Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. (M. J.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Nr. 2023/407, suinteresuotas asmuo G. Z. (G. Z.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. J. (M. J.) prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Nr. 2023/407, kuriuo priteista ieškovui M. J. iš atsakovo G. Z. (G. Z.) 50 000 Eur skola, 1 437,50 Eur palūkanos nuo 2023 m. kovo 12 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., 1 832,39 Eur arbitražo išlaidos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, kad Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas (toliau – ir arbitražo teismas) 2023 m. birželio 1 d. sprendime konstatavo, kad G. Z. pažeidė 2022 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutarties Nr. 220909 (toliau – ir Paskolos sutartis) nuostatas (negrąžino paskolos ir nesumokėjo palūkanų). Suinteresuotas asmuo nėra įvykdęs arbitražo teismo sprendimo Latvijos Respublikoje ir pinigines lėšas slepia nuo kreditorių užsienio (ir Lietuvos Respublikos) finansų įstaigose, todėl arbitražo teismo sprendimas gali būti įvykdytas Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 24 d. išsiuntė Latvijos Respublikos prisiekusių teismo antstolių tarybai (latv. Zvērinātu tiesu izpildītāju padome) procesinius dokumentus, skirtus Latvijos Respublikoje reziduojančiam suinteresuotam asmeniu G. Z. įteikti ir 2024 m. balandžio 8 d. gavo Latvijos Respublikos prisiekusių teismo antstolių tarybos 2024 m. balandžio 3 d. pranešimą dėl procesinių dokumentų neįteikimo suinteresuotam asmeniui. Latvijos Respublikos prisiekusių teismo antstolių tarybos 2024 m. balandžio 3 d. pranešime nurodyta, kad nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. kovo 21 d. nepavyko įteikti procesinių dokumentų suinteresuotam asmeniui G. Z. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui buvo paliktas pranešimas dėl procesinių dokumentų saugojimo ir atsiėmimo Latvijos Respublikos prisiekusių teismo antstolių tarnybos adresu. Nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo procesinių dokumentų neatsiėmė.

4. Pagal Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kai teisminiai dokumentai pristatomi 56 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodyto įvykio atveju, laikoma, kad asmuo buvo informuotas apie teismo posėdžio ar procesinių veiksmų laiką ir vietą arba atitinkamo dokumento turinį, o teisminiai dokumentai laikomi įteiktais:1) tą dieną, kai adresatas ar kitas asmuo priėmė juos pagal įstatymo 56 straipsnio 3, 7 ar 8 dalis; 2) tą dieną, kai asmuo atsisakė juos priimti (57 straipsnis); 3) septintą dieną nuo dokumentų išsiuntimo, jeigu jie išsiųsti paštu; 4) trečią dieną nuo dokumentų išsiuntimo, jeigu jie išsiųsti elektroniniu būdu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, tai, ar teisminiai dokumentai pristatomi į deklaruotą fizinio asmens gyvenamąją vietą, papildomu deklaruotu adresu, fizinio asmens nurodytu adresu korespondencijai su teismu ar juridinio asmens registracijos adresu, ir iš pašto gaunamas pranešimas apie pristatymą arba dokumentai grąžinami, savaime neturi įtakos faktui, kad apie dokumentus pranešta. Adresatas gali paneigti prielaidą, kad dokumentai įteikti septintą dieną nuo išsiuntimo dienos, jeigu išsiųsti paštu, arba trečią dieną nuo išsiuntimo, jeigu išsiųsti elektroniniu būdu, nurodydamas objektyvias nuo jo nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo gauti dokumentų nurodytu adresu.

5. Suinteresuotam asmeniui G. Z. teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2024 m. kovo 28 d. (2024 m. kovo 21 d. + 7 d.) (Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6. Pareiškėjas M. J. turi procesinį suinteresuotumą ir pateiktu prašymu siekia Latvijos Respublikoje neįvykdyto Latvijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo byloje Nr. 2023/407 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kadangi skolininkas G. Z. perkėlė savo pinigines lėšas į užsienio, įskaitant Lietuvos, finansų įstaigose atidarytas sąskaitas.

7. Užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) (KAĮ 51 straipsnio 1 dalis). Pagal Niujorko konvenciją ir pagal KAĮ 51 straipsnį, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje valstybėje narėje objektais yra tik arbitražo teismo sprendimai, kuriuose pasisakoma dėl ginčo esmės konkrečiais klausimais.

8. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje nustatytais pagrindais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 1999 m. birželio 1 d. sprendime byloje C-126/97E. S. C. T. Ltd yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, jog arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis.

9. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Be kita ko, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

10. Pareiškėjas buvo kreipęsis į Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismą dėl skolos ir palūkanų pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutartį Nr. 220909 priteisimo iš suinteresuoto asmens. Paskolos sutarties 11.2 papunktyje numatyta, kad bet kokius ginčus arba reikalavimus, kylančius iš šios sutarties arba su ja susijusius ginčus, turi spręsti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas, remiantis savo procedūros reglamentu rašytinio proceso tvarka, susidedantis iš vieno arbitro. Paskolos sutarties 11.1 papunkčiu šalys susitarė, kad šiai sutarčiai taikytini Latvijos Respublikos teisės aktai. Arbitražiniame susitarime nėra nustatyta tvarka ar taisyklės, pagal kurias arbitražo teismas turėjo nagrinėti bylą, taip pat nėra nustatyta instancinė arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimo tvarka. Arbitražo bylai Nr. 2023/407 nagrinėti buvo paskirtas arbitras Edmundas Stankevičius (Edmunds Stankevičs). Šalys nereiškė pretenzijų dėl arbitražo proceso teismo sudėties (Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo 9 punktas). Arbitražo teismas išsprendė ginčą pagal Arbitražo teismo procedūros reglamentą, Latvijos Respublikos teisės aktus ir bendruosius teisės principus. Arbitražo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis įsiteisėja nuo paskelbimo momento ir yra neskundžiamas. Taigi, Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Nr. 2023/407 turi res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią.

11. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, o dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

12. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija išsamiai neanalizuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir dėl jų nepasisako, o tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

13. Vertinant arbitražo teismo sprendimą, remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (Niujorko konvencijos V straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija nenagrinėja arbitražo bylos Nr. 2023/407 iš esmės ir nepasisako, ar arbitražo teismas teisingai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

14. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas.

15. Arbitražo teismas ginčo (paskolos) teisinių santykių nevertino pagal Latvijos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas. Skolos priteisimas, kylantis iš verslininkus (pareiškėją ir suinteresuotą asmenį) siejančių sutartinių paskolos teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas, taigi, neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.

16. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

17. Ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015). Taigi, taikyti viešosios tvarkos išlygą galima tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, bet fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.

18. Iki teismo posėdžio pradžios (2024 m. balandžio 16 d. 9 val.) suinteresuotas asmuo nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, kad arbitražo teismo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką ar valstybės bei visuomenės vertybes, dėl ko negali būti pripažįstamas ir vykdomas. Arbitražo teismo sprendime pažymėta, kad G. Z. registruotu ir elektroniniu paštu buvo informuotas apie arbitražo bylos iškėlimą, paskirtą arbitražo teismo posėdžio datą ir vietą, procesines teisinės gynybos priemones (teikti atsiliepimą, dalyvauti posėdyje ir kt.) (Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo 5 ir 7 punktai).

19. Pareiškėjas prašo pripažinti jo teisę gauti įstatymines palūkanas (6 proc. metines) už priteistą sumą iki sprendimo visiško įvykdymo (Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo byloje Nr. 2023/407 1.3 papunktis). Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo byloje Nr. 2023/407 rezoliucinėje dalyje nenurodyta nuo kada (kokios datos, momento) priteistos ieškovui iš atsakovo procesinės palūkanos.

20. Pagal KAĮ 30 straipsnį, jeigu šalys nesusitaria kitaip, laikoma, kad arbitražinis nagrinėjimas pradėtas tą dieną, kurią atsakovas gavo prašymą dėl arbitražo pradžios arba ieškinį. Nustatyta, kad arbitražo teismas 2023 m. balandžio 12 d. gavo ieškovo M. J. ieškinį (Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo byloje Nr. 2023/407 1 punktas). 2023 m. balandžio 14 d. atsakovui G. Z. buvo nusiųstas pranešimas apie arbitražo proceso inicijavimą, kuriuo šalys informuotos apie arbitražo proceso inicijavimą (bylos Nr. 2023/407 iškėlimą). Per nustatytą 15 darbo dienų terminą arbitražo teismas negavo atsakovo atsiliepimo. Pagal Latvijos Respublikos arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį atsiliepimo nepateikimas nebuvo teismui kliūtis rašytinio proceso tvarka išnagrinėti bylą Nr. 2023/407 (Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo byloje Nr. 2023/407 5 punktas).

21. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, leisdamas Lietuvos Respublikoje vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimo dalį dėl priteistų procesinių palūkanų, turi teisę nurodyti, jog priteistos palūkanos skaičiuojamos nuo 2023 m. balandžio 14 d., t. y. nuo pranešimo apie arbitražo proceso inicijavimą išsiuntimo suinteresuotam asmeniui.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatytos aplinkybės, kad arbitražo teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje prieštarauja viešajai tvarkai. Arbitražo teismo priteistos ieškovui (pareiškėjui) iš atsakovo (suinteresuoto asmens) mokėjimo ir procesinės palūkanos nėra (negali būti) vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pirmiausia, mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia bei pabaiga nustatyta šalių sutarimu (Paskolos sutarties 4.1 papunktyje) ir arbitražo teismo priteistos palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais prievolės nevykdymo (paskolos nemokėjimo) laikotarpiu, taip pat arbitražo teismo sprendime yra nurodytos Latvijos Respublikos civilinio įstatymo nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi, priteisiant mokėjimo palūkanas. Antra, arbitražo teismo pritaikytas kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų tarifas (6 proc.) verslininkams bei procesinių palūkanų skaičiavimas nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme datos (momento) atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento.

23. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Nr. 2023/407 tenkinamas, nustatant, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki sprendimo visiško įvykdymo pradedamos skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 14 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo taikomi bendrieji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

25. Pareiškėjas sumokėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) Luminor Bank 2024 m. sausio 24 d. lėšų pervedimo nurodymu 41,25 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 2024 m. vasario 1 d. sumokėjo likusią 67,75 Eur dalį. Pareiškėjas sumokėjo 113,97 Eur už procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui Latvijos Respublikoje ir AB Luminor Bank 2024 m. vasario 28 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo likusią 19,36 Eur mokėjimo už procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui Latvijos Respublikoje dalį (iš viso 133,33 Eur).

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. gavo pareiškėjo prašymą: 1) priteisti iš suinteresuoto asmens 8 231,96 Eur (109 Eur žyminis mokestis + 5 500 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atstovavimo išlaidos + 1 236,33 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos (1 103 Eur be PVM procesinių dokumentų ir jų priedų vertimo išlaidos + 133,33 Eur Latvijos antstolių tarnybos paslaugos už dokumentų įteikimą); 2) alternatyviai priteisti iš suinteresuoto asmens 7 076,96 Eur bylinėjimosi išlaidas (6 845,33 Eur be PVM) + 231,63 Eur be PVM).

27. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad 5 500 Eur išlaidos, patirtos už 2024 m. sausio 29 d. prašymo parengimą ir pateikimą atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, 8.2 papunktį. Nagrinėjamoje byloje rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvoje) parengimą ir pateikimą) maksimalus dydis yra 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur × 2,5).

29. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau nei įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

30. Nagrinėjamu atveju ginčo sudėtingumas nevertinamas kaip išimtinis, todėl nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Susipažinimas su bylos medžiaga, strategijos kūrimo išlaidos yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 51 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017, 57 punktas). Todėl už Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo byloje Nr. 2023/407 ir užsienio teisės taikymo analizės paslaugas atskirai nepriteisiama.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas, priteisia pareiškėjui iš suinteresuoto asmens 6 852,71 Eur bylinėjimosi išlaidas (109 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones + 133,33 Eur Latvijos antstolių tarnybos paslaugos už dokumentų įteikimą + 1 334,63 Eur (1 248,72 Eur + 85,91 Eur) už vertimo į latvių kalbą paslaugas + 5 275,75 Eur už 2024 m. sausio 29 d. prašymo parengimą ir pateikimą) ir nepriteisia 242,33 Eur paslaugos gavėjo vardu patirtų išlaidų, nes pareiškėjas nenurodė už ką jos patirtos. Rekomendacijose nėra nuostatų dėl užmokesčio už advokato (ar advokato padėjėjo) teikiamą pagalbą, susijusią su PVM mokesčiu (jo apmokėtu ar neapmokėtu). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad PVM apskaičiavimą, sumokėjimą ir jo atskaitą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus įstatyme nustatytą atvejį, kai tokią kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos muitinė). Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. J. (M. J.) prašymą patenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą byloje Nr. 2023/407, nustatant, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki sprendimo visiško įvykdymo pradedamos skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 14 d.

Priteisti pareiškėjui M. J. (M. J.) (asmens kodas duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens G. Z. (G. Z.) (asmens kodas duomenys neskelbtini) 6 852,71 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus ir septyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidas.