procentų dienpinigių norma, nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu.

26. Darbo sutarties 3.5. punkte šalys sutarė, kad komandiruotei pasibaigus, darbdavys turi teisę atskiru įsakymu savo nuožiūra skirti ir sumokėti darbuotojui nustatytą didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 51 iki 100 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, atsižvelgdamas į tai, kaip dirbo darbuotojas, ar jis tinkamai atsiskaitė su darbdaviu už komandiruotę, nepadarė drausmės pažeidimų ir pan. Didesnės nei 50 procentų (nuo 51 iki 100 procentų) maksimalios dienpinigių normos nustatymas ir faktiškas sumokėjimas darbuotojui nereiškia šios darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių sumažinimo iki 50 procentų pakeitimo ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje už kitas komandiruotes reikalauti iš darbdavio mokėti dienpinigius, taikant didesnę nei 50 procentų dienpinigių normą.

27. Darbo sutarties 5.1. punkte šalys sutarė, jog nustatomas ne visas darbo laikas: viena darbo valanda per mėnesį. Esant darbdavio poreikiui, darbuotojas sutinka dirbti ir daugiau valandų nei nurodyta, o toks darbuotojo sutikimas gali būti išreiškiamas darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti daugiau valandų arba kitaip patvirtinus savo sutikimą žodžiu (telefonu ar pokalbiu) ar raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu, kt. būdu). Šalys susitaria ir patvirtina, kad toks darbuotojo dirbtas laikas, neviršijantis Darbo kodekse įtvirtinto normalaus darbo laiko (40 darbo valandų per savaitę, 8 valandų per darbo dieną), nėra ir negali būti traktuojamas kaip viršvalandinis. Darbuotojui yra apmokama už bendrą jo atidirbtų valandų skaičių, remiantis jo valandiniu atlygiu. Šalys susitaria ir supranta, kad darbuotojui nėra garantuojamas pastovus darbo krūvis ir / ar pastovi pajamų (darbo užmokesčio) iš darbdavio suma, kadangi abi šalys taip susitarė ir atsisakė nustatyti iš anksto apibrėžtą darbo krūvį. Darbuotojas patvirtina, kad toks susitarimas atitinka jo valią, tikslus ir interesus.

28. Darbo sutarties 5.2. punkte šalys sutarė, jog darbuotojas, pasirašydamas šią darbo sutartį, išreiškia išankstinį sutikimą dėl jam darbdavio nustatyto darbo laiko režimo keitimo į bet kurį Darbo kodekso aktualioje redakcijoje nurodyto darbo laiko režimą, įskaitant suminį darbo laiko režimą, apie tai jį informavus iš anksto (žodžiu, raštu, sms žinute, el. paštu ar pan.).

29. Darbo sutarties 9 punkte šalys sutarė, kad darbuotojas, pasirašydamas darbo sutartyje, patvirtina, kad yra informuotas darbdavio apie jo funkcijas, darbo sąlygas, darbdavio įmonėje galiojančią darbo tvarką, saugumo reikalavimus, perskaitė ir suprato darbdavio vidaus (lokalinius) teisės aktus, įsakymus, tvarkas, taisykles bei jam darbo funkcijoms atlikti būtinus žinoti Lietuvos Respublikos bei darbdavio teisės aktus, ir įsipareigoja juos tinkamai vykdyti. Su minėta informacija darbuotojas supažindinamas (susipažįsta pats) darbdavio atstovų tiesiogiai pasirašytinai ar (ir) juos atsiunčiant į darbuotojo asmeninį ir (ar) darbinį elektroninį paštą ar (ir) per elektroninę dokumentų tvirtinimo sistemą (visi šie būdai laikomi tinkamomis darbuotojo supažindinimo formomis). Darbuotojas įsipareigoja užtikrinti tinkamą savo elektroninio pašto veikimą ir nuolatos tikrinti tiek jį, tiek savo paskyrą elektroninėje dokumentų tvirtinimo sistemoje. Šalys susitaria, kad darbuotojas bus laikomas informuotas ir supažindintas su darbdavio vidaus norminiais teisės aktais kitos darbo dienos, einančios po jų išsiuntimo darbuotojui jo elektroniniu paštu dienos, 8.00 valandą ryte Lietuvos laiku.

30. Darbo sutartis nutraukta nuo 2023-05-19. Iš atsakovo M. Ž. 2023-05-19 prašymo atleisti iš darbo nustatyta, kad atsakovas kartu pareiškė prašymą, jog su juo būtų atsiskaityta per dešimt darbo dienų.

31. Iš 2022-06-30 UAB „RNDV Industries“ direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-22-06-30/2 patvirtintos Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos nustatyta, kad ši Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka reglamentuoja ieškovės dienpinigių apskaičiavimo, mokėjimo, perskaičiavimo aspektus, ir su tuo susijusius procesus, nustato dienpinigių išskaitų vykdymo bendrovėje klausimus, kitus su darbo užmokesčio, kitų sumų išmokėjimo aspektus. Tvarkos 2 punkte įtvirtinta, jog ji parengta vadovaujantis 2022-03-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimu Nr. 277, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis bei atsižvelgus ir įvertinus bendrovės veiklos specifiką, darbo santykių ypatumus bendrovėje, siekiant užtikrinti sklandų dienpinigių ir kt. sumų mokėjimo, perskaičiavimo, išskaitų organizavimą bendrovėje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad bendrovė visiems komandiruojamiems darbuotojams moka komandiruočių dienpinigių dydį, atitinkantį 50 procentų maksimalios dienpinigių normos, numatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Dienpinigių dydis negali būti mažesnis nei 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad bendrovė turi diskrecijos teisę, atskiru įsakymu, savo nuožiūra skirti ir sumokėti darbuotojui nustatytą didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 51 iki 100 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, atsižvelgdamas į objektyvius kriterijus: pagal valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas, pagal darbo sąlygas, pagal užduotis, komandiravimo trukmę, ekonominės veiklos sezoniškumą, cikliškumą, kvalifikaciją, infrastruktūrą, darbo pobūdį, rezultatą ir kitus reikšmingus objektyviuosius kriterijus. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad kiekvieną mėnesį, pasibaigus mėnesiui (ar komandiruotei), darbuotojo vadovas įvertina Tvarkos priede nurodytų sąlygų (ne)buvimą, kiek laiko atitinkama sąlyga egzistavo, kokiu laipsniu, ir priima sprendimą dėl dienpinigių dydžio darbuotojui už praėjusį komandiruotės mėnesį. Visais atvejais dienpinigių dydis turi būti ne mažiau kaip 50 proc. ir ne daugiau kaip 100 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio. Tvarkos 10 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas, supažindintas su šia Tvarka, patvirtina, kad yra susipažinęs ir jam yra visiškai aiški šioje Tvarkoje nustatyta 50 procentų dienpinigių norma bei nustatytų objektyvių kriterijų taikymo tvarka dėl didesnės nei nustatyta dienpinigių norma, skyrimo. Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad didesnė nei 50 procentų (nuo 51 iki 100 procentų) maksimalios dienpinigių normos nustatymas ir faktiškas sumokėjimas darbuotojui nereiškia šios Tvarkos sąlygos dėl dienpinigių sumažinto dydžio taikymo (50 procentų) pakeitimo ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje už kitas komandiruotes reikalauti iš darbdavio mokėti dienpinigius, taikant didesnę nei 50 procentų dienpinigių normą. Tvarkos 32 punkte nustatyta, kad Tvarka įsigalioja nuo darbdavio įsakyme, kuriuo patvirtinama ši Tvarka, nustatytos dienos. Tvarkos 33 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas su šia tvarka, jos pakeitimais gali būti supažindinamas el. paštu, informaciniuose stenduose, pasirašytinai, per e-sdg ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, ar kitais bendrovėje priimtinais būdais.

32. Į bylą pateikti ieškovės UAB „RNDV Industries“ direktoriaus įsakymai dėl tarnybinės komandiruotės, iš kurių nustatyta, kad atsakovas M. Ž. laikotarpiu nuo 2021-09-25 iki 2023-05-19 buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje (Olandiją (Nyderlandų Karalystę), Vokietiją, Belgiją). Į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad komandiruočių įsakymuose nurodytais laikotarpiais atsakovas buvo komandiruotėse, atsakovui tam tikrais mėnesiais, pasibaigus komandiruotės mėnesiui, buvo nustatyta didesnė papildoma dienpinigių norma.

33. Iš į bylą pateiktos UAB „RNDV Industries“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovui per visą darbo laikotarpį turėjo būti sumokėta 32758,92 Eur suma.

34. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog jis iš ieškovės per laikotarpį nuo darbo pradžios iš viso yra gavęs 32758,92 Eur darbo užmokesčio sumą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

35. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta ieškovės UAB „RNDV Industries“ ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovės UAB „RNDV Industries“ ir atsakovo M. Ž. darbo ginčą išspręsti taip: pripažinti, kad ieškovė UAB „RNDV Industries“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu M. Ž..

36. Atsakovas skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus dokumentus, neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis (konkrečiai 3.1. punktas) neatitinka DK reikalavimų, nes vadovaujantis DK 112 straipsniu, tokio darbo laiko režimo, kaip „faktiškai išdirbtos valandos“, nėra. Atsakovo vertinimu, darbo sutarties 5.1. punktas taip pat prieštarauja DK normoms, todėl yra negaliojantis. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartyje susitarta dėl skirtingo kiekvienos dienos darbo laiko (nes darbo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad mokama už faktiškai dirbtą laiką), vertintina, kad buvo susitarta dėl suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimo. Ieškovė, vesdama darbuotojo darbo laiko apskaitą, turėjo taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o to nepadariusi, nesumokėjo sumų, kurios atsakovui priklausė dėl to, kad dėl darbuotojui sudaryto darbo laiko režimo jis nebuvo išdirbęs reikiamos darbo laiko normos. Atsakovas pažymi, jog ieškovė, vesdama darbuotojo darbo laiko apskaitą, turėjo taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o to nepadariusi, nesumokėjo sumų, kurios jam priklausė dėl to, kad dėl darbuotojui sudaryto darbo laiko režimo jis nebuvo išdirbęs reikiamos darbo laiko normos.

37. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo tinkamai apskaičiuotos jam priklausančios kasmetinės atostogos. Atsakovo nuomone, ieškovei nepateikus prašymų ir įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, teismas negalėjo įvertinti, kiek atsakovui priklauso kasmetinių atostogų, kiek jų jis yra išnaudojęs, kokio dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas jam priklauso. Teismas, skaičiuodamas kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vadovavosi tik ieškovės atliktais skaičiavimais, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovui pagal jo darbo pobūdį priklauso papildomos atostogų dienos. Atsakovas dirbo pastolių statytoju, jo darbas dažniausiai būdavo lauko sąlygomis ir kilnojamojo pobūdžio, už tokį darbo pobūdį atsakovui papildomai turėjo būti pridėtos dar trys darbo dienos.

38. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, negalima (CPK 312 straipsnis).

39. Kaip nustatyta, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovas reikalavo išieškoti iš ieškovės kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir ligos pašalpą, mokamą darbdavio už dvi pirmas ligos dienas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad ieškovės 2023-07-07 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės mėn. priskaičiuotos, išskaičiuotos ir išmokėtos sumos. Pažymos 14 skiltyje nurodyta, jog iš viso priskaičiuota išmokėti suma už 1 skiltyje nurodytus mėnesius yra 3159,09 Eur. Atsakovas akcentavo, jog jo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad tokios piniginių lėšų sumos ieškovė atsakovui nepervedė. Ieškovė, nurodydama „galutinis DU ir kt. išmokos“ 2023-06-02 pervedė 1209,94 Eur, o 2023-06-09 pervedė 402,06 Eur. Taigi iš pačios ieškovės priskaičiuotos 3159,09 Eur sumos atsakovui buvo pervesta tik 1612,00 Eur. 3159,09 Eur - 1612,00 Eur = 1547,09 Eur, būtent tokią sumą DGK nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurių pirmosios instancijos teismas nei vertino, nei analizavo: 1) atsakovas kelia darbo sutarties sąlygų prieštaravimo DK normoms klausimą bei akcentuoja, kad jam turėjo būti taikomas suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas ir už neišdirbtą reikiamą darbo laiko normą priteista papildomo darbo užmokesčio dalis; 2) atsakovas nurodo, jog jam pagal jo darbo pobūdį priklauso papildomos atostogų dienos, o pirmosios instancijos teismui to neįvertinus, atsakovui priklausančios kasmetinės atostogos buvo apskaičiuotos netinkamai, kaip ir netinkamai apskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensacija.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl sulygto darbo laiko režimo, atsakovo darbo pobūdžio (nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų, ypatingo darbų pobūdžio), kasmetinių atostogų trukmės nebuvo, šie klausimai pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami, pirmosios instancijos teismas šių apeliaciniame skunde iškeltų aspektų neanalizavo, dėl jų savo išvadų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas vertino į nagrinėjamą bylą pateiktą darbo sutartį, šalių sutartas darbo sutarties sąlygas, į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pažymą apie vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, aktualius teisės aktus ir atliko atsakovo darbo užmokesčio paskaičiavimus pagal darbo sutarties 3.1. punkte šalių sutartą darbo užmokestį bei atsakovo darbo santykių metu nuo 2021-09-10 iki 2023-05-19 dirbtą laiką. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas naujų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų neanalizuoja, kadangi nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste atsakovui nėra suteikta galimybė apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, neanalizuotomis pirmosios instancijos teisme.

42. Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-14 nutarimo Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu buvo patvirtintas 2021 metais taikomas minimalus valandinis atlygis – 3,93 Eur ir minimalioji mėnesinė alga – 642,00 Eur; taigi 2021 metais atsakovo valandinis atlyginimas sudarė 6,49 Eur (3,93 Eur x 1,65 koef. + 0,01 Eur/h), neatskaičius mokesčių; iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė atsakovui skaičiavo suapvalintą 6,50 Eur valandinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, todėl būtent ši suma laikytina atsakovo valandiniu darbo užmokesčiu 2021 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu buvo patvirtintas 2022 metais taikomas minimalus valandinis atlygis – 4,47 Eur ir minimalioji mėnesinė alga – 730,00 Eur; taigi 2022 metais atsakovo valandinis atlyginimas sudarė 7,39 Eur (4,47 Eur x 1,65 koef. + 0,01 Eur/h), neatskaičius mokesčių; iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė atsakovui skaičiavo suapvalintą 7,40 Eur valandinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, todėl būtent ši suma laikytina atsakovo valandiniu darbo užmokesčiu 2022 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu buvo patvirtintas 2023 metais taikomas minimalus valandinis atlygis – 5,14 Eur ir minimalioji mėnesinė alga – 840,00 Eur; taigi 2023 metais atsakovo valandinis atlyginimas sudarė 8,49 Eur (5,14 Eur x 1,65 koef. + 0,01 Eur/h), neatskaičius mokesčių; iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė atsakovui skaičiavo suapvalintą 8,50 Eur valandinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, todėl būtent ši suma laikytina atsakovo valandiniu darbo užmokesčiu 2023 metais.

43. Apeliacinės instancijos teismas, sutikrinęs į nagrinėjamą bylą pateiktų – pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais: atsakovas 2021 m. rugsėjo mėnesį dirbo 33 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 214,50 Eur; 2021 m. spalio mėnesį dirbo 152 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 988,00 Eur; 2021 m. lapkričio mėnesį dirbo 160 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1040,00 Eur; 2021 m. gruodžio mėnesį dirbo 160 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1131,00 Eur; 2022 m. sausio mėnesį dirbo 88 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 651,20 Eur; 2022 m. vasario mėnesį dirbo 143 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1058,20 Eur; 2022 m. kovo mėnesį dirbo 1 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 7,40 Eur; 2022 m. balandžio mėnesį dirbo 112 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 828,80 Eur; 2022 m. gegužės mėnesį dirbo 176 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1302,40 Eur; 2022 m. birželio mėnesį dirbo 64 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 473,60 Eur; 2022 m. liepos mėnesį dirbo 1 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 7,40 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 1 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 7,40 Eur; 2022 m. rugsėjo mėnesį dirbo 176 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1302,40 Eur; 2022 m. spalio mėnesį dirbo 152 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1124,80 Eur; 2022 m. lapkričio mėnesį dirbo 160 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1184,00 Eur; 2022 m. gruodžio mėnesį dirbo 96 val. (pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodyta 176 val.) be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 710,40 Eur; 2023 m. sausio mėnesį dirbo 96 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 816,00 Eur; 2023 m. vasario mėnesį dirbo 135 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 1147,50 Eur; 2023 m. kovo mėnesį nedirbo, taigi jo darbo užmokestis sudarė 0,00 Eur; 2023 m. balandžio mėnesį nedirbo, taigi jo darbo užmokestis sudarė 0,00 Eur; 2023 m. gegužės mėnesį dirbo 112 val. be šventinių dienų ir viršvalandžių, taigi jo darbo užmokestis sudarė 952,00 Eur. Taigi per darbo santykių laikotarpį ieškovė atsakovui iš viso turėjo išmokėti 14947,00 Eur darbo užmokesčio, neskaičius mokesčių.

44. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovė iš viso atsakovui priskaičiavo 16654,90 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (1707,90 Eur daugiau, nei atsakovui priklausė pagal išdirbtas darbo valandas).

45. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsižvelgiant į atsakovo darbo laiko apskaitą bei atitinkamo laikotarpio atsakovo valandinį darbo užmokestį, ieškovė atsakovui iš esmės tinkamai skaičiavo darbo užmokestį, jokių pažeidimų, dėl kurių atsakovui būtų priskaičiuota mažiau darbo užmokesčio nei priklausė, byloje nenustatyta.

46. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kasmetinių atostogų priskaitymo nustatyta, jog atsakovas per darbo santykių laikotarpį sukaupė 33,81 dienas kasmetinių atostogų. Atsakovas 2023-05-19 buvo atleistas jo iniciatyva, todėl nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija skaičiuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, kurio 5.1. punkte numatyta, jog apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

47. Nagrinėjamu atveju vidutinis atsakovo darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal 2023 m. vasario – balandžio mėnesius. Remiantis minėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2023 m. vasario mėnesį dirbo 17 darbo dienų (135 val.) iš 19 kalendorinių darbo dienų (151 val.), jam priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 1147,50 Eur, todėl mėnesio darbo užmokesčio dienos vidurkis sudaro 67,50 Eur (1147,50 Eur / 17 d.). 2023 m. kovo ir balandžio mėnesiais atsakovas nedirbo, darbo užmokesčio negavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 67,50 Eur, neatskaičius mokesčių. Per darbo santykių laikotarpį atsakovui sukaupus 33,81 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, ieškovė teisingai atsakovui priskaičiavo 2282,18 Eur (67,50 Eur x 33,81 dienos) kasmetinių atostogų kompensaciją.

48. Atsakovo nuomone, skundžiamame sprendime netinkamai įvertinta dienpinigių mokėjimo tvarka ir klaidingai suskaičiuoti dienpinigiai. Atsakovas akcentuoja, kad: 1) teismas nepagrįstai nurodė, jog Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ieškovės buvo pakeista tinkamai ir laiku, atsakovo vertinimu, ji neatitinka jai keliamų reikalavimų, didžioji dalis joje nustatytų kriterijų prieštarauja teismų praktikai, prieštarauja imperatyvioms teisės normos, atsakovas su šia tvarka nebuvo supažindintas pasirašytinai, naujoji dienpinigių mokėjimo tvarka nebuvo tinkamai ir laiku patvirtinta; 2) teismas netinkamai apskaičiavo atsakovui turėtus sumokėti dienpinigius, kadangi ieškovė tinkamai ir laiku nesupažindino atsakovo su dienpinigių mokėjimo tvarka, ji neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovui nuo 2022-07-01 turėjo būti mokami 100 proc. dienpinigiai.

49. 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

51. Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių nustatyta, kad atsakovas nuo 2021-09-25 iki 2021-10-27 buvo išvykęs į komandiruotę Olandijoje, nuo 2021-11-01 iki 2021-12-31 į komandiruotę Olandijoje, nuo 2022-01-17 iki 2022-02-27 į komandiruotę Belgijoje, nuo 2022-04-04 iki 2022-04-24 į komandiruotę Vokietijoje, nuo 2022-05-01 iki 2022-06-10 į komandiruotę Olandijoje, nuo 2022-09-01 iki 2022-10-27 į komandiruotę Vokietijoje, nuo 2022-11-01 iki 2022-12-16 į komandiruotę Vokietijoje, nuo 2023-01-15 iki 2023-02-26 į komandiruotę Vokietijoje, nuo 2023-05-01 iki 2023-05-19 į komandiruotę Olandijoje.

52. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pareigas pradėjo eiti 2021-09-10, o tuo laikotarpiu iki 2022-06-30 galiojo Lietuvos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kurio 2 punkte buvo numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

53. Taigi, nuo atsakovo darbo pradžios iki 2022-06-30 ieškovė galėjo mokėti mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu, nesant įmonėje priimtos kolektyvinės sutarties, mažesni dydžiai buvo numatyti darbo sutartyje. Civilinės bylos duomenys patvirtinta, kad darbo sutarties (pasirašytos tiek darbuotojo, tiek darbdavės atstovo) 3.4. punkte šalys susitarė, kad atsakovui išvykus į komandiruotę užsienyje, jam už visą komandiruotėje išbūtą laiką, su sąlyga, kad komandiruotė yra pasibaigusi, darbuotojas yra grįžęs į Lietuvą, atvykęs pas darbdavį ir visiškai atsiskaitęs su darbdaviu už komandiruotę, kompensuojamos visos su komandiruote susijusios išlaidos, taip pat skaičiuojama ir mokama 50 procentų maksimali dienpinigių norma, nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Darbuotojas, pasirašydamas šią darbo sutartį, patvirtina, kad yra susipažinęs, sutinka ir jam visiškai aiški šiame darbo sutarties punkte nustatyta maksimaliai sumažinta 50 procentų dienpinigių norma, nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Darbo sutarties 3.5. punkte šalys sutarė, kad komandiruotei pasibaigus, darbdavys turi teisę atskiru įsakymu savo nuožiūra skirti ir sumokėti darbuotojui nustatytą didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 51 iki 100 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, atsižvelgdamas į tai, kaip dirbo darbuotojas, ar jis tinkamai atsiskaitė su darbdaviu už komandiruotę, nepadarė drausmės pažeidimų ir pan. Didesnės nei 50 procentų (nuo 51 iki 100 procentų) maksimalios dienpinigių normos nustatymas ir faktiškas sumokėjimas darbuotojui nereiškia šios darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių sumažinimo iki 50 procentų pakeitimo ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje už kitas komandiruotes reikalauti iš darbdavio mokėti dienpinigius, taikant didesnę nei 50 procentų dienpinigių normą.

54. Minėtas teisinis reglamentavimas ir nurodytos darbo sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad konkretaus dydžio dienpinigių mokėjimas yra iš įstatymo kylanti darbdavio pareiga, o jos apimtis nagrinėjamu atveju tam tikrose ribose buvo koreguojama šalių susitarimu, įtvirtintu darbo sutartyje. Esant nurodytam susitarimui, nėra pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo 2021-09-10 iki 2022-06-30 atsakovui turėjo būti mokami maksimalaus dydžio dienpinigiai.

55. 2022-03-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 277 pakeistas Lietuvos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Minėto pakeitimo 1.4 papunktis įsigaliojo 2022-07-01. 1.4 papunktyje numatyta: „Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą: 1.4.1. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.“ 1.4.2. Papildyti 12 punktu: „12. Neišmokėta dienpinigių už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas dalis mokama kartu su darbo užmokesčiu nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.“

56. Byloje nustatyta, kad 2022-06-30 ieškovės UAB „RNDV Industries“ direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-22-06-30/2 patvirtinta Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, reglamentuojanti ieškovės dienpinigių apskaičiavimo, mokėjimo, perskaičiavimo aspektus, ir su tuo susijusius procesus, nustatanti dienpinigių išskaitų vykdymo bendrovėje klausimus, kitus su darbo užmokesčio, kitų sumų išmokėjimo aspektus. Tvarkos 2 punkte įtvirtinta, jog ji parengta vadovaujantis 2022-03-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimu Nr. 277, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis bei atsižvelgus ir įvertinus bendrovės veiklos specifiką, darbo santykių ypatumus bendrovėje, siekiant užtikrinti sklandų dienpinigių ir kt. sumų mokėjimo, perskaičiavimo, išskaitų organizavimą bendrovėje. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad bendrovę visiems komandiruojamiems darbuotojams moka komandiruočių dienpinigių dydį, atitinkantį 50 procentų maksimalios dienpinigių normos, numatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Dienpinigių dydis negali būti mažesnis nei 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad bendrovė turi diskrecijos teisę, atskiru įsakymu, savo nuožiūra skirti ir sumokėti darbuotojui nustatytą didesnę dienpinigių normą, t. y. nuo 51 iki 100 procentų maksimalios dienpinigių normos, nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, atsižvelgdamas į objektyvius kriterijus: pagal valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas, pagal darbo sąlygas, pagal užduotis, komandiravimo trukmę, ekonominės veiklos sezoniškumą, cikliškumą, kvalifikaciją, infrastruktūrą, darbo pobūdį, rezultatą ir kitus reikšmingus objektyviuosius kriterijus. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad kiekvieną mėnesį, pasibaigus mėnesiui (ar komandiruotei), darbuotojo vadovas įvertina Tvarkos priede nurodytų sąlygų (ne)buvimą, kiek laiko atitinkama sąlyga egzistavo, kokiu laipsniu, ir priima sprendimą dėl dienpinigių dydžio darbuotojui už praėjusį komandiruotės mėnesį. Visais atvejais dienpinigių dydis turi būti ne mažiau kaip 50 proc. ir ne daugiau kaip 100 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio. Tvarkos 10 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas, supažindintas su šia Tvarka, patvirtina, kad yra susipažinęs ir jam yra visiškai aiški šioje Tvarkoje nustatyta 50 procentų dienpinigių norma bei nustatytų objektyvių kriterijų taikymo tvarka dėl didesnės nei nustatyta dienpinigių normos skyrimo. Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad didesnė nei 50 procentų (nuo 51 iki 100 procentų) maksimalios dienpinigių normos nustatymas ir faktiškas sumokėjimas darbuotojui nereiškia šios Tvarkos sąlygos dėl dienpinigių sumažinto dydžio taikymo (50 procentų) pakeitimo ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje už kitas komandiruotes reikalauti iš darbdavio mokėti dienpinigius, taikant didesnę nei 50 procentų dienpinigių normą. Tvarkos 32 punkte nustatyta, kad Tvarka įsigalioja nuo darbdavio įsakyme, kuriuo patvirtinama ši Tvarka, nustatytos dienos. Tvarkos 33 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas su šia tvarka, jos pakeitimais gali būti supažindinamas el. paštu, informaciniuose stenduose, pasirašytinai, per e-sdg ar kitomis elektroninėmis priemonėmis ar kitais bendrovėje priimtinais būdais. Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, nurodant „susipažinau ir sutinku“, atsakovo pasirašyta.

57. Atsižvelgdamas į nurodytus civilinės bylos duomenis, apeliacinis instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju dienpinigių dydį nustačius vietiniame ieškovės norminiame teisės akte, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas ir sutiko, nėra pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki darbo sutarties nutraukimo atsakovui turėjo būti mokami maksimalaus dydžio dienpinigiai.

58. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovui mokėtinų dienpinigių dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, tikrina atsakovo komandiruočių laikotarpius, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei atsižvelgia į minėtas nutarimų redakcijas, galiojusias atsakovo komandiruočių metu, suderėtas darbo sutarties sąlygas, Komandiruočių dienpinigių bei kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, sutikrinęs minėtus rašytinius civilinės bylos įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais: atsakovas 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo komandiruotėje Olandijoje 5 dienas, todėl jam priklausė išmokėti 160,00 Eur dienpinigių; 2021 m. spalio mėnesį buvo komandiruotėje Olandijoje 27 dienas, todėl jam priklausė išmokėti 864,00 Eur dienpinigių; 2021 m. lapkričio mėnesį buvo komandiruotėje Olandijoje 30 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 960,00 Eur dienpinigių; 2021 m. gruodžio mėnesį buvo komandiruotėje Olandijoje 31 dieną, todėl jam priklausė išmokėti 992,00 Eur dienpinigių; 2022 m. sausio mėnesį buvo komandiruotėje Belgijoje 15 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 457,50 Eur dienpinigių (pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodyta 992,00 Eur); 2022 m. vasario mėnesį buvo komandiruotėje Belgijoje 27 dienas, todėl jam priklausė išmokėti 823,50 Eur dienpinigių; 2022 m. balandžio mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 21 dieną, todėl jam priklausė išmokėti 651,00 Eur dienpinigių (pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodyta 19 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 589,00 Eur dienpinigių). Kaip atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovė atsakovui priskaičiavo didesnius dienpinigius, tačiau nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta papildomų komandiruočių įsakymų, kuriais atsakovui buvo nustatyti didesni dienpinigių dydžiai.

59. 2022 m. gegužės mėnesį atsakovas buvo komandiruotėje Olandijoje 31 dienas, todėl jam priklausė išmokėti 992,00 Eur dienpinigių; pagal 2022 m. gegužės 31 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 22,79 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 452,15 Eur dienpinigių, t. y. iš viso 2022 m. gegužės mėn. – 1444,15 Eur; 2022 m. birželio mėnesį buvo komandiruotėje Olandijoje 10 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 320,00 Eur dienpinigių, papildomas įsakymas nepriimtas; 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 30 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 930,00 Eur dienpinigių; pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 36,47 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 678,34 Eur dienpinigių, t. y. iš viso už 2022 m. rugsėjo mėn. – 1608,34 Eur; 2022 m. spalio mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 27 dienas, todėl jam priklausė išmokėti 837,00 Eur dienpinigių; pagal 2022 m. spalio 31 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 44,44 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 743,93 Eur dienpinigių, t. y. iš viso už 2022 m. spalio mėn. – 1580,93 Eur; 2022 m. lapkričio mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 30 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 930,00 Eur dienpinigių; pagal 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 50 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 930,00 Eur dienpinigių, t. y. iš viso už 2022 m. lapkričio mėn. – 1860,00 Eur; 2022 m. gruodžio mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 16 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 496,00 Eur dienpinigių, papildomas įsakymas nepriimtas arba nepateiktas, tačiau atsakovui išmokėta papildoma 50 proc. dienpinigių norma – 496,00 Eur, t. y. iš viso už 2022 m. gruodžio mėn. – 992,00 Eur; 2023 m. sausio mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 17 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 527,00 Eur dienpinigių, pagal 2023 m. sausio 31 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 50 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 527,00 Eur dienpinigių, t. y. iš viso už 2023 m. sausio mėn. – 1054,00 Eur; 2023 m. vasario mėnesį buvo komandiruotėje Vokietijoje 26 dienas, todėl jam priklausė išmokėti 806,00 Eur dienpinigių, pagal 2023 m. vasario 28 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 42,49 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 684,94 Eur dienpinigių, t. y. iš viso už 2023 m. vasario mėn. – 1490,94 Eur; 2023 m. gegužės mėnesį buvo komandiruotėje Olandijoje 19 dienų, todėl jam priklausė išmokėti 608,00 Eur dienpinigių, pagal 2023 m. gegužės 19 d. ieškovės direktoriaus įsakymą, atsakovui papildomai nustatyta didesnė dienpinigių norma 44,92 proc., todėl papildomai turėjo būti išmokėta 546,23 Eur dienpinigių, t. y. iš viso už 2023 m. gegužės mėn. – 1154,23 Eur.

60. Kaip nustatyta, per darbo santykių laikotarpį ieškovė atsakovui iš viso priskaičiavo 20312,84 Eur dienpinigių (pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė 20312,76 Eur), neskaičius mokesčių, o pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, jog ieškovė iš viso atsakovui priskaičiavo 18604,94 Eur dienpinigių, neatskaičius mokesčių, t. y. 1707,90 Eur mažiau.

61. Kaip jau anksčiau apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad per darbo santykių laikotarpį ieškovė atsakovui iš viso turėjo išmokėti 14947,00 Eur darbo užmokesčio, neskaičius mokesčių. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovė iš viso atsakovui priskaičiavo 16654,90 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (1707,90 Eur daugiau, nei atsakovui priklausė pagal išdirbtas darbo valandas). Šiuo atveju ieškovei priskaičiavus 1707,90 Eur mažiau dienpinigių, nurodytos sumos vieną kitą sudengia.

62. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog jis iš ieškovės per laikotarpį nuo darbo pradžios iš viso yra gavęs 32758,92 Eur darbo užmokesčio sumą. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad iš viso atsakovui priskaičiuota išmokėti suma – 32758,92 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovui buvo priskaičiuota ir išmokėta mažiau su darbo santykiais susijusių išmokų negu jam priklausė.

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

64. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

66. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2024-02-29 sąskaitą už teisines paslaugas Serija COB Nr. 25993, kurios suma 3049,20 Eur, atliktų darbų išklotinę (susipažinimas su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 2,50 val.; atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 4,00 val.; atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 6 val.; atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 1,50 val.), 2024-03-08 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 2024-02-29 sąskaitos Serija COB Nr. 25993 apmokėjimą.

67. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, analizuotus klausimus, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai, minėtas Rekomendacijas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pernelyg didelis. Atsižvelgiant į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad ieškovė iš esmės nurodė ir argumentus, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuos pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra per didelė, šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir ieškovei UAB „RNDV Industries“ iš atsakovo M. Ž. priteistina 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „RNDV Industries“ (į. k. 304203983) iš atsakovo M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė