Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-499-647/2022

Civilinė byla Nr. e2-499-647/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03326-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei, Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant ieškovei K. Ž., jos atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,atsakovams S. J., R. J., atsakovų atstovui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovams S. J., R. J. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kadastrakis“ parengtus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovų S. J. ir R. J. sutikimo; 2) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškinio 2.10 punktą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovais pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą lygiomis dalimis po 1/3 asmeninės nuosavybės teise paveldėjo: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas). Paveldėjus Nekilnojamąjį turtą ieškovė su savo broliais (atsakovais) ne kartą bendravo ir bandė susitarti, kaip toliau bus naudojamasi bendraturčiams priklausiančiu Nekilnojamuoju turtu, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovės prašymu ir sąskaita UAB „Kadastrakis“ atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Vis dėlto, nustatyti kadastriniai žemės sklypų matavimai nebuvo pakeisti ir įregistruoti, nes atsakovai neišreiškė savo valios rengiant prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypų kadastrinius duomenis. Ieškovės iniciatyva ir sąskaita UAB „Kadastrakis“ parengė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planus. Šiuo metu ieškovė Nekilnojamuoju turtu naudotis negali, nes abu atsakovai Nekilnojamąjį turtą naudoja išimtinai savo reikmėms ir nesutinka leisti juo naudotis ieškovei. Ieškovė pateikia naudojimosi tvarką, kuri, ieškovės manymu, maksimaliai atitinka visų bendraturčių interesų balansą ir padėtų išvengti galimai ateityje susiklostančių konfliktinių situacijų:

1) ieškovė naudojasi 857 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta I (nurodyta taškais 7; 8; 9; 10; 11; 7). Atsakovai naudojasi 2321 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta II (nurodyta taškais 1; 2; 3; 4; 5; 11; 10; 9; 1). Bendraturčiai lygiomis dalimis (po 1/3) bendrai naudojasi 95 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta III (nurodyta taškais 5; 6; 7; 11; 5), kurioje yra keliukas, kuriuo visi bendraturčiai gali pasiekti savo žemės sklypo dalis, pažymėtas I ir II;

2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalimi ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemą, takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektūros elementus ir kt., bendraturčiai naudojasi, prižiūri, tvarko, išlaiko bendrai, o remontuoja (išskyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu. Bendraturčiai asmeninius daiktus gali laikyti tik toje žemės sklypo dalyje, kuria naudojimasis nustatytas tik tam bendraturčiui. Bendraturčiai turi teisę atlikti savo žemės sklypo dalies pagerinimus, tačiau bet kokie statybos rangos darbai bet kurioje žemės sklypo dalyje turi būti bendrai bendraturčių suderinti;

3) ieškovė naudojasi pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 29; 30, ir pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 27; 28;

4) atsakovai naudojasi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 12; 13; 14, pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 15; 16, pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 15; 16, pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 19; 20; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 21; 22, pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta taškais 25; 26;

5) ieškovė naudojasi 12525 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta I (nurodyta taškais 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 4). Atsakovai naudojasi 25049 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta II (nurodyta taškais 1; 2; 3; 4; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 1);

6) kiekvienas iš bendraturčių turi teisę leisti naudotis atitinkamomis tam bendraturčiui priskirtais statiniais ir žemės sklypų dalimis savo šeimos nariams ir svečiams. Bendraturčiai neturi teisės subnuomoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) statiniais ar žemės sklypų dalimis kitiems asmenims be kitų bendraturčių sutikimo. Svečiai ir kiti pašaliniai asmenys statiniuose ir žemės sklypų teritorijose gali būti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė šiuos asmenis;

7) bendraturčiai (jų šeimos nariai, svečiai) privalo jokiu būdu ir forma nesinaudoti tais statiniais ir žemės sklypų dalimis, kurių naudojimasis numatytas išskirtinai tik kitam bendraturčiui. Žemės sklypo dalis, kuriai nustatytas bendras naudojimasis, bendraturčiai turi naudotis ekonomiškai, bendradarbiaujant, racionaliai, tvarkingai, sąžiningai ir netrukdant kitam bendraturčiui;

Motyvuojamoji dalis

8) atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po 1/3 (viena trečiąją) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi mokesčiai yra mokami proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. po 1/3. Kiekvienas bendraturtis savo sąskaita turi tvarkingai ir sąžiningai prižiūrėti, remontuoti bei išlaikyti jam priskirtą žemės sklypų dalį, įskaitant pjauti žolę, tvarkyti gerbūvį ir t. t. Tos žemės sklypų dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, išlaikomos ir prižiūrimos bendrai išlaidas apmokant per pusę. Bet kokie remonto, priežiūros ar tvarkymo darbai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti sklypo estetinę ir architektūrinę darną ir vienovę, nepažeisti kito bendraturčio interesų. Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiūrėti ir išlaikyti jai tenkančią žemės sklypų dalį ar bendrą dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas išlaidas. Bendraturtis, pažeidžiantis ar vengiantis savo pareigų vykdymo, taip pat privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius;

9) kiekvienas bendraturtis savo sąskaita turi tvarkingai ir sąžiningai prižiūrėti, remontuoti bei išlaikyti jai tenkančius statinius. Jeigu bendraturtis vengia remontuoti, prižiūrėti ir išlaikyti statinius, vengia mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas išlaidas. Bendraturtis, pažeidžiantis ar vengiantis šios pareigos vykdymo, privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius.

Ieškovė nurodė, kad naudotųsi ta žemės sklypo dalimi ir jame esančiais statiniais, kurie iš esmės yra tik pagalbiniai (ūkinis pastatas ir viralinė), taip visiškai nesutrukdant atsakovams naudotis priskirtais pastatais, tame tarpe gyvenamuoju namu. Atsakovai galėtų toliau naudotis pilnai įrengtu gyvenamuoju namu, kuriame dažnai atsakovai gyvena. Ieškovė ir atsakovai turėtų bendro naudojimosi žemės sklypo, dalį, per kurią eina keliukas, kuriuo visi bendraturčiai galėtų pasiekti savo žemės sklypo dalis. Ieškovė naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra įprastai nedirbamasis žemės ūkio plotas, o atsakovai galėtų toliau naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurioje atsakovai įprastai vykdo žemės ūkio veiklą.

3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad paveldėtojai jau ne kartą aptarinėjo paveldėto nekilnojamojo turto, pasidalijimo planus, tačiau iki šiol nepavyko rasti priimtiną visoms šalims sutarimą. Atsakovai yra teikę K. Ž. savo pirmą pasiūlymą nedalinti paveldėtą turtą, jį visą parduoti ir gautą piniginę sumą pasidalinti lygiomis dalimis, kaip nustatyta paveldėjimo pagal įstatymą liudijime. Tuo būdu būtų išvengta ginčų ir galimo sprendimo civilinio proceso tvarka. Pasiūlymas buvo atmestas. Tuomet ieškovė kartu su sūnumi D. Ž., nederinusi su atsakovais, vienašališkai ėmėsi iniciatyvos ir užsakė UAB „Kadastrakis“ atlikti paveldėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei savo nuožiūra užsakė šių sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus, kuriuose nustatė sau palankiausią turto naudojimosi tvarką. Atsakovai paštu gavo 2021 m. birželio 1 d. parengtą ieškovės pasiūlymą dėl paveldėto turto pasidalijimo pagal jos vienašališkai užsakytus ir parengtus paveldėtų žemės sklypų atidalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo planus. Atsakovai 2021 m. birželio 28 d. pateikė priešpriešinį pasiūlymą, kuriame dar kartą išreiškė savo valią visą paveldėtą turtą parduoti ir gautas pajamas pasidalinti po lygiai. Atsakovai sutiko su nuostata, kad kiekvienam bendraturčiui turi būti priskiriama realioji daikto dalis, atitinkanti jo idealiąją dalį, t. y. 1/3 visos bendrosios dalinės nuosavybės. Susipažinę su ieškovės pasiūlytais paveldėtų žemės sklypų atidalijimo planais, atsakovai nesutiko su siūlymais ir parengė savo naudojimosi tvarkos projektą, kurį pateikė su priešpriešiniu pasiūlymu. Labiausiai atsakovams nepriimtinas pasirodė ieškovės teiginys, kad jos pateiktoje žemės sklypų atidalijimo ir naudojimosi tvarkoje visiems bendraturčiams tenka vienodo vertingumo dalinamų daiktų dalys. Atsakovai nurodė, kad ieškovė nuo 1978 m. persikėlė gyventi į kitą savivaldybę, (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (duomenys neskelbtini) r. ir nuo tada (duomenys neskelbtini) kaime lankėsi kaip svečias, ūkinės veiklos nevedė, prie gyvenamojo namo ir kitų statinių priežiūros neprisidėjo, o po tėvo, R. J. mirties visai nustojo lankytis. Savo poziciją atsakovai pagrindė tuo, kad žemės sklype su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nepagrįstai sau priskyrė virtuvės (viralinės) pastatą. Atsakovai pastoviai gyvena tėvų sodybos gyvenamajame name, pažymėtame plane 1 A, ūkininkauja, padėjo tėvui auginti gyvulius, daržoves, pasėlius, šienauja žolę, remontuoja statinius ir kt. Šiems tikslams naudoją mažąją žemės ūkio techniką, saugomą atsakovų pastatytame metaliniame garaže, plane pažymėtu 4 I ir ūkiniame pastate 3 i. Atsakovai pažymėjo, kad visų statinių būklė prastėja, statinys plane pažymėtas 5 I yra sugriuvęs, o statinių 1 A, 2 I, 3 i bei 6 I būklė artėja prie avarinių pastatų būklės. Geriau išsilaikęs mūrinis virtuvės (viralinės) pastatas, pažymėtas kodu 7 I, yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, jame gaminamas maistas ir saugomos maisto atsargos. Gyvenamajame name maisto gaminimui nėra tinkamų sąlygų, todėl virtuvės (viralinės) ir gyvenamojo namo atskyrimas atsakovams yra nepriimtinas. Atsakovai taip pat nesutinka, kad vienintelis vandens telkinys – kūdra, atitektų ieškovei. Ieškovė savo ieškinyje nutyli apie toliau vykusias derybas-susirašinėjimą su atsakovais. Rugsėjo mėnesį buvo realiai priartėta prie šalims abipusiai priimtino susitarimo. 2021 m. spalio 12 d. atsakovai per savo atstovą elektroniniu paštu informavo advokatę Renatą Cibulskienę apie tai, kad iš esmės 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovės perdarytas žemės sklypų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos planas atitinka atsakovų interesus ir poziciją. Galutiniam naudojimosi tvarkos suderinimui abiejuose žemės sklypuose atsakovai pasiūlė padaryti nežymių plano korekcijų, po kurių atsakovai būtų pasirengę pradėti rengti galutinius dokumentus paveldėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos įforminimui. Atsakymo į šį pasiūlymą negauta, vietoje atsakymo atsakovai gavo pranešimus iš teismo apie užregistruotą ieškovės ieškinį. Ieškovė pageidauja, kad į jos naudojamo žemės sklypo ribas su statiniais patektų plane pažymėtas kodu 7 I virtuvės (viralinės) pastatas, kuris iki šiol naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, jame gaminamas maistas ir saugomos maisto atsargos. Dėl to atsakovai būtų atkirsti nuo kasdieninius maitinimo poreikius tenkinančio statinio ir tuo būtų pažeistas bendraturčių interesų balansas. Šiuo metu virtuvės (viralinės) pastatas yra geriausiai išsilaikęs ir vienintelis mūrinis pastatas iš visų paveldėto nekilnojamojo turto statinių. Ieškovė savo ieškinio 2.11.1 ir 2.11.2 punktuose nurodo, kad pagal siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu planą ji naudotųsi pagalbiniais statiniais (ūkinis pastatas ir virtuvė-viralinė), o atsakovams paliktu naudotis „pilnai įrengtą“ gyvenamąjį namą. Atsakovai pažymėjo, kad „pilnai įrengtas“ gyvenamasis namas, pažymėtas plane kodu 1 I yra 1940 m. statybos, medinis, dviejų galų, 112 kv. m ploto, vieno aukšto pastatas be patogumų, su krosniniu šildymu, akivaizdžiai reikalaujantis kapitalinio remonto pastatas be virtuvės ir vandens įvado, kuriame gyvena dvi skirtingos šeimos. Pastato krosnis pastatyta prieš 50 m., skirta pagrindinės patalpos šildymui bei vandens pašildymui gaminant maistą gyvuliams žiemos laikotarpiu. Šiuo metu krosnis yra nenaudojama ir neatitinka priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes iš vidaus ir iš išorės išdegė iki skylių, kurias atsakovai laikinai užlipdė moliu. Atsakovai patvirtina savo poziciją, kad ieškovės per savo atstovę 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikta paveldėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka su nežymiomis pataisomis atitiktų jų poziciją. Atsakovai sutiktų, kad ieškovė naudotųsi pastatu - svirnu su akmeniniu paaukštintu pamatu ir rūsiu po visu pastato plotu, pažymėtu plane kodu 8 I, ūkiniu pastatu iš rastų, pažymėtu kodu 6 I ir ūkiniu mediniu avarinės būklės pastatu, pažymėtu kodu 5 I. Tuo atveju abiem atsakovams tektų 5 statiniai, o ieškovei tektų 3 statiniai.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės K. Ž. atstovė advokatė Renata Cibulskienė nurodė, kad ginčas tarp šalių yra dėl dviejų žemės sklypų, vienas yra su pastatais, kitas be pastatų. Atsakovų pateiktas žemės sklypo padalinimo planas yra netikslus, neatitinka šalių turimų žemės sklypų dalių, 4 metrų keliukas iki tvenkinio taip pat per mažas. Kadangi su atsakovais susitarti nepavyko, todėl laikosi pradinio ieškinio ir viralinės atsakovams nebeatiduoda. Atsakovams palieka gyvenamąjį namą ir kitame žemės sklype esančius daržus, kuriuose augina daržoves. Kad yra kitas kelias privažiuoti prie tvenkinio, nežino. Pastatų vertė yra mažesnė nei nurodyta Registrų centre, vienintelis gyvenamasis namas yra didesnės vertės, kurio viename gale gyvena vienas atsakovas, kitame gale kitas atsakovas. Kitokio padalijimo plano neįmanoma nustatyti, nes pastatai nesidalina. Kitas žemės sklypas taip pat turėtų būti dalijamas pagal pateiktą planą – ieškovei tvenkinys, atsakovams kita žemės dalis, kurioje jie augina daržoves. Tik po pirmojo teismo posėdžio atsakovai sutiko pasirašyti kadastrinių matavimų bylas, kurios įregistruotos Registrų centre. Atsakovai visą laiką neigė ieškovės teises, nesutiko su ieškove bendradarbiauti.

5. Ieškovė K. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1978 m. gyvena (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), kai ištekėjo, tačiau labai dažnai atvažiuodavo pas tėvus ir jiems nuolat padėdavo. Visi kartu padėdavo darbuose. Po tėvų mirties buvo į sodybą nuvažiavusi du kartus ir abu kartus buvo išprašyta, neturėjo net kur pernakvoti, siūlė nakvoti tvarte. Atsakovai turi nuosavus namus, todėl irgi negyvena sodyboje. Nurodė, kad viena moka žemės mokestį. Jaučia nostalgiją vaikystės namams, norėtų kaskart nuvažiuoti. Iš visų pastatų yra naujesnė viralinė ir pusė gyvenamojo namo, kuri buvo atstatyta iš naujų rąstų. Name gali pasidaryti virtuvę. Kadangi neturi kur pasidėti daiktų ir pernakvoti, turėtų bent virtuvėlę. Svirnas avarinės būklės, gali bet kada nugriūti. Kadangi tarp šalių nesantaika, tai niekas nieko ten netvarko ir neremontuoja. Prie tvenkinio nėra jokio keliuko, tėvas važiuodavo su arkliu, anksčiau važinėdavo miškovežiai.

6. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Algis Kojala nurodė, kad atsakovai sutinka pasirašyti kadastrinių matavimų bylą pasidalinant viską į tris dalis. Ieškovės pateiktas žemės sklypų padalinimo planas atsakovų netenkina. Atsakovai savo rankomis ir lėšomis darė pastatų remontus, gyvena sodyboje šiltuoju sezonu, o ieškovė visiškai ten nesilankė arba lankėsi epizodiškai. Ieškovė pretenduoja į naujausią pastatą – virtuvėlę, kiti pastatai labai seni. Atsakovams svarbus gyvenamasis namas ir virtuvėlė, dėl kitų pastatų ginčo nėra, taip pat tvenkinys daržams laistyti ir nusiprausti. Ieškovė siekia išskirtinių sąlygų sau pažeisdama atsakovų interesus.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso šis nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 9073. UAB „Kadastrakis“ 2021 m. vasario 19 d. atliko žemės sklypo 0,3000 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą Kadastriniai matavimai minėtu adresu buvo atlikti 2021 m. gegužės 7 d. K. Ž. 2021 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. K. Ž. prašymu buvo atliktas žemės sklypų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planai. Ieškovės atstovė advokatė Renata Cibulskienė 2021 m. birželio 1 d. išsiuntė atsakovams pasiūlymą dėl paveldėto turto pasidalijimo. Atsakovų advokatas Algis Kojala 2021 m. birželio 28 d. išsiuntė ieškovės atstovei priešpriešinį pasiūlymą dėl paveldėto turto pasidalijimo.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

9. Sprendžiant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimą turi būti siekiama interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.).

10. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

11. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

12. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise – po 1/3 dalį valdo du žemės sklypus su statiniais. Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja nustatyti žemės sklypų, statinių ir tvenkinio naudojimosi tvarką, nes šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ieškovės teigimu, ji neturi galimybės naudotis jai priklausančio nekilnojamojo turto dalimi, nes atsakovai neleidžia to padaryti. Ieškinyje ieškovė buvo suformulavusi reikalavimą be atsakovų sutikimo įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kadastrakis“ parengtus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovai kadastrinių matavimų bylose pasirašė ir sutiko, kad duomenys būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kas ir buvo padaryta, ginčo šioje dalyje nebėra, todėl teismas šiuo klausimu detaliau nepasisako.

13. Vertinant ieškovės K. Ž. pateiktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 3273 kv. m. ploto, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 37574 kv. m. ploto, naudojimosi tvarkos nustatymo planus, pasisakytina, kad esminis ginčas tarp šalių kyla dėl viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvenkinio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Atsakovai tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime kategoriškai nesutiko, kad viraline ir tvenkiniu naudotųsi išimtinai tik ieškovė, nes tik viralinėje yra galimybė pasigaminti maisto, o tvenkinys reikalingas nusiprausti bei palieti atsakovų auginamas daržoves. Šalims ne kartą buvo sudaryta galimybė ginčą išspręsti taikiai, patiems bendradarbiaujant susitarti dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos, buvo priartėta prie taikaus susitarimo, ieškovė koregavo naudojimosi tvarkos planus ir buvo pasirengusi viralinę atiduoti atsakovams, tačiau visgi pasidalyti turto nepavyko.

14. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktų žemės sklypų ir pastatų naudojimosi tvarkos planų racionalumą ir reikalingumą, sutinka su šalių nuomone, kad yra būtina nustatyti naudojimosi tvarką dėl šalių konfliktiškų santykių ir poreikio netrukdomam kiekvienam bendraturčiui naudotis nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. UAB „Kadastrakis“ parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi plane nustatyta, kad ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu I, 12525 kv. m. ploto, kuriame yra tvenkinys, atsakovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu II, 25049 kv. m. ploto (atsakovui S. J. tenkanti 12525 kv. m. dalis, R. J. - 12524 kv. m. dalis), kuriame yra atsakovų daržas. Minėto sklypo naudojimosi tvarkos planas, teismo nuomone, atitinka protingumo ir racionalumo principus, kadangi sklypas padalytas į dvi dalis, o kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis visiškai atitinka šalių faktiškai turimas bei paveldėtas dalis, t. y. po 1/3 dalį. Kadangi žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu II, atsakovai augina daržoves ir iki ginčo teisme faktiškai naudojosi šia sklypo dalimi, teismas tenkina ieškovės prašymą nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė naudojasi 12525 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu I (nurodyta taškais 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 4), o atsakovai naudojasi 25049 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu II (nurodyta taškais 1; 2; 3; 4; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 1). Atsakovo S. J. argumentai, kad ieškovė gali naudotis šalia žemės sklypo einančiu keliuku atmestini kaip nepagrįsti, nes keliuko oficialiose planuose nėra, tai tiesiog per ilgą laiką išvažinėtas valstybinės žemės plotas, kurio pasisavinti nei ieškovė, nei kitas asmuo negali.

15. Vertinant ieškovės K. Ž. pateiktą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 3273 kv. m. ploto, naudojimosi tvarkos planą, parengtą UAB „Kadastrakis“, pasisakytina, kad minėtame žemės sklype yra nemažai pastatų, todėl nustatyti naudojimosi tvarką, kuri idealiąja dalimi atitiktų šalių turimas nuosavybės dalis, yra komplikuota. Tiek iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad didžioji dalis pastatų yra labai prastos, avarinės būklės, kai kurie statyti daugiau nei prieš 100 metų. Rekonstrukcija buvo atlikta tik gyvenamajame name, o viralinė yra vienintelis mūrinis pastatas. Gyvenamajame name šiltuoju sezono metu gyvena atsakovai, metaliniame garaže ir kituose pastatuose laiko savo daiktus, o viralinėje gaminasi maistą, laiko maisto atsargas. Ginčas tarp šalių kyla dėl viralinės, nes gyvenamajame name, kaip teigia, atsakovai nėra galimybės jo pasigaminti. Pateiktame plane nurodyta, kad ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu I, 857 kv. m. ploto, atsakovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu II, 2321 kv. m. ploto. Pagal pateiktą planą, ieškovei atitektų viralinė ir ūkinis pastatas, atsakovams gyvenamasis namas su kitais pastatais, patenkančiais į sklypo II teritoriją. Iš plano matyti, kad šalys bendrai naudotųsi keliuku, leidžiančiu privažiuoti kiekvienam bendraturčiui prie savo turimo sklypo. Matyti, kad ieškovei atitektų mažesnė sklypo dalis nei atsakovams, t. y. ieškovei tenka 857 kv. m. ploto žemės sklypas, kiekvienam atsakovui – po 1160,50 kv. m. ploto žemės sklypo. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planas atitinka racionalumo principą, kadangi kiekvienas bendraturtis turės privažiavimą prie savo sklypo, naudosis ir laikys daiktus jiems vieniems priklausančiuose pastatuose, o po kiekvienu pastatu yra žemės sklypo dalis. Atsakovų kategoriškumas, kompromisų nepripažinimas, nenoras pabandyti ginčą užbaigti taikiai, draudimas ieškovei atvykti, o atvykus apsistoti dalyje gyvenamojo namo, tik savo interesų tenkinimas, gali lemti tolimesnę konfliktinę situaciją, teisminių ginčų nagrinėjimą. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

16. Teismas pažymi, kad atsakovai priešieškinio byloje nepareiškė, savo naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos plano nepateikė, nesuformulavo reikalavimo ieškovei dėl žemės sklypų ir statinių naudojimosi tvarkos. Byloje esantis priešpriešinis pasiūlymas, ieškovei buvo pateiktas derybų metu dar iki kreipimosi į teismą dienos, ir visiškai neatitinkantis nei šalių turimų realių nuosavybės teisių dalių, nei protingumo, racionalumo principų. Todėl teismas nei priešpriešinio atsakovų pasiūlymo, nei vėliau byloje pateikto UAB „GEO GROUP“ naudojimosi tvarkos planų atitikimo racionalumo, protingumo ir sąžiningumo principams nevertina.

17. Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės K. Ž. pateikti UAB „Kadastrakis“ naudojimosi tvarkos nustatymo planai yra tinkami, atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi turtu tvarkos nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstyta, tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypų ir pastatų naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą ir ieškinio 2.10 punktą.

18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 5846,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 2923,47 Eur), kurias sudaro: 83,00 Eur žyminis mokestis, 4686,55 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 1077,40 Eur už žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir naudojimosi tvarkos planų parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiomis sąlygomis: