- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-647-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05833-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- G. Ž., A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- V. R., P. R., A. V., E. A. V., I. V., A. G., O. P., J. A., E. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Valantienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Ž. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto paslaugų teikimo ir neteisėtai išrašytų sąskaitų panaikinimo, tretieji asmenys V. R., P. R., A. V., E. A. V., I. V., A. G., O. P., J. A., E. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, t. y. tam neturėdama jokio teisinio pagrindo, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. teikė ieškovams G. Ž. ir A. Ž. namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas; panaikinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ieškovams G. Ž. ir A. Ž. už laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. neteisėtai teiktas namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas išrašytas sąskaitas už 498,24 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. namo bendraturčių susirinkimo metu balsų dauguma buvo sudaryta daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Tą pačią dieną namo įgaliotas atstovas ieškovas A. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl atlygintinių namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimo. Jungtinės veiklos sutarties ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo faktai įregistruoti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 30 d. su prašymu dėl administravimo paslaugų nutraukimo ir namo perdavimo kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie tai, kad namo bendraturčiai sudarė Jungtinės veiklos sutartį ir kad šios sutarties pagrindu pasibaigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos namo administravimo funkcijos. Atsakovei buvo suteiktas terminas iki 2021 m. spalio 29 d. perduoti namo bendro naudojimo objektus, dokumentus, sukauptas kaupiamąsias lėšas. Tačiau atsakovė nustatytu terminu namo bendro naudojimo objektų, dokumentacijos ir kaupiamųjų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė. 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įforminta, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigė. Ieškovų teigimu, nuo 2021 m. spalio 30 d. atlygintines namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas ieškovams bei kitiems namo bendraturčiams sutarties pagrindu teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovės išrašytos sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. yra neteisėtos, nes atsakovės administravimas buvo pasibaigęs.
3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai prašo panaikinti PVM sąskaitas faktūras, kurios yra buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savarankiški reikalavimai pripažinti PVM sąskaitą faktūrą negaliojančia, pareikšti ieškinio (priešieškinio) forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių, todėl prašė bylą dėl šių reikalavimų nutraukti. Taip pat nurodė, kad pagal CK 4.250 straipsnio 2 dalį administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo akte. Pasibaigus administravimui, administratorius turi perduoti turtą, patalpų savininkų sukauptas lėšas, rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Atsakovės administravimas pasibaigė 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo pagrindu. Turtas ir dokumentai trečiajam asmeniui buvo perduoti 2022 m. vasario 10 d., todėl pagal teisinį reglamentavimą iki to laikotarpio atsakovė pagrįstai teikė administravimo paslaugas.
4. Ieškovai pateikė dubliką, juo palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti PVM sąskaitas faktūras yra galimas ir nagrinėtinas teisme, nes, priešingu atveju, ieškovams būtų apribota galimybė ginti savo teises teisme, o atsakovei išliktų galimybė pradėti priverstinį išieškojimą neteisėtai išrašytų sąskaitų pagrindu.
5. Atsakovė pateikė tripliką, juo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovų G. Ž. ir A. Ž. reikalavimą panaikinti už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, todėl tai suponuoja ir savivaldybės vykdomosios institucijos, vykdančios kontrolę bei priežiūrą, įsikišimą į daugiabučio namo valdymo formos pakeitimą. Namo savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, tai savaime nepanaikino savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administravimo, tačiau buvo pagrindas savivaldybės administracijos direktoriui spręsti klausimą dėl administravimo pasibaigimo, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. 2022 m. sausio 28 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigė.
8. Teismas nurodė, kad namo savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimas tęsėsi, o baigtis galėjo tik remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 8312015-08-31 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ (toliau – nuostatai) (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-12236)) 17 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.250–4.252 straipsnių pagrindais, kuriais vadovaujantis ir pasibaigė. 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu konstatavus, kad atsakovės vykdomas administravimas pasibaigė, atsakovė, vadovaudamasi Nuostatų 7.11 punktu, per 30 dienų nuo administravimo pabaigos privalėjo perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, dokumentus, tai ir padarė 2022 m. vasario 10 d., pasirašius perdavimo–priėmimo aktą.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. pagal namo įgalioto atstovo ieškovo A. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties dėl atlygintinių namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimo 1.2. punktą, paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pradėti teikti ir mokesčius už paslaugas skaičiuoti nuo tos dienos, kuri eina po tos dienos, kai administratorius iš įgaliotinio pagal perdavimo–priėmimo aktą perima bendro naudojimo objekto valdymą, bendro naudojimo objektų administravimui reikalingus dokumentus, raktus ir kitą turtą. Kadangi pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog minėtas turtas trečiajam asmeniui pagal perdavimo–priėmimo aktą perduotas 2022 m. vasario 10 d., atmestini ieškovų argumentai, kad už administravimo paslaugas gyventojai naujam administratoriui mokėjo nuo 2021 m. lapkričio 1 d., nes pagal sutartį tam nebuvo jokio pagrindo.
10. Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, t. y. tam neturėdama jokio teisinio pagrindo, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. teikė ieškovams G. Ž. ir A. Ž. Namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas.
11. Dėl PVM sąskaitų faktūrų panaikinimo, teismas nurodė, kad ieškovės prašomos panaikinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. nėra sandoriai ir pačios savaime jokių teisių ir pareigų ieškovams nesukuria. Nagrinėjamu atveju teises ir pareigas šalims sukuria paslaugų suteikimo faktas. Teismas padarė išvadą, jog tokio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo panaikinti neteisėtai išrašytas sąskaitas negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ši bylos dalis nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-475-965/2023, ir pareikštą patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti ieškovams visas abiejų instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
12.1. Apeliantė pažymi, nėra jokio pagrindo sutikti su teismo sprendime nurodyta išvada, jog šioje situacijoje taikytina būtent CK 4.250 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad turto administravimas baigiasi, panaikinus turto administravimą. Iš CK 4.84 straipsnio 10 punkto nuostatos matyti, kad teisinis reguliavimas išskiria skirtingus administravimo pasibaigimo pagrindus, tai yra: pirma, CK 4.250 straipsnyje nurodyti pagrindai; antra, gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatų įregistravimas; trečia, jungtinės veiklos sutarties sudarymas. Taigi įstatymų leidėjas numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kada baigiasi butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas. Priešingai nei teigiama sprendime, jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra savarankiškas turto administravimo pasibaigimo pagrindas.
12.2. Akcentuojama, kad Nuostatų 7.11 punkte nurodytas teisinis reguliavimas apibrėžia buvusio namo administratoriaus pareigą per 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo administravimo pasibaigimo (Jungtinės veiklos sutarties sudarymo), perduoti namo bendraturčiams bendro naudojimo objektus, dokumentaciją, kaupiamąsias lėšas. Šiuo atveju Namo bendraturčiai ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei buvo suteikę ilgesnį nei 30 dienų terminą (skaičiuojamą nuo Jungtinės veiklos sutarties sudarymo), prašydami iki 2021 m. spalio 29 d. perduoti namo bendro naudojimo objektus, dokumentus ir sukauptas kaupiamąsias lėšas.
12.3. Vadovaujantis teismo sprendime nurodytais teiginiais, o būtent tuo, jog 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. AD1-2694 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ priedo dalis (222 eilutė) (kurios pagrindu atsakovė iki Jungtinės veiklos sutarties teikė namo administravimo paslaugas) panaikinta tik 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tai, teismo vertinimu, laikytina atsakovės vykdomo administravimo pabaigos momentu ir data, kai įsigaliojo Jungtinės veiklos sutartis, iš esmės pažeidžia teisinį reglamentavimą, ieškovų ir kitų namo bendraturčių teises, teisėtus lūkesčius, kylančius iš Jungtinės veiklos sutarties, sutarties laisvės ir kitus privatinės teisės principus.
12.4. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vykdomos Namo administravimo funkcijos pasibaigė namo bendraturčiams sudarius Jungtinės veiklos sutartį, ir į tai, kad atsakovei buvo suteiktas ilgesnis nei Nuostatuose nurodytas terminas namo bendro naudojimo objektų, dokumentacijos ir kaupiamųjų lėšų perdavimui, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė, laiku neįgyvendinusi Nuostatuose ir minėtame prašyme suformuluotos atsakovei tenkančios pareigos, pažeidė ieškovų, kitų namo bendraturčių teises ir interesus. Namo bendraturčiai matydami, kad atsakovė neketina įgyvendinti savo įsipareigojimų, piktybiškai ir toliau išrašo namo bendraturčiams nepagrįstas ir neteisėtas sąskaitas, sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems teisėtu sutartiniu pagrindu teiktų namo bendro naudojimo patalpų administravimo ir kt. paslaugas, išrašytų už tai sąskaitas faktūras ir vykdytų kitas iš sudarytos sutarties kylančias pareigas. Namo bendraturčiai už tai atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien tai, kad šalys dėl atsakovės piktybiško neveikimo nepasirašė perdavimo–priėmimo akto, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo laikotarpiu neįsiteisėjo Jungtinės veiklos sutartis ir sutartis, sudaryta tarp Namo įgalioto atstovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir teisėtu pagrindu negalėjo būti teikiamos paslaugos.
Atsiliepimas
12.5. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo sutikti su sprendime nurodytu teiginiu, kad įpareigojimas buvusį Namo administratorių panaikinti išrašytas sąskaitas faktūras nėra materialus reikalavimas. Priešingai, įpareigojus tai padaryti, bus panaikinama ieškovų pareiga jas apmokėti, tuo būtų išvengta ieškovų kreditingumo bloginimo. Įpareigojus panaikinti ieškinyje nurodytas sąskaitas, būtų atkurtas teisingumas ir apginti ieškovų teisėti interesai.
12.6. Pažymima, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kada buvo kreiptasi į teismą, prašant išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovės atsakovui teikiamos sąskaitos (nurodytu atveju už vaizdo stebėjimo apsaugos paslaugas) yra teisėtos (pvz., Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. E2-814-1069/2019). Minimu atveju teismas išnagrinėjo ginčą iš esmės ir pripažino sąskaitas teisėtomis ir pagrįstomis. Tai kartu reiškia, jog sąskaitų pripažinimas, panaikinimas galimas kaip ieškinio dalykas.
12.7. Apeliantai akcentuoja tai, kad ieškovai šios bylos kontekste laikytini vartotojais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovės ieškinys dėl neteisėtai teiktų paslaugų panaikinimo, o bylos dalis dėl PVM sąskaitų faktūrų panaikinimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl administravimo paslaugų teikimo pasibaigimo momento
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (po reorganizacijos perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas) vykdė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimą.
17. 2021 m. rugsėjo 10 d. namo bendraturčių susirinkimo metu balsų dauguma buvo sudaryta daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Tą pačią dieną namo įgaliotas atstovas ieškovas A. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl atlygintinių namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimo. Jungtinės veiklos sutarties ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo faktai įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
18. 2021 m. rugsėjo 30 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu dėl administravimo paslaugų nutraukimo ir namo perdavimo kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie tai, kad namo bendraturčiai sudarė Jungtinės veiklos sutartį ir kad šios sutarties pagrindu pasibaigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos namo administravimo funkcijos. Atsakovei buvo suteiktas terminas iki 2021 m. spalio 29 d. perduoti namo bendro naudojimo objektus, dokumentus, sukauptas kaupiamąsias lėšas.
19. 2022 m. sausio 28 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigė.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
21. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Taigi iš dalies sutiktina su apeliantės argumentu, jog, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 10 punktu, daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros administratoriaus įgaliojimai baigiasi daugiabučio namo butų savininkams sudarius jungtinę veiklos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, jog administravimo pabaigą išsamiai reglamentuoja ne tik CK 4.84 straipsnio 10 dalis, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 8312015-08-31 patvirtinti „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai“ (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-12236)), kurių 17 punktas numato, jog administravimas baigiasi, atsiradus CK 4.250 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms. Tai reiškia, kad minimas nutarimas kreipia į CK 4.250–4.252 straipsnius.
22. CK 4.250 straipsnyje nurodyti turto administravimo pasibaigimo atvejai: (i) pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą; (ii) pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte; (iii) išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas, arba pasiekus tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas; (iv) panaikinus turto administravimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog šioje situacijoje taikytina būtent CK 4.250 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad turto administravimas baigiasi, panaikinus turto administravimą.
23. Minėtų Nuostatų 7.11 punkte aiškiai nurodyta, kad administratorius privalo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2022 m. sausio 28 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigė. Pastebėtina, kad minėtas įsakymas parengtas Nuostatų 7.11 punkto pagrindu, numatančiu, jog namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančio asmens tinkamai veiklai įgyvendinti taip pat yra būtinas tam tikros buvusio administratoriaus informacijos ir dokumentų pateikimas. Anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas įtvirtina, jog jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo savo teises ir pareigas pradeda vykdyti tik nuo su namo administravimu susijusių dokumentų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos. Šio akto reikšmę nulemia tai, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo tik turėdamas visą su namo vykdyta priežiūra susijusią informaciją galės toliau nepertraukiamai ir tinkamai tęsti bei vykdyti namo valdymą – administravimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iki 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo ir 2022 m. vasario 10 d. perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neperėmė iš atsakovės jokių su namo administravimu susijusių dokumentų, todėl faktiškai negalėjo vykdyti ir jokios administravimo veiklos.
24. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad, pagal Nuostatų 7.11 punktą, pakeistas administratorius jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo savo funkcijas atlieka iki tol, kol su bendrojo naudojimo objektų administravimą perimančiu asmeniu yra pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas. Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugsėjo 10 d. vykusio namo bendraturčių susirinkimo metu namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (ieškovai ir kiti namo bendraturčiai), įgyvendindami sutarties laisvės principą, balsų dauguma nusprendė ir sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios pagrindu namo bendraturčiai susitarė dėl namo bendro naudojimo patalpų ir objektų valdymo, naudojimo, priežiūros bei remonto. Įstatymas suteikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl jų valdymo sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Taigi jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra vienas iš daugiabučio namo patalpų savininkų būdų įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisę į šia teise valdomą objektą – bendrąją savininkų nuosavybę daugiabučiame name. Pažymėtina, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas.
25. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą, viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę. Taip siekiama užtikrinti bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kad būtų tinkamai įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susiję sprendimai ir pavedimai.
26. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė, kad namo savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, savaime nepanaikino savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administravimo, tačiau tai buvo pagrindas savivaldybės administracijos direktoriui spręsti klausimą dėl administravimo pasibaigimo, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. 2022 m. sausio 28 d. priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigė. Vadovaudamasi Nuostatų 7.11 punktu, atsakovė per 30 dienų nuo administravimo pabaigos privalėjo perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, dokumentus, tai atsakovė ir padarė 2022 m. vasario 10 d., pasirašius perdavimo–priėmimo aktą.
27. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. teikė ieškovams G. Ž. ir A. Ž. 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas Namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas. Nors administravimas ginčo objekte de jure baigėsi CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatytu pagrindu – sudarius jungtinės veiklos sutartį, tačiau faktiškai namo administravimas faktiškai tęsėsi iki tol, kol 2022 m. sausio 28 d. buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kad atsakovės vykdomas administravimas pasibaigė, ir nustatytu terminu, t. y. 2022 m. vasario 10 d., buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas.
28. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės administravimo paslaugų teikimo pasibaigimo momentą ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, t. y. tam neturėdama jokio teisinio pagrindo, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. teikė ieškovams G. Ž. ir A. Ž. Namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas.
Dėl reikalavimo panaikinti PVM sąskaitas faktūras
29. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį pagal šį ieškovų reikalavimą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad toks savarankiškas reikalavimas, pareikštas ieškinio forma, negali būti bylos dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų teisinių pasekmių.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir papildomai nurodo, jog dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas ir turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertintinos tik kaip įrodymas civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ieškovai turi galimybę paneigti ginčijamas PVM sąskaitas faktūras civilinėje byloje dėl neteisėtai teiktų paslaugų kitais įrodymais, pagrįsdamas jų neatitikimą įstatymų reikalavimams, ginčydamas atliktų ūkinių operacijų turinį, to šioje byloje jie nedarė.
32. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį pagal ieškovų reikalavimą dėl sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis nutraukė pagrįstai, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.