Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-530-163/2017, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių).Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012 pagal ieškovės BUAB „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą, 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nukreipė išieškojimą į atsakovų santuokoje įgytą turtą BUAB „Taurų spalvos“ 241 748,35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto, išieškojimą leido nukreipti į atsakovų asmeninės nuosavybės teise turimą turtą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Pareiškėjas Š. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016 konstatavo, jog bankroto byloje nebuvo nustatyta subsidiari prievolė buvusiam savininkui, tačiau ji buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 nutarta nukreipti išieškojimą bankroto byloje nesant įvykdytai esminei sąlygai – nesant nustatytos subsidiarios prievolės bankroto byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovų, kaip subsidiarių BUAB „Taurų spalvos“ skolininkų, prievolės dydis buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013 paliktas nepakeistas, o prašymai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje buvo netenkinti. Pareiškėjo subsidiari atsakomybė kartu su sutuoktine R. Č. yra konstatuota visų teismų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje yra naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad atsakovai apie bankroto bylos baigtį buvo informuoti, jie taip pat dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjime, žinojo visas teismų konstatuotas aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nustatyta aplinkybė 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje – kad bankroto byloje nebuvo nustatyta subsidiari atsakomybė atsakovams, pareiškėjui nebuvo žinoma jau 2011 m. vasario 10 d., pripažinus BUAB „Taurų spalvos“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, kadangi jos visos buvo bylos nagrinėjimo dalyku, dėl jų pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose, be to, šios aplinkybės neturėtų įtakos atsakovų prievolės apimčiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. Č. nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Apeliantė nurodo, kad ginčas byloje kilęs dėl to, kad bankroto byloje nebuvo nustatyta subsidiari prievolė, t. y., nebuvo paskirstyta prievolė tarp pagrindinio skolininko – juridinio asmens UAB „Taurų spalvos“ ir juridinio asmens dalyvio, buvusio iki pertvarkos, - IĮ „Taurų spalvos“ savininko Š. Č. bei jo sutuoktinės R. Č.. Teismas atsisakė atnaujinti procesą, netiksliai įvertinęs įvykių eigą ir aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 neva buvo nustatyta subsidiari prievolė, kai byloje tokia prievolė net nebuvo nustatyta, o buvo nustatyta solidari prievolė tarp pačių atsakovų. Pagal teisinį reglamentavimą subsidiarioji prievolė nustatoma tik bankroto bylose. Jeigu tai nebuvo padaryta, tuomet reikia ją nustatyti, atnaujinant procesą bei nustatant ir paskirstant subsidiarią prievolę būtent bankroto byloje.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Š. Č. su skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu konstatavęs, kad pareiškėjo Š. Č. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis bei naujai paaiškėjusiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Pareiškėjas Š. Č. naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą, įvardijo tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016 sutiko su apelianto argumentais, jog BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje nebuvo nustatyta subsidiari prievolė buvusiam savininkui. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė yra esminė, kadangi subsidiari prievolė juridinio asmens dalyviui gali būti nustatoma tik bankroto byloje, o ne kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pareiškėjo nurodomos aplinkybės paminėjimas ir aptarimas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016 nereiškia, kad ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. kad ji nebuvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu ir kad teismai jos nevertino, ypač atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byla yra to paties apygardos teismo, kuris nagrinėjo ir civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012, žinioje. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų nepateikia ir pareiškėjai, jog jie civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu neturėjo objektyvių galimybių susipažinti su BUAB „Taurų spalvos“ bankroto bylos medžiaga ir kad ši aplinkybė jiems tapo žinoma tik ją aptarus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016. Priešingai, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016 turinio matyti, kad ši aplinkybė minėtoje nutartyje buvo aptarta dėl to, kad ja savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi apeliantas (šios bylos pareiškėjas) Š. Č..Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodoma proceso atnaujinimo pagrindą sudaranti aplinkybė nėra esminė, t. y. galinti turėti esminę teisinę reikšmę jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Priešingai, paties pareiškėjo nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016, sutikdamas su apelianto Š. Č. argumentais, kad jų prievolė nebuvo nustatyta BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje, apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad ši prievolė buvo nustatyta tame pačiame teisme kaip ir nagrinėjama BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byla, o būtent išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 pagal šios įmonės bankroto administratoriaus ieškinį. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje aplinkybę, kad BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje nebuvo nustatyta subsidiari prievolė buvusiam savininkui, vertino kaip neesminę, nesudarančią pagrindo kitokiam situacijos vertinimui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstais prašymais kreipėsi į teismą jau ketvirtą kartą. Pareiškėjams išaiškintina, kad toks jų elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį CPK 95 straipsnio pagrindu gali būti skiriama iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.