Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VEESLA“ prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

12. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą - buhalterinės apskaitos programos išrašą dėl UAB „APS grupė“ vykdytų atsiskaitymų.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Įvertinęs tai, kad ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktame rašytiniame įrodyme pateikti duomenys jau yra apeliacine tvarka tikrinamoje byloje (ieškovė kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė apyvartos žiniaraštį 2025 m. kovo 25 d. dėl UAB „APS grupė“ vykdytų atsiskaitymų), atsakovė neginčija ieškovės nurodytų duomenų, kad ji nėra daugiau ieškovei pervedusi įmokų pagal Taikos sutartį, dėl to šio įrodymo priėmimas būtų perteklinis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

15. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

16. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

17. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su Taikos sutarties ar jos dalies (ne)vykdymu, nesiaiškino Taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 27 d. pranešimu dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka informavo atsakovę, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 7 d. 16 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinės ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pasiūlė atsakovei iki 2025 m. balandžio 4 d. pateikti savo nuomonę dėl prašymo. Kartu su pranešimu atsakovei buvo pateiktas ir ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė 2025 m. balandžio 3 d. pateikė teismui savo paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su kreditorės prašymu išduoti vykdomąjį raštą, neneigė faktinės aplinkybės, kad vėluoja vykdyti Taikos sutartį. Teigė, kad tai daro ne dėl tyčinių veiksmų ar siekiant piktybiškai vengti vykdyti Taikos sutartį, o dėl to, kad susiduria su finansiniais sunkumais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai pritaikė ir aiškino CPK 646 straipsnio 3 dalį, tačiau ir ištyrė abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie Taikos sutarties sąlygų vykdymą. Atsakovė nenurodė, kokių faktinių bylos aplinkybių teismas neįvertino ar neišanalizavo, todėl šie jos teiginiai laikytini deklaratyviais.

18. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

20. Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą reikia ne tik nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos), bet ir ar jos yra aiškios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju šalių valia dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos ir jos pažeidimo pasekmių yra visiškai aiški.

21. Jau minėta, kad Taikos sutarties 7 punktu atsakovė įsipareigojo 26 362,97 Eur skolą ieškovei padengti per 12 mėnesių laikotarpį; pirmąjį įmoką (4362,97 Eur) sumokant iki 2024 m. gruodžio 6 d., toliau mokant po 2000 Eur iki mėnesio 15 d., t. y., paskutinė 2000 Eur įmoka ieškovei turėjo būti sumokėta iki 2025 m. lapkričio 15 d. Taikos sutarties 10 punktu atsakovė sutiko, jog tuo atveju, jei nevykdys Taikos sutarties 7 punkte bet kurio iš numatytų įsipareigojimų ir 15 kalendorinių dienų ieškovei nesumokės ar nepilnai sumokės atitinkamos Taikos sutarties 7 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios Taikos sutarties 7 punkte numatytų atsakovo prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o ieškovė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai atsakovės neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai. Pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodo, kad aptarta sutarties nuostata jai buvo nesuprantama ar nesąžininga jos atžvilgiu,

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė pirmąją įmoką (4326,97 Eur) pervedė ieškovei 2024 m. gruodžio 23 d., antrąją (2000 Eur) 2025 m. sausio 31 d., t. y., tiek pirmąją, tiek ir antrąją įmoką pervedė pažeisdama Taikos sutartyje nurodytą terminą 16 dienų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. kovo 5 d. elektroniniais laiškais priminė atsakovei jos pareigą dėl mokėjimų pagal Taikos sutartį, informavo, kad jei bus vėluojama 15 kalendorinių dienų, visas likutis taps mokėtinu iš karto. Atsakovė neginčija, kad yra pervedusi ieškovei tik dvi įmokas, nors iki skundžiamos nutarties priėmimo ji turėjo buvo pervedusi 4 įmokas bendrai 10 362,97 Eur sumai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių pateiktus duomenis, pažymi, kad atsakovės nurodyti teiginiai, kad vėlavimą Taikos sutartyje numatytais terminais atlikti mokėjimus nulėmė ne jos tyčiniai veiksmai, tačiau finansiniai sunkumai, neeliminuoja ir nepanaikina šių įsipareigojimų buvimo ir vykdymo (įskaitant priverstinio) prievolės bei negali sudaryti pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė Taikos sutarties sąlygų nevykdo ir, atsižvelgiant iškeltų civilinių bylų skaičių, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė susiduria tik su trumpalaikiais sunkumais. Jau sudarydama taikos sutartį, atsakovė privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti, t. y. sutikusi sudaryti Taikos sutartį būtent tokiomis sąlygomis, atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) turėjo įvertinti jos realaus įgyvendinimo bei įvykdymo galimybes, turimus įsipareigojimus. Skolininkės tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie jos atžvilgiu iškeltas civilines bylas savaime nelemia išvados, kad yra susiklostęs išskirtinis atvejis, į kurį pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Aplinkybės, kad skolininkė dėl savo finansinės padėties negali tinkamai vykdyti taikos sutarties, nesukuria pagrindo jos interesus vertinti prioritetiškai kreditorės atžvilgiu.

24. Aplinkybė, jog ginčo šalys Taikos sutartyje yra numatę įmokos vėlavimo teisines pasekmes (netesybas ir kt.), taip pat neatleidžia atsakovės nuo tinkamo Taikos sutarties vykdymo. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė moka gera valia numatytas taikos sutartyje netesybas ieškovei. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2075-614/2024, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo tos pačios atsakovės atžvilgiu iškeltoje civilinėje byloje.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto dėl neįvykdytos Taikos sutarties sąlygų neišdavimas pažeistų kreditorės interesus, sudarytų galimybę skolininkei ir toliau tinkamai nevykdyti turimų įsipareigojimų kreditorei. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į teisinio apibrėžtumo ir kreditorės teisėtų lūkesčių, siejamų su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumu, principus.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, kad bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio skolininkei gera valia mokėti įmokas pagal grafiką, dėl ko kreditorei neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik skolininkei ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o kreditorei dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti išieškojimo veiksmai.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

29. Ieškovė prašo priteisti jai 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija SL Nr. 228, 2025 m. balandžio 24 d. Patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, ataskaitą prie PVM sąskaitos faktūros serija SL Nr. 228, iš kurios matyti, kad mokėtina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 726 Eur (600 Eur + 21 % pridėtinės vertės mokestis).

30. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, matyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. IV ketvirtis – bruto 2335,90 Eur.

31. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, sudaro 934,36 Eur (0,4 × 2335,90 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 726 Eur suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, juridinio asmens kodas 302498905, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VEESLA“, juridinio asmens kodas 305221824, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.