Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1283-613/2017 atsisakyti priimti pareiškėjo Š. Č. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Š. Č. 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą (b. l. 2–7), prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių); sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-699-524/2012 dėl išieškojimo nukreipimo į subsidiaraus atsakovo turtą ir nukreipė išieškojimą į atsakovų santuokoje įgytą turtą BUAB „Taurų spalvos“ 241 748,35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą patvirtino.Poreikį atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurią įvardijo kaip imperatyvų reikalavimą, kad subsidiari prievolė gali būti nustatoma tik bankroto bylose. Nurodė, kad ši aplinkybė pareiškėjui paaiškėjo po teisininkų išaiškinimo ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. balandžio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-763-823/2017 dėl proceso atnaujinimo priėmus nutartį, kurioje nustatyta, kad tikrai išieškojimai, nukreipti bankrutuojančios įmonės finansinių reikalavimų tenkinimui, kaip subsidiari prievolė, buvo nustatyta ne BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje. Pareiškėjas rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016, kuria taip pat konstatuota, jog bankroto byloje nebuvo nustatyta subsidiari prievolė buvusiam savininkui, ji buvo nustatyta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi (b. l. 8–9) atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012; prašymą grąžino pareiškėjui.Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. balandžio 25 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas Š. Č. remiasi tais pačiais motyvais kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-530-163/2017 pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą toje pačioje civilinėje byloje, t. y. tuo, kad bankroto byloje nebuvo nustatyta atsakovų subsidiari prievolė.Kadangi pareiškėjo Š. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 jau yra išnagrinėtas (atmestas) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-530-163/2017, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, todėl teismas vertino, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko Š. Č. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas Š. Č. atskirajame skunde (b. l. 12–16) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012; sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 vykdymą iki bus išnagrinėtas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Konstatuoti, jog nustatyta subsidiari prievolė, galima vieninteliu atveju – kai ji nustatyta būtent bankroto byloje. Ši naujai sužinota aplinkybė ir sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, nes konstatavimas, kad subsidiari prievolė nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2017, nereiškia, kad ši aplinkybė nustatyta bankroto byloje.Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą – pagrindžia aplinkybė, jog inicijuojamas atsakovams priklausančio turto pardavimas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų turtas gali būti parduotas ir galimai atnaujinus bylą ir tenkinus atsakovų prašymą, šis turtas liktų sąžiningų trečiųjų asmenų nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.Atskirasis skundas atmestinas. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, jo priėmimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1–4 dalys. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai įrodoma, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-530-163/2017, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, jau buvo atmetęs apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį apelianto prašymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pakartotinį, pateiktą tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Tokio prašymo pateikimas pagal CPK 374 straipsnį negalimas.Vadovaujantis CPK 374 straipsnio nuostatomis, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-530-163/2017 atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o iš teismo nutarties turinio matyti, kad prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas tomis pačiomis apelianto nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad nors atsakovų subsidiari prievolė buvo nustatyta išnagrinėtoje byloje Nr. 2-699-524/2012, tačiau išieškojimas iš abiejų sutuoktinių turto būtų galimas tik bankroto byloje nustačius tokią prievolę. Analogiškais motyvais grindžiamas ir apelianto prašymas atnaujinti procesą, kurį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, šį kartą papildomai pasiremiant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-763-823/2017, kurioje, apelianto teigimu, buvo galutinai įtvirtinta, jog atsakovų subsidiari prievolė buvo nustatyta ne bankroto byloje. Taigi apeliantas iš esmės nurodo tą pačią, jo manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančią aplinkybę, tik jos buvimą papildomai motyvuoja nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kurie nėra laikytini nauju įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis ir atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais iš esmės ir neneigiamas pakartotinio prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo faktas, o tik pakartojami prašyme atnaujinti procesą išdėstyti argumentai, apelianto įsitikinimu, sudarantys pagrindą proceso atnaujinimui ir teismo sprendimo vykdymo sustabdymui iki bus išnagrinėtas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliantui išaiškintina, kad toks jo elgesys, teikiant teismui pakartotinius nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį CPK 95 straipsnio pagrindu gali būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.