Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-302-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: e2A-302-642/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Atsakovas: J. A., A. N. A., A. N.
Ieškovas: gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-302-253/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06326-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. A. ir A. N. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams A. N. A ir J. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 230 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai iki 2021 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teise valdė jiems priklausantį namų valdos sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Šis sklypas yra GNSB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamoje teritorijoje. Bendrija vadovaujasi savo įstatais, kurių 5 punkte numatyta, kad „Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra (duomenys neskelbtini) kaime esantys adresu: (duomenys neskelbtini); unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“. Šis turtas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų ir statinių paskirties žemės sklypuose esantis turtas, kuriuo naudojasi visi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, t. y. naudojosi ir atsakovai iki kai savo turtą pardavė. 2018 m. liepos 18 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo metu nutarta sklypų / namų savininkus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu (30 Eur), kuris turėjo būti mokamas kas mėnesį. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovai buvo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariais, ar ne, jie privalėjo mokėti nustatytą rinkliavą, dėl naudojimosi bendros paskirties daiktais – keliais, komunalinėmis paslaugomis, vandens tiekimu, kanalizacijos eksploatavimu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis (toliau – DGNSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 21 straipsnio 2 dalis). Mokestis buvo numatytas, kiekvieną mėnesį siunčiamos sąskaitos apmokėjimui. Ieškovės teigimu atsakovai per visą laikotarpį nuo minėto mokesčio įvedimo nei karto Bendrijai nemokėjo šio mokesčio, todėl susidarė 1 230 Eur skola.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jų patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovams nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. priklausė žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad Nekilnojamojo turto registre nėra atlikta jokių įrašų apie šiam žemės sklypui išduotą statybos leidimą, taip pat nėra duomenų, kad šiame sklype būtų kokie nors statiniai. Atsakovų atstovės teigimu atsakovai nepatenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį, kuriame kalbama apie butų ir kitų patalpų (pastatų), o ne žemės sklypų, savininkus ir apie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Kadangi atsakovai nėra bendraturčiai, jie neprivalo jungtis prie ieškovės inžinerinių tinklų, naudotis ieškovės žemės sklypais, neprivalo apmokėti jų išlaikymo išlaidų. Tai, jog teisinis ginčas nepatenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį turėtų patvirtinti ir ieškovės įstatų 7 punktas. Įstatuose kalba būtent apie gyvenamųjų namų ir butų ar kitų patalpų savininkus, o ne žemės sklypų savininkus. Pažymima, kad 2018 m. liepos 18 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu apmokestino ir žemės sklypų savininkus, kurie ne tik nesinaudoja ir neturi jokių inžinerinių tinklų, bet ir neturi inžinerinių tinklų savininko sutikimo prisijungti prie tokių tinklų. Pažymima, kad byloje nėra pateikta jokių sąskaitų detalizacijų, išrašytų atsakovams, t. y. nėra aišku, už kokias paslaugas reikalaujama priteisti skolą. Be to ieškovė nepateikė duomenų, kokiu būdu Bendrija informavo atsakovus apie minėto susirinko metu nustatytą pareigą mokėti kaupiamąjį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Minėtu sprendimu nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų A. N. A. ir J. A. 1 230 Eur skolą ir lygiomis dalimis 439,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei GNSB „(duomenys neskelbtini)“.

4. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovai nebuvo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariais, taip pat nėra duomenų, kad jie būtų kompensavę Bendrijai už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą (vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus, spaudiminį nuotakyną, taip pat už kelių įrengimą ir priežiūrą, kad atsakovai galėtų patekti į savo turėtą žemės sklypą) ir kad būtų tapę tokios infrastruktūros bendraturčiais, taip pat kad būtų bendraturčiai žemės sklypų, kuriuose yra (duomenys neskelbtini) kaimo bendro naudojimo objektai. Teismas pažymėjo, kad atsakovams pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat Bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo.

5. Teismas pabrėžė, jog, priešingai nei teigia atsakovai, ne tik asmenims, kurie prijungė sklype jau pastatytą namą prie inžinerinės infrastruktūros, gali kilti pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų. Be to, faktinis nesinaudojimas žemės sklypu atleidžia jų savininkus nuo pareigos mokėti Bendrijai mokesčius.

6. Teismas pažymėjo, kad nors teismui nepateiktos susidariusios skolos sąskaitos su mokesčių detalizacija ir nenurodyta kokiu būdu ir kada atsakovai apie nustatytą mokestį ir apie pareigą mokėti šį mokestį yra informuoti (teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, pareikalavo ieškovo pateikti papildomą informaciją). Tačiau atsakovai atsiliepime neneigia žinoję apie savo pareigą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. mokėti mokesčius.

7. Teismas pabrėžė, kad iš 2018 m. liepos 18 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokolo matyti, jog šio susirinkimo metu nutarta apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu 30 Eur kas mėnesį visus šios Bendrijos teritorijoje esančius ne tik namų, bet ir žemės sklypų savininkus. Protokolas nėra nuginčytas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prisijungę prie inžinerinių tinklų, iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jų valdytame žemės sklype nėra jokių statinių, tačiau į šį sklypą galima patekti keliu, einančiu pro šį sklypą, kuris būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį.

8. Akcentuojama, kad susisiekimo, inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamojo) mokesčio paskirtis kaip tik ir yra ne apmokestinti žemės sklypų, taip pat statinių savininkus už bendro naudojimo objektų naudojimą praeityje, o tai savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos bendro naudojimo statinių, susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistemoms atnaujinti pagal privalomuosius jų naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis, DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovai J. A. ir A. N. A. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Į bylą yra pateikta tik viena ieškovės bendra atsakovams 2021 m. sausio 1 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 230 Eur sumą. Ieškinyje nurodyta, kad kas mėnesį atsakovams buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui. Pažymima, kad teismui nebuvo pateiktos šios sąskaitos su mokesčių detalizacija ir nenurodyta kokiu būdu ir kada atsakovai apie nustatytą mokestį ir apie pareigą mokėti šį mokestį yra informuoti.

9.2. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovės žemės sklype nėra registruota patalpų (pastatų), ieškovė turi tik žemės sklypą, kuriame šiuo metu nėra statinių. Tuo tarpu įstatymo nuostatose kalbama apie butų ir kitų patalpų (pastatų), o ne žemės sklypų, savininkus ir apie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

9.3. Apeliantės teigimu, vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas bendrijos reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti. Tam būtini įrodymai, pagrindžiantys konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti.

9.4. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų prisijungę prie inžinerinių tinklų, taip pat atsakovų valdytame žemės sklype nėra jokių statinių. Akcentuojama, kad atsakovai nebuvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ir niekada nesinaudojo jokiais susisiekimo ir inžineriniais tinklais ar kitais statiniais. Nekilnojamojo turto registre nėra atlikta jokių įrašų apie sklypui išduotą statybos leidimą, taip pat nėra duomenų, kad šiame sklype būtų kokie nors statiniai. Atsakovai žemės sklypu nesinaudojo, jokių statinių nestatė ir neketino statyti.

9.5. Nurodoma, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų kokie nors objektai, nurodyti DGNSBĮ 2 straipsnyje, todėl ginčo santykiai į DGNSBĮ reglamentavimo sritį nepatenka. Be to, ieškovės įstatai kalba būtent apie gyvenamųjų namų ir butų ar kitų patalpų savininkus, o ne žemės sklypų savininkus.

9.6. Pažymima, kad tik asmenims, kurie prijungė sklype jau pastatytą namą prie inžinerinės infrastruktūros, gali kilti pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų.

9.7. Nurodoma, kad susiklosto situacija, jog atsakovai nepatekdami nei į DGNSBĮ, nei į bendrijos įstatų reglamentavimo sritį, būdami tik žemės sklypo savininkais yra verčiami mokėti mokestį už kitų naudojamą vandens ir nuotekų tinklų aptarnavimą. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, savo įstatuose nėra niekur įtraukusi, jog žemės sklypų savininkai turėtų kokias nors pareigas ar teises pagal šiuos įstatus kitais pagrindais.

9.8. Akcentuojama, kad atsakovai neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų nei su ieškove, nei su kitais bendrijos nariais, jai nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas. Taip pat, jokiais, kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teise objektais, nesinaudojo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovai buvo bendrijos nariais, ar ne, jie privalėjo mokėti nustatytą rinkliavą dėl naudojimosi bendros paskirties daiktais – keliais, komunalinėmis paslaugomis, vandens tiekimu, kanalizacijos eksploatavimu.

10.2. Pažymima, kad 2018 m. liepos 18 d. visuotinio susirinkimo metu nustatytas susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamasis) mokestis (30 Eur) buvo numatytas mokėti visiems sklypų / namų savininkams. Kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui, tačiau atsakovai piktybiškai vengė mokėti privalomus mokesčius.

10.3. Visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas rinkti kaupiamąsias lėšas nebuvo skųstas, apeliantai neskundžia jo ir dabar, todėl yra akivaizdu, kad šis sprendimas yra teisėtas ir privalo būti vykdomas. Teismas atsižvelgė priėmė teisingą sprendimą, nes apeliantai liko skolingi ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl skolos priteisimo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdami, jog jie neturi piniginės prievolės Bendrijai, kadangi iš esmės dėl to, kad jie nėra Bendrijos nariai, atsakovai neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų nei su ieškove, nei su kitais bendrijos nariais, jiems nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas ir jie jokiais, kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teise objektais, nesinaudojo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų namų savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo teisę apmokestinti bendrijos administruojamoje teritorijoje esančių sklypų / namų savininkus susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu, esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

5. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju kilęs teisinis ginčas nepatenka į DGNSBĮ reglamentavimo sritį. Atsakovų nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovų žemės sklype (tuo metu, kai jie buvo žemės savininkai) nebuvo registruota patalpų (pastatų), nei su ieškove, nei su bendrijos nariais atsakovai neturėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, tuo tarpu minėto įstatymo nuostatose kalbama apie butų ir kitų patalpų (pastatų), o ne žemės sklypų, savininkus ir apie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

6. Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos nustato ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Tačiau nurodytame CK skirsnyje nėra normų, kurios reglamentuotų tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, žemės sklypų savininkų, neturinčių jokių statinių, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų (toliau – DGNSBĮ) normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967, pagal kurio 1 straipsnį DGNSBĮ yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Tik nustačius, kad konkretūs ginčo teisiniai santykiai patenka į pastarųjų teisės normų reguliavimo sritį, ginčas teisme spręstinas taikant jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

7. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors DGNSBĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad jis reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

8. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad DGNSBĮ gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą, tačiau turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog ginčo santykiai patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį.

9. DGNSBĮ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).

10. DGNSBĮ 2 straipsnyje pateiktos įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtys, pagal kurias, be kita ko: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (4 dalis); kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (15 dalies 4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (15 dalies 5 punktas).

11. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų kokie nors objektai, nurodyti šios nutarties 19 punkte, todėl ginčo santykiai į DGNSBĮ reglamentavimo sritį nepatenka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019 37–39 punktus). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi DGNSBĮ nuostatomis.

12. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

13. Taigi savininko, nesančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariu, piniginės prievolės bendrijai gali atsirasti skirtingais pagrindais – buvimo tam tikrų nuosavybės objektų bendraturčiu arba naudojimosi kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teisės objektais pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai, būdami ginčo sklypo savininkais, neturėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų nei su ieškove, nei su kitais bendrijos nariais, jiems nuosavybės teise priklausė žemės sklypas. Ieškovė už bendrijos narių lėšas sukūrė infrastruktūrą (vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus, spaudiminį nuotakyną, taip pat įrengė kelius).

14. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto (turto) savininko (bendraturčio) ir ne savininko, besinaudojančio tuo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (turtu), teisės ir pareigos, susijusios su tuos daiktu (turtu), nėra tapačios, reglamentuojamos skirtingų materialiosios teisės normų. Esant šalių ginčui dėl aplinkybės, ar bendrojo naudojimo objektai ieškovams (ne) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui išspręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai ieškovams nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymas lemtų išvadą, jog ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ir ginčo santykių nereguliuoja CK 4.76 straipsnis bei DGNSBĮ normos, kurie reglamentuoja teisinius santykius tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 52 punktas, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

15. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovai buvo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo santykius reguliuoja CK 4.76 straipsnis ir DGNSBĮ normos, todėl jų pagrindu negali atsirasti atsakovės prievolės ieškovei.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, Bendrijai nuosavybės teise priklauso šie objektai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – spaudiminis nuotakynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovams priklausiusiame žemės sklype, tuo metu, kai jie dar buvo ginčo sklypo savininkai, nebuvo jokių statinių, atsakovai nebuvo prisijungę prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios inžinerinės infrastruktūros.

17. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 18 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo metu sklypų / namų savininkams nustatyto 30 Eur mokesčio, šis mokestis įvardijamas susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamiasis) mokestis. Ieškovė nurodo, kad atsakovai privalėjo mokėti nustatytą rinkliavą už naudojimosi bendros paskirties daiktais – keliais, komunalinėmis paslaugomis, vandens tiekimu, kanalizacijos eksploatavimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prisijungę prie inžinerinių tinklų, tačiau į ginčo sklypą galima patekti keliu, einančiu pro šį sklypą, kuris būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį, o nesant kito kelio į minėtą sklypą, darytina išvada, kad atsakovai turėjo pareigą prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų, t. y. kompensuoti dalį kelio eksploatavimo išlaidų. Atsakovai neginčija faktinės aplinkybės, kad į atsakovams priklausiusį sklypą atsakovai patekdavo Bendrijai priklausančiu keliu – bendro naudojimo objektu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovams tenka prievolė prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų.

18. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo, teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 54 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovams buvo pateikta viena bendra 2021 m. sausio 1 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 230 Eur sumą, joje nurodyta, kad tai „susisiekimo ir inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamasis) mokestis. Ieškinyje ieškovės atstovas nurodė, kad šis mokestis turėjo būti mokamas kas mėnesį ir kad kas mėnesį atsakovams buvo siunčiamos sąskaitos apmokėjimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismui nebuvo pateiktos šios sąskaitos su mokesčių detalizacija ir nenurodyta kokiu būdu ir kada atsakovai apie nustatytą mokestį ir apie pareigą mokėti šį mokestį yra informuoti, nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, pareikalavo ieškovės pateikti papildomą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prideda tik bendro pobūdžio laikraščio skelbimą, kuriame raginami kelių skirtingų gatvių gyventojai apmokėti įsiskolinimą ieškovei, tačiau nėra jokių duomenų apie susirinkimo metu nustatytą pareigą mokėti kaupiamąjį mokestį.

20. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir minėta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), tačiau jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas bendrijos reikalavimo teisės dydžiui pagrįsti. Tam būtini įrodymai, pagrindžiantys konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali lemti nepagrįstą bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita. Sutartys tarp ieškovės ir atsakovo dėl paslaugų teikimo nebuvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016). Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir (ar) dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016).

21. Taigi, iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas ieškovė patiria bendrojo naudojimo objekto kelio, kuriuo atsakovai, nebūdami Bendrijos nariais, naudojosi, norėdami patekti į jiems nuosavybės teise priklausiusį sklypą, valdymui, išlaikymui, priežiūrai, atnaujinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje turi būti papildomai aiškinamasi dėl ieškovės pateiktos sąskaitos detalumo ir pagrįstumo, ieškovei siūlytina pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su kelio, kuriuo patenkama į atsakovams priklausiusį sklypą, įrengimu, eksploatavimu, taip pat pateikti įrodymus, jog ieškovė kas mėnesį teikė sąskaitas atsakovams.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

23. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas, netinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas dėl žemės sklypo savininko pareigos atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektus, nenustatė visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju bylą tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, turės būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas turėtų pasiūlyti ieškovei tikslinti ieškinį, detalizuoti ir pagrįsti prašomą priteisti mokestį (susidariusią skolą), pateikiant įrodymus, kokias ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su kelio, kuriuo patenkama į atsakovams priklausiusį sklypą, įrengimu, eksploatavimu, taip pat svarbu išsiaiškinti, ar atsakovai buvo tinkamai informuoti apie jiems nustatytą mokestį. Taigi, turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, galbūt kils ne ieškinio patikslinimo, bet jo atsisakymo poreikis, įvertinus siekiamo rezultato ir būsimų bei jau šalių patirtų išlaidų, laiko bylinėjantis santykį. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Šiame procesiniame sprendime nurodytos priežastys suponuoja išvadą, jog tam, kad būtų parinktas tinkamiausias ieškovės teisių gynimo būdas, atitinkantis ir proporcingumo principo imperatyvus, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teismas dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Žvinklytė