- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- 2-3461-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00201-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- J. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajono savivaldybėje
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
2021 m. birželio 9 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui J. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš J. D. materialinį išlaikymą sūnui M. D. – periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį, mokamas nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti N. M.; įpareigoti J. D. išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervesti į N. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 kiekvieną mėnesį iki einamo mėnesio 25 dienos; nustatyti tokią J. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. D. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: J. D. gali bendrauti su savo sūnumi M. D. gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina N. M.; tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti ribojamas tik dėl paros meto, sūnaus sveikatos būklės ir paties J. D. būklės (neblaivumas); vaikas negali būti išsivežtas be motinos N. M. sutikimo iš jo gyvenamosios vietos. Priteisti iš J. D. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą.
1.1. Nurodė, kad su atsakovu J. D. ryšį užmezgė 2019 metų vasarą per socialinius tinklus. Iš pradžių bendravo virtualioje erdvėje, o po to susitiko pas ją namuose ir maždaug po septynių mėnesių apsigyveno kartu pas J. D. tėvus. Tvarkė bendrą ūkį. Sužinojęs apie jos nėštumą, atsakovas pradėjo prieš ją smurtauti, todėl ji grįžo gyventi pas savo motiną. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. D., kurį atsakovas pripažino pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovas dalyvavo vaiko krikštynose, davė 200,00 Eur, o jo tėvai atvežė higienos priemonių. Po sūnaus krikštynų dar maždaug savaitę gyveno kartu su atsakovu, tačiau nepavykus atkurti santykių ji grįžo gyventi pas savo motiną. Prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi sūnus kartu su ja gyvena nuo pat gimimo. Sūnui yra sudarytos normalios, gyvenimo sąlygos. Jos manymu, atsakovas pats nenorėtų, nesugebėtų prižiūrėti sūnaus ir tokio noro nėra pareiškęs. Nuo jų galutinio išsiskyrimo, atsakovas sūnaus nė karto neaplankė. Kadangi atsakovas nuo sūnaus gimimo prie jo išlaikymo neprisideda, todėl prašo priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms su turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūrini kitokiam ugdymui. Normalioms (ne minimalioms) sūnaus vystymosi sąlygoms sudaryti yra reikalinga maždaug 400,00 Eur suma per mėnesį. Ji pati šiuo metu dėl objektyvių priežasčių niekur nedirba, be to yra neįgali. Su sūnumi gyvena pas jos motiną, jai priklausančiame bute. Pragyvena iš 70,00 Eur išmokos vaikui, 35,80 Eur socialinės pašalpos ir 168,80 Eur jai skirtos neįgalumo pensijos, 42,00 Eur šalpos našlaičių pensijos. Visos jos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 316,00 Eur, dėl šių priežasčių mano, kad didesnę sūnaus išlaikymo naštą turtėtų prisiimti atsakovas. Apie atsakovo gaunamas pajamas ji jokių duomenų neturi, tačiau mano, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingo amžiaus gali sūnaus išlaikymui skirti po 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovas iniciatyvos bendrauti su sūnumi nerodo, todėl problemų dėl bendravimo tvarkos iki šiol nekilo. Atsakovo bendravimo su sūnumi ji riboti neketina.
2. Atsakovas J. D. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje 2021 m. kovo 26 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su mažamečiu sūnumi M. gyvena maždaug 87 kv. m. bute pas savo motiną A. K., kuriai butas priklauso nuosavybės teise. Namuose švaru, tvarkinga ir šilta. Bute yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. N. M. su sūnumi bute turi atskirą kambarį, mažamečiui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei jo poreikiams tenkinti. Atsakovė niekur nedirba, augina sūnų. Jos pajamas sudaro jos šalpos neįgalumo pensija, šalpos našlaičio pensija bei išmoka už vaiką. Atsakovas nurodė, kad neteikia ir neteikė išlaikymo vaikui, nes tik neseniai pradėjo dirbti. Teigė, kad norėtų bendrauti ir lankyti sūnų. J. D. nereiškė pageidavimo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. J. D. ir jo sugyventinės šeimai nuo 2021 m. vasario 9 d. inicijuota atvejo vadyba, kadangi jo sugyventinė būdama nėščia nesilanko pas gydytojus, šeimoje sugyventiniai galimai konfliktuoja, smurtauja vienas kito atžvilgiu. Mažametis M. D. nuo gimimo auga kartu su motina, yra užsimezgęs artimas ir stiprus tarpusavio emocinis ryšys, tokio amžiaus tarpsnio vaikui reikalinga ypatinga motinos globa. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė N. M. netinkamai vykdytų motinos pareigas sūnaus atžvilgiu ir negebėtų užtikrinti socialinio, fizinio ir emocinio saugumo, saugios namų aplinkos, todėl įvertinęs ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdamas į vaiko amžiaus tarpsnį, į tai, kad atsakovas neišreiškė pageidavimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, mano, kad M. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jo interesus. Tarnybos Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra išsami ir aiški, priklausanti nuo išankstinio tėvų susitarimo, todėl neatitinka geriausių vaiko interesų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinio išlaikymo sūnui neteikia, nuo vaiko gimimo tik vieną kartą yra davęs 200,00 Eur. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl Skyrius palaiko ieškovės ieškiniu prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui. Tarnybos Skyriaus vertinimu, ieškovės N. M. prašoma priteisti iš atsakovo J. D. 200,00 Eur išlaikymo sūnui suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 24-26).
Šalies argumentai
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 29 d. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad visus turimus duomenis pateikė Raseinių rajono skyriui ir tarp Tarnybos skyrių susitarta, kad išvadą byloje teikia Raseinių rajono skyrius, nes ten gyvena vaiko motina su mažamečiu M. D. (b. l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė N. M. ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovas pinigų yra davęs tik sūnaus krikštynoms – 200,00 Eur. Pinigus ji išleido sūnaus krikštynoms. Po sūnaus gimimo ji su atsakovu jau nebegyveno. Daugiau jokio išlaikymo atsakovas vaikui neteikė. Ji mano, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga viso 400,00 Eur suma. Išlaikymą sūnui iš atsakovo prašo priteisti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ji pati šiuo metu niekur nedirba. Vaiką išlaikyti jai padeda mama, skiria pinigų, padeda rūpintis sūnumi. Atsakovui bendrauti su vaiku ji nedraudžia, kodėl jis nebendrauja, ji nežino. Po krikštynų, 2020 m. rugpjūčio 22 d. ji nuvyko gyventi pas atsakovą, tačiau grįžo gyventi pas savo mamą į Viduklę.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Stanislovas Jankauskas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad būtent maksimali bendravimo tvarka, kurią prašoma nustatyti ieškiniu geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus ir padėtų išvengti konfliktų, kuriuos galimai sukurtų detali bendravimo tvarka.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovas J. D. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad su prašoma priteisti išlaikymo suma jis nesutinka, sutiktų vaiko išlaikymui skirti po 150,00 Eur per mėnesį. Be to, po sūnaus krikštynų dar tris mėnesius gyveno kartu, jis pirko drabužėlių, maistą, todėl nesutinka, kad išlaikymas būtų priteistas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Jis sutiktų, kad išlaikymas būtų priteistas nuo tada, kai galutinai išsiskyrė, tai yra nuo 2020 m. spalio mėnesio. Šiuo metu jis nuomojasi butą, reikia mokėti nuomą. Jo darbo užmokestis šiuo metu yra 500 Eur per mėnesį į rankas. Nors darbo sutartyje nurodyta kad jo darbo užmokestis 660 Eur, tačiau tiek dar nėra gavęs. Jis turi klausos negalią, tačiau neįgalumas jam nėra nustatytas. Jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka ir su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Ateityje ketina bendrauti su sūnumi.
8. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra N. M. susipažino su atsakovu per socialinius tinklus. Po kiek laiko dukra pradėjo lauktis ir išvyko gyventi pas atsakovą. Kiek pagyvenusi sau atsakovu, dukra pasakė, kad jai yra blogai ir grįžo gyventi pas ją į namus. Gimus vaikui M. D. atsakovas net nepasiteiravo kas jam gimė. Visus drabužėlius vaikui supirko ji su dukra. Atsakovas davė vaikui savo pavardę, prižadėjo skirti po 200,00 Eur vaiko išlaikymui, tačiau davė 200,00 Eur tik vaiko krikštynoms. Po krikštynų N. M. su atsakovu pagyveno dar kelis mėnesius ir galutinai grįžo gyventi pas ją. Šiuo metu ji padeda dukrai išlaikyti vaiką, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda. N. M. gauna našlaičio ir neįgalumo pensijas, maždaug 186 Eur per mėnesį, taip pat gauna 70 Eur išmoką vaikui. Atsakovas su vaiku nebendrauja visiškai. Jam bendrauti su vaiku niekas nedraudžia. Ji norėtų, kad atsakovas bendrautų su sūnumi ir jį išlaikytų. Mano, kad 200,00 Eur atsakovo skiriamas išlaikymas vaikui būtų pakankamas.
9. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą, prašė ieškovės ieškinį tenkinti.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2021 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Pateiktame prašyme nurodė, kad vadovaujantis protingumo ir proceso greitumo principais tikslinga, kad byloje tarnybą atstovautų Raseinių rajono skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
11. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
12. Ieškovė prašė teismo, nustatyti sūnaus M. D. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo J. D. bendravimo su sūnumi tvarką: J. D. gali bendrauti su savo sūnumi M. D. gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina N. M.; tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti ribojamas tik dėl paros meto, sūnaus sveikatos būklės ir paties J. D. būklės (neblaivumo); vaikas negali būti išsivežtas be motinos N. M. sutikimo iš jo gyvenamosios vietos. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis, atsižvelgiant į šalių ir liudytojos nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2020 m. spalio 1 d., visą šį laiką šalių nepilnametis sūnus M. D. gyveno ir šiuo metu gyvena su savo motina N. M. (ieškove) pas jos motiną A. K.. Šalimis nutraukus santykius atsakovas J. D. sūnumi nesidomi, jo visiškai nelanko bei neteikia jam išlaikymo. Per šį laikotarpį ieškovės (mamos) ir vaiko M. D. ryšys yra stipresnis nei su tėvu J. D.. Aplinkybę, kad tarp mažamečio vaiko M. D. ir jo motinos N. M. yra užsimezgęs artimas ir stiprus tarpusavio ryšys į bylą pateiktoje išvadoje patvirtino ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone. Be kita ko išvadoje nurodoma, kad ieškovė su mažamečiu sūnumi M. gyvena maždaug 87 kv. m. bute pas savo motiną A. K., kuriai butas priklauso nuosavybės teise. Namuose švaru, tvarkinga ir šilta. Bute yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. N. M. su sūnumi bute turi atskirą kambarį, mažamečiui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei jo poreikiams tenkinti (b. l. 24-26). Taigi, akivaizdu, kad ieškovė N. M. yra sudariusi tinkamas sąlygas sūnui augti ir vystytis. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei į tai, kad tėvas J. D. su ieškinio reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove sutiko, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų geriausius vaiko interesus.
14. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
15. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
16. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovo J. D. bendravimo su vaiku tvarka, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo J. D. bendravimo su sūnumi M. D. tvarką, nurodytą ieškinyje. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka sutiko, jai neprieštaravo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tvirtintina ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo J. D. bendravimo su sūnumi M. D. tvarka. Teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra pakankama, siekiant atsakovui visapusiškai rūpintis sūnumi, dalyvauti jo auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas atsižvelgiant į šalių poziciją dėl bendravimo tvarkos nustatymo, šalių jauną amžių dėl kurio gali būti sudėtinga laikytis detalios bendravimo tvarkos, pritaria, kad šiuo metu, nesant ginčo dėl bendravimo su vaiku, detalesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra būtinas.
18. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Nagrinėjamu atveju, ieškovė N. M. prašė iš atsakovo J. D. priteisti išlaikymą sūnui M. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2020 liepos 7 d. iki vaiko pilnametystės (teismo posėdžio metu patikslino, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad sūnaus M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, kurią sudaro 80,00 Eur buitinės komunalinės paslaugos, 150,00 Eur higienos priemonės (sauskelnės, skalbimo priemonės, kremai), 50,00 Eur drabužėliai, 100,00 Eur maistas, 20,00 Eur vitaminai ir kitos medicininės priemonės (b. l. 11). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį sūnų. Ji yra neįgali, 2019 m. gruodžio 4 d. jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (b. l. 7). Ieškovės mėnesio pajamos yra 316,00 Eur, šią sumą sudaro: 70,00 Eur išmoka vaikui, 35,80 Eur socialinė pašalpa, 168,80 Eur neįgalumo pensija, 42,00 Eur šalpos našlaičių pensija (b. l. 8, 10). Atsakovas J. D. pateikė į bylą duomenis apie tai, kad nuo 2021 m. vasario 5 d. dirba (duomenys neskelbtini) vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartyje nurodytas 645,00 Eur darbo užmokestis, kuris pasibaigus nustatytam trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui sieks 660,00 Eur (b. l. 58-60). Taip pat atsakovas teigė, jog su sugyventine nuomojasi būstą, todėl kas mėnesį moka 140,00 Eur nuomos mokestį bei pateikė į bylą tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 55-57). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi, tačiau iš byloje esančio 2021 m. kovo 16 d. šeimos aplankymo akto matyti, kad atsakovo sugyventinė laukiasi jo vaiko (b. l. 27-28). Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui jis gali skirti po 150,00 Eur per mėnesį, didesnio išlaikymo jis teikti neišgalėtų, nes jos finansinė padėtis yra sunki, jis turi susimokėti už nuomojamą būstų, o jo darbo užmokestis nėra didelis.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).
23. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas J. D. gali savo sūnui teikti išlaikymą po 170,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o išlaidos vaikui atitinkamai gali būti mažesnės nei nurodo ieškovė, bet pilnai užtikrinančios vaiko poreikius ir siekti apie 340,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, į tai jog M. D. yra vienerių metų amžiaus, nesant duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas po 170,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti sūnui priteistą išlaikymą. Manytina, kad toks išlaikymo dydis skiriamas atsakovo, taip pat ieškovės teikiamas išlaikymas (atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas) šiuo metu bus pakankamas užtikrinti nepilnamečio M. D. poreikius bei labiausiai atitinkantis šalių turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą. Mažesnio išlaikymo priteisimas pažeis mažamečio vaiko interesus, taip pat neatitiks teisingumo kriterijų, kadangi ieškovė yra neįgali ir jos galimybės gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo yra apsunkintos. Juo labiau, kad ieškovė šiuo metu gyvena pas savo mamą, kuri taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo, ko iki šiol tinkamai nedarė atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi galimybes pasididinti savo pajamas ir sūnui teikti didesnį išlaikymą, kadangi yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, o duomenų, kad negalėtų rasti geriau apmokamo darbo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra. Kita vertus, dar didesnio išlaikymo priteisimas, taip pat neatitiktų protingumo kriterijų, kadangi paties atsakovo pajamos nėra didelės, jis nuomojasi butą, jo sugyventinė laukiasi vaiko. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170,00 Eur indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2021 m. kovo 8 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės.
24. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., kas iš esmės yra reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismo vertinimu išlaikymo įsiskolinimas priteistinas ne nuo ieškovės nurodytos datos – 2020 m. rugpjūčio 1 d. (teismo posėdžio metu patikslinus ieškinyje nurodytą (duomenys neskelbtini)), tačiau nuo 2020 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, taip pat liudytojos nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog šalys nustotojo gyventi kartu ir išlaikymas sūnui teikiamas nebuvo būtent nuo šios datos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo priteistinas sūnaus išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 7 d., kas sudaro 888,39 Eur (170,00 Eur už spalio mėnesį + 170,00 Eur už lapkričio mėnesį + 170,00 Eur už gruodžio mėnesį, + 170,00 Eur už sausio mėnesį, + 170,00 Eur už vasario mėnesį + 38,39 Eur už kovo mėnesio septynias dienas)
25. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
28. Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 261,00 Eur.
29. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Nagrinėjamoje byloje teismas pilnai tenkino reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir iš dalies tenkino reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, spręsdamas, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas ne nuo (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. spalio 1 d., o išlaikymo dydis turi siekti ne 200,00 Eur, o 170,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą iš atsakovo priteistiną žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, skaičiuoti nuo faktiškai priteistinų iš atsakovo sumų, todėl iš atsakovo priteistina 27,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (atsižvelgiant į priteistiną 888,39 Eur įsiskolinimo sumą), 61,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (atsižvelgiant į priteistą 170,00 Eur išlaikymo per mėnesį dydį) bei 100,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis), iš viso 188,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Aptartos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tenkinama apie 75 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai iš atsakovo priteisti 8,93 Eur (11,90 Eur x 75 proc.) teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, taip pat 195,75 Eur (261,00 Eur x 75 proc.) Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią vaiko tėvo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
a. J. D. gali bendrauti su sūnumi M. D., sūnaus gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina N. M..
b. Tėvo ir sūnaus bendravimas gali būti ribojamas tik dėl paros meto, sūnaus sveikatos būklės ir paties J. D. būklės (neblaivumas).
c. Vaikas negali būti išsivežtas be motinos N. M. sutikimo iš jo gyvenamosios vietos.
Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 0 ct), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. kovo 8 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 888,39 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių 39 ct) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 7 d.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti N. M..
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 188,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 0 ct) žyminio mokesčio ir 8,93 Eur (aštuonis eurus 93 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.