Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui teisės skyriaus vyriausiajam specialistui V. B.,

viešame teismo posėdyje, surengtame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

20. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio paskyrimo atlyginimo.

21. Remiantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalimi, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą. Remiantis šio straipsnio 12 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

22. Remiantis Įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių išlaidų atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

23. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

24. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

25. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, į tai, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas, klausimas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio paskyrimo šiuo atveju spręstinas CK 6.272 straipsnio nustatyta tvarka.

26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 28 punktas).

27. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (duomenys neskelbtini) paskyrė ieškovei E. Z. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įpareigota nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens A. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu A. S..

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. SO-8-1091/2023 ieškovės skundas buvo patenkintas ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas. Teismas pažymėjo, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra pakankamai griežta priemonė, savo esme prilygstanti kardomajai priemonei įpareigojimui gyventi skyriumi nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, todėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis turi būti surašomas ypatingai tiksliai laikantis nustatytų vertinimo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad tarp A. S. ir E. Z. įvykio metu kilo eilinis konfliktas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes A. S., nors pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėjo atiduoti vaiką motinai, jo neatidavė, todėl ji atvažiavo vaiko pasiimti ir reikalavo atidaryti buto duris. Jokių duomenų apie panaudotą smurtą prieš A. S. policijos pareigūnų iškvietimo metu surinktoje medžiagoje nėra, o teisėtas reikalavimas laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos negali būti laikomas smurtu, tuo labiau, kad E. Z. ir pati prašė policijos pareigūnų pagalbos, skambindama Bendruoju pagalbos numeriu.

29. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. 1S-266-365/2023 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį. Teismas nurodė, kad nors matyti, kad E. Z. atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11709-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau, vadovaujantis prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu, E. Z. (duomenys neskelbtini) buvo apklausta šiame ikiteisminiame tyrime kaip asmuo apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, o (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu jos procesinė padėtis šiame ikiteisminiame tyrime buvo panaikinta. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys liudija, kad realiai nei A. S., nei judviejų su E. Z. vaikui jokio smurtinio elgesio grėsmė nebuvo kilusi, šalys nesutaria dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šie nesutarimai turi būti sprendžiami teisinių priemonių pagalba civilinio proceso tvarka, o ne keliant nepagrįstus kaltinimus bei piktnaudžiaujant turimomis teisėmis. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien formali pagal teisės aktus situacijos atitiktis nesudaro pagrindo pripažinti, kad orderis išduodamas pagrįstai, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog šiuo atveju orderis buvo paskirtas be pagrindo, netikslingai bei nepasiekiant šios priemonės tikslų.

30. Ieškovei E. Z. pateikus pretenziją dėl neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais patirtų išlaidų ir žalos atlyginimo nagrinėjimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyba pateikė ieškovei (duomenys neskelbtini) atsakymą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi jį tenkino, tačiau nebuvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas, kadangi ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė. Pažymėjo, kad įstatymas numato pareigą apylinkės ar apygardos teismui, nagrinėjant skundus dėl orderių panaikinimo, išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Policija žalos atlyginimo klausimų nesprendžia. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė mano, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai ir ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, ieškovei siūlytina kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

31. Ieškovė E. Z. Regionų administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė pareiškėjos naudai iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 400 Eur turtinės žalos bei 1 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą ir patirtas proceso išlaidas. Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-9299-641/2024 buvo atsisakyta priimti skundą kaip neteismingą administraciniams teismams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja žalos atsiradimą sieja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu bei remiantis Įstatymu, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas. Taigi šioje byloje pareiškėjos skundas nėra grindžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais ar neveikimu. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, su teisingumo vykdymu, ikiteisminiu ar bylos tyrimu, reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

32. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu, kuris buvo patikslintas, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turtinę 400 Eur ir neturtinę 1 000 Eur žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad šiuo atveju be teisėto pagrindo, formaliai paskyrus ieškovei poveikio priemonę, kuri savo griežtumu atitinka kardomąją priemonę, buvo pažeistos ne tik Įstatymo imperatyvios nuostatos, bet ir bendroji rūpestingumo pareiga. Šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta situacija, nevertinti orderio skyrimo dieną objektyviai egzistuojantys ir pareigūnei žinomi faktai. Policijos veiksmų neteisėtumą konstatavo teismai, panaikindami ieškovei paskirtą prevencinę apsaugos priemonę. Siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, paslaugoms išleido 400 Eur, kas sudaro turtinę žalą. Anot ieškovės, policijos pareigūnų veiksmai sukėlė ieškovei didelį psichologinį ir emocinį šoką, jį patyrė nusivylimą, baimę, kad dėl atsainių, neteisėtų ir nekompetentingų policijos pareigūnės veiksmų gali prarasti vaiką, kuris tuo metu dar buvo žindomas. Ši situacija ieškovę itin sukrėtė, teko lankytis pas psichologę, ilgą laiką ją lydėjo neigiami išgyvenimai ir nerimas, jautėsi pažeminta. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur.

35. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja esant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Be to, teismas vertina, kad šiuo atveju pareigūnų klaida turėjo esminės reikšmės asmens teisių pažeidimui.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)egzistavimo

36. Nagrinėjamoje byloje atsakovė savo atsikirtimus grindė vertinimu, jog šiuo atveju nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, tačiau teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Kaip minėta, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. SO-8-1091/2023, panaikindamas ginčo orderį, tiek Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. 1S-266-365/2023, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, konstatavo, kad šiuo atveju orderis buvo paskirtas nesant nustatytos vienos iš būtinų sąlygų skiriant orderį, t. y. nenustačius realios smurto grėsmės nagrinėjamo įvykio metu. Teismai pažymėjo, kad jokių duomenų apie panaudotą smurtą prieš A. S. policijos pareigūnų iškvietimo metu surinktoje medžiagoje nėra, o teisėtas reikalavimas laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos negali būti laikomas smurtu. Atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitokiam teisiniam vertinimui (CPK 178 straipsnis). Ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktas vaizdo ir garso įrašas, darytas nagrinėjamo įvykio metu, leido teismui įsitikinti, kad ieškovė, belsdama į duris ir reikalaudama grąžinti vaiką, jokios smurto grėsmės nekėlė.

37. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje, procese dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo jau pripažinus orderį neteisėtu ir įvertinus motyvus, kuriais tai buvo padaryta, įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, yra pagrindas pripažinti policijos pareigūnų veiksmus išduodant ginčo orderį neteisėtais.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos fakto ir dydžio nustatymo

38. Ieškovės vertinimu, dėl neteisėto ir nepagrįsto ginčo orderio išdavimo ji patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti procese dėl šio orderio panaikinimo, todėl ji patyrė turtinę žalą.

39. Įstatymas atskirai nereglamentuoja asmenų, dalyvaujančių procese dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo patirtų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo. Įstatyme yra aptartas tik išlaidų, susijusių su orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimas. Šiuo aspektu Įstatymo 9 straipsnio 14 dalis numato, kad apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių išlaidų atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

40. Įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Remiantis ieškovės skundo dėl orderio panaikinimo nagrinėjimo metu galiojusio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ieškovė procese dėl ordero panaikinimo jos patirtų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo jos skundą nagrinėjusio teismo priteisti neprašė ir šis klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas, kadangi tai nėra išlaidos, susijusios su orderio įpareigojimų vykdymu, o Įstatymas reglamentuoja tik pastarųjų atlyginimo klausimus.

42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).

43. Atsakovė nesutikimą su šioje byloje pareikštu ieškiniu grindė, be kita ko, vertinimu, jog tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina proceso išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.272 straipsniu. Tačiau, šiuo atveju, kaip minėta, Įstatymas aiškiai nereglamentavo teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo tvarkos, taip pat nebuvo ir šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos dėl asmens patirtų advokato išlaidų apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo procese, ir atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teismo vertinimu, taikytina aptarta kasacinio teismo praktika, pripažįstanti galimybę išteisintam asmeniui išlaidas, patirtas dėl baudžiamojo proceso, kurios nebuvo atlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, reikalauti priteisti iš valstybės kaip turtinę žalą atskiroje byloje. Todėl ir ieškovei šiuo atveju pripažintina teisė reikalauti priteisti procese dėl orderio panaikinimo jos patirtas teisinių paslaugų išlaidas kaip turtinę žalą.

44. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovės patirtos 400 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidos apėmė pretenzijos Vyriausiajam policijos komisariatui surašymą ir skundo dėl pritaikyto orderio surašymą. Ieškovės kartu su pirminiu ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad šios išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos. Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų procese dėl orderio išdavimo neteisėtumas yra konstatuotas, todėl yra pagrindas ieškovės patirtas išlaidas šiame procese pripažinti turtine žala.

45. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

47. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Dėl priežastinio ryšio nustatymo, pagrindų atleisti nuo civilinės atsakomybės (ne)buvimo

48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.).

49. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kėlė abejones priežastinio ryšio egzistavimu, tačiau jokių konkrečių atsikirtimų ir įrodymų šiuo aspektu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja esant nustatytą ir šią civilinės atsakomybės sąlygą, t. y. priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų ir kilusios turtinės ir neturtinės žalos. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovei padaryta žala nebūtų kilusi, o ieškovei kilusios pasekmės nėra teisiškai pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.

50. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

51. Atsakovės teigimu, šiuo atveju būtina įvertinti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pačios ieškovės veiksmai, tačiau atsakovė nenurodė, kokie konkretūs ieškovės veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės veiksmų įtaką žalos atsiradimui. Vien tai, kad ieškovė teisėtai reikalavo grąžinti jai vaiką pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, ar tai, kad, negalėdama atgauti vaiko, ieškovė kreipėsi į policijos pareigūnus pagalbos, negali būti vertinama kaip ieškovės prisidėjimas prie žalos kilimo. Kaip minėta, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų ieškovės konfliktišką ar, juo labiau, smurtinį elgesį nagrinėjamo įvykio metu. Teismo vertinimu, šiuo atveju žalos atsiradimą išimtinai lėmė policijos pareigūnų atliktas netinkamas susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimas ir jo pagrindu padaryta klaidinga išvada egzistuojant smurto artimoje aplinkoje grėsmei.

52. Nagrinėjamoje byloje konstatavus visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 400 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

53. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

54. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškovės ieškinį, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 847 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios apėmė ieškinio surašymą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (1 f., b. l. 45–51). Ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė šias išlaidas faktiškai patyrė (1 f., b. l. 45–51). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo patirta, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 400 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.