- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-124-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00383-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo R. V. administracinių teisės pažeidimų byloje ir ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-07-12 apie 23 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumentų, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir galiojančios automobilio techninės apžiūros talono, – R. V. tokia veika pažeidė KET 18 ir 16 punktų reikalavimus už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas nutarimu R. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d., ir nubaudė:
- už LR ATPK 126 str. 4 d. padarytą pažeidimą 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- už LR ATPK 124¹ str. 8 d. padarytą pažeidimą 5 Eur (penkių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., R. V. skirta galutinė nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones R. V. atėmimo pavesta vykdyti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. V. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
R. V. skunde daro išvadą, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais remdamasis teismas jį pripažino kaltu dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo yra policijos pareigūnų A. M. ir A. K. parodymai. Tiktai šie policijos pareigūnai nurodė aplinkybes, leidusias teismui konstatuoti jo kaltę. Kiti teismo paminėti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su esminiu šioje byloje įrodinėtinu faktu - ar nurodytu laiku aš vairavau automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų A. M. ir A. K. parodymai iš esmės prieštaravo visai eilei kitų asmenų nurodytoms aplinkybėms, t.y. jo parodymams, liudytojų V. S., S. K. ir A. S. parodymams. Šioje byloje buvo ypač svarbu nustatyti, kurių iš minimų asmenų parodymai yra patikimi ir ar jais galima remtis įrodinėjant jo kaltę ar nekaltumą, o kurių asmenų parodymai yra nepatikimi arba melagingi.
Šalies argumentai
R. V. skunde nurodo, kad liudytoja A. S. labai aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad prieš kurį laiką ne apeliantas, o S. K. išvažiavo su apeliantui priklausančiu automobiliu, o jam išvažiavus R. V. su V. S. liko kieme. Apeliantas nesupranta, kaip nagrinėjant įrodymų tarpusavio santykį A. S. parodymus buvo galima įvertinti kaip abstrakčius ir nepatikimus. Atvirkščiai jie papildo ir paaiškina tiek jo, tiek ir V. S. bei S. K. parodymus ir kartu su jais sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų seką. Nurodo, kad R. V. parodymai, liudytojų V. S., S. K., A. S. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir vienas kitą papildantys. Protokolą surašiusios institucijos, taigi kaltinančios institucijos, pareigūnai tam tikra prasme visada yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliantas skunde nurodo, kad byloje yra nustatyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas vaizdo registratorius. Byloje esantys vaizdo įrašai yra reikšmingi vertinant įrodymų šaltinių patikimumą. Failo 20150712_221008_ER turinys patvirtina išvadą, kad nuo užfiksuotos ir teismui pateikto vaizdo įrašo pradžios (2015-07-12 22:06:27 val.) iki 2015-07-12 22:10:11 val. policijos automobilio salonas buvo tuščias ir paneigia galimybę, kad kas nors iš automobilio salone buvusių asmenų vaizdo registratorių įjungė tik 2015-07-12 22:06:27 val. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis galima daryti kategorišką išvadą, kad vaizdo registratorius veikė ir ankščiau, tačiau jo užfiksuotas vaizdas nepatvirtina „nesuinteresuotų bylos baigtimi“ policijos pareigūnų parodymų todėl „nėra priimtinas“ kaltinančiai institucijai ir sąmoningai nėra pateiktas į administracinio teisės pažeidimo bylą. R. V. teigimu, tokią išvadą pagrindžia visa eilė kitų aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad policijos naudojamo vaizdo registratoriaus techninės charakteristikos leidžia užfiksuoti pakankamai ilgos trukmės vaizdo įrašus, o į bylą pateiktų vaizdo įrašų dydis yra daugiau kaip keturis kartus mažesnis nei leistų užfiksuoti vaizdo registratoriaus techninės galimybės.
Apeliantas nurodo, kad nepavyko nustatyti, kas konkrečiai vaizdo medžiagą iškėlė iš vaizdo registratoriaus ir įrašė į kompaktinį diską. Administracinių bylų pridavimo žurnale minima tiktai medžiaga iš 22 lapų (2015-07-13, Reg. Nr. 807), vėliau (2015-07-14) administracinės bylos vidaus apyraše nurodyta, kad administracinę bylą Nr. 15000114890 sudaro 22 lapai ir skaitmeninė laikmena (DVD-R) su vaizdo įrašu. Šakių rajono apylinkės teismui 2015-07-16 pasiunčiama administracinė teisės pažeidimo byla iš 23 lapų bei skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, 1 kompaktinis diskas (DVD- R). Nors nuo 2015-07-12 iki 2015-07-16 su šia administracinio teisės pažeidimo byla buvo susijęs ribotas skaičius pareigūnų ir darbuotojų, taip ir nepavyko nustatyti, kas konkrečiai vaizdo medžiagą iškėlė iš vaizdo registratoriaus ir įrašė į kompaktinį diską.
Žemesnės instancijos teismas
R. V. atkreipia dėmesį, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 6.10 punkte, imperatyviai nurodyta, jog policijos patrulinių padalinių vadovai, pagal kompetenciją asmeniškai atsakingi už tinkamą policijos patrulių veiklos organizavimą ir vykdymą, privalo užtikrinti, kad vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis tarnybiniame automobilyje įrašyti pokalbiai su asmenimis būtų saugomi ne mažiau kaip 60 parų, o esant būtinumui naudoti šiuos įrašus kaip įrodymus, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kol įsiteisės nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose. Kad šioje byloje bus ginčas policijos pareigūnams turėjo būti aišku nuo pat pradžių. Taigi patrulių būrio vadovo L. Č. samprotavimai apie techninių galimybių nebuvimą (akivaizdu, kad jos buvo) yra tiesiog nesuprantami ir gali būti paaiškinimai tikai tyčiniais veiksmais arba visišku kompetencijos nebuvimu. Apeliantas pažymi, kad tokios pačios nesuprantamos pozicijos laikosi ne tik liudytojas, bet ir policijos įstaigos padalinys teismui pateikdamas informaciją raštu ( b.l. 48).
R. V. nesuprantama ir (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus viršininkės R. G. pozicija. Apeliantui akivaizdus jos nenoras atsakinėti į atstovaujamai institucijai nepatogius klausimus. Tą pats pasakytina ir apie šios pareigūnės pasiūlymą apeliantui inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. R. V. daro išvadą, kad esant tam tikroms aplinkybėms tarnybinį patikrinimą galėjo inicijuoti ne tik jis, bet ir R. G. ar kuris kitas policijos pareigūnas. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jeigu policijos pareigūnų A. K. ir A. M. parodymai, ir jų nurodomos aplinkybės atitiktų to vakaro faktines aplinkybes tai byloje būtų nepaneigimas įrodymas - vaizdo įrašas, kuriama būtų užfiksuotas persekiojamas automobilis ir asmuo sėdėjęs už vairo.
R. V. skunde nurodo, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu ir dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas R. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. V. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus.
Šakių rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. V. padarius administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo S. K., V. S. A. S. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir sutampantys su apelianto paaiškinimais, o policijos pareigūnų parodymai melagingi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2015-07-12 22:50 val. dirbant su tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200, valst Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važinėja pilkos spalvos automobilis VW Passat, kurio vairuotojas yra neblaivus, važiuojat Taikos g. pastebėjo minėtą automobilį (VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsijungę garso ir šviesos signalus apie 100 metrų važiavo iš paskos, kol automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme, visiškai sutampa su šio pareigūno parodymais duotais bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, taip pat su pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu ir parodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. V., liudytojų V. S., S. K. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, ir neturintiems jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, policijos pareigūnų parodymams. V. S. ir S. K. parodymai vertintini kaip galimai melagingi ir duoti siekiant padėti R. V. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. V. iškelta versija apie tai, kad jis 2015-07-12 nevairavo automobilio yra tik gynybinė versija, kuri paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. S. parodė, kad S. K. iš R. V. buvo pasiskolinęs automobilį, tačiau kokiu laiku tai buvo ir kiek laiko S. K. buvo išvažiavęs pasakyti negalėjo, be to nematė kada jis grįžo ir kada į kiemą atvažiavo tarnybinė mašina. Atsižvelgiant į tai, kad ji tiesiogiai nematė įvykio, nematė kas vairavo automobilį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus vertintino, kaip abstrakčius ir nepatikimus.
Apeliantas skunde kelia klausimus dėl vaizdo registratoriais užfiksuotų įrašų, šių įrašų patikimumo, vaizdo įrašų iškėlimo, registravimo, saugojimo ir kitų aplinkybių susijusių su vaizdo įrašymo įrangos techninėmis galimybėmis ir eksploatavimu, taip pat nurodo Policijos patrulių veiklos instrukcijos ir kitus jo nuomone procedūrinius duomenų (vaizdo įrašų), dokumentų (vidaus registravimo žurnalo) ir pan. tvarkymo pažeidimus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.). Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio pažeidimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą. Tuo tarpu apeliantas skunde iš esmės įrodinėja ne administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių R. V. veikoje nebuvimą, o bando įrodyti statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) netinkamą savo pareigų atlikimą, aplaidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai. Spręsti ar pareigūnų veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių neįeina į Kauno apygardos teismo kompetenciją. Byloje nėra išvados ir jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos R. V. administracinės teisės pažeidimo kvalifikacijai ar šalintų jo administracinę atsakomybę. Be to susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais, telemetriniais duomenimis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie duomenys prieštaringi laiko atžvilgiu, todėl pirmos instancijos teismas pagristai jų nevertino kaip objektyvių. Be to byloje sprendžiama ar automobilį vairavo R. V., o ne tai ar automobilis judėjo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia abejonių.
Dėl skundo argumento, kad apylinkės teismas pripažino R. V. kaltu remdamasis tik pareigūnų A. M. ir A. K. parodymais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareigūnų A. M. ir A. K. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. V. inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo principų nepažeidė, išvadas tinkamai argumentavo, motyvuotai pagrindė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. V. padarė šiukštų administracinės teisės pažeidimą (LR ATPK 126 str. 4 d.), kuris kelia pavojų visuomenės sveikatai bei gyvybei, todėl apygardos teismo nuomone, jam apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šakių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.