Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui I.-M. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir ieškovės procesiniai dokumentai bei šaukimas į vyksiantį teismo posėdį įteikti tinkamai. Atsakovas nenurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas bylos medžiaga nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. B.. Atsakovas gyvena skyrium, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui iš atsakovo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymą po 325 Eur mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžianti po 650 Eur. Pageidauja, kad pusę šių išlaidų padengtų atsakovas. Šalių vaikas E. B. yra 1 metų amžiaus, jis neturi sveikatos problemų ar kitokių specialių poreikių, kurie turėtų įtakos sprendžiant jam priteistino išlaikymo dydžio klausimą. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, jog vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra ir pan. Spręstina, kad ieškovės paskaičiuotos išlaidos mažamečio poreikiams patenkinti yra realaus dydžio.

Vertinant šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, taip pat gauna 70 Eur išmoką vaikui, neturi nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto. Tuo tarpu duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikatos problemomis nesiskundžia, kitų išlaikytinių neturi (priešingų įrodymų byloje nėra). Paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra Belgijos Karalystėje. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Pagal bylos duomenis vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Taigi, įvertinus vaiko poreikius, vaiko tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, konstatuotina, kad ieškovės prašomas priteisti 325 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovo. Išlaikymas skaičiuotinas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. 2021 m. birželio 8 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei išaiškintina, kad pasikeitus vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal tėvo arba motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba formą (CK 3.196, 3.198, 3.201 straipsniai).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. kovo 29 d. Atsakovas teisminio proceso metu buvo pasyvus, neteikė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo. Todėl teismas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo faktą laiko įrodytu. Iš atsakovo priteistinas 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2021 m. 17 d. iki 2021 m. kovo 29 d., tai yra už 2,5 mėnesio, pagal priteistą išlaikymo sumą (325 x 2,5 mėn. = 800 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nagrinėjamoje byloje už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 117 Eur žyminis mokestis (325 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 117 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)), tuo tarpu už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 24 Eur žyminis mokestis (800 Eur x 3 proc. = 21,02 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis)), bendra suma – 141 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, 141 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui Belgijos Karalystėje į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 165 Eur. Ieškovės sumokėtos piniginės lėšos nebuvo panaudotos, todėl grąžintinos ieškovei.

Ieškovė į bylą neteikė rašytinių įrodymų, rodančių patyrus kitas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I-M. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamo išlaikymo po 325 Eur nepilnamečiam sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. T.. Įpareigoti atsakovą I.-M. B. priteistas pinigines lėšas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. sumokėti ieškovei K. T..

Priteisti iš atsakovo I.-M. B. 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui E. B.. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. T.. Įpareigoti atsakovą Ionut-M. B. pinigines lėšas sumokėti ieškovei K. T..

Priteisti iš atsakovo I.-M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 141 Eur žyminį mokestį valstybės naudai, įpareigojant priteistas lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą: 5660.

Pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui grąžinti ieškovei K. T. 165 Eur, sumokėtus 2021 m. rugsėjo 27 d., pinigus pervedant į ieškovės K. T. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.