Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1040-459/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-08-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-24
Bylos Nr.
e2S-1040-459/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05833-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
G. Ž., A. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“
Trečiasis asmuo
V. R., P. R., A. V., E. A. V., I. V., A. G., O. P., J. A., E. L., UAB „Green admin“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1040-459/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05833-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4 ;3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“, tretieji asmenys V. R., P. R., A. V., E. A. V., I. V., A. G., O. P., J. A., E. L., UAB „Green admin“ dėl įpareigojimo panaikinti neteisėtai išrašytas sąskaitas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ panaikinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams ieškovams G. Ž. ir A. Ž. neteisėtai išrašytas sąskaitas už suteiktas namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas jiems ir kitiems namo bendraturčiams nuo 2021 m. spalio 30 d. sutarties pagrindu teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Green admin“. Ieškovams ir kitiems namo bendraturčiams kiekvieną mėnesį buvo teikiamos UAB „Green admin“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. suteiktas administravimo ir kitas paslaugas. Namo bendraturčiai už nurodytais mėnesiais UAB „Green admin“ suteiktas paslaugas atsiskaitė. Atsakovė, kurios namo administravimo funkcijos pasibaigė, jungtinės veiklos sutarties dalyviams sudarius jungtinės veiklos sutartį, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. neturėdama teisinio pagrindo administravo namą, taip pat tariamai vykdė namo remonto darbus, todėl neteisėtai teikė sąskaitas. Ieškovai yra gavę iš atsakovės išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas, kurių laikotarpis yra nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Ieškovams išrašytų sąskaitų suma yra 563,44 Eur (2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita Nr. MBBG20395123, kurios suma yra 32,55 Eur; 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. MBBG20401809, kurios suma yra 32,51 Eur; 2022 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. MBBG20410128, kurios suma yra 498,24 Eur). Ieškovai nesutinka apmokėti aukščiau nurodytu laikotarpiu atsakovės išrašytų sąskaitų, kadangi sąskaitas atsakovė išrašė neturėdama teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Baltija“ dėl įpareigojimo panaikinti neteisėtai išrašytas sąskaitas. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę panaikinti išrašytas sąskaitas už teiktas namo administravimo paslaugas, atitinkamai neginčijant paslaugų teikimo teisėtumo, ieškovams jokių materialinių teisinių pasekmių nesukurs. Ieškovai siekia, kad pripažinus atsakovės išrašytas sąskaitas neteisėtomis būtų nustatytos faktinio pobūdžio aplinkybės. Buhalterinės apskaitos finansinių dokumentų išrašymas – teisiškai būtų kvalifikuotas tam tikru būdu, t. y. pateikto ieškinio tikslas – įrodymų vertinimas teismo sprendimu, kuris būtų reikalingas ieškovams ginantis nuo galimų reikalavimų, pareikštų jiems kitose bylose. Tokio reikalavimo patenkinimas turi tik procesinę teisinę reikšmę. Reikalavimo įpareigoti atsakovę panaikinti išrašytas sąskaitas patenkinimas reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą.

4.2. Nurodė, kad sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis, teisių ir pareigų savarankiškai nesukuria, o jos panaikinimas nepakeičia ir nepanaikina teisinio santykio tarp šalių. Teismui patenkinus ieškinį pagal pareikštą reikalavimą, tačiau, ieškovams neginčijant šalis siejusių teisinių santykių ar neprašant jų modifikuoti (nutraukti), galimas ieškovų teisių pažeidimas nebūtų pašalintas, o tai reiškia, jog šis ieškinio reikalavimas nesudaro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio) ir negali būti laikomas tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu, todėl ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti ir negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovai G. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38 / 06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba apsunkinama ją įgyvendinti, šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7 /04-8/ 04).

5.2. Nurodo, kad, įpareigojus panaikinti išrašytas sąskaitas, bus panaikinama ieškovų pareiga jas apmokėti. Pateikdami tokio pobūdžio ieškinį, ieškovai realizavo savo teisę į gynybą ir siekia apsiginti nuo nesąžiningų atsakovės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovų ieškinį, nepagrįstai apribojo jų teisę į teisminę gynybą. Teigia, jog teismų praktikoje nurodyta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., T. S. S. v. Ukraine, no. 37878 / 02, judgment of 28 February 2008; Z. v. Russia, no. 5613 / 04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., G. v. France, judgment of 29 July 1998, Reports 1998 – V, p. 1867, § 37) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. E. v. I. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-551 / 2013).

5.3. Nurodo, kad namo bendraturčiai sudarė jungtinės veiklos sutartį, todėl šios sutarties pagrindu pasibaigė UAB „Mano Būstas Baltija“ vykdomos namo administravimo funkcijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnis). Pasibaigus namo administravimui neliko teisėto pagrindo išrašyti ir pateikti sąskaitas gyventojams ir reikalauti tokias sąskaitas apmokėti. Teigia, kad teismuose yra nagrinėjamos bylos, kuriose yra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis, todėl remiantis analogija toks ieškovų ieškinio reikalavimas gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

3. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

4. Susipažinus su ieškinio reikalavimais matyti, kad ieškinį ieškovai reiškia atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, prašydami pirmosios instancijos teismo panaikinti neteisėtai išrašytas sąskaitas už teiktas namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo, remonto ir kitas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka laikytina nepagrįsta.

5. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111 – 114 straipsniai) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2, 3 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus.

6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų ieškinyje reiškiami reikalavimai negali būti nagrinėjami teismine tvarka dėl aiškių ieškinio trūkumų buvimo (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnis), tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šis reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškinio trūkumams šalinti yra skirtas CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus. Ir tik nepašalinus trūkumų, ieškinys grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

7. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, be to, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis panaikinama ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovų G. Ž. ir A. Ž. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Raimonda Andrulienė