- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 2-1655-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00604-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- Š. Č.
- Atsakovas
- Š. Č., R. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, priimtos dėl šio pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Š. Č. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, kurioje įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu patenkintas ieškovės BUAB „Taurų spalvos“ ieškinys ir nuspręsta nukreipti išieškojimą į atsakovų Š. Č. ir R. Č. santuokoje įgytą turtą BUAB „Taurų spalvos“ kreditorių 241 748,35 Lt finansiniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto, išieškojimą nukreipti į atsakovų Š. Č. ir R. Č. turtą, jiems priklausantį asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurią patvirtina kartu su prašymu pateikiamas IĮ „Taurų spalvos“ 2009 m. gruodžio 24 d. balansas, kad įmonės įsipareigojimai pertvarkymo metu buvo apie 76 686 Lt, todėl teismas iš atsakovų nepagrįstai priteisė 241 748,35 Lt sumą. Bankroto administratorius atsakovams nurodė, kad jokio balanso įmonės pertvarkymo momentu nėra, todėl atsakovams nebuvo žinomos aplinkybės apie tuo metu buvusį įmonės skolos dydį. Balanso duomenis atsakovai gavo tik 2018 m. kovo 1 d., t. y. jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
3. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri šiuo atveju padaryta dėl to, kad BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje nebuvo nustatyta atsakovų subsidiari atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.104 straipsnio 2 dalį, nenustatytas atsakovų prievolės dydis įmonės pertvarkymo metu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas, dėl šių argumentų nepasisakyta, todėl ginčas išspręstas neteisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo Š. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
5. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis apie 2008 m. gruodžio 24 d. balansą bylos nagrinėjimo iš esmės metu nieko nežinojo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo 1994 m. vasario 7 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. buvo IĮ „Taurų spalvos“ vadovas, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę. Be to, atsakovas iki 2009 m. sausio 16 d. buvo IĮ „Taurų spalvos“ savininkas, todėl turėjo perduoti naujajam savininkui visą įmonės turtą bei dokumentus, įskaitant ir buhalterinę apskaitą. Teismo vertinimu, atsakovas žinojo (turėjo žinoti), koks buvo įmonės balansas 2008 m. gruodžio 24 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas privalėjo pateikti į bylą tokius įrodymus, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.), o nepavykus pačiam gauti reikiamų įrodymų, jis turėjo teisę prašyti teismo šiuos įrodymus išreikalauti. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2008 m. gruodžio 24 d. IĮ „Taurų spalvos“ balansas laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo (negalėjo būti) žinoma atsakovui.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė atsakovų apeliacinį skundą bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą paliko galioti. Tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl atsakovo argumento, kad apeliacinis teismas nepasisakė dėl subsidiarios atsakomybės, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šiuo atveju byloje nėra nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis buvo neteisėta ar neišsami, todėl teismas neturi teisinio pagrindo abejoti šia įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjas Š. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 nukreipta išieškoti suma 241 748,35 Lt, nesant duomenų, kad tokia suma būtų nustatyta kaip subsidiari prievolė bankroto byloje. Bankroto byloje nagrinėjant ginčą dėl šios sumos realumo, nei buvęs UAB „Taurų spalvos“ direktorius R. A., kuris nei karto nedalyvavo bankroto bylos posėdyje, nei bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų iš buhalterinės apskaitos. Atsakovas 2018 m. kovo 1 d. iš VĮ Registrų centro gavo IĮ „Taurų spalvos“ 2009 m. gruodžio 24 d. balansą, pasirašytą įmonės direktoriaus R. A.. Sužinojus apie balanse nurodytus duomenis, paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo žinoma.
7.2. Teismas be jokio pagrindo atsisakė atnaujinti procesą ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminės bylos aplinkybės – nukreipimo išieškoti pagrindo, t. y. dėl subsidiarios prievolės. Todėl teigti, kad byla išnagrinėta apeliacine tvarka dėl esminių bylos aplinkybių, nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB „Taurų spalvos“ atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Pareiškėjas neginčija, kad iki 2008 m. gruodžio 18 d. buvo ieškovės vienasmeniu valdymo organu ir savininku, o vėliau buvo ir ieškovės akcininku, todėl teismo išvada, kad atsakovas žinojo (turėjo žinoti) koks yra įmonės 2008 m. gruodžio 24 d. balansas, yra pagrįsta. Pareiškėjas jau ne kartą prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 tuo pagrindu, kad neva buvo neteisingai nustatyta atsakovų subsidiarios atsakomybės apimtis, netinkamai pritaikytos CK 2.104 straipsnio nuostatos. Šiuos argumentus teismai atmetė, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios.
8.2. Prievolės, kurių vykdymą ieškovė reikalavo nukreipti į atsakovų turtą, atsirado iki IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo. Pareiškėjas pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį yra atsakingas ir už pertvarkyto juridinio asmens skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, ir už visą prievolės tinkamą įvykdymą trijų metų laikotarpiu nuo pertvarkymo momento. Konstatavus, kad prievolės atsirado iki naujos teisinės formos įregistravimo Juridinių asmenų registre, taip pat nepaneigus skolos dydžio pagal šias prievoles, pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Minėtos įstatymo nuostatos netinkamu aiškinimu ir taikymu pareiškėjas grindė savo apeliacinį skundą, prašydamas peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą prašomoje atnaujinti byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
10. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
11. Apeliantas teigia, kad 2018 m. kovo 1 d. iš VĮ Registrų centro gavo IĮ „Taurų spalvos“ 2009 m. gruodžio 24 d. balansą, kurio duomenys turi esminės reikšmės išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Šis argumentas nepagrįstas visų pirma dėl to, kad apeliantas nenurodo, dėl kokių priežasčių šio įrodymo iš VĮ Registrų centro jis negalėjo gauti anksčiau, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme. Juolab kad pats apeliantas pripažįsta, jog tuo metu žinojo apie šio balanso sudarymą. Apeliantas teigia, kad BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius jam nurodė, jog tokio balanso įmonės finansinėje dokumentacijoje nėra. Tačiau apeliantas, kaip minėta, šį įrodymą gavo iš VĮ Registrų centro, o duomenų, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui minėtas balansas nebuvo pateiktas per įstatyme nustatytą terminą, nėra, todėl apeliantas neįrodė, kad negalėjo gauti šio įrodymo, kai buvo nagrinėjama byla (CPK 178 str.).
12. Antra, įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas, iš kurio galima spręsti apie įmonės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad atsakovas nuo 1994 m. vasario 7 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. buvo IĮ „Taurų spalvos“ vadovas, todėl turėjo žinoti apie įmonės finansinę būklę. Be to, atsakovas iki 2009 m. sausio 16 d. buvo IĮ „Taurų spalvos“ savininkas, todėl turėjo perduoti naujajam savininkui visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.
13. Trečia, įmonės balansas pagal savo pobūdį yra išvestinis įrodymas, todėl jame esantys duomenys negali paneigti tiesioginių įrodymų, kuriais grindžiamos įmonės prievolės kreditoriams. Nesant jokių kitų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad kartu su apelianto prašymu pateikto IĮ „Taurų spalvos“ 2009 m. gruodžio 24 d. balanso duomenys gali patvirtinti esmines bylos aplinkybes, kurias nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
14. Kitas apelianto argumentas, kad BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje nėra nustatyta 241 748,35 Lt dydžio subsidiari prievolė, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad šiuo aspektu jau pasisakyta anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose buvo atmesti iš esmės analogiškais argumentais grindžiami pareiškėjo prašymai atnaujinti procesą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-442/2014; 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1781-330/2015; 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-984-196/2016; 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-763-823/2017), o pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 str.).
15. Apeliantas, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, prašo taikyti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje, kurioje apeliantas prašo atnaujinti procesą, pagal jo paties apeliacinį skundą buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra būtinos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šios išvados nepaneigia apelianto argumentas, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminės bylos aplinkybės – nukreipimo išieškoti pagrindo, t. y. dėl subsidiarios prievolės. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudarė atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, dėl kurių ir buvo pasisakyta apeliacinio teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.
17. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai byloje teikė kasacinį skundą, kurį taip pat grindė argumentais dėl netinkamo subsidiarios prievolės nustatymo ir netinkamo CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo bei taikymo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nenustatė teisės aiškinimo ir taikymo problemos, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui, ar nukrypimo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl atsakovų kasacinį skundą atsisakė priimti. Kaip minėta, pareiškėjas anksčiau jau ne kartą teikė prašymus atnaujinti procesą šioje byloje. Nors ankstesniuose prašymuose nebuvo nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas, tačiau faktinės aplinkybės buvo nurodytos iš esmės tos pačios, o jas įvertinę, skirtingų sudėčių teismai nenustatė jokių aiškių teisės normos taikymo klaidų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
19. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, iš jo priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovė pateikė duomenis, kad advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 250 Eur. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl priteistinos visos iš pareiškėjo (CPK 98 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Š. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ (įmonės kodas 179377896) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.