- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2-7736-1014/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03339-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Gintarei Truncaitei, Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovo G. D. atstovuiadvokato padėjėjui R. S., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovams K. Ž., Ž. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas G. D. prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 6 396,20 Eur patirtos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi nuspręsta pakeisti pradinį ieškovą A. D. į ieškovą G. D.). Ieškinyje nurodė, kad 2023-11-14 apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, t.y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. D., atsitrenkė į akmenį, kurį išjudino priekyje važiavęs automobilis. Eismo įvykio metu buvo stipriai apgadinta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dugnas, išbėgo tepalas, iššovė saugos oro pagalvės. A. D. apie įvykį nedelsiant pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykio faktą, išdavė pažymą 2023-11-14 Nr. 10R-35070398-23, skirtą draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, tačiau automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienai buvo apdraustas tik privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos pirmojo skyriaus vyriausiasis patrulis priėmė administracinį sprendimą uždrausti transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme ir panaikino privalomosios techninės apžiūros dokumento 001-2292267 galiojimą. Policijos išduotoje 2023-11-14 Nr. 10R-35070398-23 pažymoje nurodomos eismo įvykio aplinkybės: „Asmuo vairavo transporto priemonę keliu padarytų iš akmenų, automobilis važiavęs priekį vieną iš akmenų iškėlė ir už jos važiuojantis automobilio vairuotojas nespėjo sureaguoti ir pramušė automobilio karterį, taip pat suveikia vienas oro pagalvė“. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po šio eismo įvykio buvo nutransportuotas UAB „Ausegra“ adresu (duomenys neskelbtini). Autoservise, apžiūrėjo automobilį ir nustatė daugybinius automobilio dugno apgadinimus. Ieškovas 2023-11-16 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlyginti patirtą žalą. Ieškovas kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2023/NV275. Išvadose nurodoma, jog vertinamas objektas: transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, pirmos registracijos metai 2001: 1. Transporto priemonės vertė prieš apgadinimą (su PVM): 7 090,00 Eur; 2. Transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos (su PVM): 8 650,00 Eur; 3. Kadangi atkūrimo kaštai viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas; 4. Transporto priemonės likutinė vertė (su PVM): 960,00 Eur; 5. Nuostolio dydis – skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės: 6 130,00 Eur. Remiantis UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2023/NV275, A. D. patyrė 6 130,00 Eur žalą. Išjudintas grindinio akmuo šio eismo įvykio metu nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu važiavimo greitis buvo mažesnis nei leistinas maksimalus greitis šioje kelio atkarpoje, kadangi pati gatvė yra siaura dviejų priešpriešinių eismo juostų, akmenį iš vietos išjudino priekyje važiavęs automobilis, todėl kliūtis ieškovui atsirado netikėtai, dėl ko visiškai nespėjo sureaguoti. Nors šiuo keliu A. D. važiuoja gana dažnai, važiuojant automobiliu per grindinį automobilis vibruoja, tačiau tokia kliūtis, kaip išjudintas ir pakeltas akmuo atsirado pirmą kartą. Nesant jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą (išjudintą grindinio akmenį), nebuvo galimybės tai nuspėti ir todėl imtis kokių nors kitų atsargumo priemonių. Tuo būdu automobilio vairuotojas A. D. neturėjo jokios objektyvios galimybės pastebėti kelio važiuojamoje nepritvirtintą grindinio akmenį dėl priekyje važiavusio kito automobilio, nors važiavo tik apie 30-40 km/h greičiu. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose nenustatė KET pažeidimų. Ieškovas prašo priteisti tiesiogiai patirtą žalą, kurią sudaro UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateiktos turto vertinimo išvadoje nurodytas nuostolio dydis, t.y. 6 130,00 Eur. Už vertinimo ataskaitą sumokėta 266,20 Eur. Viso ieškovo patirtoji žala yra 6 396,20 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovo ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti priteistą žalos dydį. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad remiantis sutartimi UAB „YIT Lietuva“, prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „YIT Lietuva“, privalėjo veikti ne tik pagal atsakovo nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „YIT Lietuva“, įsipareigojo ne išimtinai laukti atsakovo nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai– imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „YIT Lietuva“, kaip (duomenys neskelbtini) valdytoja, galimai neatliko. Atsakovo nuomone, (duomenys neskelbtini), valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „YIT Lietuva“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti(duomenys neskelbtini) ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros. Būtent UAB „YIT Lietuva“ ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini), priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. Sudaryta sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę – akmenį. Akivaizdu, jog šiuo atveju UAB „Nepriklausomas vertinimas“ netyrė ir nenustatinėjo transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties, byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki teismo įvykio, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į kliūtį. Todėl nesant į bylą pateiktų įrodymų, kad visi sąmatoje nurodyti automobilio remonto darbai buvo nulemti 2023-11-14 automobilio įvažiavimo į duobę – akmenį, (duomenys neskelbtini), ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu. Atsakovo nuomone, automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę – akmenį. Svarbu pažymėti ir tai, kad po eismo įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti. Ieškovas turėjo žinoti, kad subrogacijos pagrindu gali būti reiškiami reikalavimai tretiesiems asmens dėl jų kaltės atsiradusios žalos, tačiau atsakovo atstovų dėl galimai neteisėtų veiksmų nekvietė. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pgrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkas, yra tinkamas atsakovas ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalą padarytą dėl šio kelio trūkumų. Atsiliepime nurodė, jog UAB „YIT Lietuva“ ir Vilniaus miesto savivaldybė 2021-12-02 sudarė sutartį „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra“ Nr. A62-193/21 dėl Rytinės ir Pietinės Vilniaus miesto dalies, į kurią patenka ieškinyje nurodyta gatvė, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, pagal kurios nuostatas Vilniaus miesto savivaldybė pavedė, o UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės ir Pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovo ir trečiojo asmens sutartis nustato, kad darbai atliekami gavus raštišką užsakovo užsakymą. Atsakovo ir trečiojo asmens sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Sutartis sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens yra tik dėl Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagal atsakovo pateikiamus užsakymus. Tai reiškia, kad gatvės, kurioje ieškovo teigimu automobilis galimai buvo apgadintas, savininku ir valdytoju laikytina Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, jog nepažįsta nei G. D., nei A. D.. Dėl BMW apgadinimo iškviestas į teismo posėdį. Išsilavinimas – aukštesnysis, turto ir verslo leidybos administravimo srityje. Verčiasi turto vertinimo veikla, nėra teismo ekspertas. Raudona (duomenys neskelbtini) buvo jo vertinimo objektas. Neatsimena kas kreipėsi dėl vertinimo. Yra UAB „Nepriklausomas vertinimas“ vadovas ir vertintojas. Įprastai turto apžiūrą atlieka jis. A. D. yra kolega, kolegialiai su juo atlieka vertinimus. Vertinimas susideda iš: apžiūros, rinkos vertės nustatymo, remonto kaštų nustatymo ir liekamosios vertės nustatymo. Kai automobilis yra neremontuotinas nustatoma liekamoji vertė, o žalos dydis yra rinkos ir liekamosios vertės skirtumas. Buvo vertinama žala po įvykio. Visi defektai, kurie buvo susiję su įvykiu, buvo įtraukti. Degalų bako defektai dažniausiai padaromi dėl fizinio poveikio, degalų bako defektas padarytas įvykio metu. Visi defektai vertinti įvykio metu padarytos žalos. Taikytas liekamosios vertės metodas yra apibrėžtas įsakymu patvirtintoje metodikoje. Jeigu yra pažeista detalė – ji yra išminusuojama iš bendros vertės, jeigu ji yra sveika – paliekama bendroje vertėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tirto eismo įvykio, ROIK:07-23-9609910, bylos medžiaga,– 2023-11-14 eismo įvykio fiksavimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, 2023-11-14 administracinis sprendimas dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, sugadintai eismo įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme, taip pat byloje pateiktos fotofiksacijos, transporto priemonę vairavusio asmens A. D. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad 2023-11-14 apie 15:00 val. ties (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis G. D., vairuojamas A. D., atsitrenkė į iš kelio dangos pakilusį (išjudintą) akmenį, ko pasekoje suveikė oro pagalvių sistema, buvo pramuštas karteris, ištekėjo tepalai, o minėtas automobilis dėl apgadinimų nebeatitiko techninių reikalavimų ir administraciniu sprendimu uždrausta šiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojui A. D. atvykę į įvykio vietą pareigūnai būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Byloje nėra duomenų, jog pavojinga eismui vieta (kelio dangos pažeidimas) būtų pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais. Teismui pateikta UAB „Nepriklausomas vertinimas“ Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2023/NV275, kurioje nustatyta minėtos transporto priemonės vertė prieš apgadinimą (su PVM): 7 090,00 Eur; transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos (su PVM): 8 650,00 Eur; atkūrimo kaštams viršijant 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu pripažintas netikslingu; nustatyta transporto priemonės likutinė vertė (su PVM): 960,00 Eur ir apskaičiuotas nuostolio dydis – 6 130,00 Eur (skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės). Raštu paraginus atsakovę atlyginti patirtus nuostolius, atsakovė atsisakė tai padaryti.
8. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.
9. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), gatvė priskiriama prie Vilniaus miesto gatvių, dėl kurių dangos remonto bei priežiūros darbų sutarta sudarytos tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ 2021 m. gruodžio 2 d. sudarytoje sutartyje Nr. A62-193/21. Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas iš esmės dviem aspektais. Pirma, tarp byloje dalyvaujančių asmenų yra ginčijamasi, kas – savivaldybė ar rangovas (vykdantis savivaldybės gatvės dangos remonto priežiūros darbus) yra laikomas gatvės valdytoju, kuriam kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą, atsiradusią dėl gatvės dangos trūkumų. Antra, atsakovas kelia klausimą dėl to, kad vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos ir dėl įrodymų, pagrindžiančių kilusios žalos dydį, pakankamumo.
10. Atsakovė, remdamasi tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ 2021 m. gruodžio 2 d. sutartimi Nr. A62-193/21, teigia, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala transporto priemonei, valdymą šios sutarties nuostatomis yra perdavusi trečiajam asmeniui. Teismas dėl šių atsakovės argumentų pažymi, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
11. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta 2021 m. gruodžio 2 d. sutartis Nr. A62-193/21, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ kaip rangovo, kuria Vilniaus miesto savivaldybė pavedė, o trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Išanalizavus šios sutarties nuostatas matyti, jog sutartyje šalys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir Darbų išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 7.6. 8.1 punktai). Tuo tarpu sutarties 7.6 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iš rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą apie faktiškai atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Savo ruožtu, sutarties 5.1. punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti. Teismas sprendžia, kad sistemiškai įvertinus šias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų ginčo gatvėje, kurie vykdomi pagal savivaldybės kaip kelio savininkės užsakymus ir atsiskaitymus. Pažymėtina, kad pirkimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto ginčui aktuali gatvė perduodama trečiajam asmeniui (rangovui) savarankiškai valdyti. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens pirkimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas.
13. Teismas, įvertinęs byloje vykstančiam ginčui aktualių sutarties sąlygų turinį, taip pat aukščiau paminėtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad atsakovė sutartimi neperdavė savivaldybės kaip gatvės valdytojos funkcijų (statuso) gatvių dangos priežiūrą vykdančiam rangovui. Sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti, jog savivaldybė ir toliau išlieka gatvių valdytoja, tai yra sprendžia dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo gatvių dangai, pateikdama trečiajam asmeniui užsakymus raštu dėl būtinybės atlikti remonto darbus. UAB „YIT Lietuva“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2021 m. gruodžio 2 d. sutarties Nr. A62-193/21 pagrindu, nes tai prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).
14. Teismas sprendžia, kad atsakovė (savivaldybė) nepaneigė prezumpcijos, jog ji yra gatvės dangos, kurioje įvyko draudžiamasis eismo įvykis, valdytoja bei atitinkamai, kad būtent ji vykdo gatvės dangos priežiūrą, remonto darbų kontroliavimą, pateikiant raštišką užsakymą trečiajam asmeniui. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis, gatvių ir kiemų danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
15. Atsakovės įsitikinimu, galimai vairuotojos neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Atsakovė teismo posėdžio metu išdėstė prielaidas apie vairuotojo galimai turėtą galimybę išvengti žalos, tačiau atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šias jos prielaidas. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas įvykio metu buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelyje esami defektai būtų buvę pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Atsižvelgiant į byloje turimų įrodymų visetą bei vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog automobiliui buvo padaryta žala būtent dėl kelio dangos defekto, kuris nebuvo pažymėtas bei negalėjo būti matomas/pastebėtas vairuotojo kaip ir bet kurio kito analogiškoje situacijoje atsidūrusio asmens (taikant bonus pater familias elgesio standartą), kuris įvykio metu būtų buvęs atidus, rūpestingas ir laikęsis eismo taisyklių (CK 1.5 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Atsižvelgiant į išdėstyta atsakovės argumentai, kad dalis rizikos dėl eismo įvykio sukėlimo turi tekti automobilio vairuotojai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
16. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tirto eismo įvykio, ROIK:07-23-9609910, bylos medžiaga,– kurioje nurodytos įvykio aplinkybės, t. y. 2023-11-14 eismo įvykio fiksavimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, 2023-11-14 administracinis sprendimas dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, sugadintai eismo įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme. Ieškovas taip pat pateikė įvykio vietos, taip pat automobilio nuotraukas, iš kurių galima daryti išvadas apie eismo įvykio mechanizmą ir spręsti dėl automobilio apgadinimo pobūdžio. Teismui pateikta UAB „Nepriklausomas vertinimas“ Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2023/NV275, kurioje nustatyta minėtos transporto priemonės vertė prieš apgadinimą (su PVM): 7 090,00 Eur; transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos (su PVM): 8 650,00 Eur; atkūrimo kaštams viršijant 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu pripažintas netikslingu; nustatyta transporto priemonės likutinė vertė (su PVM): 960,00 Eur ir apskaičiuotas nuostolio dydis – 6 130,00 Eur (skirtumas tarp transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės). Apklaustas liudytojas A. G. išsamiai atsakė į visus atsakovo atstovo užduotus klausimus, susijusius su vertinimo ataskaitos parengimo aplinkybėmis, vertinimo ataskaitos išvada ir liudytojo A. G. atsakymai į klausimus dėl šios ataskaitos parengimo aplinkybių yra nuoseklūs, išplaukiantys vieni iš kitų ir neprieštaringi. Teiginiams , kad žalos dydis galėjo būti nustatytas netinkamai pagrįsti atsakovė kitokios žalos paskaičiavimo nepateikė, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovės byloje pateiktais rašytinais įrodymais bei juose nurodytų nuostolių skaičiavimo dydžio pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovo automobiliui padaryta žala yra apskaičiuota objektyviai ir teisingai (CPK 185 straipsnis).
17. Ieškovei priteisus iš atsakovės pinigines lėšas, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą bendrą sumą, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 79 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui priteistinos iš viso 2480 Eur advokato padėjėjo pagalbai atlyginti, taip pat ieškiniu prašoma priteisti 266,20 Eur patirtų išlaidų už vertinimo ataskaitos, kuria byloje buvo įrodinėjamas patirtų nuostolių dydis, parengimą (teismas šį reikalavimą kvalifikuoja kaip reikalavimą atlyginti būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas), taip pat 144,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovas atsikirto, pažymėjęs, kad dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patirta pradinio ieškovo A. D. interesais, pavedimą atliko A. D., byloje nedalyvaujantis asmuo, be to, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teismas turi vertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimas būtent dėl pradinio ieškovo (jo atstovo) pozicijos byloje, teismui ne kartą siūlius svarstyti klausimą dėl tinkamo ieškovo, užsitęsė, dėl ko byloje dalyvaujančių asmenų buvo patirtos papildomos bylinėjimosi išlaidos.
20. Teismas iš esmės pritaria atsikirtimų argumentams, pažymi, kad dalis prašomų priteisti sumų iš tiesų sumokėta A. D., kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo (266,20 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą, 1300 Eur Eur už ieškinio pradiniam ieškovui ir 390 Eur už pradinio ieškovo atstovavimą teismo parengiamajame posėdyje), be to, minėtos atstovavimo išlaidos patirtos netinkamo ieškovo interesais. Aplinkybė, kad G. D. byloje nedalyvaujančiam asmeniui A. D. padarė pavedimą, jo paskirtyje nurodydamas, esą atlygino jai už pradinį (netinkamą) ieškovą advokato padėjėjui sumokėtas sumas, nesudaro pagrindo jas vertinti tinkamo ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. 266,20 Eur išlaidos už vertinimo ataskaitos, kuria byloje buvo įrodinėjamas patirtų nuostolių dydis, parengimą, buvo patirtos taip pat ne ieškovo, o A. D., todėl negali būti priteisiamos ieškovui. Teismas taip pat pritaria atsakovo atsikirtimų argumentams, kiek tai susiję su advokato padėjėjo atstovavimo teisme laiku, pasirengimu bylos nagrinėjimui aspektu. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje , kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad teismas ne kartą parengiamųjų teismo posėdžių metu siūlė pradinio ieškovo atstovui svarstyti klausimą dėl netinkamo ieškovo pakeitimo tinkamu, realizuodamas išaiškinimo pareigą, siekdamas koncentruoto proceso, siūlė teikti papildomus dokumentus savo pozicijai byloje pagrįsti, pradiniam ieškovui ( jo atstovui) neišreiškus valios dėl netinkamos šalies pakeitimo, 2024-05-23 protokoline nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas G. D., todėl atidėtas bylos nagrinėjimas, į bylą įtrauktas trečiasis asmuo G. D. pateikė procesinį dokumentą ir, pasitelkęs tą patį atstovą, pateikė duomenis, jog už šio atstovo pagalbą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2024 m. birželio 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ir vėl buvo pasiūlyta svarstyti tą patį klausimą ir tik gavus atitinkamą pradinio ieškovo prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi pradinis ieškovas A. D. pakeistas į tinkamą ieškovą G. D., kuris, savo ruožtu pateikė papildomus duomenis apie patirtas dar 390 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai. Įvertinus paminėtas aplinkybes, ieškovui G. D. priteistinos 144,00 Eur žyminio mokesčio ir 790 Eur jo patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai.
21. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą priteisiamos 8,64 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo tenkinti.
Priteisti ieškovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. (duomenys neskelbtini), 6 130,00 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų ir 00 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 934,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. (duomenys neskelbtini) , 8,64 Eur (aštuonis eurus ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.