- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-936-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07974-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Ieškovas
- E. Z.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-873-1077/2025 pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 400 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialistė E. K. paskyrė E. Z. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. SO-8-1091/2023 ieškovės skundas buvo patenkintas ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0723000002970 buvo panaikintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-266-365/2023. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad orderis buvo paskirtas be pagrindo, netikslingai bei nepasiekiant šios priemonės tikslų. Teismas taip pat akcentavo, kad policijos pareigūnai orderį paskyrė formaliai. Tokios Vilniaus apygardos teismo išvados leidžia pagristai teigti, jog policijos pareigūnės veiksmai skiriant ieškovei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį buvo neteisėti. Siekdama apginti savo pažeistas teises, apsiginti nuo neteisėtų ir neproporcingų policijos pareigūnės veiksmų (priimto procesinio sprendimo), ieškovė turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, paslaugoms išleidusi 400 Eur, kas sudaro turtinę žalą. Kadangi ši situacija itin sukrėtė ieškovę, teko lankytis pas psichologę. Ilgą laiką ieškovę lydėjo neigiami išgyvenimai ir nerimas, jautėsi pažeminta. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodė, kad tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina proceso išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.272 straipsniu. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas). Tokia pati išvada darytina ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties. Pasisakydama dėl ieškovės prašymo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, atsakovė nurodė, kad CK 6.247 straipsnis, apibrėždamas priežastinio ryšio sampratą, nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti ne tik atsakovės veiksmų (aktų) teisėtumą, bet nustatyti, ar šie neteisėti veiksmai (aktai) sąlygojo turtinės bei neturtinės žalos atsiradimą. Be to, byloje būtina įvertinti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pačios ieškovės veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei E. Z. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo esant visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Be to, teismas vertino, kad šiuo atveju pareigūnų klaida turėjo esminės reikšmės asmens teisių pažeidimui.
Teismas nurodė, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi byloje Nr. SO-8-1091/2023, panaikindamas ginčo orderį, tiek Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi byloje Nr. 1S-266-365/2023, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, konstatavo, kad šiuo atveju orderis buvo paskirtas nesant nustatytos vienos iš būtinų sąlygų skiriant orderį, t. y. nenustačius realios smurto grėsmės nagrinėjamo įvykio metu. Teismai pažymėjo, kad jokių duomenų apie panaudotą smurtą prieš A. S. policijos pareigūnų iškvietimo metu surinktoje medžiagoje nėra, o teisėtas reikalavimas laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos negali būti laikomas smurtu. Atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitokiam teisiniam vertinimui (CPK 178 straipsnis). Ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktas vaizdo ir garso įrašas, darytas nagrinėjamo įvykio metu, leido teismui įsitikinti, kad ieškovė, belsdama į duris ir reikalaudama grąžinti vaiką, jokios smurto grėsmės nekėlė.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, procese dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo jau pripažinus orderį neteisėtu ir įvertinus motyvus, kuriais tai buvo padaryta, įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, yra pagrindas pripažinti policijos pareigūnų veiksmus išduodant ginčo orderį neteisėtais.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – Įstatymas) aiškiai nereglamentavo teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo tvarkos, taip pat nebuvo ir šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos dėl asmens patirtų advokato išlaidų apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo procese, ir atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teismo vertinimu, taikytina aptarta kasacinio teismo praktika, pripažįstanti galimybę išteisintam asmeniui išlaidas, patirtas dėl baudžiamojo proceso, kurios nebuvo atlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, reikalauti priteisti iš valstybės kaip turtinę žalą atskiroje byloje. Todėl ir ieškovei šiuo atveju pripažintina teisė reikalauti priteisti procese dėl orderio panaikinimo jos patirtas teisinių paslaugų išlaidas kaip turtinę žalą.
Teismas nustatė, kad ieškovės patirtos 400 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidos apėmė pretenzijos Vyriausiajam policijos komisariatui surašymą ir skundo dėl pritaikyto orderio surašymą. Ieškovės kartu su pirminiu ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad šios išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos. Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų procese dėl orderio išdavimo neteisėtumas yra konstatuotas, todėl yra pagrindas ieškovės patirtas išlaidas šiame procese pripažinti turtine žala.
Šalies argumentai
Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl nepagrįstai paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio jos emocinė būklė pablogėjo – padidėjo nerimas, atsirado baimė kreiptis į policijos pareigūnus pagalbos, baimė, kad gali prarasti vaiką, kuris tuo metu buvo žindomas. Atitinkamas aplinkybes pagrindžia ir su patikslintu ieškiniu pateikta psichodinaminės psichoterapeutės kandidatės O. L. 2024 m. spalio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad paskyrus ginčo orderį pacientė pasakojo, kad jai sunku susikaupti darbui, sunku užmigti, kad ji bijo skambučių į duris, nakvojo pas draugę, labai sumažėjo jos pasitikėjimas policija, kitomis tarnybomis.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog ieškovės prašomas priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Teismas nurodė, kad nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kėlė abejones priežastinio ryšio egzistavimu, tačiau jokių konkrečių atsikirtimų ir įrodymų šiuo aspektu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo esant nustatytą ir šią civilinės atsakomybės sąlygą, t. y. priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios turtinės ir neturtinės žalos. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovei padaryta žala nebūtų kilusi, o ieškovei kilusios pasekmės nėra teisiškai pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės veiksmų įtaką žalos atsiradimui. Vien tai, kad ieškovė teisėtai reikalavo grąžinti jai vaiką pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, ar tai, kad, negalėdama atgauti vaiko, ieškovė kreipėsi į policijos pareigūnus pagalbos, negali būti vertinama kaip ieškovės prisidėjimas prie žalos kilimo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų ieškovės konfliktišką ar, juo labiau, smurtinį elgesį nagrinėjamo įvykio metu. Teismo vertinimu, šiuo atveju žalos atsiradimą išimtinai lėmė policijos pareigūnų atliktas netinkamas susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimas ir jo pagrindu padaryta klaidinga išvada egzistuojant smurto artimoje aplinkoje grėsmei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad yra pagrindas pripažinti policijos pareigūnų veiksmus išduodant ginčo orderį neteisėtais. Sprendimo panaikinimas savaime nereiškia, kad padaryti neteisėti veiksmai, dėl kurių atlyginama žala. Neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui policijos pareigūnai galėjo priimti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Pagal teismų suformuotą praktiką pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami sprendimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi.
1.2. Tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina proceso išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.272 straipsniu. Nesant specialios nuorodos įstatyme, procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo negali būti naujoje byloje dalyku. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352- 976/2018). Dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas ir šios išlaidos negali būti vertinamos kaip žala pagal CK 6.249 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
1.3. Teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas priteisė ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintiną neturtinę žalą turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Teismas, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
1.4. Teismas nesprendė jo prerogatyvai priskirto teisės klausimo dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų policijos pareigūno veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių buvimo ar nebuvimo, o tik konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik ieškovės nuostolių dydį, bet ir nurodytą priežastinį ryšį. Teismas, nenagrinėdamas šio klausimo, tik formaliai konstatuodamas, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp policijos pareigūno neteisėto paskyrimo ieškovei E. Z. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio ir ieškovei atsiradusių nuostolių, netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį, bei pažeidė CPK 185 straipsnio, 212 straipsnio 1 dalies, 218 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas.
1.5. Teismo priteistos ieškovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir pernelyg didelės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
1.6. Apelianto cituojama teismų praktika nelaikytina precedentu šioje civilinėje byloje. Remdamasis šiam atvejui netinkamomis normomis ir cituodamas netinkamą teismų praktiką, apeliantas nutyli, kad šiuo konkrečiu atveju nevyko jokio proceso, kuriame ieškovė kaip šalis dalyvautų ir savo pažeistas teises gintų atstovaujama advokato. Joks procesas (nei administracinis, nei baudžiamasis) neprasidėjo ir vėliau. Ieškovė patyrė materialinių nuostolių būtent dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, taikant jai poveikio priemonę (apsaugos nuo smurto orderį), nesant objektyvaus pagrindo. Nei orderio surašymo dieną, nei vėliau ieškovei nebuvo pareikšti įtarimai ar taikytos kokios nors teisės poveikio priemonės.
1.7. Abiejų instancijų teismų įsiteisėję baigiamieji sprendimai įrodo policijos veiksmų neteisėtumą, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolių, bei paneigia apeliacinio skundo samprotavimus apie tai, kad A. S. patyrė grėsmę, dėl kurios buvo pagrindas skirti orderį, ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį prilygino kardomajai priemonei ir pan.
1.8. Poveikio priemonės (net ir prevencinės) skyrimas asmeniui nesant faktiniam pagrindui (formaliai) yra akivaizdus, aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.
Šalies argumentai
1.9. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė galėjo reikalauti patirtų nuostolių dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atlyginimo vadovaudamasi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis. Ieškovė, teikdama skundą dėl nepagrįstai pritaikyto orderio, neturėjo jokių objektyvių galimybių teikti prašymo dėl žalos, kurią sudarė išlaidos advokatui, atlyginimo. Ieškovės patirta turtinė žala (išlaidos advokato pagalbai apmokėti) negali būti pripažinta baudžiamojo proceso išlaidomis, kadangi nėra ir negali būti paties baudžiamojo proceso.
1.10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad apsaugos nuo smurto orderio skyrimas yra prevencinė priemonė, savaime nesąlygojanti baudžiamojo proceso pradėjimo, bet galinti būti „priešprocesine“ stadija, pagrįstai taikė analogiją ir konstatavo, kad, jei asmens išlaidos negali būti atlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2023 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialistė E. K. paskyrė E. Z. (toliau vadinama – Ieškovė), apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (Ieškinio Priedas Nr. 1, CPB-7971).
2023 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota apie Lietuvos policijos priimtą sprendimą netenkinti skundo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo (Ieškinio Priedas Nr. 2, CPB-7971):
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. SO-8-1091/2023 ieškovės skundas buvo patenkintas ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0723000002970 buvo panaikintas (Ieškinio Priedas Nr. 3, CPB-7971).
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-266-365/2023 (Ieškinio Priedas Nr. 4, CPB-7971) paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Advokatė dr. Marina Gušauskienė 2023 m. rugsėjo 15 d. išrašė 200 Eur sąskaitą E. Z. už skundo dėl pritaikyto orderio surašymą, 2023 m. spalio 17 d. išrašė 200 Eur sąskaitą už pretenzijos PVK surašymą (Ieškinio Priedai Nr. 6, 6.3, CPB-7971).
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamu atveju ieškovė civiline tvarka prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl jai paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškinį tenkino.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas nepagrįsto visų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio nustatymo ginčijimu.
Taigi, apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareigūnų veiksmų ne(teisėtumo)
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Kasacinio teismo praktika dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).
Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 35 punktą).
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau - ANSAAĮ) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
ANSAAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio priima nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Taigi, apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas tik atlikus pavojaus rizikos vertinimą, kurio kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Šie kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 1V-171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau – Įsakymas). Ginčo dėl to, kad formaliai faktinė situacija, kurios pasėkoje buvo paskirtas apsaugos nuo smurto orderis, atitiko nustatytus kriterijus, nėra.
Todėl spręstina, ar CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme, smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas remiantis tik Įsakyme nustatytais kriterijais, tačiau neatliekant individualaus situacijos vertinimo, yra neteisėtas ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmas.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nei ANSAAĮ, nei Įsakyme nenustatytos ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigos atlikti tyrimą, motyvuoti sprendimą dėl orderio skyrimo ar pan. Pats orderio skyrimo individualus vertinimas atliekamas vertinant Įsakyme nustatytų kriterijų buvimą. Tuo tarpu, kaip jau minėta, formaliai faktinė situacija, kurios pasėkoje buvo paskirtas apsaugos nuo smurto orderis, atitiko Įsakyme nustatytus kriterijus, ir ginčo dėl to nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad bylą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo nagrinėję teismai pažymėjo, kad apsaugos nuo smurto orderis yra prevencinė poveikio priemonė, savo esme prilygstanti kardomajai priemonei. Atsižvelgtina ir į tai, kad vadovaujantis ANSAAĮ 9 straipsnio 12 dalimi skundai dėl orderio paskyrimo ar panaikinimo, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Tuo tarpu BPK 11 straipsnis, įtvirtinantis proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, įpareigoja procesinės prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad policijos pareigūno veiksmų neteisėtumą lėmė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos nevykdymas, nes policijos pareigūnas, prieš pradėdamas apsaugos nuo smurto orderio skyrimo procedūrą, pirmiausia turėjo įvertinti ar pagal faktinę situaciją tokią procedūrą tikslinga pradėti, tačiau tokios pareigos nevykdė. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neįvertinęs faktinės situacijos, t. y. kad nėra esminio apsaugos nuo smurto orderio požymio – gresiančio smurto, pradėjo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo procedūrą ir tai lėmė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų neteisėtumą CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme.
Ta aplinkybė, kad vėliau paskirtas apsaugos nuo smurto orderis teismo buvo panaikintas, be abejo, reiškia, kad jis buvo paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai. Kartu atsakovui pažymėtina, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma, todėl tai nėra teismo nuomonė, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, skirdamas apsaugos nuo smurto orderį, atliko neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme, ir tai reiškia, kad pareigūno klaida buvo esminė, akivaizdi ir atitiko tokioms byloms būdingą kriterijų - esminę reikšmę ieškovės teisių pažeidimui.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė policijos pareigūno veiksmų neteisėtumą CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme, o pirmosios instancijos teismas, nustatęs šią civilinės atsakomybės sąlygą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl turtinės žalos
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė išlaidų advokatės pagalbai priteisimo turėjo prašyti teismui nagrinėjant bylą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo.
Vadovaujantis ANSAAĮ 9 straipsnio 14 dalimi apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo. Išimtiniais atvejais, kai šių išlaidų dydžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, gali pripažinti asmeniui, kuriam buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, teisę į šių išlaidų atlyginimą, o klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
ANSAAĮ 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Remiantis ieškovės skundo dėl orderio panaikinimo nagrinėjimo metu galiojusio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Ieškovė procese dėl orderio panaikinimo jos patirtų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo jos skundą nagrinėjusio teismo priteisti neprašė ir šis klausimas nebuvo išspręstas.
Ginčo, kad ieškovė patyrė 400 Eur išlaidas advokatės pagalbai procese dėl orderio panaikinimo (200 Eur dėl pretenzijos VPK surašymui ir 200 Eur dėl skundo teismui surašymo), nėra.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodyta praktika), taikydamas įstatymo analogiją ir remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi sprendė, kad yra pagrindas ieškovės patirtas išlaidas šiame procese pripažinti turtine žala.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, o atsakovės argumentai, jog ieškovė išlaidų advokatės pagalbai priteisimo turėjo prašyti teismui nagrinėjant bylą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo atmestini.
Pažymėtina, kad teismui nagrinėjant bylą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, vadovaujantis ANSAAĮ 9 straipsnio 14 dalimi, turi būti išspręstas tik klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, vykdymu. Tokios išlaidos gali būti, pvz.: išlaidos kitam būstui, pasikeitusiems poreikiams ir pan. Ieškovė teisingai nurodo, kad išlaidos teisinei pagalbai nėra susijusios su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šios įstatymo nuostatos aiškinti plečiamai.
Kartu pažymėtina, kad ieškovės argumentas, jog jai ANSAAĮ 9 straipsnio 14 dalis negali būti taikoma, nes ji nėra smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nepagrįstas. Vadovaujantis ANSAAĮ 2 straipsnio 6 dalimi Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo – asmuo, keliantis pagrįstą įtarimą, kad gali panaudoti smurtą artimoje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas ieškovės atžvilgiu, todėl, nepriklausomai nuo to, kad orderis buvo panaikintas, ANSAAĮ prasme viso proceso dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo metu ji turėjo smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens statusą.
Dėl neturtinės žalos
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog, atsakovo manymu, teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina į bylą pateikti rodymai, įvertinęs, kad ieškovei dėl nepagrįstai paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio jos emocinė būklė pablogėjo – padidėjo nerimas, atsirado baimė kreiptis į policijos pareigūnus pagalbos, baimė, kad gali prarasti vaiką, kuris tuo metu buvo žindomas, sprendė, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, o prašomas priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo arba turtinės žalos atlyginimo, o turi būti priteista ir neturtinės žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl jo teisės pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan., grėsmę ir dvejones dėl jų asmens duomenų galimo neteisėto panaudojimo). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Neturtinės žalos samprata neturi būti pernelyg išplečiama.
Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl ieškovo teisių pažeidimo patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, liga, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų.
Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtą neturtinę žalą patvirtina į bylą pateikta psichodinaminės psichoterapeutės kandidatės O. L. 2024 m. spalio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad paskyrus ginčo orderį pacientė pasakojo, kad jai sunku susikaupti darbui, sunku užmigti, kad ji bijo skambučių į duris, nakvojo pas draugę, labai sumažėjo jos pasitikėjimas policija, kitomis tarnybomis. Pažymėtina, kad ši pažyma išduota mediko, nėra jokių duomenų dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti pateiktoje pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, todėl ši pažyma, kartu su pačios ieškovės paaiškinimais, laikytina pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės patirtą neturtinę žalą. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių minėtus įrodymus, nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomas priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, jai paskyrus apsaugos nuo smurto orderį, turėjo smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens statusą, kuris, akivaizdu, ieškovei sukėlė neigiamus emocinius padarinius, kurie pasireiškė psichodinaminės psichoterapeutės kandidatės O. L. 2024 m. spalio 28 d. pažymoje nurodytu būdu. Atsakovas jokių argumentų dėl neteisingai nustatyto neturtinės žalos dydžio nepateikė.
Dėl priežastinio ryšio
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tik formaliai konstatuodamas, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina priežastinį ryšį tarp policijos pareigūno neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių, netinkamai taikė CK ir CPK nuostatas.
Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ir neatlieka vertinimo, paneigiančio pirmosios instancijos teismo nustatytą priežastinį ryšį.
Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad tuo atveju, jei nebūtų neteisėtų policijos pareigūno veiksmų – jai skirto apsaugos nuo smurto orderio, ieškovei nebūtų kilęs poreikis rašyti pretenziją VPK, prašant minėtą orderį panaikinti, bei skųsti minėto orderio skyrimą teismui BPK nustatyta tvarka. Taigi, priežastinis ryšys turtinei žalai kilti yra tiesioginis.
Be to, ieškovės patirtos neturtinės žalos ryšį su policijos pareigūno neteisėtais veiksmais įrodo jau minėta psichodinaminės psichoterapeutės kandidatės O. L. 2024 m. spalio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovės neigiami išgyvenimai atsirado orderio skyrimo pasėkoje, pvz., nesant neteisėtų policijos pareigūno veiksmų ieškovei negalėjo sumažėti jos pasitikėjimas policija, kitomis tarnybomis.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra nustatytas tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovei priteistinos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių, nenustatęs ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis), nenustatęs jų dydžio (CPK 98 straipsnis), nepaskirstęs jų pagal bylos nagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis), šią sumą nepagrįstai priteisė iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad atsakovas, nurodydamas ko neatliko pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių argumentų ar vertinimo, kaip turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kuri išlaidų dalis yra nepatirta, kuri patirta, tačiau patirta nepagrįstai, kuri išlaidų dalis (ar galbūt visa) priteista nepagrįstai, kaip pirmosios instancijos teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo rezultatą, jeigu ieškinys patenkintas visa apimtimi.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistos 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokatės teisinę pagalbą surašant ieškinį, pasirengiant bylos nagrinėjimui teisme ir atstovaujant ieškovę teismo posėdyje, yra pagrįstos. Pažymėtina, kad Rekomendacijose nustatyta maksimali suma už ieškinio surašymą yra 5491 Eur, o už atstovavimo teisme 1 valandą yra 219,64 Eur. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei priteistos 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai pagrįstos, nevertinant bylos sudėtingumo, specialiųjų žinių reikalingumo ir kt. kriterijų. Kadangi ieškinys pirmosios instancijos teismo patenkintas visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 605 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. kovo 14 d. DOK-6511). Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.