Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, suinteresuotieji asmenys M. P. ir antstolis M. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3076-950/2020 nutraukė tarp pareiškėjo ir išieškotojos M. P. (toliau – ir išieškotoja) santuoką bei priteisė iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (t. y. 2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukto teise valdyti išieškotojai. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio skundžiamas nebuvo, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. 2022 m. birželio 14 d. išieškotoja Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris 2022 m. birželio 16 d. buvo patenkintas. Išieškotojai pasikreipus į antstolį su prašymu pradėti priverstinius vykdymo veiksmus dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, antstolis 2022 m. birželio 23 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-22-11412, kuriame nurodė, jog išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas yra 440,00 Eur ir 220,00 Eur per mėnesį fiksuotas mokėjimas nuo 2022 m. balandžio 1 d., nors pareiškėjas tvirtina, jog teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas, vykdė ir toliau vykdo tinkamai gera valia. 2023 m. gruodžio 15 d. iš pareiškėjo atsiskaitomosios banko sąskaitos buvo nuskaityta 204,30 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „0022/22/00805; 22.06.23; 0022/22/00805; Antstolis M. L.“. Pareiškėjas neteko galimybės naudotis savo banko sąskaita, negali tenkinti savo būtinųjų poreikių, todėl toks veikimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatų, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas priteistą išlaikymą moka gera valia, išlaikymo įsiskolinimo nėra, antstoliui nebuvo pagrindo atlikti vykdymo veiksmus, kuriuos jis atliko.

3. Antstolis 2024 m. sausio 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė skundą Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0022/22/00805, pradėta išieškotojos M. P. 2022 m. birželio 17 d. pateikto vykdomojo rašto pagrindu bei nurodymu, kad yra susidaręs 440,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Atsižvelgiant į indeksavimą, išlaikymo išmoka per mėnesį sudarė 268,00 Eur. Išieškotoja pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad skolininkas vėl pradėjo mokėti periodines išmokas, tačiau išmokos už 2022 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius taip ir liko nesumokėtos. 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtas priverstinis išieškojimas: areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas (garažas), lėšos banko sąskaitose ir išsiųstas patvarkymas Sodrai daryti išskaitoms iš skolininko gaunamos nedarbo draudimo išmokos. 2022 m. rugsėjo 1 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti areštą skolininko turtui ir grąžinti nuskaitytas lėšas iš sąskaitos. Antstolis panaikino areštą ir grąžino nuskaitytas lėšas, o išieškotojos paprašė papildomai pateikti paaiškinimus apie išmokas, kurias ši gavusi vaiko išlaikymui iš Norvegijos tarnybų. Išieškotoja pateikė paaiškinimus, kad kol skolininkas dirbo Norvegijoje, jai buvo išieškomas išlaikymas Norvegijoje. Skolininkui baigus dirbti Norvegijoje, buvo sustabdytas ir išmokų mokėjimas, todėl skolininkas vėl turėjo mokėti Lietuvoje priteistą išlaikymą. Išieškotoja taip pat nurodė, kad iš skolininko nedarbo išmokos Sodra išskaitė 497,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tačiau liko dar neišieškoti 162,18 Eur. 2023 m. gruodžio 13 d. išieškotoja patikslino, kad likęs skolininko išlaikymo įsiskolinimas yra 118,18 Eur, todėl 2023 m. gruodžio 15 d. buvo surašytas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas nuo skolininko sąskaitos. Kadangi antstolis iki šios dienos nenurašė jokių lėšų iš skolininko sąskaitos, neturi ką grąžinti skolininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su priverstiniu lėšų sąskaitoje nurašymu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

11. Pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti antstolio patvarkymo pagrindu nurodyta priverstinai nurašyti suma.

12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pareiškėjo pateiktu įrodymu, pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, jis pateiktu įrodymu grindžia savo atskirojo skundo argumentus, ginčo dėl nurodymo priverstinai nurašyti 204,30 Eur sumą nuo pareiškėjo atsiskaitomosios banko sąskaitos egzistavimo nėra, įrodymas turi reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, be to, tokio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateiktas įrodymas priimamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Iš byloje esančių ir vykdomosios bylos Nr. 0055/22/00805 duomenų nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje 2022 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-22-22-11412 priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 16 d. vykdomasis raštas dėl 440,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ir 220,00 Eur per mėnesį fiksuoto mokėjimo nuo 2022 m. balandžio 1 d. išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) išieškotojos naudai. Antstolis, priėmęs vykdomąjį raštą vykdyti, 2022 m. rugpjūčio 1 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-22-22-13379 paragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 440,00 Eur įsiskolinimą ir 41,37 Eur vykdymo išlaidas, raginimą pareiškėjui įteikė viešojo paskelbimo būdu.

15. Pareiškėjui nesumokėjus nurodyto įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų per raginime nurodytą terminą, antstolis 2022 m. rugpjūčio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-22-22-14287 areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-22-14285 (įsiskolinimo suma 660,00 Eur, vykdymo išlaidos – 48,97 Eur), kuriuo pareikalavo išskaičiuoti 50 procentų iš pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau nei 220,00 Eur kiekvieną mėnesį (patvarkymas išsiųstas VSDFV Panevėžio skyriui), taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-22-14286, kuriuo pareikalavo priverstinai nurašyti visose pareiškėjo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, priverstinai nurašomų lėšų suma – 827,77 Eur. Pareiškėjui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2022 m. rugpjūčio 17 d. turto arešto aktą, grąžinti pareiškėjui į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuskaitytas 662,94 Eur pinigines lėšas, skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėjas teismo sprendimą vykdo tinkamai ir laiku, o išlaikymo suma yra permokėta bei pateikus atliktus mokėjimus išieškotojai patvirtinančias išklotines ir Norvegijoje atliktus išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio, 2022 m. rugsėjo 14 d. priimtu nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-22-16165, antstolis atšaukė 2022 m. rugpjūčio 1 d. nurodymą Nr. S-22-22-14286 ir grąžino skolininkui 662,94 Eur dydžio nurašytas lėšas.

16. Antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti skundą nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-22-22-1428 taikytą turto areštą panaikino ir pareikalavo išieškotojos pateikti paaiškinimą apie Norvegijoje gautas išlaikymo išmokas. 2022 m. rugsėjo 30 d. išieškotoja antstoliui el. paštu pateikė paaiškinimą dėl Norvegijoje vykdytų mokėjimų, nurodydama, kad nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. kovo pareiškėjas dirbo Norvegijoje, todėl išlaikymas, vadovaujantis Lietuvos teismo sprendimu, turėjo būti mokamas šioje šalyje. Nuo 2022 m. balandžio mokėjimai Norvegijoje nutraukti ir pareiškėjui kilo pareiga mokėti išlaikymą priteistą Lietuvoje. Pareiškėjas nesumokėjo išlaikymo už 2022 m. balandį, gegužę ir birželį, o nuo 2022 m. liepos vėl tęsė mokėjimus. Norvegijoje pripažinta, jog jis išlaikymą gali teikti didesnėmis sumomis (po 2 920 Nok, tačiau šio sprendimo nepaisęs pareiškėjas mokėjo Lietuvoje nustatytą išlaikymo sumą, dėl to susidarė įsiskolinimas. Išieškotoja jokių jos teiginius dėl Norvegijoje nustatyto konkretaus mokėtino išlaikymo dydžio patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė.

17. Be to, iš 2022 m. lapkričio 25 d. VSDFV Panevėžio skyriaus antstoliui pateiktų pažymų apie įvykdytus išskaitymus iš pareiškėjo išmokų, nustatyta, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 1d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. iš pareiškėjo 660,00 Eur skolos buvo išskaityta ir išieškotojai pervesta 497,82 Eur suma. Išieškotoja nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. antstoliui teikė informaciją apie pareiškėjo atliekamas įmokas, paskutiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas liko nepadengęs 118,18 Eur įsiskolinimo, išieškotojai jokiais argumentais ir rašytiniais įrodymais nepaaiškinus šios sumos susiformavimo.

18. Antstolis 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-22-28684, kuriuo nurodė iš pareiškėjo visų banko sąskaitų nurašyti 204,30 Eur. Šiuo nurodymu antstolis įspėjo pareiškėją, kad jeigu buvo nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, jis turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Antstolis pareiškėjui išaiškino, kad tokios lėšos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, grąžinamos skolininkui. Iš antstolio kartu su skundu pateiktų Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0022/22/00805 iš pareiškėjo banko sąskaitų 2023 m. gruodžio 15 d. nebuvo atlikti jokie lėšų nurašymai.

19. Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, suteikiančiu teisę apskųsti antstolio veiksmus (neveikimą), pateikė skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, susijusių su 2023 m. gruodžio 15 d. priimtu patvarkymu Nr. S-23-22-28684 priverstinai nurašyti 204,30 Eur pinigines lėšas, esančias pareiškėjo atsiskaitomoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas grąžinti 204,30 Eur pinigines lėšas, bei nurodydamas, kad po 2023 m. gruodžio 15 d. patvarkymo priėmimo pareiškėjo sąskaitos likutis tapo neigiamas, kas, įvertinus tai, kad pareiškėjas neturi išlaikymo įsiskolinimo išieškotojai, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai pažeidžia jo interesus, pareiškėjui užkertamas kelias naudotis savo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis būtiniesiems poreikiams tenkinti ir tuo pažeidžiamos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos (turtas, iš kurio negali būti išieškoma). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio vykdymo veiksmais, kurie apima antstolio M. L. 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą patvarkymą Nr. S-23-22-28684 priverstinai nurašyti 204,30 Eur pinigines lėšas, esančias pareiškėjo atsiskaitomoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant dvejopo pobūdžio antstolio veiksmų neteisėtumą pagrindžiančias aplinkybes: 1) pareiškėjas nėra skolingas išieškotojai; 2) priverstinis piniginių lėšų nurašymas pažeidžia pareiškėjo teisę naudoti lėšas būtinas pragyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, iš antstolio pateiktų duomenų nustatęs, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos nebuvo nurašytos jokios piniginės lėšos, be to pareiškėjas per įstatyme numatytą terminą antstoliui nepateikė duomenų apie piniginių lėšų sąskaitoje kilmę, o piniginės lėšos neįeina į CPK 668 straipsnio 1 dalies sąvoką (turtas, iš kurio negali būti išieškoma), skundą atmetė.

20. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, skundą patenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino neaiškumo dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)buvimo, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais.

21. Teisinėje valstybėje turi būti užtikrinama antstolio veiksmų vykdymo procese kontrolė. Tokia kontrolė turi būti veiksminga. Antstolio procesinius veiksmus (procesinę veiklą) vykdymo procese kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. CPK 594 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi. Teismo atliekama antstolio procesinių veiksmų kontrolė yra ir viena pagrindinių teisėto priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonių. Skirtingai nei privatiniuose teisiniuose santykiuose, kuriuose teisinio santykio dalyviai įprastai nėra kontroliuojami įgyvendindami savo subjektines teises ir pareigas, vykdymo procese antstolio atliekami veiksmai yra teismo kontroliuojami, siekiant užtikrinti šio proceso teisėtumą, operatyvumą, ekonomiškumą.

22. Pagal formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Toks reikalavimas reiškia, kad teismas skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui turi užtikrinti, kad jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2007, kt.). Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Be to, teismas, priėmęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, turi patikslinti pareiškėjo pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kurios turi įtakos skundžiamų antstolio procesinių veiksmų teisėtumui ir, prireikus, pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundą bei suformuluoti reikalavimą, atitinkantį CPK 513 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2007).

23. Susipažinus ir įvertinus visą civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0055/22/00805 medžiagą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminio pareiškėjo argumento, ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įsiskolinimo (ne)buvimu, kas atitinkamai sudaro pareiškėjo reikalavimo, apimančio 2023 m. gruodžio 15 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-22-28684 priverstinai nurašyti 204,30 Eur pinigines lėšas, esančias pareiškėjo atsiskaitomoje banko sąskaitoje, pagrindą. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas skundo argumentus pasisakė dėl galimybės pinigines lėšas priskirti turtui, iš kurio negalima išieškoti, taip pat dėl pareiškėjo formuluojamo prašymo grąžinti nurašytas lėšas, kai jokios piniginės lėšos antstolio nebuvo nurašytos, pagrįstumo. Tačiau, kaip matyti iš skundo turinio ir ginčo esmės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, dėl ko skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.

24. Pažymėtina, kad pagal skundu apibrėžtas bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio 2023 m. gruodžio 15 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-22-28684 priverstinai nurašyti 204,30 Eur pinigines lėšas, esančias pareiškėjo atsiskaitomoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas. Nepaisant to, kad pareiškėjas, skunde formuluodamas prašymą išreiškė tik reikalavimą grąžinti pareiškėjui antstolio 2022 m. (turėtų būti 2023 m.) gruodžio 15 d. nuskaitytas 204,30 Eur pinigines lėšas, iš skundo turinio aiškiai matyti, kad jo reikalavimas susijęs su antstolio 2023 m. gruodžio 15 d. priimtu patvarkymu Nr. S-23-22-28684 priverstinai nurašyti 204,30 Eur pinigines lėšas, esančias pareiškėjo atsiskaitomoje banko sąskaitoje, tokį antstolio veiksmų neteisėtumą grindžiant esmine aplinkybe, jog pareiškėjas apskritai neturi išlaikymo įsiskolinimo. Taigi, šiuo skundu apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti aplinkybes ne dėl formalaus piniginių lėšų grąžinimo pareiškėjui galimybės, tačiau dėl išlaikymo įsiskolinimo buvimo ir jo dydžio, kas atitinkamai sudarytų prielaidas įvertinti antstolio veiksmų, susijusių su 2023 m. gruodžio 15 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-22-28684 priėmimu, teisėtumą. Kaip matyti iš teismo nutarties, dėl nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė ir jų nevertino, dėl ko negalima pripažinti, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir atskleidė ginčo esmę.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjo skundą, turėjo būti išsiaiškintos šios aplinkybės: kiek pareiškėjas yra sumokėjęs išlaikymo išieškotojai tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3076-950/2020 per visą laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-23-22-28684 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nustačius išlaikymo įsiskolinimą, vertinti, ar jo dydis atitinka 2023 m. gruodžio 15 d. priimtame patvarkyme Nr. S-23-22-28684 nurodytą priverstinai nurašytinų piniginių lėšų dydį, ar į šią sumą įeina antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos ir jei taip, koks šių išlaidų dydis, ir atitinkamai spręsti dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, teisėtumo.

26. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema.

27. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aptartas faktines bylos aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai nustatė ginčo dalyką, bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pareiškėjo esminio skundo argumento ir su tuo susijusių įrodymų neanalizavo ir nevertino, dėl to konstatuotina, kad teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir pareiškėjo skundas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundo negali, nes byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.